Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. atstovo advokato Jono Kurlavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

R. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis neužtikrino, kad jo vadovaujamos UAB „GUMINTA“ 2009 metų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojams būtų žymimas faktiškai išdirbtas darbo laikas ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 6 dalies ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3.1 punkto reikalavimus.

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir Darbo inspekcija) 2010 m. vasario 17 d. nutarimu R. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁵ straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 1750 Lt baudą.

R. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė Darbo inspekcijos 2010 m. vasario 17 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, kadangi bendrovės žiniaraščiuose visų bendrovės darbuotojų faktiškai dirbtas laikas buvo pažymėtas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir Teismas) 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi nutarė iš dalies patenkinti R. B. skundą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. vasario 17 d. nutarimą, kuriuo R. B. nubaustas 1750 Lt bauda, pakeisti, skiriant administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, jog pareiškėjas anksčiau buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pagal susiklosčiusias aplinkybes galima taikyti minimalią straipsnio sankciją.

Apeliaciniu skundu R. B. atstovas advokatas Jonas Kurlavičius (toliau – ir Apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. vasario 17 d. nutarimą, kuriuo R. B. paskirta 1750 Lt bauda. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole tik abstrakčiai pateikta nuoroda į DK 147 straipsnio 6 dalį, nenurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu teisės pažeidimas buvo padarytas, ir tai pažeidė R. B. teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Taip pat nurodo, kad darbo grafike nurodyto darbuotojo darbo laiko neatitikimas darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenims neleidžia daryti išvados, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo žymimas darbuotojų faktiškai dirbtas laikas. Apeliantas nurodo, kad 2009 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas, administracinio teisės pažeidimo protokolas bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nutarimas surašyti nedalyvaujant R. B..

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius prašo R. B. atstovo advokato Jono Kurlavičiaus apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, užtikrino ir sudarė tinkamas sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinei gynybai, teisingai ir pagrįstai priėmė nutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Darbuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymas į šį žiniaraštį užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

DK 147 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Aprašo 3.1 punkte nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kiekvienam darbuotojui skiriamos 3 eilutės ir kad pirmojoje eilutėje nurodoma faktiškai dirbtas laikas (atskirai naktį dirbtas laikas ir viršvalandžiai) ir neatvykimo į darbą atvejai, išskyrus šio Aprašo 3.3 punkte nurodytus neatvykimo į darbą atvejus (tie, kurie pagal DK 143 straipsnio 1 dalies nuostatas prilyginti darbo laikui).

Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje turi būti surašyti visų įmonės sąrašuose esančių darbuotojų vardai, pavardės, jų pareigos (profesija, kvalifikacinė kategorija), darbo grafiko numeris (jeigu įmonėje naudojamas ne vienas darbo grafikas) ir nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį, o pats žiniaraštis turi būti pildomas kiekvieną dieną.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus. Remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 28), patikrinimo aktu (b. l. 29), darbo grafiko duomenimis (b. l. 30), 2009 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (b. l. 31-32) bei kitais bylos duomenimis, byloje įrodyta, kad R. B. neužtikrino, kad jo vadovaujamos UAB „GUMINTA“ buhalterinėje dokumentacijoje už 2009 m., darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojams būtų žymimas faktiškai išdirbtas darbo laikas, todėl ši veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Nagrinėjamu atveju iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suprasti, koks administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas, kokie veiksmai (neveikimas) sudaro teisės pažeidimo sudėtį (R. B. neužtikrino, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų žymimas faktiškai dirbtas laikas). Protokole nurodyti konkretūs dokumentai (darbo laiko apskaitos žiniaraščiai), kuriuose turėjo būti žymimas faktiškai dirbtas laikas, bei konkretūs darbuotojai (S. B., L. K., E. B.), kuriems nebuvo užtikrintas tinkamas faktiškai dirbto laiko žymėjimas. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole buvo atskleista teisės pažeidimo esmė ir apelianto teiginys, kad buvo pažeista R. B. teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, yra nepagrįstas.

Be to, Apeliantas teigia, kad 2009 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas, administracinio teisės pažeidimo protokolas bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nutarimas surašyti nedalyvaujant R. B.. Tačiau R. B. pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 28). Taip pat iš byloje surinktų duomenų (b. l. 27 - R. B. pasirašytas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodo tikslų bylos nagrinėjimo laiką) darytina išvada, jog R. B. žinojo apie bylos nagrinėjimo Darbo inspekcijoje laiką. Be to, R. B. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 52). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti (visas) klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59).

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. B. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalyje, įrodyta aukščiau aprašytų bylos medžiagoje esančių įrodymų visuma, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. atstovo advokato Jono Kurlavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.