- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-382-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01223-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Radviliškio rajone
- Atsakovas
- L. Ž., M. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-163-767/2020 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Radviliškio rajone ieškinį atsakovams L. Ž. ir M. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Radviliškio rajone (toliau – ir VTAS) ieškiniu prašė: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. Ž. jos nepilnamečių vaikų K. V., V. P. ir K. P. atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. V. jo nepilnamečio sūnaus K. V. atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovės L. Ž. nepilnamečiams vaikams K. V., V. P. ir K. P. išlaikymą po 75 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo M. V. nepilnamečiui sūnui K. V. išlaikymą po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; 5) priteisti iš atsakovės L. Ž. 1 762,50 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. V., V. P. ir K. P. įsiskolinimą; 6) priteisti iš atsakovo M. V. 587,50 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. V. įsiskolinimą; 7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai yra nepilnamečio K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. A. L. Ž. turi dar dvi nepilnametes dukras: V. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovų šeima 2015 m. kovo 27 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Direktorius) įsakymu įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, socialinių ir buitinių įgūdžių stokos, netinkamos vaikų priežiūros. 2015-2017 metais šeima gyveno skurdžiai, joje vykdavo savaitgaliniai girtavimai, tarp atsakovės L. Ž. ir nepilnametės V. P. buvo stebimi įtempti santykiai. 2018 m. lapkričio 14 d. atsakovų šeimoje nustatytas girtavimo ir vaikų nepriežiūros faktas. N. K. ir V. P. teigė nenorinčios likti mamos namuose, kadangi ji su sugyventiniu apie metus laiko girtauja, namuose nepalaikoma tvarka ir švara, būdama apsvaigusi nuo alkoholio mama elgiasi neadekvačiai, vaikai gyvena nuolatinėje įtampoje ir baimėje. Abi mergaitės išreiškė norą gyventi pilnametės sesers I. Ž. šeimoje. Buvo išsiaiškinta, kad K. V. jau keletą mėnesių gyvena pas I. Ž., kadangi dėl nuolatinio atsakovų girtavimo vaikui nebuvo sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nepilnametis K. V. taip pat išreiškė norą likti gyventi I. Ž. šeimoje. Visiems vaikams buvo nustatyta laikinoji globa. Atsakovai buvo įpareigoti lankyti psichologo konsultacijas, reguliariai teikti išlaikymą vaikams, domėtis jų ugdymu, spręsti alkoholio vartojimo problemą, gerinti šeimos materialinę padėtį, tačiau nuo 2019 m. gegužės 7 d. atsakovai piktybiškai nutraukė bendradarbiavimą su socialine darbuotoja, nevykdė nei vieno įpareigojimo. Kadangi atsakovai vengia auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, neteikia jiems išlaikymo, jų nelanko, girtauja, nesirūpina vaikais ir situacija šeimoje negerėja, prašo atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią, priteisti vaikams išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas L. G. ieškinio reikalavimus palaikė iš dalies. Prašė atsakovams tėvų valdžią apriboti laikinai, reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo palaikė visiškai. Nurodė, kad situacija atsakovų šeimoje yra šiek tiek pasikeitusi į gerąją pusę. Vaikus paėmus iš šeimos, atsakovai nepripažino savo klaidų, vengė bendradarbiauti su socialine darbuotoja, piktybiškai neįsileisdavo jos į namus. Situacija pradėjo gerėti tik nuo 2019 m. spalio mėnesio, tačiau yra duomenų, kad spalio 6 d. atsakovai vartojo alkoholį, yra didelė „atkritimo“ tikimybė. Atsakovų įsiskolinimai už butą didžiuliai. Atsakovai nežino, kas būtų, jei vaikai būtų grąžinti į šeimą. Vaikų pinigus jie naudodavo pragyvenimui, mano, kad taip elgtųsi ir dabar. Išlaikymo vaikams atsakovai neteikia.
