Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-20 · Byla Nr. PK-725-408/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-20
Bylos Nr.
PK-725-408/2017
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00027-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Nukentėjusysis
E. Č.
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Gintaras Andrijauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-725-408/2017Proceso Nr. 1-69-3-00027-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.3.6.4.6;1.2.14.10.1;2.1.15.3.3.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui,dalyvaujant nukentėjusiai E. Č., jos atstovui advokatui Tautvydui Tomkui,kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Gintarui Andrijauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairavimo instruktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., teistas 2016-12-16 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams, privačios kaltintojos E. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. nukentėjusios E. Č. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas tuo, kad 2016-05-29, apie 15.30 val., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) Kauno r., iš savo sklypo (duomenys neskelbtini), į nukentėjusiosios sklypą (duomenys neskelbtini), metė medžio šaką ant kieme stovėjusio jos automobilio „Chrysler Pacifica“ ir jį apgadino. Dėl tyčinių ir neteisėtų kaimyno V. K. veiksmų jai buvo padaryta 755, 92 eurų turtinė žala. Padarytos žalos dydį patvirtina UAB „Nepriklausomų autoekspertų agentūra“ pateiktos išvados.Tokiu būdu V. K. sugadino svetimą E. Č. priklausantį turtą, t. y. jis buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad nukentėjusios E. Č. automobilio apgadinti negalėjo, kadangi nuo kelio tik pašalino sausą eglutę, kuri trukdė pravažiuoti automobiliams.

Nukentėjusi E. Č. parodė, kad patvirtina savo skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad jos namų kieme įrengta vaizdo kamera užfiksavo, kaip kaimynas V. K., priėjęs prie jų kiemo vartų, meta rankose turėtą sausą šaką į jų kiemą ir pataiko į kieme stovėjusį automobilį.

Liudytoja T. V. parodė, kad ji yra V. K. ir E. Č. kaimynė ir matė kaip V. K. metė per Č. tvorą medžio šaką, kuri pataikė į kieme stovėjusį automobilį bei jį apgadino.

Liudytoja M. K. parodė, kad jos vyras V. K. per kaimynų Č. tvorą permetė sausą eglutę, kuri trukdė važiuoti automobiliams.

Liudytojas Z. G. parodė, kad Č. specialiai prie savo tvoros vartų padėdavo sausą eglutę ir taip trukdydavo K. ir jų svečiams patekti ar išvažiuoti iš sodo sklypo.

Iš 2016-10-21 Kauno apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2016-05-29 V. K., permesdamas medžio šaką per tvorą, galimai apgadino Č. kieme stvėjusį automobilį „Chrysler Pacifica“ ir todėl jo veiksmuose galimi nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalies požymiai. Kadangi ši veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nepadaryta žalos asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių negalėtų ginti savo interesų, nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje, išaškinant teisę E. Č. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 8-17).

Pateiktame teismui kompaktiniame diske yra filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti V. K. veiksmai.

Iš Nepriklausomų ekspertų agentūros transporto priemonės vertinimo pažymos matyti, kad dėl automobilio „Chrysler Pacifica“ apgadinimo (jį remontuojant) patirtas nuostolis yra 575,92 eurai, agentūros paslaugų kaina 90 eurų (b. l. 18, 21).

Iš Nepriklausomų ekspertų agentūros transporto priemonės apgadinimo ir numatomo remonto protokolo (b. l. 25) ir atkūrimo (remonto) kaštų nustatymo detalizacijos (b. l. 29-30) matyti, kad remonto darbai įvertinti 80,94 eurais, dažymo darbai 214,51 eurais, dažymo medžiagos 189,70 eurais ir 90,77 eurais keičiamos dalys (apdailos ant variklio gaubto kaina su smulkių tvirtinimo detalių verte).

Išanalizuotais kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais (filmuota medžiaga, fotonuotraukomis) įrodyta, kad V. K. 2016-05-29, apie 15.30 val., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) Kauno r., iš savo sklypo (duomenys neskelbtini), į E. Č. sklypą (duomenys neskelbtini), per tvorą metė sausą medžio šaką, kuri nukrito ant kieme stovėjusio jos automobilio „Chrysler Pacifica“. Tačiau tokie V. K. veiksmai, teismui neleidžia prieiti prie kategoriškos išvados, kad juose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Motyvuojamoji dalis

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Be to, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių, baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo.

Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (188,30 eurai), bet neviršija 250 MGL dydžio.

Nukentėjusiosios skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, BPK 412 straipsnio tvarka, teigiama, kad šiame skunde nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, V. K. tyčia sugadino jos (E. Č.) turtą (įlenkė automobilio variklio gaubtą, priekinį bamperį ir apgadino apdailą ant variklio gaubto), padarydamas 755,92 eurų turtinę žalą. Gi suma nurodyta nukentėjusiosios E. Č. pateiktoje autotransporto priemonės vertinimo pažymoje yra 665,92 eurai (b. l. 21). Tačiau iš transporto priemonės apgadinimo ir numatomo remonto protokolo (b. l. 25) ir atkūrimo (remonto) kaštų nustatymo detalizacijos (b. l. 29-30) matyti, kad E. Č. priklausančio automobilio detalių, t. y. apdailos ant variklio gaubto kaina su tvirtinimo smulkių detalių verte yra 90,77 eurų. Maža to, į aptariamą orientacinį patirto nuostolio dydį yra įrašyta automobilio remonto darbų kaina 80,94 eurai, dažymo kaina 214,51 eurų, dažymo medžiagų kaina 189,70 eurai, orientacinė atstatomojo remonto kaina 575,92 eurai, pridėtinės vertės mokestis 21 procentas bei biuro paslaugos 90 eurų, ir apskaičiuota, kad iš viso toks orientacinis nuostolis yra 665,92 eurai. Kartu pažymėtina ir tai, kad nors aptariamoje vertinimo ataskaitoje yra nurodytas vertinimo tikslas – patirto nuostolio nustatymas, tačiau skaičiuotės santraukoje jau nurodomas orientacinis patirtas nuostolis ir atkuriamoji vertė, į kurių paskaičiavimus yra įrašytos ir kainos bei mokesčiai, nesudarantys sugadinto turto vertės, buvusios įvykio metu.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusioji E. Č. savo skunde kvalifikuodama V. K. veiką kaip tyčinį svetimo turto sugadinimą, nepagrįstai vadovavosi ne tokio turto verte, bet sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015, 2K-73-677/2016 ir kt.). Tačiau nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame nuosprendyje anksčiau aptartoje E. Č. automobilio vertinimo pažymoje yra nurodytas orientacinis patirtas nuostolis ir turto atkuriamoji vertė, kuri neparodo turto sugadinimo metu buvusios turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje išvadoje nurodyta, jog kaltinamojo V. K. sugadinto svetimo turto (detalių) vertė yra 73,55eurai, t. y. net nesiekia 3 MGL (113 eurų) dydžio sumos, o variklio gaubto ir priekinio bamperio apatinės dalies remonto kaina nurodyta kaip orientacinė atkuriamojo remonto kaina ir apskaičiuota atkuriamoji vertė. Taigi tokie duomenys leidžia teigti, kad V. K. nepadarė veikos, kuri pagal nuo 2015-01-01 galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją, būtų laikoma nusikalstama, t. y. turinčia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas priėjo prie išvados, kad V. K. veikoje nėra būtinųjų jam inkriminuojamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl baudžiamoji byla V. K. dėl jo nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1dalį nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atkreptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, veiksmai dėl turto sugadinimo, teismo nuomone, aiškiai atspindi civilinius santykius, sietinus su turtinės žalos atsiradimu abiems konfliktuojančioms šalims. Savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą sprendžiant klausimą, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011). Nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.

Tais atvejais, kai nustatoma, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamoji byla nutraukiama, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, o civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusios privačios kaltintojos E. Č. civilinis ieškinys turtinei žalai už sugadintą turtą atlyginti, paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301- 305, 307 straipsnio 4-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

V. K., privačios kaltintojos E. Č. kaltintą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1dalies 1 punktas).

Privačios kaltintojos nukentėjusios E. Č. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas