Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo pareiškėjas patyrė turtinius praradimus, kurie pasireiškė suvaržymais perkant maistą ir būtiniausias prekes. Minėtos aplinkybės pažemino orumą, vertė jaustis nepilnaverčiu, sukėlė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė nemiga, nervingumu, galvos skausmais. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pareiškėjas patyrė dvasinį stresą, orumo pažeminimą, nemigą, dvasinius skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, reputacijos pablogėjimą. Pareiškėjas Marijampolės PN dirbo skalbėjo pareigose 1.0 etato, po 8 valandas per dieną, kiekvieną darbo dieną nuo 8.00 val. iki 17.00 val., penktadieniais nuo 8.00 val. iki 15.45 val. Pareiškėjui buvo nustatytas 0,38 MMA koeficientas. Negautos pareiškėjo pajamos nuo atleidimo iš darbo dienos iki skundo padavimo teismui dienos sudaro 882.0864 Eur.

Ginčas byloje kilo dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020-08-12 įsakymo Nr. 7/07-794, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš skalbėjo pareigų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-09-07 sprendimo Nr. 2S-3211, kuriuo pareiškėjo skundas, dėl jo atleidimo iš darbo, buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atsakovą grąžinti pareiškėją į skalbėjo pareigas bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Byloje nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020-04-07 įsakymu Nr. 7/07-363 „Dėl nuteistų asmenų priėmimo ir atleidimo iš darbo“ pareiškėjas buvo paskirtas dirbti Marijampolės PN skalbėju 1,0 etato nuo 2020-04-10 (b. l. 110).

Pateikėjui 2020-07-27 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 0040-ANR_P-259, kuriame nustatyta, kad 2020-07-17 apie 16.20 val. D. U. vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo, tyrimo metu jo šlapime rasta amfetamino (b. l. 19-20, 103-104). Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį, jam pasiūlyta sumokėti 15 Eur baudą.

Marijampolės PN Nuteistųjų skirstymo komisijos 2020-07-28 protokolu Nr. 85/04-815 nutarta perkelti pareiškėją iš 3 būrio į 6 būrį (b. l. 165-168). Atsižvelgiant į Nuteistųjų skirstymo komisijos siūlymą, Marijampolės PN direktoriaus 2020-07-28 įsakymu Nr. 7/07-733 „Dėl nuteistųjų priskyrimo grupėms ir suskirstymo į būrius bei kameras“ D. U. buvo perkeltas iš nuteistųjų 3 būrio 319 kambario į 6 būrio 11 kamerą (b. l. 172-174). Iš Marijampolės PN 2020-08-01 rašto Nr. 20/07-1271 matyti, kad pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę, vadovaujantis BVK 68 straipsnio 3 dalies 1 punktu, t. y., kai už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, paskiriama administracinė nuobauda (b. l. 23).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės PN direktoriaus 2020-08-12 įsakymu Nr. 7/07-794 pareiškėjas buvo atleistas iš skalbėjo pareigų nuo 2020-08-10 (b. l. 36). Minėtais duomenimis nustatyta, kad sprendimas atleisti pareiškėją iš skalbėjo pareigų buvo priimtas atsižvelgiant į Marijampolės PN direktoriaus 2020-07-28 įsakymą Nr. 7/07-733, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę dėl aplinkybių susijusių su pareiškėjui surašytu administracinio nusižengimo protokolu dėl narkotinių medžiagų vartojimo.

Dėl Marijampolės PN direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, kuris 2020-08-07 sprendimu Nr. 2S-3211 pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 45-46). Kalėjimų departamento sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų ir atleistas iš darbo, siekiant sumažinti blogą įtaką kitiems dirbantiems, užkardant galimą draudžiamą daiktų patekimą nuteistiesiems ar galimą nelaimingą atsitikimą darbe.

