Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nukentėjusiojo UAB ,,A” atstovei direktorei J. K. ir įgaliotam atstovui advokatui Sauliui Pikturnai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio ir gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2020 m. liepos 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1740-2020 (ROIK: 20117913291).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1740-2020 (toliau – ir Nutarimas) D. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį 16 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. sausio 12 d. 14.35 val. (duomenys neskelbtini) esančiame namo rūsyje, kartu su piliečiais L. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir V. (V.) V., gimusiu (duomenys neskelbtini), savavališkai atliko statybos-remonto (grindinio betonavimo) darbus bendro naudojimo patalpose, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kuriuos ginčija kitas asmuo (t. 1, b. l. 26).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ame policijos komisariate gautas 2020 m. liepos 27 d.), kuriuo prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir bylą nutraukti, nesant jo veikoje Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo UAB ,,A” atstovė direktorė J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB ,,A”, kuris iš V. K. nuomojasi patalpas šiame name, yra nukentėjusysis, kadangi dėl D. V. savavaldžiavimo užbetonavus grindus neatsidaro durys, negali patekti į patalpas, į lauką. Patalpos yra su dviem įėjimais ir išėjimais, vienas iš jų, kuriuo dabar negali naudotis.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su žmona J. K. yra bendrasavininkai patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Išnuomojo šias patalpas UAB ,,A”, įregistravo nuomos sutartį, moka mokesčius. Yra kilęs konfliktas tarp namo gyventojų ir jo. Gyventojai visais būdais stengiasi sutrukdyti, pakenkti jo šeimai. Šiuo atveju tai yra nekvestionuojamas įėjimas į jo ir UAB ,,A” patalpas, kuris Registrų centre įregistruotas labai seniai, kažkur 1995 m., ten visada buvo įėjimas, o jam įsigijus šias patalpas, namo gyventojai, Bendrija siekė bet kokiais būdais tą įėjimą panaikinti arba suvaržyti jo ar nuomininkų judėjimą per tas duris. 2018 m. įvyko raštiškas susirinkimas, kurio metu nusprendė panaikinti tą įėjimą. Per tą įėjimą patenkama į dvi patalpas, t. y. patenkama į jam priklausančias patalpas ir į šilumos punktą. Tą namą 2018 m. administravo Naujininkų ūkis ir buvo formali raštiška apklausa, apie kurią jie sužinojo tik po 3, 4 mėnesių, kurios metu visi gyventojai raštu nubalsavo, kad jie nori panaikinti įėjimą į lauką, kad jis negalėtų naudotis savo išėjimu. Jis pasisamdė advokatus, (duomenys neskelbtini) administracijai žodžiu paaiškino, kad būtų pažeistos jo teisės, jei būtų priimtas toks sprendimas. Nuo to laiko tie gyventojai bandė pakenkti. Tas įėjimas yra tokiame kaip priestate, kuris dar iki šiol yra avarinės būklės, todėl iš pradžių rašė (duomenys neskelbtini) ūkiui, vėliau ir į savivaldybę, kad tas įėjimas yra blogos būklės, prašė, kad tą įėjimą suremontuotų. Kuo daugiau raštų rašė, tuo labiau gyventojai darėsi piktesni. Konfliktas su namo gyventojais kilo ir dėl įėjimo iš lauko, kelis kartus net buvo pakabintos naujos spynos. Vėliau vyko daug remonto darbų, buvo tvarkoma jų (V. ir J. K.) patalpų avarinė būklė. Gyventojai bandė visaip trukdyti, kviesdavo policiją. Sekmadienio rytą (2020 m. sausio 12 d.) domofono kamera užfiksavo judesį, todėl grįžę pirmadienį (2020 m. sausio 13 d.), nusprendė per tas duris išeiti į bendro naudojimo patalpą ir pažiūrėti kas ten galėjo būti. Jis bandė atidaryti tas duris, bet jos neatsidarė. Taigi gavęs vaizdo įrašus, susipažinęs su situacija, šią informaciją pateikė policijai. Šiuo atveju nėra aiškūs nei argumentai, nei tikslas betonuoti tas grindis. Iki to laiko, kai dar nebuvo užbetonuotas praėjimas, buvo gražiai viskas sutvarkyta, t. y. lygios, gražiai išbetonuotos grindys, lygūs laiptai UAB ,,A” darbininkų. Tų grindų nekasė. UAB ,,A” samdomi darbininkai bendrose patalpose sutvarkė laiptus, išbetonavo grindis, jas išlygino. Kiek centimetrų buvo išbetonuotos grindys, nežino. Tomis bendromis patalpomis gali naudotis bet kuris namo gyventojas, nes tai yra bendra visų nuosavybė. Su V. V., L. B., D. V., D. V. yra bendravęs asmeniškai. Jam žinoma, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. vyko (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų susirinkimas. Tame susirinkime dalyvavo ir jis. Buvo svarstomas klausimas dėl koridoriaus sutvarkymo ir buvo nutarta organizuoti Bendrijos narių talką remonto darbų atlikimui, atstatant koridoriaus būklę į buvusią. Tačiau nemano, kad svarstomas klausimas buvo susijęs su tų asmenų vėlesniais veiksmais. Buvo pažymėta, kad tokį nurodymą davė Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau abejoja, kad tarp tų dokumentų būtų raštas, kuriame būtų nurodyta ir sakoma, kad jis (V. K.) kažką nelegaliai padarė. Tokio sprendimo neskundė, kol jis nepažeidė tiesiogiai jo teisių (t. y. iki 2020 m. sausio 12 d.), tol negalėjo to sprendimo ginčyti teisme. Jie su žmona yra gavę labai daug prašymų: nevykdyti veiklos, nukabinti kameras, reklamos stendus ir daug kitokių prašymų. Taip pat Bendrija yra priėmusi daug sprendimų, vienas iš jų, kad bus daromos durys į jam priklausančias patalpas. Suprato, kad klausimas kuris buvo svarstomas susirinkimo metu dėl koridoriaus sutvarkymo ir jo atstatymo į buvusią būklę, nebus įgyvendinamas. Pakartotinai nebuvo siunčiami pranešimai apie tokį Bendrijos sprendimą. Šiuo atveju grindys buvo išbetonavo 5 cm aukščiau. Yra planas, kokios grindys buvo iki to laiko, planas darytas 2019 m. spalio 30 d., buvo įregistruotas Registrų centre ir buvo žinomas Bendrijos pirmininkei bei gyventojams. Jame yra nurodyta, koks buvo grindų aukštis, kokie laiptai ir kokios durys kur stovi. Senajame plane tai nebuvo niekur pažymėta, buvo tik jų durys, t. y. įėjimas į jų patalpas. 2018 m. rugpjūčio mėn. namo avarinės būklės aktą atlikus ekspertizę pateikė tuo metu namą administravusiai bendrovei ,,B”, per bendrą sistemą, taip supažindindami namo gyventojus. Šiame akte buvo nustatyta, kad blogos grindys, sutrupėję laiptai ir pan. Gavęs tą aktą, ,,B” pradėjo tvarkyti tą pablogėjusią būklę. Buvo sutvarkyti visi kanalizacijos vamzdžiai, tada namo gyventojai pradėjo piktintis, kodėl jie turi apmokėti už bendro naudojimosi vamzdžius. Tada prasidėjo konfliktas. UAB ,,A” sutvarkė grindis 2019 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn., tikslios datos neatsimena. Būtent UAB ,,A” jas atstatė į pradinę padėtį. Tos grindys buvo sutvarkytos prieš susirinkimą, ar po susirinkimo tikrai dabar neatsimena. Durys į jo rūsio patalpas stovi toje pačioje vietoje, jos yra platesnės. Priešgaisrinės apsaugos departamento rašto dėl šio išėjimo kaip avarinio neapskundė. Po šio įvykio, t. y. 2020 m. sausio 13 d. kreipėsi į policiją, į Bendrijos pirmininkę, taip pat ir į Vilniaus miesto savivaldybę. Iš Bendrijos pirmininkės gavo atsakymą, kad tai nebuvo daroma pagal kažkokią talką ar kažkokį sprendimą. Pagal byloje pateiktą 2019 m. sausio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurį surašė antstolis Donatas Kisielius, 2019 m. sausio mėn. buvo iškasta duobė, tačiau jis nežino, kaip atsirado minima duobė.

Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad seniau buvo mažos, nedidelės V. K. patalpų durys, tai užfiksuota nuotraukose. Tų patalpų savininkas nieko neįspėjęs ir neinformavęs bendrose patalpose iškasė grindis, apie 60 cm, kurios iki tol atrodė kaip betonuotos grindys, buvo tos pačios dangos. Jis įsidėjo sau didesnes grindis ir paliko tą įgilinimą kaip jam patogiau. Kadangi tos bendros patalpos nėra jo vieno, jis kaip savininkas turėjo atsiklausti gyventojų ir gauti jų pritarimą. Bent jau Bendriją informuoti ir gauti bendrijos pirmininko pritarimą, tačiau nebuvo tai padaryta. Paskui susirinkimo metu, kuriame dalyvavo ir minėtas tų patalpų savininkas, buvo iškeltas klausimas, gyventojai nepritarė šitam dalykui ir prašė jo atstatyti į pradinę padėtį tą iškasimą. Savininkas ten buvo ir viską girdėjo, matė. Jam taip pat buvo siųstas ne vienas laiškas su nurodymu atstatyti tą iškasimą, nes kitaip bus iškviesti meistrai ir reikės padengti išlaidas. Tačiau į tai nebuvo reaguojama. Tada tam, kad per didelių išlaidų nepatirtų, namo gyventojai savanoriai trise paėmė ir užpylė. Ir taip buvo nepilnai atstatyta į pirminę padėtį, nes nenorėjo gauti dar kokių skundų iš jų pusės. Kadangi grindys buvo pagilintos, o tų durų išimti nebuvo galima, nes jos svetimas turtas, tai buvo užbetonuota iki durų, kad nebūtų pažeistos tos durys. Tai šiuo atveju reikia, kad jie pasikeistų duris ir tada bus grindys užlygintos iki galo bei baigti darbai. Kada tos grindys rūsio patalpose buvo pagilintos, negali pasakyti, kada sužinojo, tačiau yra nuotraukos, kuriose yra užfiksuotos buvusios durys (V. K. patalpų), su nuotraukų darymo data ir naujų durų nuotrauka su data. Ji pati tame name negyvena, jai informaciją pateikia to namo gyventojai ir patalpų savininkai. Informaciją, kad minėtos grindys buvo iškastos, taip pat gavo iš gyventojų ir pati matė. Tose patalpose grindys buvo iškastos dar iki susirinkimo. Susirinkime nusprendė iš pradžių kreiptis raštu, žodžiu dėl grindų atstatymo. Į šiuos raginimus iki susirinkimo nebuvo sureaguota. O po susirinkimo buvo priimtas visų savininkų sprendimas, kad tos grindys būtų atstatytos. Kadangi V. K. to nepadarė, todėl jie patys ėmėsi to. Pranešimus siuntė V. K., kuris yra ir UAB ,,A”, ir patalpų savininkas. Jam tiesiai rašė. Pranešimus dėl grindų atstatymo rašė po susirinkimo, po sprendimo priėmimo. Po susirinkimo siųstus laiškus ji turi. Gal ir iki susirinkimo jam rašė, neprisimena dabar to. Minėtas susirinkimo sprendimas dėl grindų atstatymo V. K. lyg nebuvo apskųstas. Susirinkimo sprendimą vykdyti ir talkos organizavimą įgyvendino patys savininkai, jie ten gyvena ir viską žinojo. Susirinkimo metu jie nusprendė, susitarė patys, kurie atliks tuos darbus. Iniciatyviausi gyventojai ėmėsi tų darbų, kuriems rūpi ir jie pasiskirstė darbus patys. Už medžiagų pirkimą ir minėtą grindų remontavimą V. K. sąskaita nebuvo pateikta. Gyventojų susirinkimo metu atitinkamas lygmuo ar projektas, kiek turėtų būti užlyginta, nebuvo daromas. Ji pati talkoje nedalyvavo. Talka įvardija trijų asmenų betonavimą, kaip tai buvo numatyta susirinkimo metu. Ši talka tikriausiai ir vyko 2020 m. sausio 12 d. Bendrija tikrino, jie atėję matė, kad grindys buvo neatstatytos talkos vykdymo metu. Taip teigia dėl to, kad durys nebuvo pakeistos – anksčiau durys buvo per pus mažesnės. Bendrija nebuvo įvertinusi tos aplinkybės, koks turi būti bendrojoje patalpoje aukštis pagal Registrų centro duomenis. Tokių vertinimų nedarė, kadangi turi fiksaciją nuotraukose, todėl papildomai neišsiiminėjo dokumentų iš Registrų centro, nes tai būtų papildomos išlaidos gyventojams. V. K. arba UAB ,,A” neneigė ir patys, kad jų samdyti asmenys iškasė grindis bendro naudojimosi patalpose. Talkos metu buvo keičiamas ir stogas. D. V. su kitais asmenimis vykdė Bendrijos susirinkimo sprendimą ir veikė nesavavališkai. Taip buvo nuspręsta susirinkime ir ieškojo patys gyventojai, kas atliks tuos darbus. Bendrijos sprendimas buvo priimtas pagal faktines aplinkybes, ne pagal patalpų planus. Tai buvo nustatyta tik pagal nuotraukas ir faktinį gyventojų aplinkybių konstatavimą.