Šalies argumentai
4. Atsakovė L. Ž. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl vaikai buvo paimti iš šeimos, buvo alkoholis. Susiklostė labai sunki situacija: neteko darbo, stipriai suprastėjo sveikata, ji pradėjo išgėrinėti. Tačiau vaikais visada stengdavosi rūpintis, juos prižiūrėti. Šiuo metu alkoholio problemą išsprendė. Gydėsi keturiolika dienų priklausomybių centre. Ieškojosi darbo Radviliškyje, bet nerado. D. P. rajone. Dirba sunkiai. Įsiskolinimus už butą po truputį mažina. Yra sudariusi skolos mokėjimo grafiką, jį vykdo. Socialinę pašalpą skiria įsiskolinimo mažinimui. Su socialine darbuotoja R. A. bendrauti negalėjo. Su nauja socialine darbuotoja yra ryšys, bendradarbiauja. Eina pasikalbėti ir pas vaikų mokyklos socialinę darbuotoją. Vaikus paėmus iš šeimos ji visada su jais bendravo, susitikdavo. Vaikais domisi, rūpinasi jais. Jei vaikai grįžtų, vienas kažkuris būtų su vaikais. Pavasarį gali įsidarbinti Radviliškio rajone pas ūkininkus. Ji labai nori pati auginti vaikus ir vaikai labai nori gyventi su jais. Vaikai pas juos dažnai svečiuojasi, jie nuolat bendrauja telefonu.
5. Atsakovas M. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad vaikus iš jų paėmė per išgertuves. Niekada nebuvo taip, kad būdami namuose neatidarydavo socialinei darbuotojai durų. Stengiasi, kad vaikai grįžtų į šeimą. Išlaikymo sūnui neteikė, bet patys jam pirkdavo viską, pasiimdavo pas save, išlaikydavo tuo metu. Per žiemos atostogas sūnus pas juos buvo dvi savaites.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas sprendė, kad šiuo metu situacija atsakovų šeimoje yra iš esmės pasikeitusi į gerąją pusę. Abu atsakovai lankė pozityvios tėvystės kursus, psichologo konsultacijas, ką patvirtino ir ieškovo atstovas. A. L. Ž. gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui Priklausomybės ligų centre. Remiantis liudytojų I. P. (laikinosios vaikų globėjos), Z. M. (vaikų ugdymo įstaigos socialinės darbuotojos), V. P. (socialinės darbuotojos, nuo 2019 m. gruodžio mėnesio atsakovų šeimai teikiančios socialines paslaugas) parodymais teismas darė išvadą, kad nuo 2019 m. spalio mėnesio atsakovai nevartoja alkoholio. Nors liudytoja R. A. (iki 2019 m. gruodžio mėnesio atsakovams socialines paslaugas teikusi socialinė darbuotoja) teigė turinti duomenų, kad spalio mėnesį atsakovai dar girtavo, toks faktas nebuvo užfiksuotas, be to, jo nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Teismas atkreipė dėmesį, kad tarp atsakovų ir socialines paslaugas jiems teikusios socialinės darbuotojos R. A. nebuvo susiformavęs artimas ir pasitikėjimu grįstas ryšys, todėl socialinių paslaugų tiek teikimas, tiek priėmimas buvo apsunkintas. Pasikeitus socialinei darbuotojai abu atsakovai socialines paslaugas priima teigiamai, su socialine darbuotoja V. P. bendradarbiauja, nuolatos palaiko kontaktą. V. P. apie atsakovų šeimą teigė negalinti pasakyti nieko blogo, jai visuomet pavyksta su atsakovais susisiekti telefonu, jie bendrauja geranoriškai nusiteikę, girtavimo faktų neužfiksuota. Liudytoja Z. M. nurodė, kad L. Ž. dažnai lankosi vaikų mokykloje, domisi vaikų ugdymosi rezultatais, nuperka vaikams reikiamų priemonių, duoda lėšų smulkioms reikmėms.
