Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-22596-862/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
e2YT-22596-862/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16756-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Pareiškėjas
D. M.
Suinteresuotas asmuo
A. Č., Ž. Č., notarė A
Advokatai
Tomas Jurgelavičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-22596-862/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16756-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.5.; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos D. M. atstovui advokatui Tomui Jurgelavičiui, suinteresuotam asmeniui A. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Č., Ž. Č., notarė A. A., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė motinos A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Nurodė, jog pareiškėjos motinos, mirusios (duomenys neskelbtini), pagrindinę palikimo dalį sudaro 20125/1000000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). paaiškino, kad kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes siekia įsiregistruoti nuosavybės teisę į nurodytą daiktą. Paaiškino, kad po motinos mirties į notarą nesikreipė, nes palikimą priėmė pradėjusi turtą valdyti: iki išvykimo gyventi į Norvegiją gyveno name, jį tvarkė ir juo rūpinosi; naudojosi baldais ir kitais daiktais. Paaiškino, kad turi brolį A. Č. su kuriuo ryšių nepalaiko.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas negalėjo nurodyti, kokius daiktus pareiškėja sutvarkė, kaip nurodyta pareiškime, 2014 metų vasarą (galimai 2014 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais). Paaiškino, kad pareiškėja gal nuo 2010 metų iki 2014 metų birželio mėnesio gyveno Norvegijoje. Negalėjo nurodyti, kas laidojo A. Č. ir ar pareiškėja dalyvavo motinos laidotuvėse.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja, prašė išnagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo A. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno jo motina ir tėvas. Jis gyveno ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad su pareiškėja nebendrauja nuo 2015 metų, nes yra susipykę. Paaiškino, kad mamą A. Č. lankė gal porą savaičių prieš mirti. Mama mirė namuose, buvo palaidota valstybės lėšomis. Laidotuvėse jis dalyvavo kartu su valstybės atstovais. Tėvas laidotuvėse nedalyvavo, nes buvo ligoninėje. Pareiškėja motinos laidotuvėse nedalyvavo. Į Norvegiją pareiškėja išvyko gal prieš 11 – 12 metų. Paaiškino, kad po motinos mirties D. buvo susitikusi su tėvu. Gyveno išsinuomotame bute gal apie mėnesį. Nurodė, kad po motinos mirties iki savo mirties adresu (duomenys neskelbtini), gyveno tėvas, prieš mirtį gyveno pas jį. Jokie baldai tuo laikotarpiu name nebuvo pakeisti. Jis pagal galimybes tėvams duodavo pinigų namo išlaikymui. Nurodė, kad iš esmės prašymui neprieštarauja.

Bylos nagrinėjimo metu išklausyto liudytojų D. S., M. M., J. S., D. M. parodymai.

Liudytoja D. S. nurodė, kad yra pareiškėjos giminaitė – pusseserė. Jai ir jos broliui M. M. nuosavybės teise priklauso po 100625/1000000 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurias jie 2008 metais paveldėjo. Paveldėjus turtą paaiškėjo, kad giminaičiai nemokėjo už paslaugas ir yra skolos už paveldėtą turtą. Šias skolas jie su broliu yra sumokėję. Paaiškino, kad tetą Audronę ir jos sutuoktinį matė gal 2013 metais, jų laidotuvėse nedalyvavo. Nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), su pussesere D. buvo 2014 metų gal vasarą, gal rudenį: pasižiūrėjo, surinko laiškus, ten sužinojo apie areštą. Praleido apie valandą. Paaiškino, kad pareiškėja grįžta į Lietuvą kartą per metus, apsigyvena pas liudytoją D. M.. Nurodė, kad ji bei pareiškėja išvalė namą, ten dabar tuščia. Nurodė, kad prieš metus buvo pastatytas pečius. Pareiškėja tam skyrė 250 EUR. Nurodė, kad už namui teikiamas paslaugas moka ji ir jos brolis liudytojas M. M..