Nukentėjusiojo UAB ,,A” atstovas advokatas Saulius Pikturna teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. jokių grindų savavališkai neperkasinėjo. Iki to laiko, kai asmenys atėjo daryti talką, UAB ,,A” tas grindis jau buvo sutvarkęs, buvo viskas lygiai ir gražiai padaryta. UAB ,,A” tas grindis tvarkė todėl, kad gavo raginimą iš namo pirmininkės susitvarkyti grindis. Todėl UAB ,,A” tas grindis sutvarkė. Ir po to atėjo trys asmenys ir piktybiškai užbetonavo grindis. Jokios duobės nebuvo, grindys buvo gražiai išlygintos, ant kurių buvo galima kloti plyteles. Vietoj to, kad išklotų plytelėmis, tie trys asmenys uždėjo dar vieną betono sluoksnį, kad durys neatsidarytų. Kaip kitaip savininkas gali apginti savo teises, jei su juo ir jo šeima elgiamasi neteisėtai, natūralu, kad kai žmogus neatsidaro durų, kurios yra užbetonuotos, kviečia policiją. Šis faktas ir epizodas yra labai konkretus ir aiškus. Buvo kreiptasi į policiją, kad būtų surašytas administracinių nusižengimų protokolas pagal visus požymius ir asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn. Bylą bandoma išplėsti, sudėti į ją kitas aplinkybes, kurios nesusijusios su šia byla.

V. ir J. K. įsigijo patalpas, po to jie jas išnuomojo UAB ,,A”. Pagal visus pateiktus Registrų centro duomenis ir planus, akivaizdu, kad įėjimas į tas patalpas buvo, niekas nedraudžia savininkui pasikeisti savo duris iš vienų į kitas. Tos durys turi atsidarinėti ir per tas duris galima vaikščioti. Dabar teigiama, kad buvo tokia praktika tame name ir niekas per tas duris nevaikščiojo arba vaikščiojo tik santechnikai. Nereiškia, kad tik UAB ,,A” išsinuomojus tas patalpas, UAB ,,A” klientai ir darbuotojai turėtų nevaikščioti per tas patalpas. Teiginys, kad pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento raštą tokios durys, kaip priešgaisrinės durys, yra nereikalingos, nepaneigia fakto, kad ten apskritai nereikalingas įėjimas. Pats įėjimas yra, savininkas turi teisę juo naudotis ir patekti per jį į tas patalpas. Kalbant apie Bendrijos susirinkimo protokolą, nei UAB ,,A”, nei V. K. nereikėjo skųsti ar ginčyti protokolo, nes susirinkimo protokole buvo nustatyta atstatyti perkastas grindis. Jeigu V. K. tų grindų neperkasinėjo, jis ten nieko negilino, kaip jis teigia, ir tuo labiau UAB ,,A” to nedarė. Grindys buvo sutvarkytos. Tos nuotraukos ir tie pateikti byloje įrodymai yra iš tos pusės, kuri priklauso V. K. – iš jo patalpų, t. y. vidinės pusės. Ten buvo padarytas išgilinimas, esantis ir dabar, yra tas laiptukas ir išėjimas su durimis iš bendros patalpos. Jų žiniomis, durys kaip ir buvo, taip ir liko tokiame aukštyje, kai buvo patalpos užbetonuotos. Galbūt buvo dedamas išlyginamas sluoksnis betono paties UAB ,,A”, kad būtų sutvarkyti laiptai betonavimo metu, tvarkant vidines patalpas. Tačiau nebuvo kažkokių gilinimo darbų ar griovimo darbų bendrose patalpose. Tą faktą patvirtina Registrų centro duomenys (apie patalpų aukštį). Bendrija nesirėmė jokiais tais duomenimis, priimdama sprendimą kažką užbetonuoti, nesirėmė jokiais matavimais. Mano, kad nesvarbu kokia buvo situacija, kaip teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, iki to fakto, ar kažkas išgilino patalpas, ar jų neišgilino. Nes jeigu dėl to yra ginčas, tai toks ginčas nėra šitos bylos dalykas. Šiuo atveju visos šalys pripažįsta, kad durys iki susirinkimo, po to po susirinkimo ilgą laiką – jos atsidarinėjo, t. y. patalpų savininkai galėjo patekti ir vaikščioti po tas patalpas. Nebuvo padarytas joks teisinis vertinimas, kokio aukščio turi būti aukštis tarp lubų ir grindų tose patalpose. Buvo tiesiog piktybiškai paimta, nedalyvaujant patalpų savininkams ar šiuo atveju nukentėjusiojo UAB ,,A” atstovui, ir užbetonuotos patalpos taip, kad durys specialiai neatsidarytų ir per tas duris iki šiol negalima patekti. Nei savininkai, nei UAB ,,A” negali atsidaryti tų durų ir papulti į tas patalpas. UAB ,,A” nesiima tokių pat veiksmų ir negriauna nieko tose patalpose. Visų pirmą turėtų būti ginčijamas Registrų centro išrašas su aukščiais ir tada galima spręsti klausimą ar ten privalo V. K. keisti duris, ar neprivalo. Šiuo atveju akivaizdu, kad UAB ,,A” teisės pateikti į tas patalpas yra pažeistos ir administracinis nusižengimas yra padarytas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. sausio 23 d. nutarimu (medžiagos Nr. M-1-01-02883-20) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pranešėjo V. K. 2020 m. sausio 13 d. pranešimą apie tai, kad nakties metu namo gyventojai piktybiškai užbetonavo įėjimą į pranešėjo patalpas. Ikiteisminis tyrimas nepradėtas nustačius, kad D. V., jos vyro, V. V. ir L. B. veiksmuose nėra didelės žalos požymio, būtino baudžiamajai atsakomybei už savavaldžiavimą, tačiau nutarta tęsti aplinkybių tikrinimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (1 t., b. l. 39–40).