8. Teismas nurodė, kad nors VTAS pateiktuose 2020 m. sausio 29 d. vaikų nuomonės išklausymo aktuose nėra nurodyta, su kuo vaikai išreiškė norą gyventi, tiek mokyklos socialinė darbuotoja, tiek vaikų globėja, o taip pat ir atsakovai patvirtino, jog visi vaikai nori grįžti gyventi į atsakovų šeimą. Vaikai sąlygomis globėjos šeimoje yra patenkinti, tačiau su ja norėtų gyventi tik tuo atveju, jei nebūtų galimybės grįžti į atsakovų namus. Nuo 2019 m. spalio mėnesio visi vaikai nuolatos bendrauja su atsakovais, K. V. žiemos atostogų metu keletą savaičių svečiavosi pas tėvus, taip pat šventėms buvo grįžusios ir V. bei K. P.. Jokių pažeidimų fiksuota nebuvo. Socialinės darbuotojos V. P. teigimu, sąlygos gyventi nepilnamečiams vaikams atsakovų šeimoje yra geros. Liudytoja I. P. paaiškino, kad nuo spalio mėnesio vaikai pas mamą važiuoja dažnai, be to, jie kiekvieną dieną susiskambina. Kalbėdami su mama vaikai jai išsako šiltus žodžius. Taip pat nurodė, kad nors atsakovai išlaikymo vaikams neteikia, duoda jiems pinigų smulkioms išlaidoms, kažką patys nuperka.
9. Išanalizavęs atsakovų gyvenimo būdą, jų santykį su vaikais, pastangas įgyvendinti tėvų valdžią, teismas darė išvadą, jog pagrindų atsakovams apriboti tėvų valdžią nėra. Atsakovai dėjo aktyvias pastangas, kad susigrąžintų vaikus, ir pasiekė teigiamų rezultatų, kurių teismas nevertino kaip trumpalaikių. Atsakovai nebepiktnaudžiauja alkoholiu, dirba, nuolatos bendrauja su vaikais tiek nuotolinio ryšio priemonėmis, tiek tiesiogiai, bendradarbiauja su socialine darbuotoja, lankosi vaikų ugdymo įstaigoje, domisi jų pasiekimais, be to, visi vaikai nori gyventi su atsakovais. Atsakovė L. Ž. yra ūmesnio būdo, aktyviai išreiškianti nepasitenkinimą kai kuriais institucijų veiksmais, todėl socialinių paslaugų teikimas jai iš pradžių buvo apsunkintas, tačiau pasikeitus socialinei darbuotojai atsakovai socialines paslaugas priima noriai, jokių nesklandumų nebėra.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovų turimi įsiskolinimai už komunalines paslaugas negali būti priežastimi jiems apriboti tėvų valdžią, juo labiau įvertinus aplinkybę, jog atsakovai deda pastangas sumažinti skolas, jas po truputį moka. Taip pat tėvų valdžios apribojimo pagrindu negali būti ieškovo išreikštos prielaidos, kad yra didelė tikimybė, jog atsakovai „atkris“ ir vėl pradės girtauti. Pažymėjo, kad tėvų valdžios apribojimo institutas yra kraštutinė priemonė ir jam taikyti yra nustatytas baigtinis sąlygų sąrašas.
11. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamiems ir aprūpinamiems savo tėvų šeimoje, nenustatęs aplinkybių, kurios pateisintų nepilnamečių vaikų ir tėvų tolimesnį išskyrimą, ieškinį atmetė. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju šeimai teikiant intensyvias socialines paslaugas, galima užtikrinti, kad vaikai ir tėvai gyventų kartu bei nebūtų pažeidžiamos vaikų teisės ir teisėti interesai.
12. Teismas nurodė, kad remiantis Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. A1- 368 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 36 punktu, atsiradus CK 3.255 straipsnyje nustatytiems vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos pagrindams, išskyrus 3.255 straipsnio 3 punktą, priimamas vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustačiusios savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) panaikinimo. Šiuo atveju nepilnamečiams V. P., K. P. ir K. V. yra nustatyta laikinoji globa Direktoriaus įsakymų pagrindu, todėl ieškinį atmetus, laikinosios globos panaikinimo klausimas spręstinas taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, o vaiko grąžinimą tėvams turi organizuoti ieškovas.
13. Teismas, atmetęs reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, netenkino ir reikalavimo dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas VTAS prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimą dėl ieškinio atmetimo ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, rėmėsi tiek ieškovo atstovo, tiek atsakovų pateiktais duomenimis, kad L. Ž. ir M. V. lankė pozityvios tėvystės kursus ir psichologo konsultacijas kaip buvo įpareigoti socialinių darbuotojų. Teismas nesirėmė ieškovo atstovo ir liudytojos R. A. parodymais, kad į tuos kursus jie kartais ateidavo galimai neblaivūs, kas įrodo atsakovų atsainų požiūrį į įpareigojimo vykdymą.
