Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nėra abejonių, kad pareiškėja savo vertingą komercinę informaciją saugo. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Giantera“ 2024 m. vasario 1 d. valdybos sprendimu Nr. 26 patvirtintas Bendrovės Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašas. Pareiškėja siekia užtikrinti, kad jos saugoma informacija nebūtų atskleista, ypač atsižvelgiant į mažą Lietuvos rinkos dydį.

Pareiškėja yra vienintelė Japonijos kompanijos BioBank Co.Ltd. prekės ženklo „Dr.OHHIRA ®“ ir „Anti-Age TRIO ®“ produkcijos atstovė Lietuvoje ir investavo daug laiko, pastangų ir lėšų, kad būtų sukurtos jos veiklai reikalingų sutarčių sąlygos, kurios būtų priimtinos ir tinkamos sutarčių šalims, t. y. mokėjo advokatams, teisininkams už konsultacijas, sutarčių parengimą, įdėjo daug pastangų derindama sutarties sąlygas, kol sutarties sąlygos tapo priimtinos sutarties šalims. Pareiškėja derindama sutarties sąlygas su kiekvienu iš kontrahentų, gavo atitinkamos informacijos, kas yra priimtina tam tikram kontrahentui, o kas – ne, todėl sudarė sutartis pagal tokias sąlygas, kurias pavyko suderinti su kiekvienu iš kontrahentų. Todėl ši informacija yra vertinga visoje apimtyje, o ne vien tik toje, kuri nurodyta Sprendime, t. y. atsikaitymo terminai, netesybų dydžiai, nuolaidų dydžiai, paslaugų įkainiai, civilinės atsakomybės draudimo sumos, tiekimo kainos, minimalios užsakymo sumos, siuntos paruošimo ir siuntimo mokesčiai, prekių tiekėjai bei rinkodaros biudžeto dydis. Pareiškėjos sutartys nėra viešai prieinamos. Tarybai konstatavus, kad pareiškėjos sutartys visoje apimtyje nesudaro komercinės paslapties, tretieji asmenys turės galimybę jomis pasinaudoti iš esmės neinvestavę į sutarčių rengimo ir kūrimo procesą. Tik tam tikros Tarybos nuožiūra atrinktos pareiškėjos sutartyse nurodytos informacijos apsauga ir užslaptinimas neužtikrins pareiškėjos adekvačių galimybių išlaikyti konkurencinį pranašumą prieš konkurentus. Tretieji asmenys, turėdami galimybę naudotis paviešintomis sutarčių sąlygomis ir neužslaptinta sutartyse esančia informacija, neabejotinai įgis prieš pareiškėją konkurencinį pranašumą. Būtent todėl sutartys visa apimtimi yra pripažįstamos komercine paslaptimi. Vien tai, kad tam tikros sutarčių su kontrahentais sąlygos yra tipinio pobūdžio, savaime nereiškia, kad Bendrovės sutartys negali būti laikomos komercine paslaptimi visa apimtimi. Taryba, atsisakydama patenkinti pareiškėjos 2024 m. gegužės 10 d. skundą visiškai neatsižvelgė į tai, kad nepripažinus sutarčių visa apimtimi komercine paslaptimi, tretiesiems asmenims taps žinoma informacija apie konkrečius pareiškėjos klientus, kuriems tretieji asmenys ims siūlyti produktus, kas reikšmingai apribos pareiškėjos sėkmingos veiklos galimybes, kadangi dėl pareiškėjos klientams pasiūlytų analogiškų produktų, sumažės pareiškėjos pardavimų apimtys, o dalis klientų galimai apskritai pereis pas konkurentus. Taryba visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos 2024 m. gegužės 10 d. skundo argumentus, kad paviešinus pareiškėjos komunikaciją, darbuotojų pareigybes, bus atskleistos pareiškėjos veiklos žinios, kurias pareiškėja sukūrė per ilgametę patirtį, kurios nėra lengvai prieinamos ar akivaizdžios, ir kurias pareiškėja naudoja savo veikloje. Šios žinios ir įgūdžiai suteikia pareiškėjai konkurencinį pranašumą.

Pažymėjo, kad Bendrovė veiklą vykdo nuo 2007 metų, todėl per ilgą veiklos laikotarpį atrado pelningą rinką, užmezgė komercinius santykius su patikimais tiekėjais, platintojais, kurie yra patikrinti laiko, mokūs. Visas šis praktinis patyrimas (vadinamasis „know-how“), įskaitant, bet neapsiribojant, konkrečius Bendrovės kontrahentus, jų kontaktinius asmenis, atsakingus už prekių tiekimą, įsigijimą, kaip bendrauti su kontrahentais, kokias sutartis būtina sudaryti, kurių pagrindu Bendrovė jau daug metų organizuoja ir vykdo veiklą, neabejotinai yra komerciškai vertinga informacija, kuri sudaro Bendrovės komercinę paslaptį, kuri bus atskleista tretiesiems asmenims tuo atveju, jeigu Taryba jos neužslaptins. Tokiu būdu tretieji asmenys, neturėdami ilgametės patirties maisto papildų ir kosmetikos priemonių platinime, įgys konkurencinį pranašumą pareiškėjos atžvilgiu, kadangi pasinaudos pareiškėjos įdirbiu ir, sužinoję informaciją apie: (i) pareiškėjos darbuotojų pareigybes ir darbo funkcijų paskirstymą, (ii) komunikacijos (tiek vidinę, tiek su kontrahentais) būdus, metodus, (iii) kontrahentus, jų kontaktinius asmenis, atsakingus už prekių įsigijimus ir sudariusius sutartis, tikslingai galės kreiptis į juos, siūlydami savo prekes.

Pareiškėjai tik dėka savo įdirbio pavyko sukurti tvirtus, ilgalaikius komercinius santykius, sėkmingos veiklos modelį, kuriuos ji saugo. Pareiškėjai nekyla abejonių, kad tretieji asmenys, neturėdami rinkoje tokio įdirbio kaip pareiškėja, pasinaudodami jos komercinėmis paslaptimis užmegs santykius su jos kontrahentais ir juos pervilios, kadangi Sprendime nurodyta pareiškėjos komercinių paslapčių apimtis, kuri nebus atskleidžiama tretiesiems asmenims, yra itin siaura.

Remiantis tokiu išaiškinimu, pastebėtina, kad nors pareiškėjos kontrahentai prekiauja pareiškėjos tiekiamomis prekėmis ir pareiškėja prisistato kaip vienintelė Japonijos gamintojo prekės ženklo atstovė Lietuvoje, tačiau bendradarbiavimo faktas bei pareiškėjos ir jos kontrahentų (tiekėjo, platintojų) santykių pobūdis nėra išviešinti. Nesant įrodymų, kad visa prašoma užslaptinti informacija yra vieša bei žinoma visiems kitiems asmenims, nėra pagrindo teigti, kad tyrimo medžiagoje esanti informacija, kurią pareiškėja prašo užslaptinti, yra vieša bei žinoma visiems kitiems asmenims.

Slapta ir komerciškai vertinga taip pat yra pareiškėjos vidinė komunikacija tarp pareiškėjos darbuotojų bei pareiškėjos komunikacija su klientų darbuotojais, kadangi šie duomenys atskleidžia visą pareiškėjos veiklos modelį. Ši informacija yra reikšminga know-how vykdant maisto papildų, kosmetikos priemonių didmeninės prekybos, platinimo veiklą ir jos atskleidimas ženkliai pablogintų pareiškėjos galimybes konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose regionuose. Tarybos nutarimai yra vieši, nutarimų išsamūs tekstai skelbiami internetiniame Tarybos puslapyje. Todėl pareiškėjos know-how atskleidimas suteiks konkurencinį pranašumą pareiškėjos atžvilgiu ne tik pareiškėjos konkurentams, bet ir visiems kitiems tretiesiems asmenims, kadangi susipažinę su pareiškėjos komercinėmis paslaptimis galės efektyviau vykdyti savo veiklas organizuojant, be kita ko, ir naujų produktų platinimą. Atskleidus pareiškėjos komercines paslaptis potencialiems Bendrovės konkurentams bei rinkoje veikiantiems konkurentams bus suteiktos žinios apie pareiškėjos kontrahentus, sutarčių sąlygas, darbuotojų komunikaciją (tiek vidinę, tiek su klientais derinant sutarčių sąlygas).

Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, Tarybos įgaliotų pareigūnų Raštu pareiškėjai buvo nustatytas terminas nurodyti ir pagrįsti, ar Tyrime naudojamuose dokumentuose yra informacijos, sudarančios Bendrovės komercines ir profesines paslaptis, bei pateikti atitinkamo dokumento išrašus. Šie dokumentai Bendrovei pateikti susipažinti ir įvertinti 2024 m. sausio 17 d. ir 2024 m. sausio 22 d. Taryboje 2024 m. vasario 7 d. ir 2024 m. balandžio 24 d. gauti pareiškėjos prašymai, kuriuose pareiškėja prašė komercine paslaptimi laikyti Bendrovės sutartis visa apimtimi ir jų priedus, el. komunikaciją, taip pat informaciją apie Bendrovės darbuotojus bei kitą vidinę Bendrovės informaciją. Kartu su Prašymu buvo pateikti ir šių dokumentų išrašai be komercinių paslapčių.

Taryba paaiškina, kad pareiškėja, įrodinėdama, kad visa jos Prašyme nurodyta informacija apie pareiškėjos klientus, tiekėjus, darbuotojus, sutartis, produktų kainas, kainodarą, vidinę ir išorinę komunikaciją sudaro Bendrovės komercinę paslaptį, remiasi UAB „Giantera“ 2024 m. vasario 1 d. valdybos sprendimu Nr. 26 patvirtintu Bendrovės Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašu.

Taryba nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog atitinkamos informacijos įtraukimas į Bendrovės komercinių paslapčių sąrašą ir (ar) siekis ją saugoti savaime yra pagrindas tokią informaciją laikyti komercine paslaptimi. Vertinimas, ar prašoma saugoti ir neatskleisti informacija atitinka nustatytas komercinės paslapties sąlygas, nėra savitikslis, nes informacija, kurią ūkio subjektas prašo laikyti komercine paslaptimi, gali turėti įrodomosios reikšmės Įstatymo pažeidimo nustatymui. Tuo atveju, jeigu būtų saugoma visa ir bet kokia ūkio subjekto informacija net ir tuo atveju, jeigu ji iš tikrųjų neturi komercinės vertės ir neturėtų būti laikoma komercine paslaptimi, ne tik būtų neužtikrinamas Tarybos sprendimų dėl Įstatymo pažeidimų viešumas ir skaidrumas, bet ir kitų pažeidimu įtariamų ūkio subjektų teisė į gynybą, nes informacija būtų neatskleidžiama ir saugoma nepagrįstai.

Taigi, remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, darytina išvada, kad informacija komercine paslaptimi gali būti pripažįstama tik egzistuojant visiems komercinės paslapties požymiams, o vien tai, jog ūkio subjektas yra patvirtinęs ir pateikęs komercinių paslapčių sąrašą, nereiškia, kad CK įtvirtinti komercinės paslapties požymiai neturi būti vertinami ir kiekvienu konkrečiu atveju ūkio subjekto įrodyti, kas buvo pažymėta ir skundžiamame Nutarime.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi ir jos apimties, Prašyme nurodyta informacija pagrįstai buvo vertinama vadovaujantis komercinei paslapčiai keliamais reikalavimais, komercine paslaptimi atsisakant pripažinti tą pareiškėjos informaciją, kuri neatitiko vieno ir (ar) kelių komercinės paslapties požymių, o ne formaliai patikrinant, ar pareiškėjos prašoma saugoti informacija patenka į jos patvirtintą konfidencialios informacijos sąrašą.