Tyrimo metu 2020 m. vasario 12 d. apklausta D. V. parodė, kad ji yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų Bendrijos valdybos narė. 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo Bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo gvildenami klausimai dėl namo gyventojų-savininkų gerbūvio bei iš Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB ,,C” gautų raštų bei juose išdėstytų pastabų. Vienas iš klausimų buvo įtvirtintas susirinkimo protokolo 6.1 punkte, o būtent: nuspręsta atlikti talką, kurios tikslas – sutvarkyti bendro naudojimo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų priestato stogą ir sienas bei bendro naudojimo patalpose ties įėjimu į šilumos punkto patalpas atstatant grindų buvusią būklę, t. y. V. K. savavališkai perkastas grindis. Šiame susirinkime dalyvavo ir pats V. K., jis yra informuotas, tačiau iki šios dienos dėl atstatymo darbų jis jokių veiksmų nesiėmė, todėl 2020 m. sausio 18 d. pirmoje dienos pusėje, laiko neprisimena, namo savininkai-gyventojai susirinko ir buvo nuspręsta atlikti nurodytų grindų betonavimo darbus. Susirinkę gyventojai laisva valia išreiškė savo norą padėti ir kiekvienas pats pasiskirstė vaidmenimis, t. y. kažkas nusprendė vykti ir nupirkti statybinių medžiagų, o kažkas sutiko atlikti betonavimo darbus. Kiek gyventojų susirinko ir tiksliai kokius darbus atliko, ji nurodyti negali, kadangi neprisimena. Jai žinoma, kad betonuojant aptariamas grindis dar iki galo darbai nepadaryti, o priestato stogas sutvarkytas. Jai žinoma, kad Bendrijos pirmininkei yra pateikti kvitai už pirktas statybines medžiagas. Jos manymu, visi atlikti darbai yra teisėti, buvo atstatomos grindys į pirminę padėtį, kurias V. K. savavališkai nužemino. Po atliktų darbų jokio protokolo pildyta nebuvo, kadangi darbai iki galo nepadaryti, be to, viskas buvo daroma savo jėgomis, nesamdant kitos bendrovės. Jos žiniomis, dėl V. K. savavališko grindinio nužeminimo nėra kreiptasi į jokias institucijas, tik buvo Bendrijos pateikti įspėjimai. Ji jokių darbų 2020 m. sausio 18 d. atlikusi nebuvo, tik kartą buvo nusileidusi prie šiluminio mazgo pažiūrėti, kaip vyksta darbai. Nori patikslinti, kad grindys buvo betonuojamos dėl saugumo, kadangi jų gylis kelia pavojų einant link šilumos mazgo (1 t., b. l. 57).

Tyrimo metu 2020 m. vasario 12 d. apklaustas V. V. parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. ryto metu maždaug nuo 09.00 val. jis kartu su kaimynais L. B., D. V. ir jos vyru D. V. atliko grindų betonavimo darbus patalpose – įėjimo į šilumos tinklus, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta atstatyti grindų lygį rūsio patalpose, kurios yra prie įėjimo į šilumos mazgą. Po susirinkimo buvo surašytas protokolas, kurio 6.1 punkte nurodyta, kad buvo svarstomas toks klausimas kaip – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus rašte nustatytas įpareigojimas – sutvarkyti įėjimą į namo šilumos punktą. Bendrijos narių buvo nutarta surengti talką tvarkymo darbų atlikimui: sutvarkant priestato stogą ir sienas bei namo savininkų naudojimo patalpose ties įėjimu į šilumos punkto patalpas atstatant buvusią būklę, t. y. V. K. savavališkai perkastas grindis. Susirinkimo pagrindas buvo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Nr. A.R 42 UAB ,,C“ neeilinės apžiūros defektinis aktas, kuris buvo gautas bendrijos pirmininkės L. J. Jo žiniomis į susirinkimą susirinko apie 96 procentai namo gyventojų, kurie dalyvavimą patvirtino parašais. Jis prisimena, kad susirinkime dalyvavo V. K., kuriam buvo įteikti paminėti dokumentai. Jis taip pat prisimena, kad L. J. asmeniškai jam sakė, kad visus dokumentus siunčia V. K. Toliau iki 2020 m. sausio 18 d. jie, namo gyventojai, taisydami UAB ,,C” neeiliniame apžiūros defektiniame akte nurodytus defektus tvarkė priestato stogą, o 2020 m. sausio 18 d. nusprendė tvarkyti priestato grindis. Grindis jie tvarkė, kadangi iki nurodytos datos V. K. nesiėmė jokių veiksmų atstatyti jas į priminę padėtį. Jam žinoma, kad apie grindų tvarkymą V. K. buvo informuotas elektroniniu paštu, tačiau iki nurodytos dienos jokių veiksmų nesiėmė, todėl, kaip minėjo, jis ir kiti kaimynai atliko grindų atstatymo darbus. Taip pat nori patikslinti, kad jis yra namo (duomenys neskelbtini), savininkų Bendrijos valdybos narys. Taip pat valdyboje yra R. B., D. V. ir R. K. 2020 m. sausio 11 d. vyko valdybos narių susirinkimas, kurio metu ir buvo nuspręsta padaryti talką ir atstatyti minimas grindis. Susirinkimo metu buvo nuspręsta įsigyti statybinių medžiagų, kurios pradžioje buvo įsigytos iš asmeninių lėšų, o vėliau kvitai perduoti Bendrijai. Jo žiniomis, yra įsigyti keturi maišai betono. Jis yra dirbęs UAB ,,D“ ir turi gana daug patirties betonavimo darbuose. Iki kokio lygio būtina betonuoti minimas grindis, matyti plika akimi pažiūrėjus į žymes, kadangi ant sienų yra likusios senų grindų buvimo žymės. Specialūs skaičiavimai atlikti nebuvo, inžinieriaus paslaugomis nebuvo pasinaudota. Betonavimo darbai buvo atliekami, kadangi į šilumos mazgą fiziškai labai sunku patekti, durys nuo grindinio buvo apie 50 cm aukštyje. Iki 2020 m. sausio 18 d. aptariamų grindų atstatymo darbai padaryti nebuvo, kadangi dėl objektyvių priežasčių namo gyventojai nesusirinkdavo, be to, buvo tikimasi, kad V. K. geranoriškai atstatys grindis. Papildė, kad (duomenys neskelbtini), namo savininkų Bendrijos valdyba nusprendė, kad į šilumos mazgą gali patekti tik Šilumos tinklų atstovas, namo administratoriaus atstovas ir tik su valdybos nariais, kurie turi nuo šilumos mazgo durų raktus. Šis sprendimas priimtas remiantis V. K. ankstesniais veiksmais, o būtent jis nuleisdavo termofikacinį vandenį, o nuo to sutrikdavo namo šildymo sistemos darbas, taip pat jis uždarydavo vandens tiekimą (1 t., b. l. 58).