Liudytojas M. M. nurodė, kad Č. paskutinį kartą matė gal prieš 5 metus. A. Č. matė, kai tvarkėsi palikimą, jos sutuoktinio nematė. Buvo name, esančiame (duomenys neskelbtini), gal prieš 5 metus, gyventojų jau nebuvo. Kad A. Č. mirusi sužinojo iš savo motinos D. M. po 1 mėnesio. Po mėnesio nuvykęs nebuvo, nuvyko gal po 3 mėnesių. Nurodė, kad mokesčius moka nuo palikimo priėmimo momento. Daiktus išnešinėjo iš namo gal prieš 5 metus kartu su sutuoktine. Su pareiškėja buvo susitikęs gal prieš 5 metus savo motinos D. M. bute. Su D. nebendrauja. Paaiškino, kad D. prie pečiaus statymo prisidėjo prieš metus. Paaiškino, kad kartu su seserimi D. S. namo netvarkė. Paaiškino, kad pareiškėja praėjus 1 mėnesiui po A. Č. mirties išsivežė jos daiktus, tačiau nenurodė kokius. Tuo metu atvykusi buvo savaitei. Patikslino, kad jis su sutuoktine namą tvarkė po to, kai D. išvyko.

Liudytojas J. S. nurodė, kad santuokoje su D. S. yra nuo 2016 metų, pažįstami nuo 2012 metų. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmą kartą lankėsi 2013 metais: apžiūrėjo iš išorės, matė vyrą. Po to buvo 2014 metų viduryje tik su sutuoktine. Kad mirė A. Č. jo sutuoktinė sužinojo iš savo motinos D. M.. Laidotuvėse nedalyvavo. Su sutuoktine tvarkė namą: išnešė drabužius, knygas, baldus. Už vandenį, šiukšlių išvežimą šiame name moka jo sutuoktinė ir jos brolis. Nurodė, kad D. Lietuvoje buvo keletą dienų 2014 metais. Tai žino iš sutuoktinės ir jos motinos. Nurodė, kad pareiškėjos nėra matęs nei karto. Paaiškino, kad krosnis buvo sutvarkyta 2015- 2016 metais ir ją sutvarkė moteris, kurios vardo ir pavardės negalėjo nurodyti, turėjusi norą pirkti namą ir ten gyvenusi panaudos pagrindais apie du metus. Paaiškino, kad šiuo metu namo nepardavinėja, nes yra kiti paveldėtojai, kurie nėra paveldėję.

Liudytoja D. M. nurodė, kad yra liudytojų D. S. ir M. M. motina, buvusi R. M. sutuoktinė. Su pareiškėja bendrauja nuo 2007 metų. Gal po poros metų, skaičiuojant nuo 2007 metų, pareiškėja išvyko gyventi į užsienį Su A. Č. buvo susitikusi 2013 metais. Jos laidotuvėse nedalyvavo, nes nežinojo apie tai, jog ji mirė. Kad A. Č. mirė sužinojo gal po pusės metų, gal po trijų mėnesių iš jos dukters D. M. internetu per Skype programą. Apie tai savo vaikams pasakė gal iš karto, kai sužinojo. D. po šio pokalbio į Lietuvą atvyko, kad po mėnesio. Apsistojo pas ją gal porai naktų, vėliau buvo pas draugę. Lietuvoje buvo gal savaitę. Negalėjo nurodyti, kada D. M. po pirmojo karto buvo atvykusi į Lietuvą. Kad buvo atvykusi dar kartą žino iš savo vaikų. Jos vaikai žinojo, kad pareiškėja nėra susitvarkiusi palikimo. Nuo 2014 iki 2018 metų name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo vieną kartą su abiem savo vaikais. Paskutinį kartą D. M. pas ją buvo pernai. Nurodė, kad namas yra tuščias. Paaiškino, kad po A. Č. mirties name gyveno jos sutuoktinis gal du metus. Iš namo nebuvo ką imti, todėl buvo pasamdyta mašina po A. Č. sutuoktinio mirties ir viskas išvežta. Paaiškino, kad vaikai ir D. iš namo paėmė nuotraukas, paveikslus. D. važiavo pas Arūną. Apie tai žino iš vaikų. Nurodė, kad D. po motinos mirties name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno. Taip pat nurodė, kad jos dukra su D. bendravo teismo klausimais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje esantis Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 1981-08-04 gimimo įrašas Nr. 295 ir santuokos sudarymo 2000-01-17 įrašas Nr. 5 patvirtina, kad pareiškėja yra A. Č. pilnametė dukra.

Byloje esantis VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro 2019-06-04 išrašas, 2019-06-27 pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2139 patvirtina, kad A. Č. mirė (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centras“ 2019-06-27 gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2139, patvirtina, kad mirusioji be pareiškėjos (mirties momentu) turėjo dar du pilnamečius vaikus – A. Č., gimusį (duomenys neskelbtini), ir Ž. Č., gimusią (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis A. Č. mirė (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centras“ 2019-06-04, 2019-09-15 išrašų duomenys patvirtina, jog A. Č. nuo 2012-06-06 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-09-04, 2019-09-05 išrašų duomenimis mirusiajai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 20125/1000000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šie išrašai taip pat patvirtina, kad 20125/1000000 daliai gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2015-05-22 antstolio pritaikytu areštu buvo apribota disponavimo teisė, areštuota A. Č. turtinė teisė į mirusiosios A. Č. turtą. Byloje išklausytų liudytojų parodymai bei byloje esantys nekilnojamojo turto registro išrašai taip pat patvirtina, kad aukščiau nurodyto namo bendrasavininkiai yra ir liudytojai D. S. bei M. M..

VĮ „Registrų centras“ testamentų registro 2019-04-15 išrašas patvirtina, kad šiame registre nėra įregistruotų A. Č. sudarytų testamentų bei jo palikimo priėmimo faktų.

Iš suinteresuoto asmens A. Č. paaiškinimų, liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad pareiškėja 11 – 12 metų gyvena Norvegijoje, į Lietuvos Respubliką atvyksta, tikėtina, kartą per metus. Atvykusi gyvena pas liudytoją D. M. ar nenurodytus draugus. Liudytojų parodymai, suinteresuoto asmens A. Č. paaiškinimai patvirtina, kad iki ir po A. Č. mirties pareiškėja nėra gyvenusi motinai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name ir paneigia pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, jog ji kurį laiką gyveno motinai priklausančiame name.

Liudytojų parodymai iš esmės patvirtina, kad pareiškėja iš A. Č. priklausančio namo pasiėmė nuotraukas, galimai kitus asmeninio pobūdžio daiktus. Nors liudytojai akcentavo, jog tai vyko 2014 metais, tačiau liudytojos D. S. parodymai, jog tuo metu, kai ji su D. vyko į namą, esantį (duomenys neskelbtini), jo tvarkyti, buvo rasti laiškai, iš kurių sužinota apie areštą, bei liudytojos D. M. parodymai, kad ji apie A. Č. mirtį sužinojo praėjus gal pusmečiui, gal trims mėnesiams po mirties, sudaro pagrindą abejoti liudytojų akcentuojamais metais, nes, kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašų, areštas namo daliai buvo pritaikytas 2015-05-22, o paviešintas 2015-05-25. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja po motinos mirties nebuvo atvykusi į Lietuvą ir tuo metu neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog ji aktyviais veiksmais priėmė motinos palikimą, pradėjusi turtą valdyti.

Atsižvelgiant į liudytojos D. S. parodymus, kad pirmojo apsilankymo su pareiškėja metu name buvo sužinota apie pritaikytą areštą, darytina išvada, kad pareiškėja nuotraukas, galimai kitus asmeninius daiktus pasiėmė, dalyvavo namą tvarkant ne anksčiau nei po 2015-05-25, galimai po tėvo A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėja būtų mokėjusi komunalinius, kitus mokesčius ar atlikusi veiksmus susijusius su namo išlaikymu. Tai, kad pareiškėja po motinos mirties nėra mokėjusi jokių mokesčių ar atlikusi veiksmų, kurie leistų daryti išvadą, kad ji turtą valdė, patvirtina ir liudytojų parodymai, patvirtinantys, kad visus mokesčius mokėjo kiti du bendrasavininkai – liudytojai D. S. ir M. M.. O liudytojos D. S., M. M. parodymus apie jų pastatytą (suremontuotą) krosnį, prie ko jų teigimu prisidėjo ir pareiškėja, pervesdama 250 EUR, paneigia kito liudytojo J. S. parodymai, kad krosnį pastatė (sutvarkė) asmuo, panaudos teise nuo 2015 metų gyvenęs name jo sutuoktinės sprendimu. Be to, pareiškėja savo pareiškime aplinkybių apie krosnies statymą ar tvarkymą nėra nurodžiusi, kaip ir nėra pateikusi įrodymų, jog dėl namo išlaikymo buvo patyrusi 250 EUR ar kitas išlaidas.

Pažymėtina, kad palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų – įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Aukščiau išdėstyta sudaro pagrindą konstatuoti, kad po motinos A. Č. mirties pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie sudarytų pagrindą laikyti, jog ji įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, todėl pareiškimas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Kadangi pareiškimas atmestinas, iš pareiškėjos priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, sudarančios 10,59 EUR (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė motinos A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Priteisti iš pareiškėjos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 10,59 EUR (dešimt eurų ir 59 centus) pašto išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė