Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui V. B.,

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – A. M. gynėjui advokatui S. S.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, (duomenys neskelbtini), nevedusiam, turinčiam vidurinį išsilavinimą, nedirbančiam, turinčiam 35 procentų darbingumo lygį, faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam prie Šiaulių miesto savivaldybės, Vilniaus miesto apylinkės 2018 m. sausio 9 d. nutartimi pripažinta A. M. nepakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, ir jo atžvilgiu taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje); Vilniaus miesto apylinkės 2018 m. sausio 19 d. nutartimi pripažinta A. M. nepakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jo atžvilgiu taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

padariusiam įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. M. 2023 m. lapkričio 3 d., apie 14.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie laukųjų parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “ durų, adresu: (duomenys neskelbtini) , pašalinių asmenų akivaizdoje, savo įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam R. V. į dešinę blauzdą ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. Be to, A. M. 2023 m. lapkričio 3 d., apie 14.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie laukųjų parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ durų, adresu: (duomenys neskelbtini), viešosios tvarkos sutrikdymo metu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. V. sveikatą, o būtent: vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam R. V. į dešinę blauzdą ir padarė nukentėjusiajam R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – dešinės blauzdos žaizdą, nes dėl šios žaizdos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. V. nurodė, jog su A. M. jo nesieja giminystės ryšiai. Jis sėdėjo prie pulto ir stebėjo vaizdą. Parduotuvėje tuo metu buvo mažai žmonių. Įėjo du smulkūs vaikinai. Vienas vaikinas, nešantis „tašę“ su „bambaliais“, nuėjo prie taromato. Kol vienas vaikinas į taromatą kišo butelius, kitas vaikinas trypė vietoje. Po to, antras vaikinas, nuėjęs prie laikraščių stendo, esančio prie parduotuvėje įėjimo, pasiėmė laikraštį. Atsisėdo ant „tumbos“, pasitiesė laikraštį ir išpurtė šiukšles. Jis priėjo prie to vaikino ir paklausė, ką jis čia daro. Vaikinas jam atsakė, kad čia taip galima, kad toje parduotuvėje čia visi taip daro. Kai vaikinui buvo liepta susimokėti už laikraštį, vaikinas pradėjo necenzūriniais žodžiais jį koneveikti. Jis vaikiną pradėjo vesti link kasos, kad susimokėtų už laikraštį. Vaikinas ant jo supyko ir savo popierinį maišą su tuo pačiu laikraščiu tvojo į šiukšliadėžę. Laikraštį jis iš šiukšliadėžės išėmė, tačiau laikraštis buvo sušlapęs, praradęs prekinę išvaizdą. Kaip ir minėjo, vaikiną jis vedėsi prie kasos, kadangi matė, jog jis taikėsi bėgti pro duris. Nuvedus jį prie kasos vaikinas pasakė, kad neturi pinigų ir, kad už jį sumokės draugas, kuris už tą laikraštį ir sumokėjo. Pardavęs laikraštį liepė jam daryti su juo ką tik nori. Vaikinas skeryčiojosi, šūkavo, jam grasino, sakė, kad susidoros, patykos po darbo. Eidamas pro „pultinę“ pasiėmė elektrošoką, nes pagalvojo, kad galbūt vaikinas išsigąs ir išeis laukan. Pirmas iš parduotuvės išėjo vaikinas, sumokėjęs už laikraštį. Vaikinui išėjus, jis atsistojo tarp durų, o kaltinamasis, nusileidęs nuo laiptų, staigiai apsisuko ir išskėstomis rankomis puolė ant jo. Jis vaikinui spyrė bei pajuto smūgį, suduotą į blauzdą. Vaikinas nubėgo, o jis nuėjo į prekybos salę. Po kiek laiko vadybininkas pamatė jo sužalotą koją. Kad jo koja sužalota sprendė iš to, nes pamatė kraują. Greitąją iškvietė vadybininkas. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus, tačiau jie atvyko labai greitai. Buvo patikrintas ir jo blaivumas. Buvo nustatyta, kad įvykio metu jis buvo blaivus. Jis buvo išvežtas į ligoninę, kurioje jam susiuvo žaizdą. Kiek pamena, nedarbingume išbuvo tris savaites. Su A. M. anksčiau konfliktų neturėjo. Jeigu dėl to laikraščio būtų nieko nesakęs, tai gal taip būtų ir pasibaigę. Vaikinas jo atžvilgiu elgėsi agresyviai. Prie kasos, t. y. konflikto metu, buvo žmonių, kurių reakcijos jis nematė, tačiau ši situacija sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką bei parduotuvės darbą. Alkoholio kvapo iš vaikino neužuodė, bet jam atrodo, kad jis galėjo būti kažkoks apsvaigęs. Negali spręsti, ar tokiam jo poelgiui galėjo daryti įtaką jo liga. Neatrodė, kad vaikinas būtų sergantis. Civilinio ieškinio nereiškia, nes žmogus serga. Jeigu žmogus būtų sveikas, tikrai civilinį ieškinį reikštų. Kaip ir sakė, jis vaikino prašė eit lauk, tačiau jis nėjo. Jam paėmus „tazerį“ ir pasakius vaikinui eiti lauk, vaikinas išėjo. „Tazerį“ paėmė tam, kad A. M. matytų, jog jis ginsis bei, kad vaikinas išeitų iš parduotuvės. Vaikinui atsisukus ir į jį rankas išskėtus, jis pakėlė koją, nes pagalvojo, kad vaikinas puls. Gerai, kad koją pakėlė, nes kitaip galėjo pataikyti į kitą kūno vietą. Jis nesitikėjo, kad vaikinas jį puls, bei nežinojo, jog jis turi peilį. Peilio nematė, kuomet vaikinas atsisuko ir bandė jį pulti. Tuo metu jis buvo paspaudęs „tazerį“, kad suprastų, jog jis veikia, kad jį išgirstų. Įvykio dieną dirbo (duomenys neskelbtini), PC „(duomenys neskelbtini) “. Dirba apsaugos darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“.

4. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas G. B. nurodė, jog tvirtina ekspertizės išvadą. Stacionarinį stebėjimą siūlo dėl to, kad ekspertizės metu tiriamojo psichikos būklėje vyravo mąstymo nenuoseklumas, rezonavimas, kliedesinė simptomatika, kritikos stoka, dideli mąstymo sutrikimai. Jam buvo konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Ambulatoriniame gydyme nesilankė, nesigydė, neturi artimųjų, kurie gali juo pasirūpinti. Atsižvelgiant dar ir į tai, kad jis gyvena pavojingoje aplinkoje, gyvena nakvynės namuose, gydantis ambulatoriškai, tik po pusės metų galima kalbėti apie kažkokią remisiją, todėl ir rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje.

5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. J. nurodė, jog su A. M. jos nesieja giminystės ryšiai. Datos nepamena, bet įvykio metu buvo kasoje. Apsaugos darbuotojas vedėsi kaltinamąjį, kurį, privedęs prie kasos, jo prašė susimokėti už laikraštį. Vaikinas priešinosi, draskėsi, grūmėsi, sakė, kad nemokės. Šalia stovėjo jo (duomenys neskelbtini) draugas. Ji žinojo, kad jis (duomenys neskelbtini), nes anksčiau jo buvo prašiusi asmens dokumento, kadangi pirko alkoholį. Tada ji atkreipė dėmesį, kad jis (duomenys neskelbtini). Iš to (duomenys neskelbtini) ji paėmė pinigus už laikraštį, o apsauginis nusivedė kaltinamąjį prie išėjimo. Ji išgirdo „tazerio“ garsą. Paskui dar kartą. Pagalvojo: „Ar ne per daug mačiau“. Be to, žmonės kalbėjo: „Kas čia darosi, kas čia darosi“. Tada išgirdo: „kraujas“, ir pamatė kaip greitoji ant ratelių išsiveža apsaugos darbuotoją. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ PC „(duomenys neskelbtini) “, esančiame (duomenys neskelbtini). Dirbdama kasoje girdėjo triukšmą, bet nieko nematė. Nematė ginčo, kilusio tarp apsauginio ir to asmens. Juto pasimetimą, sąmyšį. Šis įvykis sutrikdė jos mintis, pajuto išgąstį. Po įvykio tas (duomenys neskelbtini) ateidavo į parduotuvę, bet su juo apie įvykį nekalbėjo. Nepasakytų, kad kaltinamasis geranoriškai susimokėjo už laikraštį, ėjo laukan. Jis labai draskėsi, šaukė, nenorėjo išeiti laukan. Nurodė, jog teismas gali remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. nurodė, jog pagal tautybę yra (duomenys neskelbtini), tačiau lietuvių kalbą supranta, vertėjas jam nereikalingas, su A. M. jo nesieja giminystės ryšiai. Grįžo iš darbo, susirinko tarą, kurią nešė į parduotuvę. Jis ėjo viena gatvės puse, o A. M. – kita. Jį pamatęs A. M. priėjo prie jo ir paklausė, kur jis einąs, ir ar gali kartu eiti. Abu jie nuėjo iki parduotuvės. Jis į taromatą sukišo tarą, o likusius tuščius maišiukus padavė A., kad išmestų į šiukšlių dėžę. Matė, jog A. su tais maišeliais kažkur nuėjo. Taip pat matė, kad tuo metu jis turėjo laikraštį, tačiau nematė, iš kur tą laikraštį jis paėmė. Nematė, nes tuo metu į taromatą dėjo butelius. Vėliau pamatė apsaugos darbuotoją, kalbantį su A., bei, kuris A. nusivedė iki kasos. Baigęs į taromatą mesti butelius nuėjo prie kasos. Apsauginis liepė A. susimokėti už laikraštį, tačiau A. sakė neturintis pinigų. Tam, kad daugiau nekiltų problemų, jis sumokėjo už laikraštį. Sumokėjęs A. liepė eiti ir jie ėjo link išėjimo. Apsauginis ėjo už A. M.. Nulipęs kelis laiptukus į apačią ir išgirdęs „tazerio“ garsą, atsisuko. Atsisukęs pamatė apsauginį, bandantį su koja išprašyti A. M. lauk. Lyg ir bandė „tazeriu“ paliesti A. M., bet nežino ar palietė. A. M. susikišo rankas į striukę, išsitraukė peilį ir dūrė apsauginiui į koją. Apsauginis nuėjo, o jis paliepė A. eiti iš parduotuvės ir nebedaryti nesąmonių. Vėliau, t. y. kuomet A. išvažiavo su jo kolega, jis draugui papasakojo kas nutiko parduotuvėje. Draugas jam patarė nueiti į parduotuvę ir viską papasakoti. Jis nuėjo į parduotuvę, viską papasakojo ir padėjo pagauti A. M. Atsakydamas į teisėjos klausimus nurodė, jog A. M. pažįsta apie 1 metus. Su juo susipažino per kolegą. Žino jo vardą ir pavardę, žino ir pravardę, kuri yra „M.