Tyrimo metu 2020 m. vasario 12 d. apklaustas L. B. parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. ryto, maždaug nuo 9.00 val. jis kartu su kaimynu V. V. ir D. V. atliko grindų betonavimo darbus patalpose – įėjimo į šilumos tinklus, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo daugiabučio (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimas, kurio metu dalyvavo ir jis, ir jo metu buvo nuspręsta atstatyti grindų lygį rūsio patalpose, kurios yra prie įėjimo į šilumos mazgą. Buvo vadovautasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. raštu. Po susirinkimo buvo surašytas protokolas. Bendrijos narių buvo nutarta surengti talką tvarkymo darbų atlikimui: sutvarkant priestato stogą ir sienas bei namo savininkų naudojimo patalpose ties įėjimu į šilumos punkto patalpas atstatant buvusią būklę, t. y. V. K. savavališkai perkastas grindis. Taip pat susirinkimo pagrindas buvo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Nr. A.R 42 UAB „C” neeilinės apžiūros defektinis aktas, kuris buvo gautas Bendrijos pirmininkės L. J. Jo žiniomis, į susirinkimą susirinko beveik visi namo gyventojai, kurie visada dalyvauja susirinkimuose. 2020 m. sausio 18 d. įvyko namo savininkų narių susirinkimas, po kurio buvo nuspręsta atlikti talką, kurios metu buvo betonuojamos, t. y. atstatomos bendro naudojimo patalpų prie šilumos mazgo grindys. Jis sutartu laiku atėjo į talką ir pradėjo lieti grindis, asmeniškai jokių statybinių medžiagų nepirko. Į talką atėjo savo valia, padėti kitiems kaimynams. Grindis jie tvarkė, kadangi iki 2020 m. sausio 18 d. V. K. nesiėmė jokių veiksmų atstatyti jas į priminę padėtį. Iki kokio lygio būtina betonuoti minimas grindis, matyti plika akimi pažiūrėjus į žymes, kadangi ant sienų yra likusios senų grindų buvimo žymės. Taip pat daryta daug nuotraukų. Specialūs skaičiavimai atlikti nebuvo, inžinieriaus paslaugomis nesinaudojo. Betonavimo darbai buvo atliekami, kadangi į šilumos mazgą fiziškai labai sunku patekti, durys nuo grindinio buvo iki 50 m aukštyje. Jo manymu, ateityje nurodytos grindys bus betonuojamos papildomai, kol jų aukštis bus atstatytas iki pirminės padėties, šiuo metu darbai iki galo nepadaryti (1 t., b. l. 60).

Tyrimo metu 2020 m. vasario 12 d. apklaustas D. V. parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. metu, laiko neprisimena, kažkas iš kaimynų, adresu (duomenys neskelbtini), paprašė jo padėti, o būtent – atlikti betonavimo darbus grindų, kurios yra namo bendro naudojimo patalpose prie šiluminio mazgo. Kadangi jis nėra betonavimo darbų žinovas ar šios srities specialistas, jis tik buvo kaip pagalbinis asmuo, atnešė vandens. Jis negali nurodyti tiksliai, kokius veiksmus atliko, kadangi darė tik tai ko jo paprašė. Jis mano, kad jo veiksmai buvo teisėti ir teisingi, kadangi jie buvo nukreipti į namo gyventojų gerovę, jo manymu, betonavimo darbai buvo būtini užtikrinti saugumą ateityje, o būtent, kad būtų saugu prieiti iki šilumos mazgo. Koks grindinys buvo iki jų darbų vykdymo 2020 m. sausio 18 d., jis nurodyti negali, kadangi neprisimena, į tai neatkreipė dėmesio. Jo žiniomis, aptariamą grindinį iki darbų vykdymo dienos privalėjo atstatyti į pirminę padėtį šiuometiniai rūsio patalpų savininkai, kurių duomenų jis nežino. Apie tai, kad reikia atlikti vienokius ar kitokius namo patalpų (duomenys neskelbtini), remonto ar atstatomuosius darbus, jis sužino Bendrijos susirinkimo metu (1 t., b. l. 59).

Tyrimo metu 2020 m. liepos 14 d. apklaustas D. V. parodė, kad jis yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojas ir Bendrijos narys. Bendrijos valdyba jį informavo, kad 2020 m. sausio 12 d. vyks talka dėl bendrojo naudojimo patalpose pagilintų grindų. Kartu su kaimynais atliko minėtus darbus. Buvo informuotas, kad V. ir J. K. savavališkai pagilino grindis 60 cm, todėl buvo nesaugu vaikščioti gyventojams ir šilumos tinklų darbuotojams ir buvo priimtas namo Bendrijos valdybos sprendimas atstatyti į buvusį gylį (1 t., b. l. 27).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2020 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrimas vaizdo įrašas iš pastato (duomenys neskelbtini), rūsio. 2020 m. sausio 12 d. 14 val. 34 min. 42 sek. atsidaro durys, apšviečiama siena, 14 val. 35 min. 03 sek. į rūsį įeina vyras besinešdamas medinę lentą. 15 val. 35 min. 24 sek. įeina kitas vyras, besinešdamas kibirą ir įrankius. Vaizdo įraše matoma, kaip be minėtų dviejų vyrų ateina ir trečiasis, vyrai atsineša įrankius. 14 val. 42 min. 47 sek. matoma, kaip vyrai nulipę laiptais atlieka darbus. 15 val. 27 min matoma, kad yra atėjusi moteris raudona striuke, o vyrai išsinešinėja įrankius. 15 val. 38 min. matoma, kad visi darbo įrankiai jau yra išnešti (1 t., b. l. 70).

Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos įstatai, įregistruoti 2019 m. vasario 27 d. Juridinių asmenų registre (1 t., b. l. 30–38).

Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. protokolo Nr. 1 6.1 punkte nurodyta, jog nutarta organizuoti Bendrijos narių talką remonto darbų atlikimui: sutvarkant priestato stogą ir sienas bei bendrojo naudojimo patalpose ties įėjimo į šilumos punkto patalpas atstatant buvusią būklę, t. y. V. K. savavališkai perkastas grindis. Balsuota „Už“ – 15 (1 t., b. l. 60a–62).

Iš 2020 m. sausio 13 d. Bendrijos įpareigojimo V. K. ir J. K. matyti, kad, be kita ko, iki 2020 m. sausio 17 d. prašoma ir įpareigojama sutvarkyti rūsio grindis bendrose patalpose į buvusį lygį, kitu atveju bus užsakyta įmonė, kuri tai atliks ir sąskaita už atliktus darbus bus pateikta jiems apmokėti (1 t., b. l. 67).

Iš antstolio D. K. 2019 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/19/008 ir prie jo pridedamų Stop kadrų iš DVD skaitmeninės laikmenos prie šio protokolo matyti, kad 2019 m. sausio 18 d. 15 val. (duomenys neskelbtini), buvo atliekamas, be kita ko, ir šio namo rūsyje esančios patalpos. Iš Stop kadruose užfiksuotų nuotraukų matyti, kad fiksuojamas remontuojamo rūsio grindų įgilinimas ir įgilinimo gylis / apie 40 cm (iš bendrųjų patalpų pusės) ir 64 cm (iš R-19 patalpų pusės) (1 t., b. l. 72, 73, 77, 92–105).

Iš byloje esančių Įėjimo į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šilumos punktą grindų griovimą ir gilinimą fiksuojančių nuotraukų matyti, kad 2018 m. spalio 3 d. fiksuotas Įėjimo į šilumos punktą grindų ir šios patalpos durų vaizdas bei 2019 m. sausio 18 d. fiksuotas Įėjimo į šilumos punktą grindų ir šios patalpos durų vaizdas skiriasi, matomos pagilintos grindys ir pakeistos vienos iš patalpų durų (1 t., b. l. 63; 2 t., b. l. 1).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 22 d. rašto „Dėl būtinų priemonių nesiėmimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninei būklei gerinti“ Nr. A51-69380/19(3.3.2.26E-UK) matyti, kad pažymima, jog pasibaigus turto administravimui (patalpų savininkams įsteigus Bendriją ir 2019 m. vasario 27 d. įregistravus Juridinių asmenų registre), Bendrija yra atsakinga už Namo techninės priežiūros organizavimą ir Namo konstrukcijų atitiktį esminiams statinio reikalavimams. Bendrija privalo vykdyti savo pareigas susijusias su Namo technine priežiūra ir esminių statinių reikalavimų nesilaikymą yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 360 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatomis, tik Bendrijos pirmininkas atsako už Bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu, bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą, pastato bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai), butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį, bei kitų šioje dalyje nurodytų prievolių užtikrinimą. Pažymima, kad firmos „Tyrimai ir projektai“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 18-121E (toliau – ir Ekspertizės aktas), pasirašyto statinio ekspertizės vadovo doc. dr. J. M. (kvalifikacijos atestatas Nr. 9826), bei 2018 m. gruodžio 31 d. Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 18-121-2E išvadose, be kita, konstatuojama, kad: (5.1 p.) Namo dalyje, kurioje yra negyvenamosios patalpos pažymėtos nuo R-13 iki R-17, R-19, unikalus Nr. 1095-3007-3013:0066, būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011; kad inžineriniai tinklai tiriamose patalpose susidėvėję, neužtikrina žmonių higienos poreikių; (5.2 p.) kad Namo dalies, kurioje yra negyvenamosios patalpos pažymėtos nuo R-13 iki R-17, R-19, unikalus Nr. 1095-3007-3013:0066, konstrukcijų būklė atitinka statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748, 1 priede nurodytus avarinės būklės požymius ir yra avarinė; (5.3 p.) pakeisti patalpose susidėvėjusius vandentiekio ir nuotekų vamzdynus; ir kt. Vandentiekio ir nuotekų vamzdynų būklė Namo atitinkamojoje dalyje fiksuota ir 2018 m. lapkričio 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0015-18-0023, sudarytame antstolės Virginijos Meškauskienės. Pagal Vilniaus mieste atlieka Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) ir toliau gaunamus pareiškėjo (V. K.) nusiskundimus – Namo techninė būklė ne tik negerėja, nes nesiimama priemonių jai gerinti, tačiau esamos problemos ir toliau senėja bei pareiškėjui nėra žinoma, kokiu laikotarpiu ir/ar kokiais etapais (dalimis) bus pradėta imtis veiksmų (priemonių) Namo techninei būklei gerinti ir ar iš viso numatoma pradėti imtis būtinų veiksmų (priemonių). Taip pat nėra žinoma, kokios objektyvios priežastys, jei tokių yra, varžo Bendrijos pirmininkę užtikrinti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies reikalavimų vykdymą pilna apimtimi. Atsižvelgdami į tai ir vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais, nustatančiais statinių naudojimo priežiūros vykdytojų ir Bendrijų pirmininkų funkcijas, įpareigoja Bendrijos pirmininkę (L. J.) iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu pateikti Skyriui ir pareiškėjui atsakymus pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. rašto Nr. 2R-1422 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šilumos ir elektros įrenginių tinkamo veikimo“ minėtus 1, 2, 3 ir 4 punktus (4 punkto – jei būtumėte gavę tokį Administratoriaus raštą), taip pat išsamią informaciją apie kitas numatytas ar numatomas pirmaeiles priemones, kurios būtų įvykdomos protingu laikotarpiu ir esant reikalui bei pagal Bendrijos galimybes darbus skirstant atitinkamais etapais, Namo techninei būklei gerinti, o statinio inžinerinių sistemų Namo rūsyje – trumpiausiais terminais (1 t., b. l. 88–91).

