- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- eI3-656-1066/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01415-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga sanatorija „Belorus“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Belorus“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja viešoji įstaiga „Belorus“ (toliau – ir Sanatorija) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. kovo 26 d. rašte ,,Dėl atsakymo į paklausimą“ nurodytą sprendimą, kuriuo pareiškėja išbraukta iš „Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19,“ sąrašo (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. balandžio 30 d. raštą Nr. (13.4-38Mr)R-1933) „Dėl viešosios įstaigos „Belorus“ kreipimųsi“ (toliau – Raštas); 3) taip pat prašo priteisti 1 597,20 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
2. Savo skundo reikalavimus pareiškėja grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pasak pareiškėjos, atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi veikti nešališkai ir objektyviai. Mano, kad Sprendimas išbraukti pareiškėją iš Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašo (toliau – Sarašas) šiurkščiai pažeidžia minėtą gero viešojo administravimo principus, tai pat ir – Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą.
2.2. Nesutikdama su priimtu Sprendimu, tvirtina, kad šis Sprendimas turi didžiulę įtaką pareiškėjai ir beveik 400 jos darbuotojų. Pareiškėjos teigimu, apie šį Sprendimą nebuvo tinkamai ir laiku informuota. Iki šiol pareiškėjai nėra žinoma nei Sprendimo priėmimo data, nei aplinkybės, jo priėmimo motyvai. Nekonkreti informacija apie priimtą Sprendimą buvo pateikta tik 2021 m. kovo 26 d. raštu po daugkartinių pareiškėjos reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėjos galimybė pasinaudoti teise į gynybą buvo (ir yra) visiškai apribota, nes nežinodama priimto Sprendimo motyvų, datos, subjekto ir priėmimo aplinkybių, ji negali net tinkamai paruošti skundo.
2.3. Teigia, kad pareiškėjai yra žinoma, kad jos išbraukimą iš Sąrašo sąlygojo neva atsakovės gauta informacija iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, kuri yra tokio turinio: „Atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentų (ES) 2020/2129, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių (toliau – Reglamentas) 8a straipsnio 1 dalis, nuo 2020 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos ribojamosios priemonės yra taikomos pareiškėjai“. Tokia informacija, pasak pareiškėjos, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes Užsienio reikalų ministerija ne kartą raštu ir viešai yra pabrėžusi, kad jokio sprendimo dėl Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių taikymo pareiškėjai nėra priėmusi.
Pabrėžia, kad tokio sprendimo nėra priėmusi nė viena viešojo administravimo institucija.
2.4. Dėl skundžiamo Rašto paaiškina, kad, priešingai negu teigiama atsakovės 2021 m. balandžio 30 d. priimtame Rašte, Užsienio reikalų ministerijos 2021 m. vasario 11 d. rašte Nr. (21.2.19E)3-851 yra tik konstatuota kitokia informacija, t. y. kokie pranešimai buvo gauti Užsienio reikalų ministerijoje, bet ne apie sankcijų taikymą pareiškėjai. Užsienio reikalų ministerija savo ruožtu neteikė AB „Swedbank“ jokios informacijos (rekomendacijų, nuomonės, išvadų), tuo tarpu ginčijamas Sprendimas buvo priimtas išimtinai vadovaujantis banko „Swedbank“ veiksmais ir sprendimais, apie kuriuos atsakovę informavo Užsienio reikalų ministerija (netikrindama ir nevertindama minėto banko veiksmų teisėtumo).
Šalies argumentai
2.5. Pareiškėja nesutinka, kad išbraukimas iš Sąrašo neva neturi jai jokių neigiamų pasekmių. Paaiškina, kad dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo pareiškėja taip, kaip ir kitos Lietuvos įmonės, buvo priversta stabdyti veiklą ir darbuotojams paskelbti prastovą. Siekiant padėti gyventojams ir verslui sušvelninti COVID-19 krizės sukeltas neigiamas pasekmes, buvo padaryti su COVID-19 krizės valdymu susijusių įstatymų pakeitimai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygiu sukurtas COVID-19 krizės padariniams valdyti mechanizmas, priimtas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) platinimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas, kuriame buvo numatyta daug priemonių ekonomikos skatinimui ir COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių mažinimui. Viena iš pagalbos priemonių yra taikoma neigiamą poveikį patyrusiems mokesčių mokėtojams ir valstybinio socialinio draudimo draudėjams. Pareiškėjos teigimu, jai neigiamas poveikis daromas ne tik įvertinant esamas mokestines prievoles, bet ir atsirasiančias artimiausioje ateityje. Sumokėjusi darbo užmokesčius, pareiškėja turi sumokėti ir gyventojų pajamų mokestį, kurio sumokėjimui piniginių lėšų neužtenka. Neigiamas poveikis pareiškėjai yra susijęs ne tik su mokestinių prievolių vykdymu, bet ir su įmokomis į Valstybinio socialinį draudimo fondą.