14.2. Teismo posėdžio metu pati L. Ž. pripažino, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį dvi savaites gulėjo Priklausomybių ligų centre Šiaulių mieste, tačiau, kaip ji pati teigė, joks medicininis gydymas jai nebuvo taikomas, ji tik vartojo raminamuosius vaistus. Be to, liudytojos R. A. parodymai prieštarauja teismo padarytai išvadai. Liudytoja davė parodymus, kad 2019 m. spalio 6 ir 28 dienomis ji rado L. Ž. neblaivią savo namuose. Teismas be pagrindo atmetė šios svarbios liudytojos parodymus. Socialinis darbuotojas alkotesterio pagalba tikrinti savo klientų neturi teisės. Norint tai užfiksuoti alkotesterio pagalba, būtina kviesti policijos darbuotojus. Kadangi 2019 m. spalio 6 ir 28 d. L. Ž. šeimoje nebuvo nepilnamečių vaikų, todėl socialinė darbuotoja nematė pagrindo kviesti policijos pareigūnus. Vienok tai nei kiek nesumenkina liudytojos duotų parodymų svarbos, kadangi ji, dirbdama su atsakovų šeima, vykdė savo tiesiogines funkcijas ir teismui davusi priesaiką davė objektyvius parodymus. Būtent jos parodymai ir prieštarauja teismo išvadai, kad L. Ž. po lankymosi Priklausomybės ligų centre alkoholio nebevartojo.
14.3. Dėl nebuvimo susiformavusio artimo ir pasitikėjimu grįsto ryšio tarp socialinės darbuotojos R. A. ir atsakovų šeimos, socialinių paslaugų teikimo ir priėmimo apsunkinimo, teismas rėmėsi tik atsakovų duotais parodymais ir be jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad nebuvo artimo tarpusavio ryšio, kas lėmė socialinių paslaugų teikimo ir priėmimo apsunkinimą. Šiai teismo išvadai prieštarauja kiti byloje esantys įrodymai. Pagal liudytojos R. A. duotus parodymus, ryšys ir bendradarbiavimas su atsakovų šeima nutrūko 2019 metų gegužės mėnesį ir atsinaujino tik 2019 m. spalio mėnesį. Byloje yra tiek vaikų laikinosios globėjos I. P., tiek R. A. parodymai, kad atsakovai piktybiškai, beveik vienerius metus vengė vykdyti savo pareigą bendrauti su vaikais. Laikotarpyje nuo laikinųjų globų jiems nustatymo momento (2018-11-27) iki 2019 m. spalio mėnesio tarp vaikų ir tėvų nebuvo palaikomas joks ryšys. Teismas be pagrindo konstatavo ir tai, kad pasikeitus socialiniam darbuotojui padėtis žymiai pagerėjo – vyksta glaudus bendradarbiavimas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. P. nurodė, kad atsakovus matė tik vieną kartą, o kitais kartais su jais bendraudavo tik telefonu. Darytina išvada, kad socialinė darbuotoja V. P. paslaugas teikia „nuotoliniu būdu“, nes atsakovai praktiškai negyvena Radviliškio rajone, darbo dienomis nuolat būna savo darbo vietoje Pakruojo rajone, kur dirba pas ūkininką.
14.4. Teismas išvadą dėl atsakovų dedamų pastangų nupirkti vaikams reikiamų mokyklinių priemonių, duodamų lėšų smulkioms išlaidoms padarė išklausęs liudytojos Z. M., dirbančios socialine pedagoge R. G. pagrindinėje mokykloje. Ši išvada padaryta nepagrįstai, nes liudytoja viso labo patvirtino tik vieną faktą, kad sykį yra mačiusi, jog L. Ž. davė du eurus K. V. ir tai su priekaištu sakydama „kodėl aš turėčiau duoti pinigų, juk yra globėja“. Tokie liudytojos parodymai turėtų reikšti ne atsakovų pastangas gerinti vaikams materialinę padėtį, o piktybišką išlaikymo neteikimą ir savo pareigos nesuvokimą.