Pažymėtina, kad byloje nekeliamas ginčas dėl pareiškėjo perkėlimo į drausmės grupę pagrįstumo. Pareiškėjas ginčija jo atleidimą iš skalbėjo pareigų, nurodydamas, kad nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jis darė blogą įtaką kitiems asmenims, todėl tai negali būti pagrindas atleisti pareiškėją iš darbo.

Pagal Bausmių vykdymo kodeksą, užimtumas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iš jų pataisos priemonių (BVK 111 str.). BVK 125 straipsnis numato, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 d.), nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.). Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 str. 3 d.). Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti, o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą. Nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis šio Kodekso 70 straipsnio nustatytų atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų (BVK 125 str. 6 d.). Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 125 str. 8 d.).

Pažymėtina, kad nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-407-14). Pareigos kiekvieną nuteistąjį aprūpinti darbu pataisos įstaigoms teisės aktai nenustato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014, 2017-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017). Įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, priimdama sprendimą dėl nuteistojo priėmimo į darbą ar atleidimo iš darbo, kiekvieną atvejį vertina pagal konkrečios situacijos aplinkybes atitinkamo asmens atžvilgiu.

Bausmių vykdymo kodeksas pataisų įstaigų administracijai ne tik leidžia, bet ir ją įpareigoja atitinkamai paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad būtų užtikrinami įstatyme įtvirtinti tikslai. BVK 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuteistųjų izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Šio straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji.

Bausmių vykdymo kodekso normas dėl nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose detalizuoja Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25. Taisyklių 13 punktas nustato, kad skirstant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.

Vertinant pareiškėjo atleidimo iš darbo aplinkybes, teismas visų pirma pažymi, kad pataisos įstaiga neprivalėjo pareiškėjo aprūpinti darbu, nes tai pataisos įstaigos administracijos diskrecijos teisė. Įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę ir spręsdama dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo, įstaigos administracija turėjo vertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Kaip buvo minėta, ginčijamas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo buvo priimtas atsižvelgiant į Marijampolės PN direktoriaus 2020-07-28 įsakymą Nr. 7/07-733, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę, t. y., dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjui surašytu administracinio nusižengimo protokolu, nustačius, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo darbo pobūdis didžiąja dalimi buvo susijęs su įstaigoje laikomų nuteistųjų bendravimu, jų lankymu gyvenamuosiuose korpusuose. Pataisos įstaigai nustačius rizikos veiksnius dėl pareiškėjo netinkamo elgesio vartojant narkotines medžiagas ir atsižvelgiant į pareiškėjo darbo specifiką, atsakovas, siekdamas sumažinti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, turėjo pagrindą izoliuoti pareiškėją (BVK 70 straipsnis) ir atleisti jį iš darbo .

Nors pareiškėjas nesutinka su jo atleidimu iš darbo ir tvirtina, kad už tą patį nusižengimą buvo nubaustas antrą kartą. Tačiau, teismas pažymi, kad nuteistojo atleidimas iš darbo nėra laikomas nuobauda BVK 142 straipsnio prasme. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus bei kontrolę nuteistojo teisių naudojimuisi. Veiksmai, dėl kurių skundžiasi pareiškėjas, Marijampolės pataisos namų administracijos buvo atlikti vadovaujantis atitinkamais galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais pataisos įstaigų vidaus tvarką, laikantis nuteistųjų izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje reikalavimų (BVK 70 str., 125 str. 6 d.).

Atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad apie atleidimą iš skalbėjo pareigų pareiškėjas sužinojo tik 2020-10-29. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas eilę kartų skundais kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių dėl jo atleidimo iš darbo aplinkybių ir į jo skundus buvo pateikti išsamūs atsakymai raštu (Marijampolės PN 2020-08-25 raštas Nr. 20-07-1215, Marijampolės PN 2020-09-01 raštas Nr. 20/07-1271) (b. l. 23-24, 26, 37). Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo raštu informuotas apie jo atleidimą iš skalbėjo pareigų.