“. Iki įvykio taip pat žinojo A. M. vardą, pavardę, bei, kad jis gyvena prieglaudos namuose. Jo kolega su A. M. bendraudavo artimiau. Iki įvykio jį buvo matęs gal prieš kokį mėnesį. Jam kolega sakė, kad jis turi psichinių problemų. Jis bijodavo pasilikti pas kolegą esant A. M.. Sutinka, kad įvykis vyko 2023 m. lapkričio 23 d. PC „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Apsauginis A. M. liepė susimokėti už laikraštį, tačiau A. M. atsakė, kad neturi pinigų ir, kad nemokės. Jis piktai atsakė apsauginiui, šaukė ant jo. Jis nesikišo, nuėjo į eilę, sumokėjo už laikraštį, kad nekiltų dar didesnių problemų ir ėjo iš parduotuvės laukan. Nematė, kad apsauginis A. M. būtų laikęs dėl to, kad A. M. nepabėgtų nesusimokėjęs. M. išsakė blogus žodžius apsauginio atžvilgiu. Blogi žodžiai, tai keiksmažodžiai. Grasinančių žodžių nebuvo. Nežino, kodėl apsauginis pasiėmė „tazerį“. Matė, kad apsauginis išbėgo iš kambariuko su „tazeriu“ ir, kad palydėjo A. M. lauk vien tam, kad jis nebegrįžtų ir nebedarytų nesąmonių. Kaip ir minėjo, jis ėjo pirmas, o A. M. nuo jo atsilikęs kažkur per pusantro žingsnio. Jiems einant iš parduotuvės A. M. nieko nesakė, tačiau jiems išėjus į lauką apsauginis panaudojo „tazerį“. Kad panaudojo „tazerį“ sprendžia iš garso, nes girdėjo jo garsą. Taip pat matė, kaip apsauginis prisilietė prie striukės bei kaip bandė su koja A. M. įspirti. Tada A. M. iš kišenės išsitraukė peilį, kuriuo dūrė apsauginiui į koją. „Tazerio“ garsą girdėjo du kartus. Apsauginis galbūt ir prilietė „tazeriu“ A. M., tačiau tiksliai to pasakyti negali, tačiau garsą tai tikrai girdėjo. A. M. buvo supykęs, pradėjo „žvengti“. Po antro „tazerio“ garso apsauginis spyrė A. M., kad jis išeitų. Tada A. M. tuo pačiu peiliu dūrė du kartus. Pataikė į dešinės kojos blauzdą. Įdūręs peilį iš karto įsikišo į vidų, ir jis (A. Š.) paliepė jam eiti lauk. Iš pradžių nemanė, kad A. M. įdūrė apsauginiui, tačiau jiems nuėjus toliau ir pamačius greitąją, suprato, kad kažkas ne taip. Tuo metu, kai A. M. išsitraukė peilį, nuo apsauginio ir A. M. jis buvo apie 2,5 žingsnių atstumu. Nematė apsauginio reakcijos po dūrio. Apsauginis nuėjo atgal į parduotuvę, o jis liepė A. M. eiti lauk. Tiek A. M., tiek apsauginis keikėsi. Po to įvykio nuėjo pas draugus, pas kuriuos pabuvo gal 10 minučių. Atvažiavo kolega A. B., kuris pasiėmęs A. M. išvažiavo, o jis nuėjo pas draugus. Su A. M. apie tai nieko nekalbėjo. Jis tik pasakė, kad: „Jeigu ką, sakyk taip, kaip viskas buvo, ir viskas“. Su A. M. gal pusę metų nebuvo susitikęs. Jo nematė iki tol, kol nenuėjo iki draugo. Su A. M. jis nieko nekalbėjo. Tik A. M. jam sakė, kad jis yra blogas žmogus dėl to, kad jį „pridavė“ policijai. Įvykio metu alkoholio kvapo, sklindančio nuo A. M., nejuto, bet gali būti, kad kažką kitką jis galėjo būti pavartojęs. Šiaip jis vartoja alkoholį. Nėra matęs jo agresyvaus, kuomet pavartoja alkoholį. Jis, tiesiog, nusišneka ir juokiasi. Įvykio metu parduotuvėje buvo kitų žmonių. Kiek matė, visi jie žiūrėjo kaip apsauginis tampo A. M., kad A. M. susimokėtų. Pats jis pasijuto nemaloniai, nes visi galvojo, kad jis jo draugas, nors jis visai ne jo draugas. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus. Šiandien papasakojo tą, ką prisiminė. Pareigūnams sulaikyti A. M. padėjo jis. Atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad peilis buvo juodas, nubrozdintas, sulankstomas, ilgis – gal, va, toks (nurodė per rankos delną), paspaudus mygtuką iššoka peilis. Nežino, ar jis buvo atidaręs peilį, bet matė, kad jis smeigė apsauginiui į koją. Po įvykio A. M. sulaikė praėjus kokioms 4 valandoms. Nežino, ar jo kolega po įvykio gėrė su A. M. A. M. su savimi pinigų neturėjo. Kolega vežėsi jį pirkti pečiaus. Galbūt kolega jam nupirko alaus, nes A. M. visada prašinėdavo kelių eurų.

7. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti 2023 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo V. K. parodymai (1 tomas, b. l. 81-82). V. K. nurodė, kad jis dirba Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos specialios parengties skyriuje specialistu. Įvykį, apie kurį yra apklausiamas, prisimena, tačiau tikslios jo datos nurodyti negali. Jis įvyko prieš kelis mėnesius, 2023 metų pabaigoje. Prisimena, kad įvykio dieną dirbo kartu su to paties skyriaus specialistu A. A. Dienos metu, tikslios valandos neprisimena, iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo radijo ryšio priemone gavo pranešimą, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) yra sužalotas apsaugos darbuotojas. Taip pat, buvo pranešta, kad jį peiliu sužalojęs asmuo iš įvykio vietos pasišalino. Jiems buvo nurodyti įtariamojo požymiai. Dabar jų įvardinti negali, nes neprisimena. Šio asmens jie ieškojo važinėdami aplinkinėmis gatvėmis. Praėjus kažkuriam laikui, o kiek tiksliai neprisimena, iš policijos budėtojo gavo informaciją, kad į minėtą parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ yra atėjęs vaikinas, kuris įvykio metu buvo parduotuvėje kartu su apsaugos darbuotoją sužalojusiu asmeniu. Abu su kolega nuvyko prie minėtos parduotuvės ir paprašė kolegų pagalbos. Prisimena, kad buvo atvykęs kinologų ekipažas. Vienas iš pareigūnų buvo G. Š., o kas buvo antrasis, neprisimena. Taip pat, buvo ir minėtas vaikinas. Jo vardo ir pavardės dabar taip pat neprisimena, juos yra nurodęs savo tarnybiniame pranešime. Prisimena, kad šis (duomenys neskelbtini) pilietis. Vaikinas paaiškino, kad parduotuvės apsaugos darbuotoją sužalojo jo pažįstamas, su kuriuo prieš įvykį susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir į ją kartu įėjo. Šio asmens vardo ir pavardės dabar taip pat neprisimena. Kokias tiksliai įvykio aplinkybes minėtas vaikinas nurodė, dabar nurodyti negali. Viską yra surašęs tarnybiniame pranešime. Vaikinas tvirtino, kad nežino kur tas jo pažįstamas vaikinas yra. Vėliau šis jam paskambino ir susitarė su juo susitikti parduotuvėje „Iki“, esančioje prie centrinės turgavietės. Jis su kolega taip pat nuvyko į minėtą parduotuvę ir būdami joje pastebėjo einantį vaikiną, kuris atitiko apsaugos darbuotoją sužalojusio asmens požymius. Imdamiesi saugumo priemonių minėtą asmenį sulaikė. Paklausus ar turi su savimi draudžiamų daiktų, jis pasakė, kad turi peilį. Patikrinus striukės kišenes, vienoje iš jų, o kurioje tiksliai neprisimena, buvo rastas metalinis sulankstomas peilis. Šis peilis buvo paimtas, o po to, grįžus į policijos komisariatą perduotas Reagavimo skyriaus atsakingam vyriausiajam tyrėjui. Sulaikytasis asmuo prisipažino peiliu dūręs parduotuvės „Norfa“ apsaugos darbuotojui, tačiau jis tvirtino, kad taip pasielgė, nes gynėsi nuo jo. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko neprisimena ir paaiškinti negali.