2.6. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad skundžiamas aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nėra motyvuotas, todėl jis turi būti panaikintas.
2.6.1. Atsakovės priimtas aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjai buvo pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos, tuo tarpu juridinio fakto, ar pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos nustatymas, pareiškėjos teigimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
2.6.2. Taip pat paaiškina, kad pareiškėjos inicijuota byla dėl AB„Swedbank“ veiksmų neteisėtumo buvo nutraukta nustačius, kad toks reikalavimas negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Teigia, kad AB „Swedbank“ rėmėsi tuo, kad V. Š. (Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos vadovas) neva kontroliavo pareiškėją. Ši AB „Swedbank“ pozicija yra nepagrįsta dėl to, kad nėra jokių požymių, kad egzistavo galimybė į Sąrašą įtrauktam asmeniui V. Š. naudotis pareiškėjos lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Kadangi pareiškėjos piniginės lėšos banko sąskaitoje nebuvo V. Š. nuosavybė (nebuvo jo valdomos ar kontroliuojamos), todėl įšaldymas negalėjo daryti poveikio minėtam asmeniui. Iš to seka, kad remiantis Reglamentu, pareiškėjai nebuvo pritaikyta sankcija – piniginių lėšų įšaldymas. Be to, pareiškėja 2021 m. gruodžio 18 d. nebuvo įtraukta į Reglamento I priede įtvirtiną sąrašą, o taip pat į Reglamento I priede įtvirtiną sąrašą nebuvo įtrauktas tuometinis pareiškėjos savininkas – Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdyba. Pareiškėjos turto nekontroliavo Reglamento I priede išvardinti fiziniai ar juridiniai asmenys, dėl šios priežasties pareiškėjai negalėjo būti taikomas piniginių lėšų įšaldymas pagal Reglamento 2 straipsnio 1 dalį.
2.6.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad juridinio fakto „darbdaviui pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos“ nustatymas turi būti įtrauktas į šios administracinės bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalyką, jo nustatymas būtų neišvengiamai susijęs su Reglamente įtvirtintos „kontrolės“ sąvokos taikymu. Tokiu atveju teisingam bylos išnagrinėjimui būtų būtinas Teisingumo Teismo išaiškinimas, nes vienas iš pagrindinių byloje keliamų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų būtų Reglamente įtvirtintos „kontrolės“ sąvokos aiškinimas. Pareiškėjos nuomone, minėtas teismas turėtų atsakyti į šiuos klausimus: 1) Ar Reglamente įtvirtinta „kontrolės“ sąvoka reiškia, kad kontrolei nustatyti yra pakankama nustatyti, kad į Reglamento I Priedą įtrauktas asmuo vadovauja valstybės institucijai, kuri turi teisę tvirtinti, keisti ir papildyti analizuojamo asmens, kurio lėšos buvo įšaldytos, įstatus, reorganizuoti ir likviduoti pasekmes patiriantį asmenį, sudaryti su pasekmes patiriančio asmens vadovu darbo sutartį ir ją nutraukti, detalizuoti pasekmes patiriančio asmens turto naudojimą ir disponavimą pagal steigėjo nustatytą tvarką, gauti informaciją apie Pasekmes patiriančio asmens veiklą? 2) Kokią įtaką taikant Reglamentą ir aiškinant jame įtvirtintą „kontrolės“ sąvoką gali turėti aplinkybė, kad į Reglamento I priedą įtrauktas asmuo V. Š. buvo biurokratas, veikęs savo įgaliojimų ribose, o jo kaip Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybos vadovo veiksmus ir įgalinimus ribojo Baltarusijos Respublikos teisė? 3) Kokią įtaką nustatant, ar egzistuoja „kontrolė“ turi kriterijus, kad į Reglamento I Priedą įtrauktas asmuo „gali naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais“ savo naudai? Ar galimas „kontrolės“ nustatymas nesant nustatyto fakto, kad į Reglamento I Priedą įtrauktas asmuo „gali naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais“ savo naudai? 