Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-25 · Civilinė byla Nr. eB2-101-524/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-25
Bylos Nr.
eB2-101-524/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Ieškovas
Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD
Suinteresuotas asmuo
O. L.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Bruksija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-196-524/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00089-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

sekretoriaujant Jolantai Dryžienei,vertėjaujant vertėjai A. T.,

dalyvaujant ieškovės Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD atstovui advokato padėjėjui M. V.,

atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bruksija“ atstovui advokatui A. J.,

suinteresuotam asmeniui O. L. (O. L.), jo atstovei advokatei J. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bruksija“ dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bruksija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, pareiškimą dėl tyčinio bankroto, suinteresuotas asmuo O. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. patikslintu pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atsakovė prašo bankrutavusios UAB „Bruksija“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog UAB „Konsauditas“ buhalterinės apskaitos ir finansų specialistas P. M. atliko UAB „Bruksija“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Buvo analizuojamas laikotarpis nuo 2008-01-01 iki 2018-05-07. Iš UAB „Bruksija“ konsultacinei išvadai surašyti pateiktų dokumentų, t. y. 2008 m. finansinės atskaitomybės (balanso) ir pelno (nuostolių) ataskaitos, nustatyta, kad bendrovė dirbo nuostolingai. 2008 m. bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 668 279 Lt ir viršijo bendrovės visą turtą 610 473 Lt, kurio vertė 7 057 806 Lt. Pagal 2008 m. bendrovės balansą įmonės įsipareigojimai viršijo visą įmonės turtą 610 473 (7 668 279 – 7 057 806 = 610 473) Lt, tai parodė, kad bendrovė nesugeba atsiskaityti su savo tiekėjais ir paslaugų teikėjais. Iš 2008 m. balanse pateiktų duomenų matoma, kad bendrovei turėjo būti iškelta bankroto byla, nes bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas. 2008 m. finansinėje atskaitomybėje nurodyta, kad bendrovės nuosavas kapitalas sudaro minus 610 473 Lt. Bendrovės vadovas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835 su vėlesniais pakeitimais) 38 straipsniu. Bendrovės vadovas nepateikė dokumentų, susirinkimų protokolų, kuriuose būtų svarstytas klausimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir susidariusios padėties ištaisymo. 2008 m. bendrovėje buvo užfiksuotas turto trūkumas, kurio vertė 502 728,28 Lt (ekvivalentu 145 600,15 Eur). Nuostoliai iš kaltų asmenų nebuvo išieškoti. 2010 m. bendrovės „Bruksija“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 653 568 Lt, tai sudaro daugiau kaip ½ bendrovės turto vertės 427 194 (8 54 387 x 0,5 = 427 194) Lt, tai atitinka įstatymo apibrėžtą bendrovės nemokumo kriterijų. UAB „Bruksija“ vadovas (direktorius) savo veikloje nesivadovavo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Įmonių bankroto įstatymo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei UAB „Bruksija“. UAB „Bruksija“ 2011-03-07 mokesčių administratoriui pateikė 2008 m. „Metinę pelno mokesčio deklaraciją“, kurioje įrašyti nuostoliai dėl turto nurašymo – 176 212 Lt, tačiau tai pateisinančių dokumentų nepateikė, nėra galimybės nustatyti, koks turtas nurašytas. Nuo 2015-01-01 pas bendrovės direktorių, kaip materialiai atskaitingą asmenį, buvo įtrauktas į apskaitą 75 941,71 Eur grynųjų pinigų likutis, kuris nebuvo panaudotas bendrovės kreditiniams įsipareigojimams padengti. 2008-01-01–2018-05-07 laikotarpiu UAB „Bruksija“, tvarkydama buhalterinę apskaitą, galbūt norėdama pagerinti balansų duomenis, turto dalyje įtraukė į apskaitą 145 600,15 Eur atsargų, kurių faktiškai neturėjo. Jeigu faktiškai nerasto turto verte 145 600,15 Eur bendrovės balanse būtų sumažintas turtas, o nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalyje balanse būtų padidinti nuostoliai ta pačia suma, tai būtų matoma tikroji bendrovės finansinė situacija – nemokumas. Bendrovė „Bruksija“ teikė tikrovės neatitinkančias finansines ataskaitas (balansus). 2009 m.–2018 m. nebuvo atliktos metinės inventorizacijos. UAB „Bruksija“ finansinių ataskaitų duomenys nėra patvirtinti inventorizacijų duomenimis, nėra galimybės nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Į finansinių ataskaitų duomenis (balansus) įtrauktas prarastas turtas (atsargos). Byloje BUAB „Bruksija“ įrodinėjamų aplinkybių visuma patvirtina Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas), 4 punkte (įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą) ir 5 punkte (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros) nustatytus tyčinio bankroto požymius.