Taryba paaiškina, kad Sprendime Tarybos įgalioti pareigūnai Bendrovės platinimo, tiekimo bei prekės ženklų naudojimo sutarčių bei jų priedų nepripažino komercine paslaptimi, išskyrus atsiskaitymo terminus, netesybų dydžius (baudų ir delspinigių), nuolaidų dydžius, paslaugų įkainius, civilinės atsakomybės draudimo sumas, tiekimo kainas, minimalias užsakymo sumas, siuntos paruošimo ir siuntimo mokesčius, prekių tiekėją bei rinkodaros biudžeto dydį. Sprendime padaryta išvada, kad UAB „Giantera“ nepagrindė, kokią komercinę vertę jai sukuria kiekviena sutarties sąlyga, kiekvienas priedas atskirai. Tarybos įgalioti pareigūnai vertino, kad tai yra tipinės sutarčių sąlygos, todėl sprendė, kad analizuojamu atveju dauguma prašomos užslaptinti informacijos UAB „Giantera“ nesuteikia jokių verslo privalumų, gamybinio pranašumo ar finansinės naudos, t. y. neturi komercinės vertės, dėl to nelaikė, jog tokios informacijos atskleidimas galėtų pakenkti Bendrovės interesams ir Bendrovė prarastų savo konkurencingumą rinkoje. Sprendime taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad Bendrovė ne kartą savo komunikacijoje su platintojais yra nurodžiusi, kad su visais platintojais pirkimo–pardavimo sutartys yra vienodos, t. y. Bendrovė yra pati atskleidusi sutarčių turinį kitiems ūkio subjektams.

Skundžiamu Nutarimu Taryba, įvertinusi Sprendimo motyvus bei pareiškėjos 2024 m. gegužės 10 d. skundo argumentus, nenustatė pagrindo spręsti, kad Tarybos įgalioti pareigūnai būtų padarę netinkamas išvadas šiuo klausimu.

Priešingai nei skunde teigia pareiškėja, paprastai byloje esantys dokumentai, įskaitant jų egzistavimo faktą, nėra laikomi visa apimtimi konfidencialiais, išskyrus išimtinius atvejus, kai ūkio subjektai tinkamai pagrindžia, kad visa informacija atitinka komercinės paslapties požymius, todėl privalo būti saugoma. Taigi, pareiškėjos skunde nurodoma teisės doktrina, nenustačius, jog konkrečios sutartys / sutarčių nuostatos atitinka visus komercinės paslapties požymius, pati savaime nesudaro pagrindo pareiškėjos sudarytas sutartis su kontrahentais visa apimtimi laikyti komercine paslaptimi.

Taryba laikosi pozicijos, kad pareiškėja nei 2024 m. gegužės 10 d. skunde, nei teismui pateiktame skunde neįrodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendrojo principo komercines paslaptis saugoti atliekant tam tikrus užslaptinimus ūkio subjektų dokumentuose ir, atitinkamai, pareiškėjos sutartis visa apimtimi laikyti komercine paslaptimi.

Taryba nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad sutarčių nuostatos, kurias Taryba atsisakė užslaptinti, turėtų būti pripažįstamos Bendrovės komercine paslaptimi. Pareiškėja skunde neįrodė, o Taryba neturėjo pagrindo daryti išvados, kad sutarčių nuostatos, apibrėžiančios įprastas tokiuose santykiuose šalių teises ir pareigas, turėtų komercinę vertę, juo labiau, kai pati Bendrovė savo komunikacijoje su platintojais yra nurodžiusi, jog bendradarbiavimo sąlygos su visais platintojais yra vienodos bei tai, kad Bendrovė turėjo standartinę sutartį, kuri buvo pasirašyta su dauguma klientų. Savo ruožtu pareiškėja skunde nenurodo, kokios konkrečiai Tarybos neužslaptintos sutarčių nuostatos yra individualaus pobūdžio ir dėl to lemia / gali lemti Bendrovės konkurencinį pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, kokius verslo privalumus, gamybinį pranašumą ar finansinę naudą suteikia Bendrovei.

Pareiškėjos skundo argumentai, jog sutarčių su kontrahentais derinimas pareikalavo daug laiko ir didelių finansinių resursų, taip pat nepaneigia Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad Tarybos nutarimuose, kurių nuasmenintos ir be komercinių paslapčių versijos skelbiamos Tarybos internetiniame puslapyje, naudojama tik tiek ir tokios informacijos, kuri aktuali ir susijusi su nagrinėjamu klausimu, t. y. Tarybos nutarimuose nėra visa apimtimi perkeliamos sutarčių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad sutarčių visa apimtimi nepripažinus komercine paslaptimi, bus sudaryta galimybė tretiesiems asmenims pasinaudoti Bendrovės parengtomis sutartimis, jiems patiems neinvestavus į jų rengimą ir, kad tokiu būdu tretieji asmenys įgis konkurencinį pranašumą prieš pareiškėją.