4) Ar Reglamente įtvirtinta „kontrolės“ sąvoka apima atvejus, kai į Reglamento I Priedą įtrauktas asmuo neturi teisės aktais numatytos teisės (inter alia, dėl numatytų imperatyvių draudimų) naudotis pasekmes patiriančio asmens lėšomis arba ekonominiais ištekliais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Atsakovė mokestinės pagalbos priemones taiko, vadovaudamasi Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. 14, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 59. Taikomas pagalbos priemones reglamentuoja Inspekcijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ (toliau – Įsakymas). Šių pagalbos priemonių taikymui Inspekcija sudaro nuo koronaviruso (COVID-19) nukentėjusių mokesčių mokėtojų sąrašus, kurių sudarymo pagrindai, tikslinimas, mokesčių mokėtojų įtraukimas ir pašalinimas iš sąrašų reglamentuoti Mokesčių mokėtojų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus ir kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, sąrašų sudarymo kriterijų ir administravimo tvarkos apraše, patvirtintame Inspekcijos viršininko 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. VA-6 „Dėl mokesčių mokėtojų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus ir kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, sąrašų sudarymo kriterijų ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).
3.2. Nurodo, kad už finansinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą atsakingos institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos bankas, o taip pat Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Pasak atsakovės, šios institucijos (išskyrus Užsienio reikalų ministeriją) pateikė atsakovei atsakymus, kuriuose pažymėjo, kad laikantis Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21, 61 punkto būtent Užsienio reikalų ministerija yra paskirta už Reglamento įgyvendinimą atsakinga institucija, kuri nurodė, kad mokesčių administratoriaus taikomos mokestinės pagalbos priemonės (permokų grąžinimas, paramos pervedimas paramos gavėjui, mokestinės paskolos sutarčių su nulinėmis palūkanomis sudarymas, atleidimas nuo delspinigių) atitinka Reglamento 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lėšų sąvokos apibrėžimą. Su tokia situacija atsakovė susidūrusi pirmą kartą, kai mokesčių mokėtojui, pretenduojančiam į mokestines pagalbos priemones (atleidimas nuo delspinigių, mokestinių paskolų be palūkanų sudarymas, išieškojimo nevykdymas), yra pritaikomos sankcijos. Tai, kad atsakovė ėmėsi visų būtiniausių veiksmų, siekdama išsamiai išnagrinėti susiklosčiusią situaciją ir nepažeisti pareiškėjos teisių, liudija tai, kad vertindama susiklosčiusią situaciją, Inspekcija papildomai kreipėsi ne tik į minėtas institucijas, atsakingas už sankcijų įgyvendinimo priežiūrą, tačiau ir teikė informaciją Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui. Įvertinus naujai atsiradusio teisinio pagrindo išbraukti subjektus iš Sąrašo poreikį, nedelsiant iniciavo Aprašo pakeitimą, kurį derino ne tik su visuomene, bet ir su Užsienio reikalų ministerija.
3.3. Atsakovė Raštu išsamiai paaiškino bei atsakė į pareiškėjos pateiktus klausimus dėl Sprendimo priėmimo motyvų bei atitinkamai Rašto priede pateikė Užsienio reikalų ministerijos raštą, kurio pagrindu buvo priimtas Sprendimas. Minėtas Sąrašas, iš kurio buvo išbraukta pareiškėja, sudaromas, tikslinamas / atnaujinamas, įtraukiant ar išbraukiant iš jo mokesčių mokėtojus, automatiniu būdu ir individualūs sprendimai dėl kiekvieno tokio veiksmo pareiškėjos išbraukimo iš sąrašo metu nebuvo rengiami. Šią informaciją mokesčių mokėtojas galėjo pasitikrinti tik viešai skelbiamuose asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 sąrašuose. Todėl pareiškėja tokią informaciją gavo atskiru 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. (13.4-38 Mr) RM-15333 „Dėl atsakymo į paklausimą“.