14.5. Teismo išvadai dėl vaikų dažno bendravimo su atsakovais, lankymosi tėvų namuose, gerų buitinių sąlygų vaikams sudarymo prieštarauja liudytojos, vaikų laikinosios globėjos, I. P. parodymai. Liudytoja nurodė, kad dvasinis ryšys tarp jos globotinių ir L. Ž. atsirado tik nuo 2019-10-19, kas iki teismo posėdžio dienos sudarė du su puse mėnesio. Kaip nurodė teismo posėdžio metu L. Ž., ji su M. V. į namus (duomenys neskelbtini), grįžta tik savaitgaliais ir dažniausiai net kas dvi savaites, todėl liudytoja I. P. nurodė, kad vaikai su tėvais matosi tik nuo 2019-10-19 ir tik kas kelintas savaitgalis, nes globėja su globotiniais kartais turi savų planų ir ne visada vaikus išleidžia pas tėvus, todėl darytina išvada, jog vaikų bendravimas su tėvais nėra nei dažnas, nei reguliarus. Neaišku kokiais įrodymais remiantis teismas konstatavo, kad L. Ž. ir M. V. buitinės sąlygos yra geros, nes tokių įrodymų byloje iš viso nėra (nėra buities ir gyvenimo sąlygų tyrimo aktų, šeimos aplankymo aktų ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
14.6. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors atsakovai neteikia vaikams išlaikymo, tačiau jiems duoda pinigų smulkioms išlaidoms, kažką patys nuperka. Tokiu būdu teismas „pateisino“ atsakovų vengimą teikti vaikams tinkamą išlaikymą. Abu atsakovai yra dirbantys, tačiau išlaikymo piktybiškai neteikia jau daugiau kaip du metus. Net ir reikalaujant iš atsakovų priteisti valstybės mokamą išmoką globojamam vaikui (šiuo metu per mėnesį sudaro 156 Eur), skola nuo laikinųjų globų vaikams nustatymo momento iki dabar sudarytų virš 4 000 Eur. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovai kaip nors kitaip ženkliai prisidėtų prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl darytina išvada, kad jie pareigos išlaikyti vaikus nevykdė ir nevykdo.
14.7. Nors teismas pripažino, kad atsakovai turi įsiskolinimų, tačiau konstatavo, jog jie juos moka ir mažina. Tokia išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Liudytoja V. P. teismui davė parodymus, kad atsakovų šeima turi keturių tūkstančių dydžio įvairių įsiskolinimų ir ji nežino, ar skolos mažėja. Kad skolos neva mažinamos, teismas „geranoriškai patikėjo“ atsakovės L. Ž. parodymais, tačiau byloje nėra pateikta nei skolų gražinimo grafikų, nei pažymų, kaip šios skolos neva yra mažinamos. Priešingai – ieškovo atstovui paklausus L. Ž., kokiomis sumomis per mėnesį yra mažinamos skolos, L. Ž. atsakė: „ne tavo reikalas“.
14.8. Atsakovų šeimoje per dvejus metus ir tris mėnesius yra įvykę tik daliniai pozityvūs pakitimai (atsakovai nuo 2019-10-19 pradėjo bendrauti su vaikais, pradėjo domėtis jų ugdymo pasiekimais), o visi kiti įpareigojimai liko neįvykdyti ar beveik neįvykdyti: nustatyti alkoholio vartojimo faktai, abu atsakovai dirba pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus (darbas nepastovus), nėra tikri dėl turimo darbo išsaugojimo, visiškai neteikia išlaikymo vaikams, nėra žinoma jų pastovi gyvenamoji vieta, buitinės sąlygos, abu atsakovai teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kur gyventų ir ką veiktų, jei vaikai jiems būtų gražinti, sunki materialinė padėtis, dideli įsiskolinimai, kurie yra nemažinami. Visa tai įrodo, kad šiuo metu atsakovai nėra pasirengę susigrąžinti vaikų į savo šeimą.
Atsiliepimas
15. Atsakovai atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, jog vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
18. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
20. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
21. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.
22. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne prieš kelis mėnesius, pusę ar daugiau metų, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
23. Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, jog 2015 m. kovo 27 d. Direktoriaus įsakymu L. Ž. ir M. V. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2015 m. gegužės 5 d. šeimai skirtos socialinės paslaugos. 2018 m. lapkričio 14 d. policijos pareigūnai šeimoje nustatė alkoholio vartojimo ir vaikų nepriežiūros faktą: M. V. buvo nustatytas 2,66 promilių girtumas, o L. Ž. nustatyti girtumą atsisakė, tačiau buvo akivaizdžiai neblaivi. Įvykio metu namuose buvo nepilnametės L. Ž. dukros V. P. ir K. P., o nepilnametis K. V. buvo pas pilnametę seserį I. Ž. (dabar – P.). Vaikai buvo paimti iš atsakovų šeimos ir apgyvendinti I. Ž. šeimoje. Vaikų paėmimo pagrindas – atsakovų girtavimas, neužtikrinimas vaikams saugių, būtinų vystymuisi sąlygų. 2018 m. gruodžio 18 d. Direktoriaus įsakymu nepilnamečiams vaikams V. P., K. P. ir K. V. nustatyta laikinoji globa, kuri tęsiama iki šiol. Atsakovai buvo įpareigoti lankyti psichologo konsultacijas, reguliariai teikti išlaikymą vaikams, domėtis jų ugdymu, spręsti alkoholio vartojimo problemą, gerinti šeimos materialinę padėtį.
24. Byloje taip pat nustatyta, kad po vaikų laikinosios globos nustatymo, atsakovė L. Ž. gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, abu atsakovai lankė pozityvios tėvystės mokymus, psichologo konsultacijas. Abu atsakovai dirba pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, darbovietės charakterizuojami teigiamai, kaip atsakingi ir darbštūs, neturintys žalingų įpročių. Atsakovai su vaikais nuo 2019 m. spalio mėnesio nuolatos bendrauja, K. V. žiemos atostogų metu keletą savaičių svečiavosi pas tėvus, taip pat šventėms buvo grįžusios ir V. bei K. P.. Jokių pažeidimų fiksuota nebuvo. Atsakovai išlaikymo vaikams nemoka.
25. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius bylos šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus darytina išvada, jog atsakovai domisi vaikais, stengiasi pagal savo sugebėjimus, siekė spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemas, jų ryšiai su vaikais nėra nutrūkę, su vaikais bendrauja telefonu, vaikai lankosi pas atsakovus. Tiek mokyklos socialinė darbuotoja, tiek vaikų globėja, o taip pat atsakovai patvirtino, jog visi vaikai nori grįžti gyventi į atsakovų šeimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovai dėjo aktyvias pastangas, kad susigrąžintų vaikus, ir pasiekė teigiamų rezultatų, kurių sprendimo priėmimo metu nėra pagrindo vertinti kaip trumpalaikių, taigi, šiuo metu situacija atsakovų šeimoje yra iš esmės pagerėjusi.
26. Apeliantas nurodo, kad teismas nesirėmė ieškovo atstovo ir liudytojos R. A. parodymais, kad į pozityvios tėvystės kursus ir psichologo konsultacijas atsakovai kartais ateidavo galimai neblaivūs, teismo posėdžio metu pati L. Ž. pripažino, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį dvi savaites gulėjo Priklausomybių ligų centre Šiaulių mieste, tačiau joks medicininis gydymas jai nebuvo taikomas, ji tik vartojo raminamuosius vaistus, liudytoja R. A. davė parodymus, kad 2019 m. spalio 6 ir 28 dienomis ji rado L. Ž. neblaivią savo namuose. Apelianto įsitikinimu, teismas be pagrindo atmetė šios liudytojos parodymus.
27. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors liudytoja R. A. (iki 2019 m. gruodžio mėnesio atsakovams socialines paslaugas teikusi socialinė darbuotoja) teigė turinti duomenų, jog spalio mėnesį atsakovai dar girtavo, toks faktas nebuvo užfiksuotas, be to, jo nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Kita vertus, kaip jau minėta, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą sprendimo priėmimo laikotarpiu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, teigdamas, kad atsakovų piktnaudžiavimas alkoholiu neišnyko, turi įrodyti savo teiginius. Išskyrus liudytojos R. A. parodymus dėl galimo atsakovės L. Ž. girtavimo spalio mėnesį, byloje kitų patikimų įrodymų nėra (kaip nurodo apeliantas, socialinė darbuotoja nematė reikalo kviestis policijos pareigūnus atsakovų girtumui nustatyti, nes šeimoje tuo metu nebuvo nepilnamečių vaikų), o remtis vien šios liudytojos parodymais, nepaisant jos priesaikos, nevertinant šių parodymų visų bylos įrodymų kontekste, pagrindo nėra.
28. Taip pat kolegijos vertinimu svarbi ir ta aplinkybė, kad žiemos atostogų metu vaikams svečiuojantis pas atsakovus jokių pažeidimų fiksuota nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog L. Ž. po lankymosi Priklausomybės ligų centre vartojo alkoholį. Taip pat neįrodytos apelianto nurodytos aplinkybės, jog atsakovai į pozityvios tėvystės kursus ir psichologo konsultacijas kartais ateidavo galimai neblaivūs. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismas negali vertinti atsakovei teikto gydymo veiksmingumo remdamasis vien atsakovės L. Ž. teismo posėdžio metu duotais deklaratyviais paaiškinimais dėl jos atžvilgiu taikyto medikamentinio gydymo Priklausomybių ligų centre.
29. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad vaikams išlaikymo neteikia. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojos vaikų globėjos I. P. bei liudytojos Z. M., dirbančios socialine pedagoge R. G. pagrindinėje mokykloje parodymais, padarė išvadą, kad atsakovai deda pastangas nupirkti vaikams reikiamų mokyklinių priemonių, duoda lėšų smulkioms išlaidoms. Apeliantas nurodo, kad ši išvada padaryta nepagrįstai, nes liudytoja Z. M. patvirtino tik vieną faktą, jog kartą yra mačiusi, kad L. Ž. davė du eurus K. V. priekaištaudama „kodėl aš turėčiau duoti pinigų, juk yra globėja“. Apelianto įsitikinimu, tokie liudytojos parodymai turėtų reikšti ne atsakovų pastangas gerinti vaikams materialinę padėtį, o piktybišką išlaikymo neteikimą ir savo pareigos nesuvokimą. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apeliacinio skundo argumentais, pažymi, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovams reikalinga socialinių darbuotojų pagalba ugdant socialinius įgūdžius, bendravimo kultūrą, todėl vien apelianto minimi atsakovės išsireiškimai negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip atsakovų nenoras dėti pastangas gerinti vaikams materialinę padėtį ar jų išlaikymo vaikams teikimo pareigos nesuvokimas.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovai vaikams neteikia reguliaraus išlaikymo, atsižvelgiant į atsakovų dedamas pastangas susigrąžinti vaikus, negali būti pagrindu apriboti tėvų valdžią. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovai turi skolų už būsto komunalines paslaugas. Atsakovė L. Ž. teismo posėdžio metu teigė, kad yra sudarytas skolų mokėjimo grafikas, skolas mažina iš gaunamos socialinės pašalpos, ir nors tokių įrodymų byloje nėra (kaip pastebi ieškovas), kolegijos vertinimu, šiuo atveju tai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo. Kad atsakovai iš esmės pajėgūs išlaikyti vaikus patvirtina faktinė aplinkybė, jog žiemos atostogų metu net dvi savaites atsakovų sūnus K. V. praleido pas atsakovus namuose. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų turimi įsiskolinimai už komunalines paslaugas negali būti priežastimi jiems apriboti tėvų valdžią. Kartu pažymėtina, kad šeimai paskirta socialinė darbuotoja turi pareigą prižiūrėti, ar atsakovai tinkamai vykdo savo skolinius įsipareigojimus, duoti jiems patarimų, susijusių su finansų valdymu.