8. Be teisme apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, A. M. padarytas įstatymo uždraustas veikas įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

8.1. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-42391-23 pradėtas pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyriaus vyriausiojo tyrėjo R. Š. tarnybinį pranešimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ (1 tomas, b. l. 5-10). Pranešime nurodyta, kad pranešama, jog 2023 m. spalio 3 d., apie 14.25 val. adresu: (duomenys neskelbtini) , parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, neblaivus (1,03 prom.) A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašaliniams asmenims matant, iš chuliganiškų paskatų, peiliu vieną kartą dūrė į dešinę koją parduotuvės apsaugos darbuotojui R. V. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimu GMP ekipažo pristatytas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. A. M. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę.

8.14. 2023 m. gruodžio 7 d. daiktų apžiūros protokole su priedu (fotolentele) užfiksuota peilio, paimto iš sulaikyto A. M., apžiūra. Nustatyta, kad sulenkiamas peilis yra metalinis, juodos spalvos. Bendras peilio ilgis 19,7 cm. Geležtės ilgis 8,5 cm, o plotis plačiausioje vietoje 2,8 cm. Ant geležtės netoli kriaunų yra kniedė. Vienoje geležtės pusėje, netoli minėtos kniedės, yra pilkos spalvos ženklas, kurio viduryje yra raidė „B“, o po šiuo ženklu yra pilkos spalvos užrašas „BerlingerHaus“. Peilio kriaunų ilgis yra 11,2 cm, o plotis plačiausioje vietoje 2,8 cm. Geležtė prie kriaunų pritvirtinta metaline kniede. Kriaunų apatinėje dalyje yra geležtės užlenkimo mechanizmas. Vienoje kriaunų pusėje yra metalinis laikiklis, pritvirtintas prie kriaunų dviem metalinėmis kniedėmis. Kriaunų viršutinėje dalyje yra 3 skylutės, o apatinėje - 5. Taip pat yra ovalo formos papuošimai bei dar 3 kniedės. Ant peilio geležtės yra galimai kraujo dėmės (1 tomas, b. l. 113-117).

8.16. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. vasario 7 – kovo 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. M. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2023 m. lapkričio 3 d., konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl kurios jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu A. M. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl kurios negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro rėžimo sąlygomis. A. M. atsižvelgiant į jo psichinę būklę, nesugeba teisingai suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir negali duoti teisingus parodymus (3 tomas, b. l. 2-7).