Atsiliepimas

2. Kreditorė Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jame nurodė, jog su patikslintu prašymu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.

3. Suinteresuotas asmuo O. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jame prašo atmesti pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo, jog eksperto išvados atliktos paviršutiniškai. Nepagrįstai daromos išvados, nurodant tik tuos dokumentus, kurie naudingi sudaryti vienintelį įspūdį, jog buvo tyčia siekiama bankrutuoti. Savo pastebėjimus apie tai išsakė buhalteriją vedusi UAB ,,Felicida“. Ataskaitoje minima 2011 m. (duomenys neskelbtini) deklaracija už 2008 metus. Šis faktas parodomas kaip galimas neteisėtas veiksmas, tačiau prie tos pačios deklaracijos yra UAB „Tempo invest“ adresuotas laiškas iš Mokesčių inspekcijos apie tai, kad deklaracija sėkmingai priimta. Apie tai administratorius neužsimena. O už 2011 m. buvo pateikta atskira deklaracija, kaip ir už kitus metus. Konsultacinėje išvadoje tvirtinama, jog įmonės sandėlyje yra 894,655 t M-100 markės mazuto. UAB ,,Bruksija“ bendradarbiavo su trimis įmonėmis, iš kurių buvo gautas mazutas. Atsiliepime aiškinama, kaip būtent šios įmonės dokumentuose buvo įveltos buhalterinės klaidos, dėl to UAB „Bruksija“ ir tapo neegzistuojančio mazuto savininke. Sąskaitos priklauso tai pačiai prekės partijai, t. y. turi tą patį numerį, sumą, datą ir nuorodą į tą pačią Sutartį, tik skiriasi kiekis. Iš jų sąskaitos (30, 31) visiškai identiškos, tik į buhalterinę programą įvestos skirtingu laiku – 2011 ir 2012 m., kaip įvykdytų realių siuntimų sąskaitos. Tačiau išsiųsta buvo tik 489,023 t, tai atitinka su nežymiu skirtumu sąskaitą už 460 t (29) ir 303,350 t (32), tas taip pat su nežymiu skirtumu atitinka sąskaitą už 300 t (32). Visa tai pagrįsta geležinkelio važtaraščiais. Jei jau fiksuoti abi sąskaitas po 500 t, tai likučiuose turėtų būti 1 000 t, tačiau konsultacinėje išvadoje nurodytos 894,655 t, tai įrodo, jog išvada klaidinga. Išvadose tvirtinama, kad jau 2008 m. reikėjo bankrutuoti, tačiau 2012 m. teismas netenkino ieškinio dėl įmonės bankrutavimo ir savo sprendimu jį atmetė, nes UAB „Bruksija“ dirbo sėkmingai. Auditoriaus paaiškinime nurodyta, kad trūksta buhalterinių dokumentų, tačiau nenurodyta, kokių. Kyla klausimas, ar administratorius visus dokumentus pateikė auditoriui. Auditą atliko specialistas P. M., kuris nuo 2016-11-02 iki 2017-10-12 dirbo advokato R. M. kontoroje, kuris atstovauja kreditoriaus interesams. Peršasi nuomonė, kad išvados surašytos neobjektyviai ir yra palankios kreditoriui ir jo atstovams, todėl vadovautis jomis šioje byloje negalima. Įmonės istorijoje yra sandėriai, kuriuose apmokėjimai vykdyti daug kartų didesnėmis sumomis, nei šiuo atveju sumokėjo kreditorius ir nebuvo nė vienos galimybės apkaltinti apgaule ar norintį pasisavinti lėšas. Įmonė gyvavo nuo 2000 m., teko patirti sunkių situacijų. 2008 m. krizė įmonę palietė, teko laikinai veiklą stabdyti. Tačiau niekada nebuvo noro užbaigti gyvavimą bankrotu. Jeigu būtų galima prisiminti auditoriaus pastabas apie tai, kad jau 2008 m. reikėjo bankrutuoti, tai minėtais metais apyvarta įmonėje siekė 7 000 000,00 Lt. Todėl paskaičius dar pirmąsias išvadas, o vėliau ir patikslinimą, susidaro įspūdis, kad nėra tikslo objektyviai įvertinti padėtį, atvirkščiai – tikslingai siekiama įrodyti, kad įmonės direktorius tikslingai siekė, kad įmonė tyčia bankrutuotų.

