Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų teikimą dėl R. L. atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje 2 veikos), 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 , 4 dalimis subendrintos ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė nustatyta 17 metų laisvės atėmimo, pirmus 7 metus atliekant kalėjime, likusius pataisos namuose. Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2 veikos), ir BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika ir paskirta 200 MGL (7532 eurų) bauda; bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė skirta 7 metai 10 mėnesių 27 dienos laisvės atėmimo bei 200 MGL (7532 eurų) bauda. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 9 d.Kybartų pataisos namai 2017 m. rugpjūčio 23 d. teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą ir siūlė nuteistąjį R. L. atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, nes jo būklė atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. IR-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma liga ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo aprašo patvirtinimo“ I priedo IV straipsnio 18 punkto kriterijus. Nurodoma, jog nuteistojo R. L. sveikatos būklės patikrinimo 2017 m. birželio 21 d. akte Nr. 60-6 nustatytas pagrindinis susirgimas – abiejų akių aklumas (H 54.0); komplikacijos: potrauminė afakija (H 27.0), potrauminė tinklainės abiejų akių degeneracija (H35), kairiosios akies ragenos randai (H 17.8), kairės akies antrinė gliaukoma (H 40.3), stiklakūnių trintys (H 43.3.); gretutinės ligos: abipusis kocharinis neuritas (H 90.3), lėtinis abipusis išorinės ausies otitas (H 66.3.).Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo19 d. nutartimi Kybartų pataisos namų teikimo netenkino. Įvertinęs nuteistojo sveikatos būklę, susirgimo pradžią bei ligos vystymąsi, eigą, ligos įtaką nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, darymui, atliktos bausmės laiką, padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, elgesį bausmės atlikimo metu, konstatavo, jog negalima daryti išvados, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas dėl diagnozuotos ligos būtų neįmanomas, o nustatytas abiejų akių aklumas negali būti koreguojamas. Nuteistasis R. L. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti Kybartų pataisos namų teikimą dėl jo atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas nagrinėdamas pataisos namų teikimą pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 359 bei 362 straipsnių reikalavimus – nerengė žodinio bylos nagrinėjimo, nekvietė į posėdį išvadą apie sveikatos būklę pateikusios gydytojų komisijos atstovo ir prokuroro. Teismo motyvas nerengti žodinio teikimo nagrinėjimo, argumentuojant tuo, jog teikimas nėra paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundo autoriaus nuomone, iškreipia BPK 362 straipsnio nuostatas, kur, anot nuteistojo, aiškiai pasisakyta tik dėl galimybės teismui spręsti dėl nuteistojo asmens kvietimo į teismo posėdį, tačiau posėdis turėjo būti viešas ir nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Be to, priimdamas neskundžiamą nutartį teikimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisingą teismą. Skunde taip pat teigiama, jog nutarties motyvai prieštaringi. Viena vertus, teismas teigia, jog sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos, ne teisės klausimas, kita vertus, sprendžia, jog skundo autoriui diagnozuota liga gali būti gydoma ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Skundo autorius pažymi, jog jam nustatytas abiejų akių aklumas, kuris, akivaizdu, neatsistatys, dėl ko ir buvo kreiptasi į teismą, be to, regėjimas pradėjo blogėti, akys pradėjo degeneruoti, komplikuotis būtent bausmės atlikimo metu, todėl teismo argumentas, jog nuteistasis traumą patyrė iki nusikaltimo, yra ydingas ir neteisėtas. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas klysta teigdamas, kad „akte nenurodyta, kad nuteistajam nustatytas visiškas aklumas“, nes akte aiškiai ir nedviprasmiškai parašyta, jog pareiškėjui nustatytas abiejų akių aklumas ir būklė atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. IR-308/V-1247 patvirtinto Sunkių nepagydomų ligų sąrašo IV skyriaus 18 punktą. Be to, akte nepasisakyta, dėl galimybės koreguoti regėjimą, nes specialistams nebuvo žinoma, jog tokia aplinkybė teismui galėtų būti svarbi. Taip pat pažymima, jog šis klausimas būtų išspręstas, jeigu teismas nebūtų padaręs procedūrinių pažeidimų ir iškvietęs į teismą gydytojų komisijos atstovus.Nuteistojo R. L. skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnis numato, jog susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Analogiška nuostata įtvirtina ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 2 dalyje, kur pasakyta, jog asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla (BVK 177 straipsnio 2 dalis).Teikimas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, įtvirtintomis 359 ir 362 straipsniuose. BPK 359 straipsnis reglamentuoja nuteistojo atleidimą nuo bausmės atlikimo dėl ligos, o BPK 362 straipsnis – su nuosprendžių vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką. Kadangi nuteistojo atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl ligos taip pat susijęs su nuosprendžio vykdymu jis patenka į BPK 362 straipsnio