Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje B. I. (B. I.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gruodžio 23 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), 153 straipsnį (3 epizodai) – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 285 straipsnio 1 dalį (11 epizodų), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – galutine 60 parų arešto bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 285 straipsnio 1 dalį (9 nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį – 58 parų arešto bausme (įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 27 d., bausmės neatlikęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. I. 2019 m. spalio 28 d., apie 17.45 val., priėjo prie taromato aparato, esančio prie parduotuvės „Iki“ adresu Vilniuje, Saulėtekio al. 43, ir du kartus trenkdamas dešinės rankos alkūne į taromato, priklausančio įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdymo ekraną jį sudaužė, tokiu būdu sugadino taromato aparatą ir padarė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 091,34 Eur žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis B. I. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. spalio 28 d. vakare buvo Vilniuje, Saulėtekio al., prie parduotuvės „Iki“. Norėjo priduoti butelius, bet taromatas kažkodėl jų nepriėmė, todėl iš pykčio du kartus trenkdamas alkūne sudaužė taromato ekraną. Artimiausiu metu žada įsidarbinti ir atlyginti padarytą žalą (b. l. 38).

Liudytoja G. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 28 d. apie 17.40 val. į parduotuvę Vilniuje, Saulėtekio al. 43, atėjęs jaunuolis konfliktavo. Apie 19.00 val. vyr. kasininkė pranešė, kad sudaužytas taromatas. Atsukus vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad tai tas pats jaunuolis, kuris konfliktavo parduotuvėje. Apie pareiškimą ir žalą patvirtinančius dokumentus yra informuota ir įpareigota informuoti atsakingus asmenis (b. l. 25-26).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2019 m. spalio 28 d. apie 19.38 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos G. M. pranešimas apie tai, kad prie prekybos centro „Iki“, esančio Vilniuje, Saulėtekio al. 43, sudaužytas taromato langelis (b. l. 3).

Iš 2019 m. spalio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas taromatas, esantis Vilniuje, Saulėtekio al. 43, šalia prekybos centro „Iki“, kurio ekrano stiklas sudažytas (b. l. 4-7).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ regiono vadovo M. T. (M. T.) 2019 m. lapkričio 4 d. prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad 2019 m. spalio 28 d., apie 17.45 val. buvo gautas pranešimas, jog sugadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis taromato valdymo ekranas, esantis Vilniuje, Saulėtekio al. 43. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įmonei padarytos žalos, kuri vertintina 1 091,34 Eur be PVM (b. l. 8-10).

Iš 2020 m. sausio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio matyti, kad bendrovė dėl jai priklausančio taromato, esančio Vilniuje, Saulėtekio al. 43, valdymo ekrano sugadinimo patyrė 1 091,34 Eur turtinės žalos. Bendrovės dalį patirtų nuostolių, t. y. 491,34 Eur, kompensavo draudimo bendrovė, dėl to liko neatlyginta 600 Eur turtinė žala. Taip pat prašoma priteisti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai patirtas išlaidas advokato/advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti (b. l .16-19).

Iš 2019 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą taros supirkimo punkto patalpoje, adresu Vilnius, Saulėtekio al. 43, matoma kaip 2019 m. spalio 28 d. 17.45.34 val. į patalpą įeina vyras, rankose laikydamas galimai telefono aparatą ir priėjęs prie taromato sustoja. Vyras vidutinio kūno sudėjimo ir ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų, vilkintis tamsią striukę su gobtuvu, tamsias kelnes bei tamsius batus. Stovėdamas prie taromato kažką bando daryti telefone. 17.47.08 val. vyras telefoną įsideda į striukę ir išeina iš patalpos. 17.51.06 val. į patalpą grįžęs galimai tas pats vyras, tačiau jau nusiėmęs gobtuvą ir 17.51.08 val. su alkūne trenkia į taromato ekraną. 17.51.10 val. dar kartą su alkūne trenkia į taromato ekraną ir išeina iš patalpos. Vaizdo įraše užfiksuotas vyras galimai yra B. I., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-30).

