Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1051-538/2015

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-02468-2014-8)

2015 m. liepos 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Arsavila“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Artvė“ ieškinį atsakovei UAB „Arsavila” dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo nutraukta, nuompinigių, baudos priteisimo ir iškeldinimo bei pagal atsakovės priešieškinį dėl restitucijos taikymo ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš pirkimo–pardavimo, nuomos bei rangos sutarčių teisinių santykių. Ieškovė pateikė ieškinį, juo prašė 2008-09-26 pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti nutraukta nuo 2008-10-26; pripažinti 2008-09-26 pirkimo–pardavimo sutarties iš dalies negaliojančiu 2.1 p. ir nustatyti, kad pardavėjas iš pirkėjo iki sutarties sudarymo gavo ne 50 000 Lt, o 20 000 Lt; priteisti iš atsakovės nuo 2014-07-16 iki įrankinės grąžinimo negautas pajamas kas mėnesį po 60,50 Lt; priteisti iš atsakovės 33 649,47 Lt skolą už nuomą ir komunalinius patarnavimus, susidariusią iki 2013-09-30; priteisti 17 145,87 Lt nuomos mokestį ir už komunalinius patarnavimus už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-07-15; priteisti iš atsakovės 28 800 Lt baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (išskyrus priteistą baudos sumą) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašė pritaikius restituciją po sutarties nutraukimo priteisti atsakovei iš ieškovės 50 000 Lt, atsakovės sumokėtų ieškovei pagal šalių preliminariąją ir pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat priteisti 10 460 Lt skolos už atliktus darbus, iš viso – 60 460 Lt; priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.

Dėl restitucijos taikymo ir pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 p. pripažinimo negaliojančiu

LR CK 6.222 straipsnio 1 dalis numato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Įrodinėjimo dalykas šioje byloje yra aplinkybių dėl 70 000 Lt pagal sutartį sumokėjimo ieškovei fakto buvimo ar nebuvimo įvertinimas. Nutraukus sutartį, vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, taikoma restitucija, todėl, jeigu atsakovė buvo sumokėjusi nurodytą sumą ieškovei pagal sutartį, pastaroji privalo ją grąžinti atsakovei. Nagrinėjamoje byloje paminėti faktai reikšmingi restitucijos taikymo aspektu.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal 2008-09-26 sutartį atsakovė ieškovei sumokėjo 50 000 Lt, kadangi 2008-09-26 ieškovės su atsakove sudarytos notaro patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 p. du kartus, papildomai akcentuojant ir ieškovės vadovo asmeninį patvirtinimą, nurodyta, jog ieškovė iš atsakovės iki sutarties sudarymo yra gavusi 50 000 Lt už perkamas patalpas. Tačiau apeliantė ginčija šį faktą bei nurodo, jog ji buvo sumokėjusi ieškovei 70 000 Lt. Apeliantė nurodo, kad tai patvirtina garso įrašas, pateiktas byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nevertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-415/2015). Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, notaro patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovė iš atsakovės iki sutarties sudarymo yra gavusi 50 000 Lt už perkamas patalpas, o žodžiu neišsakyti ieškovės prieštaravimai garso įrašo metu nėra patvirtinimas dėl sumokėtos 70 000 Lt sumos. Taip pat pažymėtina, kad abi šalys yra verslininkės, t. y. asmenys, kurių elgesiui yra taikomi didesni nei vidutiniški protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens reikalavimai. Todėl minėti asmenys, atstovaujami savo vadovų (direktorių), turi elgtis ypatingai apdairiai tvirtindami pinigų sumokėjimą / gavimą, todėl žodiniai įrodymai nepaneigia rašytinių įrodymų, patvirtintų notariškai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal 2008-09-26 sutartį atsakovė ieškovei sumokėjo 50 000 Lt, todėl taikant restituciją atsakovei iš ieškovės priteistina 8 688,60 Eur (30 000 Lt) (20 000 Lt, kaip minėta, atsakovei grąžinti šalims atliekant tarpusavio įsipareigojimų įskaitymus).

Dėl baudos už nuomos sutarties nevykdymą priteisimo

Byloje nustatyta, kad patalpų nuomos sutartis Nr. 92 N P-6 tarp šalių sudaryta 2012-08-08, ja šalys susitarė, kad atsakovė galės nuomotis patalpas iki 2013-09-30, taip pat šalys sutarė dėl nuomos mokesčio dydžio, be to, nuomininkė įsipareigojo mokėti už komunalines paslaugas bei kitus patarnavimus. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia daryti išvadą, kad minėtomis patalpomis bei kitais nuomos objektais atsakovė naudojosi iki 2014-07-15, todėl pirmosios instancijos teismas priteisė 14 780,27 Eur (51 033,32 Lt) skolos už nuomą bei išlaidas patalpoms išlaikyti, vadovaudamasis LR CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, jog jei nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Skundžiama sprendimo dalimi pirmosios instancijos teismas priteisė ir 8 341,06 Eur baudos, kadangi šalys 2012-08-08 Patalpų nuomos sutarties Nr. 92 N P-6, kuri nepakeista, nenuginčyta, 2.4.1 p. susitarė, jog nuomininkas, nustatytu terminu nepalikęs patalpų, moka 100 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną, o iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė iš patalpų neišsikėlė 288 dienas (nuo 2013-10 iki 2014-07-15). Apeliantė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi.

