Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „SlavOil“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „SlavOil“ ieškinį atsakovei UAB „AK Studija“ dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės UAB „AK Studija“ priešieškinį UAB „SlavOil“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė UAB „AK Studija“ priešieškiniu iš ieškovės UAB „SlavOil“ prašė priteisti 49‘060 Eur nuostolių už išnuomotas netinkamas naudoti pagal paskirtį patalpas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės UAB „SlavOil“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo esant nepakankamai, piniginių lėšų ir/ar turtinių teisių areštą, ieškinio sumai. Nurodė, kad jo reikalavimai preliminariai yra pagrįsti, reikalavimo suma didelė, ieškovė turi didelių įsipareigojimų bankui, todėl yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi atsakovės UAB „AK Studija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Areštavo ieškovės UAB „SlavOil“, nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, esančius pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, 49‘060 Eur sumai, uždraudžiant ieškovei areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra turto priklausiniai, reikalauti padalyti turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto.Teismas, atsižvelgęs į atsakovės pareikštą ieškinio reikalavimą bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir paskirtį, sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog nepritaikius ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „SlavOil“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 birželio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.Nurodo, kad apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepatikrinęs ar atsakovės reikalavimas yra bent preliminariai pagrįstas, nes pateiktas priešieškinys prieštaringas. Atsakovė prašo priteisti sumokėtą ieškovei sumokėtą patalpų nuomos mokestį už nuomos laikotarpį, kai atsakovas naudojosi išnuomotomis patalpomis, nereiškė dėl jų pretenzijų ir mokėjo už patalpas.Apeliantės nuomone, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis draudžiama disponuoti turtu, jį įkeisti, išnuomoti, yra perteklinės ir pažeidžiančios ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimus, nes ieškovas verčiasi patalpų nuoma, o toks draudimas blogina ieškovės turtinę padėtį. Šiai dienai yra rastas patalpų nuomininkas, negalėdamas išnuomoti patalpų ieškovė negalės vykdyti savo veiklos ir praras pajamas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl draudimas perleisti turtą yra nepakankamas sprendimo įvykdymui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „AK Studija“ prašo UAB „SlavOil“ atskirąjį skundą atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.Nurodo, kad apylinkės teismas priešieškinio priėmimo stadijoje preliminariai įvertino reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, aplinkybę, kad ieškovė išnuomojo netinkamos kokybės patalpas. Šias atsakovės nurodytas aplinkybės patvirtina byloje esantys įrodymai, teismo ekspertizė.Priešieškinio suma 49‘060 Eur yra didelė, o tai kelia grėsmę sprendimo įvykdymui. Ieškovė su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jai priešieškinio suma nėra didelė. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, kuris netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bet kada gali būti perleistas tretiesiems asmenims.Ieškovė, po atskirojo skundo pateikimo, yra pateikusi pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leidžiant ieškovei antstolės areštuotą turtą išnuomoti. Su tokiu ieškovės prašymu atsakovė sutinka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su priešieškinio reikalavimais ir yra skirtos užtikrinti būtent būsimo, galimai atsakovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymą.Teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, nenagrinėja bylos iš esmės ir netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tiriami ir vertinami tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju įvertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju iš priešieškinio turinio matyti, kad atsakovės reikalavimas, tikėtinai pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, kurių įrodomoji vertė ir paties reikalavimo pagrįstumas, bus nustatyti bylą išnagrinėjus iš esmės ir nėra vertinami klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo metu, todėl atmestini kaip nepagrįsti.Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį, prašantysis turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus ieškovės galimybių disponuoti jos turimu turtu. Tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama kitai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012 ir kitos). Siekdama įrodyti, kad pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, ieškovė turi teikti teismui tą patvirtinančius įrodymus, t. y. rodančius jos gerą turtinę padėtį. Tokių duomenų ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės finansinė padėtis yra gera ir kad priešieškinio suma (49‘060,00 Eur) jai nėra didelė.Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 24 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „SlavOil“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikino draudimą nuomoti areštuotą turtą. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė toliau gali vykdyti savo veiklą – nuomoti turtą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju nėra nepagrįstai daugiau nei būtina, suvaržytos ieškovės teisės ir nei vienai iš šalių nesuteiktas nepagrįstas prioritetas, ko iš esmės ir siekė ieškovė, pateikdama atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.