3.4. Pabrėžia, kad Inspekcija Raštu Nr. R-1933 pateikė atsakymus į pareiškėjos raštus, kuriuos teikė Inspekcijai. Pareiškėjai taip pat buvo atsakyta į pareiškėjos 2021 m. kovo 2 d. prašymą. Taip pat atsakyta ir 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. (13.4-38 Mr) RM-15333 „Dėl atsakymo į paklausimą“, į 2021 m. kovo 17 d. raštą Nr. 233 „Dėl išbraukimo iš nukentėjusių nuo pandemijos sąrašo“ atsakymas pateiktas 2021 m. balandžio 9 d. raštu (13.4-38 Mr) R-1578 „Dėl atsakymo į paklausimą“, į 2021 m. kovo 2 d. raštą „Prašymas dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos“ atsakyta 2021 m. balandžio 9 d. raštu RNA-14223 „Dėl VšĮ sanatorijos „Belorus“ prašymo“. Taigi į visus pareiškėjos kreipimusis yra atsakyta tinkamai.
3.5. Pažymi, kad atsakovė į sąrašus įtrauktiems mokesčių mokėtojams pagalbos priemones (kas yra laikoma valstybės pagalba pagal su Europos Komisija suderintą ir patvirtintą schemą) taiko tik savo veiklos ribose, t. y. nuo koronaviruso COVID-19 plitimo ir apribotos ūkinės veiklos nukentėjusiems mokesčių mokėtojams taiko mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ir išdėstymą bei atleidimą nuo delspinigių, išieškojimo nevykdymą. Pareiškėja nepriemokų neturėjo nei išbraukimo iš Sąrašo metu, nei skundo teismui pateikimo metu, todėl jai, nepriklausomai nuo buvimo Sąraše, jokių mokestinių pasekmių dėl Inspekcijai administruojamų mokesčių mokestinių prievolių tuo metu nekilo.
3.6. Papildomuose paaiškinimuose atsakovė nurodo, kad kreipėsi konsultacijos į Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministeriją, kuri atsakovę informavo, kad gavo Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvoje notą, kuria informuojama, kad V. Š. nuo 2021 m. birželio 15 d. buvo atleistas iš Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos vadovo pareigų, o Sanatorija perduota Respublikinio sveikatinimo ir sanatorinio-kurortinio gydymo centro žiniai. Taip pat informuota, kad atsakovė turėtų svarstyti nutraukti ribojamųjų priemonių taikymą Sanatorijai. Tuo pačiu Užsienio reikalų ministerija pateikė nuomonę, kad visos dėl tapimo sankcijų objektu pritaikytos ribojamosios priemonės Lietuvoje neteko pagrindo nuo juridinio fakto, kuriuo pasikeitė Sanatorijos steigėjas ir išnyko sąsajos su Europos Sąjungos ribojamų priemonių sąraše esančiu A. L. administracijos pareigūnu V. Š., atsiradimo Lietuvoje dienos. Pagal viešai prieinamą informaciją, pateiktą Juridinių asmenų registre, matyti, kad Sanatorijos įstatai ir vienintelio dalininko sprendimas buvo įregistruoti 2021 m. liepos 20 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja buvo įtraukta į Sąrašą nuo juridinio fakto atsiradimo Lietuvos Respublikoje dienos, t. y. 2021 m. liepos 20 d.
3.7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją:
4.1. Atsakovė 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. R-4876 informavusi teismą, kad nuo 2021 m. liepos 20 d. įtraukė pareiškėją į Sąrašą. Tame pačiame rašte Inspekcija nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. RNA-32225 „Dėl VšĮ sanatorijos „Belorus“ prašymo“ informavo pareiškėją apie jo įtraukimą į minėtą Sąrašą. Mano, kad esant tokiai situacijai, bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės ‒ pareiškėjos prašymas buvo visiškai patenkintas, dėl to byloje neliko ginčo dalyko. Kadangi pareiškėja vėl yra įtraukta į Sąrašą, tai šiuo atveju nebeliko skunde suformuluoto reikalavimo, dėl kurio turėtų būti priimtas teismo sprendimas.
4.2. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovės ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia ginčą dėl Sprendimo, kuriuo galimai nepagrįstai ir neteisėtai Sanatorija išbraukta iš Sąrašo.