Iš Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2019 m. rugsėjo 6 d. rašto Bendrijai su priedais „Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad Šedbaro advokatų profesinė bendrijos advokatas Kristijonas Paliutis šiuo raštu atsako į žodinį Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkės paklausimą dėl Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos teisės atlikti šiuos statybos darbus (dėl kurių buvo nutarta namo patalpų savininkų susirinkime), be kita ko, ir daugiabučio namo priestato, per kurį yra patenkama į namo šilumos punktą, stogo dangos ir sienų tvarkymo darbus, taip pat patalpos, esančios tarp priestato ir šilumos punkto „n-18“ grindų betonavimo darbus. Atsakydamas į klausimus, advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis užklausime minimų statybos darbų yra statytojo V. K. atliktų statybos darbų pasekmių šalinimo darbai, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje yra nagrinėjamas teisminis ginčas, t. y. patalpoje, esančioje tarp priestato ir šilumos punkto „n-18“ perkastos grindys ir iškastas po grindimis buvęs gruntas, taip pat dviejų šviesduobių prie Namo (duomenys neskelbtini) (iš kiemo pusės) įrengimo darbai. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus rašte yra nustatyti įpareigojimai Bendrijai – sutvarkyti įėjimą į namo šilumos punktą, Bendrija, kaip pastato administravimą vykdantis asmuo, privalo vykdyti minėtą įpareigojimą, susijusį su avarinės ar pavojingos būklės šalinimu, todėl Bendrija privalo vykdyti minėtus įpareigojimus ir atlikti jame minimus darbus nelaukdama teisminio ginčo pabaigos. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius yra įpareigojęs Bendriją spręsti šį klausimą (įėjimo į šilumos punktą patalpas), o butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma priėmė sprendimą išspręsti šį klausimą atstatydama buvusį grindų lygį, tokius darbus Bendrija turi teisę atlikti. Pagal Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išaiškinimus, nereikalingos nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statybos darbų projektas. Rašte pažymima, kad pateiktuose atsakymuose, kiek tai liečia statybos teisinius santykius, yra remiamasi išimtinai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir jos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštuose pateiktu statybos teisės normų ir reikalavimų aiškinimu, tai nėra asmeninė advokato Kristijono Paliučio nuomonė. Inspekcijos atsakymai buvo parengti jai atlikus statybos darbų patikrinimą vietoje, t. y. įvertinus konkrečius būtent (duomenys neskelbtini) adresu statytojo V. K. atliktus statybos darbus, kurie yra užfiksuoti pridedamoje fotofiksacijoje. Pats advokatas Kristijonas Paliutis tik apibendrino statybų valstybinės priežiūros poziciją dėl konkrečių darbų, kadangi Bendrijos paklausime yra minimi iš esmės identiški arba labai panašūs darbai, kurie bus atliekami tose pačiose vietose (šviesduobės, bendrojo naudojimo patalpos), kuriose buvo statybos darbai, dėl kurių pasisakyta Inspekcijos atsakymuose. Advokatas Kristijonas Paliutis nagrinėjamu atveju tik informuoja kokia yra statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos nuomonė (pozicija) Bendrijos paklausime minimų statybos darbų klausimu ir nesiima spręsti nei dėl tos pozicijos teisingumo, nei dėl to, ar šios valstybės institucijos pozicija priklauso nuo subjektyvių aplinkybių (pvz. nuo to, kas atlieka statybos darbus). Kadangi advokatas Kristijonas Paliutis mano, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašte pateiktas Civilinio kodekso 4 knygos teisės normų teisės aiškinimas yra neteisingas, šiame rašte yra pateikta asmeninė advokato nuomonė šiuo konkrečiu klausimu, t. y. dėl atskiru daiktu nesuformuotos patalpos, esančios daugiabučiame name, valdymą ir naudojimą reglamentuojančių Civilinio kodekso normų (t. 1, b. l. 106–146).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 518 straipsnį administracinė atsakomybė kylą už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Taip pat pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) esančiame namo rūsyje, pareiškėjas D. V. kartu su kitais šio namo gyventojais atliko grindų betonavimo darbus šiose bendro naudojimo rūsio patalpose, vedančiose į šio daugiabučio namo šilumos punktą, bei į V. ir J. K. bei UAB ,,A” nuomojamas patalpas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog galimai padaryto administracinio nusižengimo data ir laikas – 2020 m. sausio 12 d. 14.35 val. Kita vertus, 2020 m. vasario 12 d. apklausų metu D. V., V. V., L. B. ir D. V. nurodė, kad faktiškai talka ir betonavimo darbai vyko 2020 m. sausio 18 d. Taip pat 2020 m. sausio 13 d. Bendrijos įpareigojime V. K. ir J. K. nurodoma ir prašoma iki 2020 m. sausio 17 d. sutvarkyti rūsio grindis bendrose patalpose į buvusį lygį, priešingu atveju tai bus atlikta Bendrijos (gyventojų) jėgomis. Kita vertus, komisariato 2020 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūrimas vaizdo įrašas iš pastato (duomenys neskelbtini), rūsio datuojamas 2020 m. sausio 12 d.

Nepaisant to, vertindamas ir pasisakydamas dėl esminio šioje byloje klausimo – ar šiuo atveju iš tiesų yra padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, teismas pažymi, jog skunde ir tyrimo metu išdėstytoje pozicijoje pareiškėjas D. V. teigia, kad jis nepadarė šio nusižengimo, nes veikė laikydamasis teisės aktų reikalavimų, o ne savavališkai, darbus vykdė esant namo savininkų pritarimui, siekdamas įgyvendinti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų Bendrijos sprendimą grąžinti rūsio bendrojo naudojimo patalpų grindų lygį į pirmykštę padėtį.

Išanalizavus ir susipažinus su bylos medžiaga, taip pat kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų (Bendrijos) ir kitų šio namo patalpų savininkų V. K., J. K. bei nuomininko UAB ,,A” yra susiklostę konfliktiški santykiai, teismuose nagrinėjama (išnagrinėta) ne viena tiek civilinė, tiek administracinių nusižengimų byla tarp šių asmenų (pagrindinė ir pirmoji, vėliau sujungta su kitomis bylomis Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-139-808/2021 dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo vėliau ir kitos). Visoje minėtų konfliktiškų santykių eigoje, šiuo atveju pagal V. K. pranešimą buvo pradėtas ir administracinio nusižengimo D. V. (bei kitiems asmenims) tyrimas dėl (duomenys neskelbtini), esančiame namo rūsyje atliktų bendrojo naudojimo patalpų grindų betonavimo darbų bei priimtas skundžiamas Nutarimas. Atsižvelgdamas į tai, bei atsiribodamas nuo kitose bylose tarp minėtų asmenų sprendžiamų klausimų, teismas pasisako tik dėl šiame skundžiamame Nutarime D. V. (kuris yra ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojas bei Bendrijos narys) inkriminuojamo ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo teisinio vertinimo.