4. Teismo posėdžio metu administratorės atstovas paaiškino, kad jau 2008 m. įmonė buvo nemoki, tačiau nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Specialisto išvadoje nurodoma, kad pas O. L. liko grynųjų pinigų, tačiau jie nebuvo perduoti. Nuo 2018 m. buvo nurodyta 145 000 Eur atsargų, tačiau jų faktiškai nebuvo. Įmonėje nebuvo atliekamos metinės inventorizacijos, nebuvo teikiami buhalterinės apskaitos registrai, operacija su šios bylos ieškove dėl 63 000 JAV dolerių nebuvo tinkamai įtraukta į apskaitą. Į įmonės balansą buvo įrašomi netikslūs duomenys. Iškėlus bankroto bylą buvo rastas tik 879 Lt turtas, realių debitinių įsiskolinimų dabar nėra.

5. Kreditorės Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad konsultacinė išvada yra parengta pagal specialias žinias. Pažeidimai yra tęsiami nuo 2008 m iki 2018 m. Iškėlus tyčinį bankrotą būtų galimybė nukreipti išieškojimą į fizinį asmenį. Kreditinio reikalavimo dydis yra 41 800 EUR.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo O. L. teismo posėdyje paaiškino, kad 2008 m. įmonė neturėjo kreditorių , o kreditore buvo tik Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD. 2011 m. sausio mėnesį Rusijos geležinkeliai uždraudė vagonų judėjimą į Latviją ir jis iš karto informavo kreditorių, prašydamas palaukti, rodė jam telegramą, tačiau kreditorius nesutiko, todėl vėliau nebegalėjo atsiskaityti. Neturėjo tikslo, kad įmonė bankrutuotų. Grynieji pinigai, kuriuos nurodo administratorius, yra pinigai, sumokėti pervežėjui, jis juos sumokėjo už įmonę ,,Bruksija“, nes įmonės sąskaita buvo areštuota. Konsultacinėje išvadoje dokumentas dėl grynųjų pinigų sumokėjimo nebuvo įvertintas. Prašo vadovautis jo 2019 m. balandžio 30 d. paaiškinimu dėl kuro judėjimo. 500 t mazuto buvo įtraukta į apskaitą per klaidą du kartus, t. y. 2011-02-22 ir 2012-04-05. Jis administratoriui ir specialistui nurodė klaidą, tačiau niekas nereaguoja. Mazutas yra greitai gendantis produktas ir jis jo neturi. Specialistas, kuris ruošė konsultacinę išvadą, yra dirbęs R. M. kontoroje, kuris atstovauja kreditoriaus interesams. Šioje išvadoje padaryta daug klaidų, tačiau jo paaiškinimų ir dokumentų niekas nevertina.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl tyčinio bankroto iškėlimo atmestinas

7. Administratorė, prašydama pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu remiasi UAB „Konsauditas“ buhalterinės apskaitos ir finansų specialisto P. M. ūkinės finansinės veiklos išvadomis, kuriose analizuojamas laikotarpis nuo 2008-01-01 iki 2018-05-07 (t. 2, b. l. 6–37).