Šioje byloje matyti, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog yra patyrusi nuostolių dėl atsakovės neišsikėlimo iš nuomojamų patalpų ar negalėjimo naudotis neišmokėtais nuompinigiais. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovės naudai iš ieškovės įstatyme numatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, o tai iš dalies kompensuoja ieškovės nuostolius dėl negalėjimo naudotis pinigais nurodytu laikotarpiu. Taip pat atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo priteista bauda beveik dvigubai viršija nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio dydį, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad priteista bauda yra per didelė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi LR CK 6.258 straipsnio 3 dalimi (jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą) daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistos baudinės netesybos yra per didelės, todėl mažintinos iki 4 170,53 Eur (14 400 Lt).

Dėl rangos sutarties

Atsakovė priešieškinyje teigia, kad yra ieškovei atlikusi stogo remonto darbus, už kuriuos ligi šiol neatsiskaityta, ir prašo priteisti 10 460 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė šį atsakovės reikalavimą. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, t. y. 2012-11-19 buvo įteikusi pranešimą atsakovei, jis buvo pateiktas byloje, kuriuo ieškovė pripažino darbų atlikimo faktą, todėl darbai buvo atlikti jai žinant ir sutinkant. Ieškovei buvo pateikta ir sąskaita faktūra už atliktus darbus, tačiau ieškovė jos nėra apmokėjusi iki šiol. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė duomenų, įrodančių, jog tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl stogo remonto darbų atlikimo prieš pradedant remonto darbus, t. y. kad šalys būtų suderinusios tokių darbų atlikimo mastą, jų kainą, terminus, taip pat nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Be to, pažymėtina, jog nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 str. 3 d.).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Ieškovė apeliuoja į teismo sprendimo dalį dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nurodo, kad ieškovė buvo itin nesąžininga pareikšdama ieškinį, ginčydama pinigų iš atsakovės gavimą, to nepagrįsdama jokiais įrodymais.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimai grindžiami įstatyme nustatyta teise pareikšti tokio pobūdžio ieškinį. Vien faktas, kad ieškovė pareiškė ieškinį, savaime negali būti piktnaudžiavimo teise patvirtinimas, nes tokią teisę ieškovei nustato CPK 5 str. 1 d. bei garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Iš ieškovės pateikto ieškinio akivaizdu, kad ieškovės ieškinio dalis reikalavimų buvo tenkintini, todėl teigti, kad ieškovė piktnaudžiavo įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis pareikšti reikalavimus, pagal susiklosčiusias aplinkybes pateikusi daugiau ar mažiau įrodymų, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinio pateikimą sumokėjo 3 931,86 Lt žyminį mokestį, už advokato pagalbą – 5 000 Lt. Atsakovė turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: už priešieškinio pateikimą sumokėjo 1 360 Lt, už advokato pagalbą – 3 500 Lt ir 1 000 Eur. Nagrinėjamoje byloje ieškinys bei priešieškinis tenkinti iš dalies, t. y. atmestas vienas su puse ieškinio reikalavimo, priešieškinis tenkintas 50 procentų. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 878,09 Eur (3 031,86 Lt) žyminio mokesčio bei 941,27 Eur (3 250 Lt) (75 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 819,36 Eur. Atitinkamai, iš dalies patenkinus atsakovės prašymą sumažinti skirtą baudą, atsakovei iš ieškovės priteistini 196,94 Eur (680 Lt) žyminio mokesčio bei 1 057,18 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 252,12 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 300 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra numatytas koeficientas 1,3, taigi maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 910 Eur, todėl ieškovei yra priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą.

Tenkinti atsakovės UAB „Arasavila“ apeliacinį skundą iš dalies ir sumažinti priteistą iš atsakovės UAB „Arsavila“, į. k. (duomenys neskelbtini), baudą iki4 170,53 Eur baudos ieškovei UAB „Artvė“, į.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei UAB „Artvė“, į. k. (duomenys neskelbtini), 1 819,36 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme iš atsakovės UAB „Arasavila“, į.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei UAB „Arasavila“, į.k. (duomenys neskelbtini), 1 252,12 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme iš ieškovės UAB „Artvė“, į. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei UAB „Artvė“, į. k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės UAB „Arasavila“, į.k. (duomenys neskelbtini).