31. Nors apeliantas nurodo, jog atsakovų darbas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus yra nepastovus, atsakovai nėra tikri dėl turimo darbo išsaugojimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų turimo darbo pobūdis taip pat negali būti pagrindu apriboti tėvų valdžią. Svarbu paminėti atsakovų dėtų pastangų susirasti darbą svarbą bei tą faktą, jog atsakovams neradus darbo Radviliškio rajone (savo gyvenamojoje vietovėje), jie susirado darbą Pakruojo rajone. Be to, atsakovė L. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jei vaikai grįžtų pas atsakovus, vienas iš atsakovų būtų su vaikais, o pavasarį yra galimybė įsidarbinti Radviliškio rajone pas ūkininkus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai suvokia būtinybę dirbti ir ateityje.
32. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog neaišku, kokiais įrodymais remiantis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų buitinės sąlygos yra geros, nes tokių įrodymų byloje nėra. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas minėtą išvadą padarė remdamasis socialinės darbuotojos V. P. parodymais, jog sąlygos gyventi nepilnamečiams vaikams atsakovų šeimoje yra geros. Pažymėtina, kad apeliantas, kaip institucija, turinti prerogatyvą tikrinti atsakovų gyvenimo sąlygas jų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundą, šių sąlygų netikrino, nors būtent apeliantas, prašydamas apriboti tėvų valdžią, turi įrodyti visas aplinkybes, susijusias su netinkamu atsakovų tėvų valdžios įgyvendinimu. Taigi, ieškovui nepateikus jokių duomenų apie netinkamas atsakovų buities ir gyvenimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi socialinės darbuotojos V. P. parodymais.
33. Apeliantas nurodo, jog dėl nebuvimo susiformavusio artimo ir pasitikėjimu grįsto ryšio tarp socialinės darbuotojos R. A. ir atsakovų šeimos, socialinių paslaugų teikimo ir priėmimo apsunkinimo, teismas rėmėsi tik atsakovų duotais parodymais ir be jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad tarp socialinės darbuotojos ir atsakovų nebuvo artimo tarpusavio ryšio, kas lėmė socialinių paslaugų teikimo ir priėmimo apsunkinimą. Kaip minėta, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą sprendimo priėmimo laikotarpiu, todėl byloje nustačius, kad atsakovai noriai bendrauja su dabartine socialine darbuotoja V. P. (nuo 2019 m. gruodžio mėnesio atsakovams teikiančia socialines paslaugas), praeityje buvę atsakovų komplikuoti santykiai su tuomete socialine darbuotoja R. A. neturi teisinės reikšmės.
34. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat išreiškia abejones dėl dabartinės šeimai skirtos socialinės darbuotojos V. P. vykdomos atsakovų atžvilgiu priežiūros tinkamumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas negali vertinti socialinės darbuotojos teikiamų šeimai paslaugų, priežiūros tinkamumo. Kilus pagrįstų abejonių dėl socialinės darbuotojos veiksmų, ieškovas turi pareigą kreiptis į socialinių darbuotojų veiklos priežiūrą vykdančias institucijas.
35. Kaip jau minėta, teismas, priimdamas sprendimą riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, tik esant įstatyme numatytoms sąlygoms ir tik nustačius tėvų, kuriems prašoma apriboti valdžią, kaltę.
36. Apibendrindamas aukščiau išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino aplinkybes, apibūdinančias atsakovų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamiems ir aprūpinamiems savo tėvų šeimoje, nenustačius aplinkybių, kurios pateisintų nepilnamečių vaikų ir tėvų tolimesnį išskyrimą, nagrinėjamu atveju apriboti atsakovams tėvų valdžią nėra pagrindo. Kolegijos vertinimu, šeimai teikiant intensyvias socialines paslaugas galima užtikrinti, kad vaikai ir tėvai gyventų kartu bei nebūtų pažeidžiamos vaikų teisės ir teisėti interesai.
37. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.
38. Vadovaudamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Atsakovams L. Ž. ir M. V. išaiškinama, jog jie ir toliau privalo bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos institucijomis, aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų programose, dirbti, gauti pajamas, rodyti pažangą realiais veiksmais formuojant tinkamo savo elgesio ir rūpinimosi vaikais, jų auginimo ir išlaikymo įgūdžius. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl atsakovų netinkamai vykdomos tėvų valdžios vaikų atžvilgiu, ieškovas gali pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.