reguliavimo sritį. Tai matyti ir iš BPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodoma, jog klausimus dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal šio kodekso 359 straipsnį, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Be to, yra ir kitų vien tik atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimui skirtų nuostatų. Kadangi atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl ligos yra specifinis klausimas, kuriuo iš esmės baigiamas baudžiamasis procesas bei teisingumo vykdymas, nes kaltininkas atleidžiamas nuo likusios bausmės dalies, išnyksta neigiamos pasekmės, BPK 359 straipsnyje įtvirtinta norma, skirta būtent vien tik nuteistojo atleidimui nuo bausmės atlikimo dėl ligos, yra specialioji BPK 362 straipsnyje įtvirtintų normų atžvilgiu, todėl prioritetas teikiamas ir pirmiausia taikoma būtent specialioji norma.BPK 362 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, jog su nuosprendžiu vykdymu susijusiems klausimams, kurie nurodyti 362 straipsnio 1 dalyje, spręsti, gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį sunkinančiais pagrindais, privalo būti rengiamas posėdis. Be to, šioje dalyje taip pat numatyta, jog tais atvejais, kai teismo posėdyje nagrinėjamas nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal šio kodekso 359 straipsnį klausimas, teismo posėdyje dalyvauja išvadą apie nuteistojo sveikatos būklę pateikusios gydytojų komisijos atstovas ir prokuroras, visais kitais atvejais, t. y. kai nagrinėjami kiti su nuosprendžio vykdymu susiję klausimai teismo posėdyje, – bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras. Taigi, bylos nagrinėjimas posėdyje, remiantis sisteminiu bei loginiu BPK 362 straipsnio normų aiškinimu, reiškia žodinį bylos nagrinėjimą. Kadangi BPK 359 straipsnio norma šiuo atveju yra specialioji BK 362 straipsnyje įtvirtintų normų atžvilgiu, pirmiausia būtina atsižvelgti į tai, kas nustatyta BPK 359 straipsnyje. Šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, jog teikimas atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos nagrinėjamas teismo posėdyje šio kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, BK 359 straipsnio 2 dalyje aiškiai ir konkrečiai nustatyta, jog teikimas dėl asmens atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos nagrinėjamas teismo posėdyje. Ši taisyklė yra imperatyvi ir yra teismui privaloma. Minėtas teikimas turi būti nagrinėjamas teismo posėdyje pagal kitas posėdžio tvarką reglamentuojančias taisykles, numatytas BPK 362 straipsnyje, t. y. turi būti kviečiamas ir privalo dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios gydytojų komisijos atstovas ir prokuroras.Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties skirti teismo posėdį teikimo nagrinėjimui (b. l. 70-71), teismas netinkamai aiškino ir taikė aukščiau paminėtų baudžiamojo proceso įstatymo nustatytas taisykles, nepagrįstai prioritetą suteikė BPK 362 straipsnyje įtvirtintai bendrajai normai dėl teismo pasirinkimo rengti ar nerengti teismo posėdį šio klausimo nagrinėjimui ir neatsižvelgė, jog BPK 359 straipsnyje įtvirtinta speciali norma, numatanti pareigą klausimą dėl atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos spręsti tik posėdyje, t. y. žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kybartų pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 25 d. teikimas dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos išnagrinėtas pažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, netinkamai pritaikius baudžiamojo proceso taisykles. Tai sukliudė teismui išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes (dėl nuteistojo ligos pobūdžio – aklumo laipsnio, progreso, koregavimo galimybių), priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis naikinama. Kybartų pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 25 d. teikimas dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos perduodamas iš naujo nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog, nustačius proceso taisyklių pažeidimą, kiti skundo argumentai, susiję su teikime nurodytų aplinkybių vertinimu, išsamiai nenagrinėjami ir dėl jų nepasisakoma.Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą apylinkės teisme būtina vadovautis BK 76 straipsnio nuostatomis bei susiformavusia teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų sąrašą, patvirtintą 2013-12-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1R-308/V-1247. Būtina atsižvelgti į tai, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, bet ne pareiga. BK 76 straipsnio 2 dalis numato, jog spręsdamas klausimą dėl asmens, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, atleidimo nuo bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį bei atliktos bausmės laiką. Be to, turėtų būti įvertinamas ligos poveikis bausmės atlikimui, kokios yra ligos gydymo galimybės vykdant paskirtą bausmę ir panašiai. Didelę reikšmę turi ir tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys Nr. 2K-337/2010, 2K-69/2009).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo R. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Kybartų pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 25 d. teikimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos perduoti iš naujo nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.