Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simis“ atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simis“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ekoseka“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

7.18. 2023-05-15 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2902,19 Eur sumai, už parduodamas prekes / negrąžintą įrangą.

8. 15 050,21 Eur dydžio įsiskolinimą sudaro: 2902,19 Eur suma už parduodamas prekes / negrąžintą įrangą pagal negrąžintos įrangos aktą ir 12 148,02 Eur suma už pastolių / klojinių / kitų daiktų nuomą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Visos PVM sąskaitos faktūros išrašytos trečiojo asmens UAB „Ekoseka“ vardu.

9. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) jai suteikta teise, pasirinko ieškinį reikšti atsakovui A. M. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teismui nurodė, jog ieškovė neketina ieškinio reikšti UAB „Ekoseka“, kadangi, kiek ieškovei yra žinoma, trečiasis asmuo yra nemokus. CPK 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas nagrinėja bylą iš esmės, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, civilinė byla išnagrinėta pagal ieškovės UAB „Simis“ ieškinį atsakovui A. M.

10. Prievolė sieja konkrečius asmenis, todėl pagal bendrą taisyklę prievolę turi įvykdyti pats skolininkas. Tačiau kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, kad prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis).

11. Įstatymas taip pat numato galimybę perkelti skolą, kai pakeičiamas prievolės vykdytojas (skolininkas) nauju skolininku. Tokiu atveju prievolė nekinta, atsiranda nauja prievolę turinti įvykdyti šalis. CK 6.118 straipsnis numato, kad skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė. Galima perkelti ne tik esamą, bet ir būsimą skolą. Esminis kriterijus perleidžiant būsimą skolą – pakankamas jos apibrėžtumas, siekiant, kad ją būtų galima identifikuoti ateityje. CK įtvirtinti du pagrindiniai būdai, kaip galima perkelti skolą. Jie skiriasi pagal tai, kuris asmuo, kreditorius ar pradinis skolininkas, inicijuoja skolos perkėlimą. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, skolininko pakeitimas prievolėje (skolos perkėlimas) galimas dviem būdais: pirma, trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 straipsnis); antra, skolininkas gali sudaryti sutartį su kitu asmeniu (skolos perėmėju) ir perduoti jam savo skolą (CK 6.116 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui.Teisės doktrinoje nurodoma, kad egzistuoja ir trečiasis (išvestinis) skolos perkėlimo būdas, kuris savo esme apima du kasacinio teismo išvardijamus būdus, t. y. trišalės reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymas, kurią sudaro kreditorius, pradinis ir naujasis skolininkai.

12. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimu gali būti užtikrinamos esamos ar būsimos prievolės ar jo dalies įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 1, 2 dalys).

13. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomybė yra subsidiari.

14. Kilus šalių ginčui dėl sutarties sąlygos, teismas vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotomis kasacinio teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-387/2022).

15. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

16. Ieškovė įrodinėja, kad dėl skolos už nuomos paslaugas perkėlimo buvo susitarta 2022-11-16 susitarimu dėl atsiskaitymo, kuriame nurodoma: „UAB Ekoseka pasižada padengti susidariusią skolą 10 413,29 Eur <...> dalimis pagal sudarytą mokėjimų grafiką“, pateikiama mokėjimų išdėstymo grafiko lentelė su apmokėjimo terminais, žemiau tekstas: „Aš, A. M. asm./k. (duomenys neskelbtini) garantuoju, kad šie mokėjimai bus atlikti pagal sudarytą grafiką. Direktorius, atsakovo parašas, antspaudas „UAB Ekoseka LTD Lietuvos Respublika“, A. M.“.

17. Kitų įrodymų apie skolos perkėlimą, derybas, pasiūlymus, aptarimus, laidavimus, garantijas, ieškovė nepateikė. Atsakovas nurodo, kad 2022-11-16 susitarimo dėl atsiskaitymo tekstą paruošė pati ieškovė. Ieškovė šio fakto neneigia. Anot atsakovo, pasirašydamas susitarimą dėl atsiskaitymo jis nieko asmeniškai kaip fizinis asmuo neįsipareigojo ieškovei, o 2022-11-16 susitarimą dėl atsiskaitymo pasirašė kaip įmonės direktorius, įsipareigodamas kontroliuoti UAB „Ekoseka“ mokėjimus ieškovei pagal sudarytą grafiką.

18. Teismas, įvertinęs 2022-11-16 susitarimą dėl atsiskaitymo, šalių teikiamus paaiškinimus raštu ir žodžiu, byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad 2022-11-16 susitarimu dėl atsiskaitymo trečiojo asmens UAB „Ekoseka“ skola nebuvo perkelta atsakovui kaip fiziniam asmeniui, o pats 2022-11-16 susitarimo dėl atsiskaitymo tikslas – UAB „Ekoseka“ skolos ieškovei sumokėjimo išdėstymas per tam tikrą laikotarpį.

19. Pažymėtina, jog 2022-11-16 susitarime dėl atsiskaitymo skolos perkėlimas / laidavimas / subsidiari atsakomybė tiesiogiai neminimi, o jeigu ieškovė tokį tikslą turėjo, tai turėtų būti aiškiai nurodoma teisinio pobūdžio tekste, kurį paruošė verslo subjektas, užsiimantis verslo veikla ne vienerius metus. Susitarimu dėl atsiskaitymo atsakovas, kaip įmonės direktorius, garantuoja skolos mokėjimus pagal sutartą grafiką. Raštas pasirašytas įmonės vardu, o ne fizinio asmens vardu.