Sutiktina, kad ginčas dėl to, kas išgilino namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio bendrojo naudojimo patalpų grindis, nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, kita vertus, pažymėtina, kad dėl paties įgilinimo fakto nėra pradėtas teisminis ginčas civilinio proceso tvarka (išskyrus Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1635-1019/2021 pagal UAB ,,A” ieškinį atsakovams V. V., D. V. ir L. B. dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmes, t. y. išardyti savavališkai subetonuotas grindis prie įėjimo į patalpas (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini) iš šilumos mazgo pusės), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-430-961/2020 buvo panaikintas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2020 m. liepos 7 d. nutarimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį V. K. atžvilgiu, dėl to, kad jis 2018 m. gruodžio 17 d., (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, savavališkai iškasė grindis apie 60 cm gylio, dėl ko praėjimas į šilumos punktą tapo pavojingas administruojančios pastatą įmonės darbuotojams, kurie prižiūri šilumos punktą, ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą, sprendimui priimti. Taigi šiuo metu dar nėra priimtas procesinis sprendimas dėl konkretaus asmens (ar asmenų) atsakomybės už namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo rūsio patalpų, vedančių į šio namo šilumos punktą, galimai savavališkai 2018 m. atliktą įgilinimą.

Vis dėlto, iš šios administracinio nusižengimo bylos medžiagos bei asmenų paaiškinimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2019 m. sausio 18 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo rūsio patalpų, vedančių į šio namo šilumos punktą, grindys faktiškai iš tiesų buvo įgilintos (atsirado jose duobė) bei buvo pakeistos rūsio patalpų (plane pažymėtų Nr. R-19) durys, vedančios į šias bendro naudojimo rūsio patalpas. Tai konstatuota ir prie antstolio Donato Kisieliaus 2019 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/19/008 pridedamuose Stop kadruose iš DVD skaitmeninės laikmenos (1 t., b. l. 72, 73, 104, 105), ir matyti iš byloje esančių Įėjimo į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šilumos punktą grindų griovimą ir gilinimą fiksuojančių nuotraukų (1 t., b. l. 63; 2 t., b. l. 1), ir savo 2020 m. vasario 12 d. paaiškinimuose patvirtino D. V., V. V., L. B., D. V., teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja apklausta Bendrijos pirmininkė L. J.. Nukentėjusiojo UAB ,,A” pateikta 2019 m. spalio 30 d. Kadastrinių matavimų byla (su nurodytu ginčijamų patalpų aukščiu 2,65 m) nepaneigia minėto fakto apie bendrojo naudojimo patalpų (o ne V. ir J. K. priklausančių patalpų Nr. R-19) įgilinimą, kadangi šie kadastriniai matavimai buvo atlikti 2019 m. spalio 30 d., t. y. jau po antstolio Donato Kisieliaus 2019 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 174/19/008 nustatytų aplinkybių.

Atsižvelgdami į šį faktą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 22 d. rašte „Dėl būtinų priemonių nesiėmimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninei būklei gerinti“ Nr. A51-69380/19(3.3.2.26E-UK) nustatytą įpareigojimą sutvarkyti įėjimą į namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punktą, namo patalpų savininkai 2019 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo metu balsų dauguma (15 iš 17) nutarė organizuoti Bendrijos narių talką remonto darbų atlikimui: sutvarkant priestato stogą ir sienas bei bendrojo naudojimo patalpose ties įėjimo į šilumos punkto patalpas atstatant buvusią būklę, t. y. V. K. savavališkai perkastas grindis (protokolo 6.1 p.).

Pažymėtina, jog šiuo atveju Bendrija yra įsteigta ir įregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Kaip nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 22 d. rašte, Bendrija yra atsakinga už Namo techninės priežiūros organizavimą ir Namo konstrukcijų atitiktį esminiams statinio reikalavimams; Bendrija privalo vykdyti savo pareigas, susijusias su Namo technine priežiūra. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punktą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo, o nesutikdami su tokiais sprendimais, apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka (21 str. 4 d. 7 p.).

Taigi, atsižvelgus į tai, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. protokolo Nr. 1 6.1 punkto sprendimas nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka (tą patvirtino ir pats V. K.), D. V., kaip šio namo gyventojas (ir buto savininkas bei Bendrijos narys), privalėjo vykdyti tokį sprendimą. Todėl D. V. veiksmai betonuojant (padedant betonuoti) namo bendrojo naudojimo rūsio patalpas, buvo atliekami ne sąmoningai ignoruojant numatytą įstatymuose nustatytą tvarką ar siekiant kitaip pakenkti namo bendrasavininkams, o atvirkščiai, jam manant, kad jis, kaip namo patalpų bendrasavininkas, privalo vykdyti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo, kas šiuo atveju negalėtų būti traktuojama kaip savavaldžiavimas administracinės teisės prasme.

Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Situacija, kad šiuo atveju UAB ,,A” teigimu jis patyrė žalą, negalėdamas išeiti ir įeiti į nuomojamas patalpas (Nr. R-19) pro užbetonuotas duris, susiklostė ne dėl D. V. veiksmų nagrinėjamu atveju, o galimai dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo rūsio patalpų, vedančių į šio namo šilumos punktą bei patalpą Nr. R-19, grindų gilinimo darbų, kurių metu buvo pakeistos ir patalpos Nr. R-19 durys taip, kad atstatant bendro naudojimo rūsio patalpų grindų buvusią padėtį, durys, jų lygis tapo žemesnis. Taip pat pažymėtina, kad tiek V. ir J. K. iš / į jiems priklausančias, tiek UAB ,,A” atstovai, darbuotojai, iš / į savo nuomojamas patalpas gali patekti ir per kitą įėjimą iš gatvės pusės, ką patvirtina į bylą pateikti dokumentai. Taigi, tai nėra vienintelis išėjimas / įėjimas į šias patalpas.

Be to, iš aptartų byloje duomenų matyti, kad šiuo atveju byloje kilo akivaizdus civilinis ginčas dėl minėto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų naudojimo, kuris gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka kreipiantis į teismą. Taip pat šia tvarka gali būti skundžiami ir nukentėjusįjį ar V. K. ir J. K. netenkinantys Bendrijos valdymo organų, Bendrijos narių susirinkimo sprendimai. Tokie ginčai negali būti sprendžiami administracinės teisės priemonėmis.

Teismo vertinimu, skundžiamame Nutarime nurodyti D. V. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia bei tai, kad jais buvo padaryta kokia nors esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, dėl ko jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį (ANK 591 str. 1 p.). Dėl nurodytų aplinkybių jo skundas tenkintinas, o Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2020 m. liepos 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1740-2020 naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2020 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1740-2020 (ROIK: 20117913291) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.