Kita vertus, vien tai, kad Bendrovės sutartys nėra viešai prieinamos, savaime nereiškia, kad visa jose esanti informacija turi komercinės vertės. Pareiškėja neįrodė, kad Tarybos atsisakytos užslaptinti sutarčių nuostatos atitiktų šį komercinės paslapties požymį ir būtų pagrindas visas, net ir tipines sutarčių sąlygas, pripažinti komercine paslaptimi.

Sprendime Tarybos įgalioti pareigūnai UAB „Giantera“ informacijos apie darbuotojus ir jų pareigas, pareigų pasikeitimus, darbų organizavimą bei kitų vidinių Bendrovės dokumentų, susijusių su darbuotojais, nepripažino komercine paslaptimi. Sprendime akcentuota, kad darbuotojų vardai, pavardės, pareigos, darbo organizavimo tvarka iš esmės nėra slapta informacija, kadangi gali būti lengvai prieinama, be to, nesuteikia jokios komercinės vertės. Sprendime taip pat pažymėta, kad vien slaptumo elemento neužtenka pripažinti tam tikrą informaciją komercine paslaptimi, todėl vien tokia aplinkybė, kad tam tikra Bendrovės vidinė informacija yra nevieša, savaime nesuteikia pagrindo ją laikyti komercine paslaptimi. Taryba skundžiamu Nutarimu sutiko su šiais Sprendimo motyvais ir teisinėmis išvadomis.

Taryba Nutarime pažymėjo, kad Bendrovės darbuotojų asmens duomenys, kiti asmens duomenys yra saugomi Taryboje pagal tokiems asmens duomenims taikomus apsaugos reikalavimus, o Bendrovės prašyta konfidencialia laikyti informacija apie Bendrovės darbuotojus, jų pareigas / pareigų pasikeitimus, darbo organizavimą ir kitus vidinius bendro pobūdžio Bendrovės dokumentus nelaikytina turinčia komercinę vertę ir (ar) ne visais atvejais galėtų būti laikoma slapta (pvz., informacija, susijusi su darbuotojais, jų einamomis pareigomis dažnu atveju yra viešai prieinama).

Tarybos vertinimu, pareiškėja nei Prašyme, nei 2024 m. gegužės 10 d. skunde tinkamai nepagrindė būtinybės saugoti šią informaciją, taip pat kaip ir teismui pateiktame skunde neįrodė, kokią komercinę vertę turi tokio pobūdžio informacija.

Taryba Nutarime pagrįstais laikė Sprendimo motyvus, kuriais atsisakyta bendro pobūdžio informaciją, esančią el. komunikacijoje, pripažinti komercine paslaptimi. Papildomai Nutarime Taryba pasisakė dėl Bendrovės prekių tiekėjo Biobank Co. Ltd pavadinimo (ne)pripažinimo komercine paslaptimi, pažymėdama, kad tokia informacija neatitinka slaptumo kriterijaus, nes prekių tiekėjo pavadinimas Bendrovės yra skelbiamas viešai savo interneto tinklapyje, todėl negali būti laikoma Bendrovės komercine paslaptimi.

Bendrovė skunde laikosi pozicijos, kad visas jos nuo 2007 m. įgytas praktinis patyrimas, įskaitant, bet neapsiribojant, apie konkrečius Bendrovės kontrahentus, jų kontaktinius asmenis, atsakingus už prekių tiekimą, įsigijimą bei informacija kaip bendrauti su kontrahentais, kokias sutartis būtina sudaryti, sudaro komercinę paslaptį ir negali būti atskleistas tretiesiems asmenims.

Taryba nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad neužslaptinta bendro pobūdžio el. komunikacija bei pareiškėjos kontrahentai (platintojai) sudaro Bendrovės komercinę paslaptį.