7. Atsakovės teigimu, tokiam Sprendimui įtakos turėjo Reglamento 8a straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, jei Taryba nusprendžia fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba institucijai taikyti 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, ji atitinkamai iš dalies pakeičia Reglamento I priedą. Taryba atitinkamam 1 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba institucijai tiesiogiai, jei adresas žinomas, arba netiesiogiai, t. y. viešai paskelbdama pranešimą, praneša savo sprendimą, įskaitant įtraukimo į sąrašą motyvus, suteikdama tokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba institucijai galimybę pateikti pastabų (2 dalis).
Viena iš Reglamente nustatomų priemonių – Prezidento L. ir tam tikrų Baltarusijos pareigūnų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas.
Pagal Reglamento 1 straipsnį lėšų įšaldymas suvokiamas kaip lėšų judėjimo, perdavimo, pakeitimo, naudojimo, galimybės jomis naudotis ar jų tvarkymo taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė, valdymo teisė, pobūdis, paskirtis, ar atsirastų kiti pasikeitimai, kurie leistų naudotis lėšomis, įskaitant portfelio valdymą, uždraudimas.
Pagal Reglamento 2 straipsnį įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais. Taip pat draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama nesilaikyti arba dėl kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikoma lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymo priemonių ar draudimų priemonių.
Reglamento 1 straipsniu lėšos ir ekonominiai ištekliai apibrėžiami labai plačiai kaip finansinis turtas ir bet kurios rūšies pelnas, įskaitant tai, kas išvardyta toliau, bet tuo neapsiribojant: 1) grynuosius pinigus, čekius, piniginius reikalavimus, vekselius, pinigines perlaidas ir visas kitas mokėjimo priemones; 2) indėlius, laikomus finansų įstaigose arba pas kitus subjektus, banko sąskaitų likučius, skolas ir skolinius įsipareigojimus; 3) viešai ir privačiai parduodamus vertybinius popierius ir skolos dokumentus, įskaitant vertybinius popierius ir akcijas, vertybinių popierių sertifikatus, obligacijas, vekselius, varantus, akcinių bendrovių obligacijas ir sutartis dėl išvestinių vertybinių popierių; 4) kreditą, tarpusavio reikalavimų įskaitymo teisę, garantijas, sutarties įvykdymo garantinius užstatus ar kitus finansinius įsipareigojimus.
Pagal Reglamento 10 straipsnį jo nuostatų privalo laikytis iš esmės visi Europos Sąjungos jurisdikcijoje esantys subjektai.
8. Pareiškėjos teigimu, toks Sprendimas pažeidė gero viešojo administravimo principą bei Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą, tačiau su tuo sutikti negalima, nes ne atsakovė (ne Inspekcija) yra atsakinga už Reglamento įgyvendinimą, kaip jau minėta, būtent URM yra atsakinga už Reglamento nuostatų taikymą Lietuvos Respublikoje. Kadangi URM yra už Reglamento įgyvendinimą atsakinga institucija ir, šios institucijos vertinimu, mokesčių administratoriaus taikomos mokestinės pagalbos priemonės (permokų grąžinimas, paramos pervedimas paramos gavėjui, mokestinės paskolos sutarčių su nulinėmis palūkanomis sudarymas, atleidimas nuo delspinigių) atitinka Reglamento 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lėšų sąvokos apibrėžimą, Inspekcija negalėjo ir negali vertinti jai pateiktos informacijos. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pažeistas gero administravimo principas, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Inspekcija, kilus abejonių dėl pareiškėjos statuso, kreipėsi į įvairias institucijas (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, Užsienio reikalų ministeriją, Muitinės departamentą – užklauso ir atsakymai pateikti byloje). Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai reagavo į pareiškėjos pateiktus prašymus ir į juos visus buvo tinkamai atsakyta: skundžiamu Raštu Nr. R-1933 atsakyta į pareiškėjo 2021 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 294, 2021 m. balandžio 14 d. raštą b/n, 2021 m. balandžio 21 d. raštą Nr. 364. Inspekcijos 2021 m. balandžio 9 d. raštu Nr. RNA-14223 atsakyta į pareiškėjo 2021 m. kovo 2 d. prašymą. Inspekcijos 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. (13.4-38 Mr) RM-15333 „Dėl atsakymo į paklausimą“ atsakyta į pareiškėjos 2021 m. vasario 26 d. raštą „Dėl kitų mokestinių klausimų“, 2021 m. kovo 10 d. raštą Nr. 211 „Dėl išbraukimo iš nukentėjusių sąrašo“, 2021 m. kovo 22 d. raštą Nr. 248 „Dėl išbraukimo iš nukentėjusių sąrašo“. Į pareiškėjos 2021 m. kovo 17 d. raštą Nr. 233 „Dėl išbraukimo iš nukentėjusių nuo pandemijos sąrašo“ atsakymas pateiktas 2021 m. balandžio 9 d. raštu (13.4-38 Mr) R-1578 „Dėl atsakymo į paklausimą“, o į pareiškėjos 2021 m. kovo 2 d. paklausimą „Prašymas dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos“ atsakyta 2021 m. balandžio 9 d. raštu Nr. RNA-14223 „Dėl VšĮ sanatorijos „Belorus“ prašymo“.