20. Pažymėtina ir tai, jog dalį skolos pagal 2022-11-16 susitarimą (pirma dalis, 3 000,00 Eur) UAB „Ekoseka“ sumokėjo ieškovei, tai patvirtino teismo posėdžio metu šalys. Tad papildomai ir ši aptarta aplinkybė leidžia teismui vertinti, jog 2022-11-16 susitarimas dėl atsiskaitymo nėra skolos perkėlimo sutartis, o būtent susitarimas dėl UAB „Ekoseka“ skolos ieškovei sumokėjimo išdėstymo per tam tikrą laikotarpį, UAB „Ekoseka“ laikinai susidūrus su apyvartinių lėšų trūkumu.

21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė už pastolių / klojinių / kitų daiktų nuomą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras prašo priteisti iš atsakovo 12 148,02 Eur sumą. Pagal 2022-11-16 susitarimą dėl atsiskaitymo buvo susitarta dėl 10 413,29 Eur skolos sumokėjimo išdėstymo, dalis šios skolos (3 000,00 Eur), anot šalių, buvo ieškovei sumokėta (sumokėjo UAB „Ekoseka“). Taigi, ieškovė ne tik kad be pagrindo remdamasi 2022-11-16 susitarimu dėl atsiskaitymo bando UAB „Ekoseka“ skolą perkelti asmeniškai atsakovui, bet dar papildomai ir prideda dalį UAB „Ekoseka“ skolos pagal vėlesnes 2022-11-30, 2022-12-30, 2023-01-31, 2023-02-28, 2023-03-31 PVM sąskaitas faktūras, dėl kurių susitarimo, kad jas apmokės už UAB „Ekoseka“ asmeniškai atsakovas, taipogi nėra.

22. Atsižvelgiant į nurodyta, taip pat tai, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog įvyko skolos, susidariusio iki 2022-11-16 susitarimo ir po šio susitarimo, už suteiktas nuomos paslaugas perkėlimas būtent atsakovui, kaip fiziniam asmeniui. Todėl ši ieškinio dalis laikytina nepagrįsta ir neįrodyta, todėl atmestina.

23. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2902,19 Eur skolą už parduotą įrangą pagal 2023-05-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) pagal negrąžintos įrangos aktą.

24. Į bylą pateikta 2021-08-05 klojinių/pastolių nuomos sutartis tarp ieškovės, atstovaujamos bendrovės direktoriaus R. L., ir UAB „Ekoseka“, atstovaujamos direktoriaus A. M. Nuomos sutartyje nurodyta, kad: punktas 2.2.10. „Klojinių/pastolių negrąžinimo atveju Nuomotojui, už prarastus ar pamestus daiktus atsako asmeniškai įmonės direktorius.“; punktas 5.4.4. „Šalys susitaria, kad pamestos arba nebetinkamos naudojimui klojinių detalės parduodamos Nuomininkui už kainą, kuri nurodyta klojinių perdavimo akte arba už atskirai susitartą kainą.“.

25. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2023-05-15 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) išrašyta ne direktoriui (vadinasi, ne nuomos sutarties 2.2.10. punkto pagrindu), o nuomininkui UAB „Ekoseka“, vadinasi, nuomos sutarties 5.4.4. pagrindu prarastos / negrąžintos ieškovei prekės buvo nuomininkei UAB „Ekoseka“ parduotos.

26. Kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas A. M. būtų sutikęs asmeniškai kaip fizinis asmuo perimti UAB „Ekoseka“ skolas ieškovei. Todėl teismas daro išvadą, kad ir ši ieškinio dalis yra nepagrįsta ir neįrodyta, todėl atmestina.

27. Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog ieškovės ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo atmestinas, nenustačius aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovės reikalavimus, t. y. ieškovei neįrodžius, kad atsakovas kaip fizinis asmuo sutiko perimti UAB „Ekoseka“ skolas ieškovei ir yra asmeniškai už jas atsakingas.

28. Netenkinus pagrindinio ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo, netenkintini ir išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo. Šie reikalavimai taip pat atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškovės, kaip bylą pralaimėjusios šalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos (už ieškinį įskaitytas 353,00 Eur žyminis mokestis ir 3 126,20 Eur už advokato teisines paslaugas) neatlygintinos. Tačiau ieškovei grąžintina 118,00 Eur žyminio mokesčio permoka, nes už ieškinį turėjo būti sumokėta ne 471,00 Eur, o tik 353,00 Eur žyminio mokesčio.

31. Atsakovas byloje patyrė 4083,75 Eur bylinėjimosi išlaidas (atsakovą atstovavo advokatas, buvo rengiamas atsiliepimas į ieškinį, triplikas, prašymas dėl prieigos prie bylos suteikimo, dėl nuotolinio teismo posėdžio, dėl bylinėjimosi išlaidų, advokatas dalyvavo teismo posėdyje). Ieškovės ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės.

32. Byloje susidarė 26,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Jos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Simis“ atsakovo A. M. naudai 4083,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Simis“ valstybės naudai 26,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Grąžinti ieškovei UAB „Simis“ 118,00 Eur žyminio mokesčio permoką (kodas LITEKO sistemoje ZM02940).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.