Pažymėtina, kad informacija apie tai, kokie platintojai prekiauja UAB „Giantera“ tiekiamomis prekėmis, yra vieša informacija, t. y. šią informaciją galima rasti platintojų internetiniuose puslapiuose ar fizinėse parduotuvėse (vaistinėse). Atsižvelgiant į tai, kas minėta, bei įvertinus aplinkybę, kad pati Bendrovė save laiko kaip vienintelę Japonijos kompanijos BioBank Co.Ltd. prekės ženklo „Dr.OHHIRA®“ produkcijos atstovę Lietuvoje, laikytina, jog konkretūs Bendrovės kontrahentai (platintojai) pagrįstai nepripažinti komercine paslaptimi, kaip neatitinkantys komercinės paslapties slaptumo kriterijaus.

Tarybos vertinimu, pareiškėja ir teismui pateiktame skunde tik abstrakčiai teigia, jog neužslaptinus el. komunikacijos pagal pareiškėjos Prašymą, bus atskleistas visas pareiškėjos veiklos modelis, tačiau nepateikia jokių konkrečių argumentų ir neįrodo, kokią komercinę vertę turi tokio bendro pobūdžio informacija. Tai, kad pareiškėja siekia tokią informaciją saugoti, nereiškia, kad ji atitinka visus komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus. Taryba laikosi pozicijos, kad tokios (bendro pobūdžio) informacijos pripažinimas komercine paslaptimi neatitiktų ne tik komercinės paslapties sąvokos ir apsaugos tikslų, bet ir Tarybos vykdomų funkcijų ir sprendimų dėl galimų Įstatymo pažeidimų viešumo, kitų ūkio subjektų teisės į gynybą tikslų.

Atsakovė nurodo, kad Tarybos Nutarimas yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas.

Viešojo administravimo subjekto motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, visų pirma, siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnį, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Taryba laikosi pozicijos, kad pareiškėjos Prašyme nurodytos informacijos sugrupavimas į tris kategorijas, laikytinas tinkamu ir racionaliu būdu pasisakyti dėl kiekvienos informacijos kategorijos. Pareiškėja 2024 m. gegužės 10 d. skunde nekvestionavo Sprendimo argumentų, kuriais remiantis atitinkama informacija nelaikyta komercine paslaptimi, aiškumo. Teismui pateiktas skundas taip pat negrindžiamas tuo, jog dėl Prašyme nurodytos informacijos sugrupavimo, atskirai nepasisakant dėl kiekvieno elektroninio laiško ar sutarties, būtų apribota pareiškėjos teisė į teisminę gynybą. Priešingai, skundo 4 punkte pareiškėja nurodo, kad kartu su Sprendimu buvo pateikta 20 priedų, kuriuose buvo konkrečiai identifikuota, kurios iš atitinkamų dokumentų vietų, t. y. kuri juose esanti informacija yra pripažįstama pareiškėjos komercine paslaptimi, o skunde pareiškėja pateikė argumentus dėl kiekvienos iš informacijos kategorijų (ne)pripažinimo komercine paslaptimi, atskirai nepasisakydama dėl kiekvieno el. komunikacijoje esančio sakinio ir (ar) sutarties nuostatos, kurios Taryba nepripažino komercine paslaptimi.

Skundžiamame Nutarime Taryba įvertino ir pasisakė dėl visų pareiškėjos 2024 m. gegužės 10 d. skundo argumentų, Nutarimas yra pagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, nurodant priežastis, lėmusias pareiškėjos 2024 m. gegužės 10 d. skundo atmetimą. Tai, kad pareiškėja nesutinka su Tarybos atliktu aplinkybių bei argumentų teisiniu įvertinimu, nesuponuoja pagrindo Tarybos Nutarimą laikyti nemotyvuotu ir dėl to neteisėtu.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

2024 m. vasario 7 d. ir 2024 m. balandžio 24 d. pareiškėja pateikė Tarybai prašymus dėl komercinių paslapčių apsaugos bei pateikė užslaptintų dokumentų kopijas.

2024 m. gegužės 21 d. Taryba priėmė Nutarimą netenkinti pareiškėjos 2024 m. gegužės 10 d. skundo Tarybai, motyvuodama tuo, kad pareiškėjos prašoma užslaptinti atitinkama informacija nėra pareiškėjos komercinė paslaptis.