8. Administratorius, remdamasis paminėta ataskaita, nurodo keletą pagrindų, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu: 1. 2008 m. bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 668 279 Lt ir viršijo bendrovės visą turtą 610 473 Lt, kurio vertė 7 057 806 Lt. Pagal 2008 m. bendrovės balansą, įmonės įsipareigojimai viršijo visą įmonės turtą 610 473 (7 668 279 – 7 057 806 = 610 473) Lt, tai parodė, kad bendrovė nesugeba atsiskaityti su savo tiekėjais ir paslaugų teikėjais. Iš 2008 m. balanse pateiktų duomenų matoma, kad bendrovei turėjo būti iškelta bankroto byla, nes bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas. 2010 m. bendrovės „Bruksija“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 653 568 Lt, tai sudarė daugiau kaip ½ bendrovės turto vertės 427 194 (8 54 387 x 0,5 = 427 194) Lt, tai atitiko įstatymu apibrėžtą bendrovės nemokumo kriterijų.

2. 2008 m. finansinėje atskaitomybėje nurodyta, kad bendrovės nuosavas kapitalas sudaro minus 610 473 Lt. Bendrovės vadovas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835, su vėlesniais pakeitimais) 38 straipsniu. Bendrovės vadovas nepateikė dokumentų, susirinkimų protokolų, kuriuose būtų svarstytas klausimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir susidariusios padėties ištaisymo. 3. 2008 m. bendrovėje buvo užfiksuotas 502 728,28 Lt turto trūkumas (145 600,15 Eur). Nuostoliai iš kaltų asmenų nebuvo išieškoti. 2008-01-01–2018-05-07 laikotarpiu UAB „Bruksija“ tvarkydama buhalterinę apskaitą, galbūt norėdama pagerinti balansų duomenis, turto dalyje įtraukė į apskaitą 145 600,15 Eur atsargų, kurių faktiškai neturėjo.

3.Konsultacinėje išvadoje nurodoma, jog įmonės sandėlyje yra 894,655 t M-100 markės mazuto.

4.UAB „Bruksija“ 2011-03-07 mokesčių administratoriui pateikė 2008 m. „Metinę pelno mokesčio deklaraciją“, kurioje įrašyta nuostoliai dėl turto nurašymo – 176 212 Lt, tačiau tai pateisinančių dokumentų nepateikė, nėra galimybės nustatyti, koks turtas nurašytas. 5.Nuo 2015-01-01 pas bendrovės direktorių, kaip materialiai atskaitingą asmenį, buvo įtrauktas į apskaitą 75 941,71 Eur grynųjų pinigų likutis, kuris nebuvo panaudotas bendrovės kreditiniams įsipareigojimams padengti. Bendrovėje grynieji pinigai buvo pas direktorių ir 2018 m. gegužės 7 d. liko 57 462 EUR nepanaudotų grynųjų pinigų, kurie buvo jam išduoti ir negrąžinti įmonei.

6. Administratorius nurodo, jog suinteresuotas asmuo neišsaugojo ir nepateikė už

2008-01-01–2018-05-07 laikotarpį buhalterinės apskaitos registrų, įmonės buhalterinę apskaitą vedė netvarkingai.

9. Pareiškimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu paduoti iki 2020-01-01, nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-822-553/2020).

10. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

11. ĮBĮ (2013 m. kovo 28 d. įstatymo Nr. XII-208 redakcija) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu; vienas jų – kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos. Šioje byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo pateikė visus turimus dokumentus savo atsiliepimuose nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, t. y. naftos produktų tiekimo važtaraščius, sutartis, mokėjimo pavedimus (t. 3, b. l. 10–70, t. 4 1–100, 125–142, t. 7, b. l. 1–20).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas).

13. Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galbūt patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl to ir šioje byloje būtina įvertinti, ar dėl bankroto administratorės nurodytų dokumentų neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla.

14. Šioje byloje įrodyta, jog įmonė turi du kreditorius – VSDFV su 47 EUR ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD su 42 276 EUR kreditiniais reikalavimais. Bankroto byla iškelta paminėto kreditoriaus prašymu, į kurį suinteresuotas asmuo 2018 m. kovo 13 d. pateikė atsiliepimą, kuriame aiškina sutartinių santykių su šiuo kreditoriumi vykdymą, nurodo priežastis, dėl kurių sutriko atsiskaitymas su kreditoriumi, taip pat nurodo aplinkybes, jog 2011 metų balandžio ir birželio mėnesiais įmonė kreditoriui sumokėjo 68 000 ir 50 000 JAV dolerių , o 2012 m. – 7000 ir 5000 JAV dolerių. Tas pačias aplinkybes nurodo ir atsiliepime į prašymą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodytų sumų sumokėjimo faktas yra įrodytas mokėjimo pavedimais (t. 3, b. l. 18–17 bei 67–70). Pateiktos sutartys, važtaraščiai įrodo, jog įmonė aktyviai vykdė naftos mišinių pervežimo veiklą, 2010 m. gruodžio 27 d. sudarė sutartį su kreditoriumi dėl pervežimo ekspedijavimo paslaugų, telegrama įspėjo dėl laikino sutarties nevykdymo priežasties (t. 3, b. l. 10–70), todėl byloje paneigta aplinkybė, jog administratoriaus nurodomas įmonės nemokumas pagal įmonės balansus 2008 metais ir 2010 metais buvo pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje įrodyta, kad įmonė aktyviai vykdė veiklą, vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir kreditinių reikalavimų nei nuo 2008 metų, nei nuo 2010 metų nepadidino, o priešingai – pagal administratoriaus nurodomus duomenis – sumažino, t. y. iškėlus bankroto bylą 2018 metais buvo nustatyti tik du kreditoriai su 47 EUR ir 42 276 EUR reikalavimais. 2018 metais balanse nurodomi įsipareigojimai – 7 668 279 Lt, o 2010 metų balanse – 653 568 Lt (198 985 EUR). Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo atsisakyta UAB ,,Bruksija“ iškelti bankroto bylą, o iš UAB ,,Felicida“ paaiškinimo nustatyta, kad įmonė laikotarpiu nuo 2015-03-23 iki 2018-04-30 jokios veiklos nevykdė, kreditorių ir debitorių neturėjo (t. 4, b. l. 100). Todėl šios bylos kontekste nenustatyta, kad įmonės kreditiniai reikalavimai padidėjo dėl tyčinės suinteresuoto asmens veiklos laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

16. Byloje nustatyta, kad administratorius remiasi specialisto P. M. parengta konsultacine išvada. Iš liudytojo P. M. parodymų nustatyta, jog jam buvo užduotas konkretus klausimas ir jis analizavo tik dokumentų suvestinės bei įmonės balansus, pirminius dokumentus matė, bet sutikrinti negalėjo. Todėl ši specialisto išvada byloje vertintina kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuris yra nuginčytas liudytojos I. M. parodymais, UAB ,,Felicida“ paaiškinimu (t. 4, b. l.100) bei suinteresuoto asmens pateiktais dokumentais – sutartimis, važtaraščiais, išrašytomis sąskaitomis (t. 3, b. l. 10–70, t. 4 1–100, 125–142, t.7, b. l. 1–20).

17. Konsultacinėje išvadoje konstatuota, kad dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2008–2018 m. laikotarpiu. Pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodomos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog dėl nurodomos netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonės vadovas nepagrindė dokumentais 2018 m. gegužės 7 d. likusių pas jį 57 462 EUR nepanaudotų grynųjų pinigų bei 2008 m. bendrovėje buvo užfiksuotas 502 728,28 Lt turto trūkumas (145 600,15 Eur). 2008-01-01–2018-05-07 laikotarpiu UAB „Bruksija“, tvarkydama buhalterinę apskaitą, galbūt norėdama pagerinti balansų duomenis, turto dalyje įtraukė į apskaitą 145 600,15 Eur atsargų, kurių faktiškai neturėjo.

18. Tačiau šios specialisto išvados yra paneigtos suinteresuoto asmens pateiktais įrodymais, t. y. administratorius neįvertino sutarčių ir mokėjimo dokumentų, kurias pateikė suinteresuotas asmuo su 2019 m. balandžio 29 d. atsiliepimu. Tai, kad ruošiant šią išvadą buvo nepatikrinti pirminiai dokumentai, parodė liudytojas P. M..

19. Dėl 57 462 EUR nepanaudotų grynųjų pinigų. Šie dokumentai įrodo, jog 2012 -06-20 UAB ,,Bruksija“ prašymu šios bylos kreditorius Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD 2012-06-25 sumokėjo pervežimo įmonei 63 000 JAV dolerių už pervežimo paslaugas, ši suma buvo įskaityta kreditoriaus prašymu ir kasos pajamų kvitu įrodyta, jog ją padengė suinteresuotas asmuo O. L. (t. 4, b. l. 91–97).

20. Konsultacinėje išvadoje nurodoma, jog įmonės sandėlyje yra 894,655 t M-100 markės mazuto, tačiau šią išvadą suinteresuotas asmuo paneigė dokumentais, pridėtais su 2019-03-13 bei 2019-04-15 atsiliepimais t. 3, b. l. 20–23, t. 4, b. l. 125–138) . Šiais dokumentais suinteresuotas asmuo įrodė, jog UAB ,,Bruksija“ iš ,,Maxton Capitals“ gavo 459 t ir 303 t mazuto, o 2010-02-18 įmonei ,,Jumps “ pardavė 698,472 tonų (t. 3, b. l. 21–23). Tačiau byloje nustatyta, jog įmonei buvo išrašytos dvi identiškos sąskaitos 2010-02-02 sąskaitos Nr. 14 11 sumokėti už 500 t mazutą 133 400 JAV dolerių sumos, kurias įmonės buhalterė įtraukė į apskaitą du kartus, nes suinteresuotas asmuo O. L. jas pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei du kartus, t. y. 2011-02-11 ir 2020-04-05 (t. 4, b. l. 128, 131). Apklausta liudytoja R. M. parodė, jog ji dirbo su buhalterine programa ,,Pragma“ ir ji nežino, ar ši programa galėjo atmesti antrą kartą įvestą tą pačią sąskaitą, nes antrą kartą ši sąskaita buvo vedama, kai 2011 metai buvo uždaryti. Be to, teismo vertinimu, šios abi sąskaitos ydingos dėl to, jog abi išrašytos 2010-02-02 ir jose nurodyta, jog išrašytos pagal 2010-11-01 sutartį (t. 4, b. l. 131–132). Byloje neįrodyta ir konsultacinėje išvadoje nekonstatuota, jog įmonė tiriamuoju laikotarpiu iš tiekėjo ,,Maxton Capitals“ gavo 1000 t mazuto, todėl konsultacinėje išvadoje nurodytas 894,655 t M-100 markės mazutas kaip likęs įmonės turtas yra nurodytas neteisingai. Suinteresuotas asmuo įrodė, jog iš šio kiekio buvo gautos 762 t, o realizuotos 698 t, skirtumas galėtų būti apie 62 tonas šios bylos kontekste, tačiau įvertinus naftos produkcijos specifiką, galimas paklaidas dėl faktinio mazuto kiekio vykdant jo transportavimą laikyti, jog dėl šio kiekio įmonė privesta prie bankroto buvo tyčia, nėra pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog UAB ,,Bruksija“ su įmonės kreditore sudarė sutartį jau po visų nurodomų operacijų su mazutu, t. y. 2010 m. gruodžio 7d., kreditinis reikalavimas yra kildinamas iš šios sutarties neįvykdymo, todėl tyčiniai veiksmai, kuriais būtų siekiama išvengti atsiskaitymo su šiuo kreditoriumi dėl neteisingos mazuto apskaitos, yra neįrodyti.

21. Iš liudytojos I. M. parodymų nustatyta, jog suinteresuotas asmuo O. L. įmonės finansinius dokumentus jai pateikdavo ne laiku, t. y. tik porą kartų per metus, tačiau įmonė nebuvo PVM mokėtoja ir jai dėl to buvo tik sunkiau dirbti, tačiau metinės finansinės atskaitomybės buvo sudaromos laiku ir jam buvo įmanoma sudaryti.

22. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 31 punktas).

23. Šioje byloje neįrodyta, jog dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2008–2018 m. laikotarpiu.

24. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimą reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininkės įmonės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Pažymėtina, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004, 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Dėl paminėtų įrodymų tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes suinteresuotas asmuo O. L. teikė dokumentus, byloje nenustatyta jokių sandorių, kuriais būtų sumažintas ar neteisėtai perleistas įmonės turtas, byloje įrodyta, kad įmonė laikotarpiu nuo 2015-03-23 iki 2018-04-30 jokios veiklos nevykdė, kreditorių ir debitorių neturėjo (t. 4, b. l. 100).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 290, 291, 335 str. teisėja

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erika Misiūnienė