Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B2Kapital, UAB ieškinį atsakovui D. N. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys su priedais jam įteiktas tinkamai, apie atsiliepimo pateikimą ir jo nepateikimo pasekmes pranešta tinkamai – 2020 m. birželio 8 d. įteikiant viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 130 straipsnio 1 dalis).

3. Atlikus formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies.

4. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 28 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovo D. N. elektroninio ryšio priemonėmis (interneto tinklapyje www.credit24.lt) buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2892225 (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 600,00 Eur paskola 1080 dienų laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei kitas mokėtinas sumas nurodytas sutartyje. Pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – laiku kredito negrąžino, todėl Sutartis 2019 m. balandžio 29 d. buvo nutraukta.

5. Ieškovė ir pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ 2017 m. spalio 31 d. sudarė Tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutartį Nr. PR-17-210, kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovą pagal aukščiau minėtą sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė nurodo, jog vadovaudamasis CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.

6. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovo sudarytos paskolos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). UAB „IPF Digital Lietuva“ sutarties pagrindu atsiradusias prievoles vykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, pažeidė prievolės, atsiradusios jam tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, įvykdymo terminą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovui yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu atsiradusius nuostolius, tai yra sumokėti įsiskolinimą, palūkanas ir delspinigius (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.350 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 4 dalis). Reikalavimo teisė perleista ieškovei B2Kapital, UAB, todėl atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovei. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101 – 6.102 straipsniai).

7. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo teisė į atsakovo skolą buvo perleista ieškovei, atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškovu, atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą, ieškovės reikalavimas dėl 600,00 Eur skolos priteisimo patenkinamas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 600,00 Eur skola.

8. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 599,75 Eur palūkanų pagal Sutartį, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2021 m. gruodžio 11 d. Iš pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygų nustatyta, kad Sutarties galiojimo terminas buvo 2021 m. gruodžio 11 d. Minėta, 2019 m. balandžio 29 d. pradinis kreditorius vienašališkai Sutartį nutraukė. Pagal su pradiniu kreditoriumi sudarytą Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 52,32 procentų dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo dienos. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad „Paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti Paskolą ir sumokėti Paskolos palūkanas Paskolos grąžinimo dieną. Paskolos palūkanos yra nurodytos Paskolos paraiškoje, o jų dydis priklauso nuo Paskolos sumos ir termino. Jeigu Paskola grąžinama ir Paskolos palūkanos mokamos periodiniais mokėjimais, gražinamos Paskolos dalys apskaičiuojamos taip, kad šių mokėjimų dydis būtų vienodas. Kai pasibaigus Paskolos terminui Paskola ar jos dalis lieka negrąžinta, už tolesnį naudojimąsi negrąžinta Paskolos suma, Paskolos gavėjas turi mokėti Paskolos palūkanas kas mėnesį (skaičiuojant nuo Paskolos termino paskutinės dienos) iki visiško Paskolos grąžinimo.“

9. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo „599,75 Eur palūkanas pagal Sutartį, už laikotarpį nuo paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2021 m. gruodžio 11 d. (1050 dienų; metinė palūkanų norma 52,32 %) (Sutarties 4.1 p.)“. Iš aptarto matyti, jog ieškovė iš atsakovo reikalauja priteisti 599,75 Eur mokėjimo palūkanas.

10. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, ir šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

11. Iš byloje pateikto Akto Nr. 18 prie 2017 m. spalio 31 d. Tęstinio reikalavimų teisių pirkimo sutarties Nr. PR-17-210 matyti, kad pradinis kreditorius ieškovei perleido reikalavimą dėl 106,83 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į aptartą naujausią kasacinio teismo praktiką, į tai, jog kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta prieš terminą 2019 m. balandžio 29 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 106,83 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, o reikalavimas dėl likusios mokėjimo palūkanų dalies atmetamas.

12. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia (be to), šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytoje Sutartyje buvo numatytas 0,05 proc. per dieną delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos (Sutarties 5.1 punktas, Sutarties specialiosios sąlygos). Kadangi buvo sumažinta ieškovui priteistinų mokėjimo palūkanų suma, proporcingai mažintina ir priteistinų delspinigių suma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 96,94 Eur delspinigių už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos tenkinamas iš dalies. Ieškovei iš atsakovo priteistina 63,61 Eur delspinigių suma (706,83 Eur (600,00 Eur + 106,83 Eur) * 180 d. * 0,05 % = 63,61 Eur) (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

13. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovas privalo ieškovei mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 770,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

14. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos už ieškinį sumokėtas 29,00 Eur žyminis mokestis. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinti 59,00 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 17,11 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 80 straipsnio 7 dalis, CPK 93 straipsnio 2 dalis).

15. Byloje teismo patirtos 1,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

16. Kadangi atsakovo D. N. gyvenamoji, buvimo ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniai, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei B2Kapital, UAB, juridinio asmens kodas 225516770, 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 0 centų) skolą, 106,83 Eur (vieno šimto šešių eurų 83 centų) mokėjimo palūkanas, 63,61 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 61 cento) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 770,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 17,11 Eur (septyniolikos eurų 11 centų) žyminį mokestį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nepriteisti iš atsakovo teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Atsakovui D. N. sprendimą už akių per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, o ieškovui išsiųsti sprendimo už akių patvirtintą kopiją.

Specialiame interneto tinklapyje per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos paskelbti šio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. liepos 2 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-6597-641/2020 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-02597-2020-9), iškeltoje pagal ieškovės B2Kapital, UAB, juridinio asmens kodas 225516770, ieškinį atsakovui D. N., gim. (duomenys neskelbtini), dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo D. N. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas D. N. informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Informacijos teirautis tel. 8-41-598502.“

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.