9. Teismo vertinimu, skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, kaip jau minėta, juo buvo išsamiai atsakyta į ne vieną pareiškėjos paklausimą ar prašymą, atsakyta į pateiktus klausimus, taip pat jame nurodomas URM raštas, kurio pagrindu buvo priimtas Sprendimas. Šiame Rašte atsakovė tuo pačiu pripažįsta, kad Sąrašas, iš kurio buvo išbraukta pareiškėja, sudaromas, tikslinamas / atnaujinamas, įtraukiant ar išbraukiant iš jo mokesčių mokėtojus, automatiniu būdu ir individualūs (atskiri) sprendimai dėl kiekvieno tokio veiksmo (taip pat ir išbraukimo iš Sąrašo) nebuvo rengiami, todėl ir pareiškėjai negalėjo būti išsiųstas, dėl ko pareiškėja buvo informuota Inspekcijos 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. (13.4-38 Mr) RM-15333 „Dėl atsakymo į paklausimą“. Taigi iš tokio Rašto turinio pareiškėjai turėjo būti aišku, kokiu pagrindu priimtas Sprendimas. Tuo pačiu teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad Sanatorijai buvo apribota gynybos galimybė. Kaip matyti, pareiškėja aktyviai dalyvavo teisminiame procese (teikė ne kartą papildomus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, išreiškė norą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, savo teises gynė per atstovą), taigi jos teisę į teisminę gynybą nebuvo pažeista. Nepaisant to, kad prieš pateikiant skundą teismui, jai tiksliai nebuvo žinoma priimto Sprendimo išbraukti ją iš Sąrašo data, tai jai nesutrukdė kreiptis į teismą ir tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus.
10. Sąrašo sudarymą reguliuoja Inspekcijos 2021 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (covid-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ (Įsakymas). Šis įsakymas priimtas Mokesčių administravimo įstatymo 88 ir 110 straipsnių, kurie reguliuoja mokestinės nepriemokos atidėjimą (išdėstymą) ir išieškojimo sustabdymą, pagrindu. Įsakymo 1.2 punkte nurodyta, kokios nagrinėjimo procedūros taikomos Sąraše esantiems subjektams. Nei įrašymas į Sąrašą, nei išbraukimas iš jo savaime Sanatorijai nesukūrė ir nepanaikino subjektinių teisių (mokestinė nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išieškojimo sustabdymas vyksta priimant Mokesčių administravimo įstatymo 88 ir 110 straipsnyje nurodytus sprendimus ir esant juose numatytiems pagrindams). Laikytina, kad tokiu būdu mokesčių administratorius supaprastino savo atliekamas procedūras ir nėra duomenų, kad Sanatorija būtų siekusi pasinaudoti nepriemokos sumokėjimo atidėjimu ar išieškojimo sustabdymu. Taigi Sanatorijai visais atvejais, net ir nesant įrašytai Sąrašą, buvo galimybė kreiptis su prašymais dėl konkrečių pagalbos priemonių taikymo, o jeigu pritaikomi ribojimai – juos skųsti. Todėl šioje situacijoje jos teisių pažeidimas tik hipotetinis.