2020 m. sausio 21 d. B. I. pareiškime nurodoma, kad įsipareigoja įmonei atlyginti žalą per metus, kai įsidarbins (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

B. I. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Taigi atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad B. I. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis B. I. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. spalio 28 d. vakare buvo prie parduotuvės „Iki“. Norėjo priduoti butelius, bet taromatas kažkodėl jų nepriėmė, todėl iš pykčio du kartus trenkdamas alkūne sudaužė taromato ekraną (b. l. 38). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos G. M. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Štai iš liudytos G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2019 m. spalio 28 d. apie 17.40 val. į parduotuvę atėjęs jaunuolis konfliktavo. Apie 19.00 val. vyr. kasininkė pranešė, kad sudaužytas taromatas. Atsukus vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad tai tas pats jaunuolis, kuris konfliktavo parduotuvėje (b. l. 25-26). Antai iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad išties, 2019 m. spalio 28 d. apie 19.38 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos, jau minėtos liudytojos G. M. pranešimas apie tai, kad prie prekybos centro „Iki“, esančio Vilniuje, Saulėtekio al. 43, sudaužytas taromato langelis (b. l. 3). Tokias liudytojos nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina byloje esantis 2019 m. spalio 28 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas taromatas, esantis Vilniuje, Saulėtekio al. 43, šalia prekybos centro „Iki“, kurio ekrano stiklas sudažytas (b. l. 4-7). Tuo tarpu apžiūrėjus vaizdo įrašą taros supirkimo punkto patalpoje matoma, kaip 2019 m. spalio 28 d. 17.45.34 val. į patalpą įeina vyras, rankose laikydamas galimai telefono aparatą ir priėjęs prie taromato sustoja. Vyras vidutinio kūno sudėjimo ir ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų, vilkintis tamsią striukę su gobtuvu, tamsias kelnes bei tamsius batus. Stovėdamas prie taromato kažką bando daryti telefone. 17.47.08 val. vyras telefoną įsideda į striukę ir išeina iš patalpos. 17.51.06 val. į patalpą grįžęs galimai tas pats vyras, tačiau jau nusiėmęs gobtuvą ir 17.51.08 val. su alkūne trenkia į taromato ekraną. 17.51.10 val. dar kartą su alkūne trenkia į taromato ekraną ir išeina iš patalpos. Vaizdo įraše užfiksuotas vyras galimai yra B. I., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-30). Taigi, liudytojos parodymai, vertinant juos kartu su aukščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis B. I. veikė tiesiogine tyčia, kadangi, sudaužydamas taromato valdymo ekraną, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas ir to norėjo.

Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis B. I. 2019 m. spalio 28 d., apie 17.45 val., priėjo prie taromato aparato, esančio prie parduotuvės „Iki“ adresu Vilniuje, Saulėtekio al. 43, ir du kartus trenkdamas dešinės rankos alkūne į taromato, priklausančio įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdymo ekraną jį sudaužė, tokiu būdu sugadino taromato aparatą ir padarė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 091,34 Eur žalą, todėl B. I. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, B. I. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 88-90).

Civilinio ieškovo įgaliotam atstovui buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti (b. l. 91-92). Prašymų, skundų negauta.

Dėl B. I. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę B. I., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, sugadintas turtas, priklausantis nukentėjusiajam, padaryta žala neatlyginta, tačiau B. I. įsipareigojo atlyginti žalą (b. l. 42). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį B. I. – yra jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis (b. l. 58), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 59), praeityje teistas (b. l. 49-54), veikos padarymo metu buvo daugybę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga bei važiavimą be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimus nėra (b. l. 60-80). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Taigi B. I. yra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos jau susiformavusios, anksčiau paskirtos nuobaudos ir bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytasis šios rūšies bausmės vidurkis. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte, 6 dalies 3 punkte numatyti įpareigojimas ir draudimas. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam B. I. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu B. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40-41) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). BPK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato padėjėjo E. Šleiniaus civilinis ieškinys dėl 600 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 16-19). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad bendrovė dėl jai priklausančio taromato, esančio Vilniuje, Saulėtekio al. 43, valdymo ekrano sugadinimo patyrė 1 091,34 Eur turtinės žalos. Bendrovės dalį patirtų nuostolių, t. y. 491,34 Eur, kompensavo draudimo bendrovė, dėl to liko neatlyginta 600 Eur turtinė žala. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančių dokumentų – darbų sąmatos ir sąskaitos išrašo kopijomis. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes bei tai, jog kaltinamasis B. I. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pareikšto civilinio ieškinio sumos neginčijo, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą (b. l. 42), taigi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš B. I. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 600 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo pateiktame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai patirtas išlaidas advokato/advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančios atstovavimo sutarties kopijos, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir advokato padėjėjo E. Šleiniaus (b. l. 13-14), nematyti kokio dydžio išlaidas sudaro atstovavimo paslaugos, todėl teismas sprendžia, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad apie proceso užbaigimą civilinio ieškovo atstovas informuotas 2020 m. sausio 22 d., tačiau iki bylos perdavimo teismui išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

B. I. (B. I.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. I. paskirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato padėjėjo Egidijaus Šleinio civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš B. I. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti šešis šimtus eurų (600 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam B. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 – 49 straipsniai. Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

2. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

3. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.