9 Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2013, 2K-491/2013, 2K-520-303/2015). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016).‏‏‎

Motyvuojamoji dalis

9.1. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant netiesioginei tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas netiesiogine tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

9.2. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama nuspręsti, jog A. M. padarė įstatymo uždraustas BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, nes 2023 m. lapkričio 3 d., apie 14.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie laukųjų parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ durų, adresu (duomenys neskelbtini) , pašalinių asmenų akivaizdoje, savo įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kilusio konflikto metu vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam R. V. į dešinę blauzdą ir padarė nukentėjusiajam R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – dešinės blauzdos žaizdą, nes dėl šios žaizdos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tai patvirtina teisme apklaustų nukentėjusiojo R. V., liudytojų A. Š., D. J. parodymai, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo V. K. parodymai, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai, vaizdo įrašai, bei kiti rašytiniai įrodymai. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog veika padaryta tyčia.

10. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. vasario 7 – kovo 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:

10.1. A. M. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl kurios jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti;

10.2. Šiuo metu A. M. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas –paranoidinė šizofrenija, dėl kurios negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti;

10.3. A. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro rėžimo sąlygomis.

10.4. A. M. atsižvelgiant į jo psichinę būklę, nesugeba teisingai suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir negali duoti teisingus parodymus.

10.5. A. M. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, bei teismo posėdžiuose.

10.6. Vadovaujantis BPK 285 straipsniu, teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas G. B. patvirtino ekspertizės akte pateiktas išvadas ir nurodė, jog stacionarinį stebėjimą siūlo dėl to, kad ekspertizės metu tiriamojo psichikos būklėje vyravo mąstymo nenuoseklumas, rezonavimas, kliedesinė simptomatika, kritikos stoka, dideli mąstymo sutrikimai. Jam buvo konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Ambulatoriniame gydyme nesilankė, nesigydė, neturi artimųjų, kurie galėtų juo pasirūpinti. Atsižvelgiant dar ir į tai, kad jis gyvena pavojingoje aplinkoje, gyvena nakvynės namuose. Gydantis ambulatoriškai, tik po pusės metų galima kalbėti apie kažkokią remisiją, todėl ir rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje.

11.1. BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

11.2. Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas išvadas, jog A. M. tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir šiuo metu negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, teisiamojo posėdžio metu eksperto duotus paaiškinimus, sprendžia, jog A. M. negali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytas įstatymo uždraustas pavojingas veiką, nes yra pripažintinas nepakaltinamu. Jam skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro rėžimo sąlygomis (BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12. 2024 m. gegužės 6 d. teismo nutartimi panaikintos A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 tomas, b. l. 54-55, 56-57).

13. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 668,43 Eur turtinės žalos priteisimo iš A. M., kadangi dėl 2023 m. lapkričio 3 d. įvykio metu patirtų sužalojimų R. V. buvo laikinai nedarbingas nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. ir jam šiuo nedarbingumo laikotarpiu buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). VSDFV Vilniaus skyrius 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. VPA_SP5E_-13838 R. V. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 668,43 Eur ligos išmoka (1 tomas, b. l. 156-172). Be to, Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 1057,68 Eur turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (2 tomas, b. l. 7-12). BPK 109 straipsnio nuostatos numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą atlyginama tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, o toks asmuo nėra laikomas kaltinamuoju. Nustatyta, kad A. M. įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas ir dėl to šioje byloje nėra galimybės spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Esant minėtoms aplinkybėms, šioje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais.

14. Nutarčiai įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktinės plokštelės, prisegtos prie bylos 3 tomo galinio viršelio, paliktinos baudžiamojoje byloje; sulenkiamas peilis „Berlinger Haus“, saugomas Šiaulių apskrities VPK paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023 m. gruodžio 8 d. aktą Nr. PD-00000016482 (1 tomas, b. l. 119), sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141, 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

A. M. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

A. M. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

A. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro rėžimo sąlygomis.

Civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktines plokšteles, prisegtas prie bylos 3 tomo galinio viršelio, palikti baudžiamojoje byloje; sulenkiamą peilį „Berlinger Haus“, saugomą Šiaulių apskrities VPK paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023 m. gruodžio 8 d. aktą Nr. PD-00000016482, sunaikinti.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apeliacine tvarka apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.