11. Pareiškėjos argumentai, susiję su AB „Swedbank“ veiksmų neteisėtumu, nelaikytini šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes, kaip ir pačiai pareiškėjai žinoma, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal jos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo nutraukti sutarties pažeidimą (tretieji asmenys byloje – URM, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos bankas), nes nebeliko ginčo dalyko. Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje byloje konstatavo, kad disponavimo lėšomis klausimą šalys išsprendė ne teismo tvarka ir tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 8 d., Vilniaus apygardos teismui palikus ją nepakeistą, kas reiškia, kad visos aplinkybės dėl „Swedbank“, AB veiksmų yra jau teismo nustatytos ir kitoje byloje jau neįrodinėtinos.
12. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėja nuo 2021 m. liepos 20 d. įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. RNA-32225 „Dėl VšĮ sanatorijos „Belorus“ prašymo“ pareiškėja informuota apie jos įtraukimą į Sąrašą. Dėl to spręstina, kad šiuo metu pareiškėjos skundo reikalavimas yra pilnai patenkintas. Be kita ko, pareiškėjai nenustatyta jokių mokestinių pasekmių dėl Inspekcijai administruojamų mokesčių mokestinių prievolių, t. y. pareiškėjos išbraukimas iš Sąrašo niekaip nepaveikė jos mokestinių prievolių – nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių mokesčių administravimo srityje. Pati pareiškėja skunde teigė, kad tokios pasekmės kiltų, tačiau rėmėsi tik hipotetine situacija. Patenkinus pareiškėjos reikalavimą ir Sprendimą panaikinus, jos teisinė padėtis (subjektinių teisių apimtis) visiškai nepasikeistų. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamu Sprendimu pažeidžiamos pareiškėjos subjektinės teisės.
13. Dėl pareiškėjo svarstymų, susijusių su Reglamente įtvirtintos „kontrolės“ sąvokos aiškinimu ir būtinybe kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, pažymėtina, kad įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo (ABTĮ 4 straipsnio 3 dalis). Akcentuotina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimo Acereda Herrera, C–466/04, 47 p., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012). Bylos šalies prašymas teismui nėra privalomas ir jei Europos Sąjungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl pateikto klausimo sprendimo negali kilti jokių pagrįstų abejonių, galutinės instancijos nacionalinis teismas neprivalo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prejudiciniu klausimu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Cilfit ir kt. C-283/81, Rink. p. 3415, 13–16 ir 21 punktai).
Šiuo atveju pareiškėjas iš esmės nepagrindė, koks minėtų normų nuostatų taikymo aspektai yra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl nėra pagrindo tokį pareiškėjo prašymą tenkinti. Pats pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose (2022 m. sausio 31 d.) dėsto aplinkybes, kad pareiškėjai sankcijos pagal Reglamentą pritaikytos kaip kontroliuojamai V. Š., kuris visą laiką buvo Reglamento I priedo sąraše. Taip pat nurodo, kad pareiškėjos savininkas yra Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdyba, kurios vadovas V. Š.. Reglamento I priedo juridinių asmenų sąraše, kuriems pagal 2 straipsnio 1 dalį Sprendimo priėmimo metu ir Sąrašo sudarymo metu buvo prezidento administracijos Vyriausioji ūkio valdyba, kurios vadovas V. S.. Taigi dėl aplinkybės, kad sankcionuojami asmenys kontroliavo pareiškėją abejonių nekyla.
14. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas ginčo sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Bylos duomenimis, pareiškėja apie ginčijamą Sprendimą sužinojo laiku, jį apskundė nustatyta tvarka ir terminais. Laikytina, kad Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas. Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, vadovaudamasis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, daro išvadą, kad Inspekcija teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo panaikinti Rašto, kuriuo buvo tinkamai (išsamiai) atsakyta į pareiškėjos pateiktus klausimus.
15. Netenkinus pareiškėjos skundo, jai negali būti priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šiuo atveju iš esmės neliko ginčo objekto (Sanatorija buvo įtraukta į Sąrašą, priemones taikant nuo 2021 m. sausio 1 d.), o pareiškėja nesinaudojo teise atsisakyti skundo. Tokiu atveju net ir pripažinus, kad reikalavimas patenkintas dėl to, kad buvo pateiktas skundas nebūtų pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų (žr. pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3193-629/2020).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Belorus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.