- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2-19174-600/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-68-3-08391-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- J. N., L. N.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams J. N. ir L. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė teismui ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 439 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų J. N. ir L. N. solidariai 609,84 Eur skolos, 22,10 Eur delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovė nuo 2017 m. kovo 30 d. tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovams. Bendra atsakovų skola už laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį sudaro 609,84 Eur. Ieškovė pažymi, kad iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos energijos tiekėja buvo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus energija“, kuri veikė tarp jos ir ieškovės sudarytos šilumos ūkio nuomos sutarties pagrindu. Pažymi, kad UAB „Vilniaus energija“ perleido ieškovei teises į turimas vartotojų skolas už laikotarpį nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d., be kita ko, ir reikalavimo teisę į 552,53 Eur atsakovų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovai J. N. ir L. N. pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti.
4. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją. Šios prievolės ieškovė neįvykdė. Be to, atsakovų skaičiavimais ir Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, UAB „Vilniaus energija“ naudoja korumpuotas schemas, klastojo tarifus, dėl ko yra pateiktas ieškinys Stokholmo arbitražui. Atsakovų nuomone, ieškovė, neišsprendusi ginčo su Prancūzijos koncernu „Veolia“, reikalaudama mokėti už UAB „Vilniaus energija“ padarytą žalą elgiasi neteisėtai. Atsakovai prašo nespręsti dėl skolos už UAB „Vilniaus energija“ teiktas paslaugas kol yra nagrinėjama byla Stokholmo arbitraže. Nurodo, kad likusią skolos dalį sutinka apmokėti. Atsakovai taip pat prašo atidėti priteistos skolos apmokėjimą kuo vėlesniam laikui, atsižvelgiant į COVID-19 sukeltą krizę.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad 2002 m. vasario 1 d. ieškovė, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Dalkia“ (dabar – koncernas „Veolia“) sudarė nuomos sutartį, kuria 15 metų laikotarpiui UAB „Vilniaus energija“ buvo išnuomotas Vilniaus šilumos ūkis. Minėtai sutarčiai pasibaigus, UAB „Vilniaus energija“ perleido, o ieškovė perėmė reikalavimo teisę į gautinas sumas nuomos sutarties 13 priede nustatyta tvarka. Ieškovė pažymi, kad kartu su ieškiniu pateikti priedai – 2017 m. birželio 22 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktas, Gautinų sumų ataskaitos išrašas, įtikinamai įrodo, kad UAB „Vilniaus energija“ perleido ieškovei reikalavimo teises į vartotojų skolas. Nurodo, kad UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. birželio 16 d. raštiškas patvirtinimas yra pakankamas reikalavimo perleidimo fakto įrodymas CK 6.101 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, apie reikalavimo perleidimo faktą buvo skelbiama viešai (internete, laikraščiuose ir per televiziją). Pažymi, kad vartotojai nėra atleisti nuo prievolių vykdymo, todėl atsakovai nepagrįstai siekia išvengti prievolės sumokėti už jiems teiktas paslaugas.
Atsiliepimas
6. Atsakovai pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pakartoja atsiliepime nurodytus argumentus dėl nesutikimo mokėti už UAB „Vilniaus energija“ teiktas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
7. Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovų įsiskolinimą už teiktą šilumos energiją / karštą vandenį. Atsakovai nesutinka apmokėti įsiskolinimo už UAB „Vilniaus energija“ teiktą šilumos energiją / karštą vandenį, teigdami, kad jiems nebuvo tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą ir kad UAB „Vilniaus energija“ nustatyti tarifai yra nesąžiningi.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovė teikia šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuo 1993 m. vasario 8 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos energiją šiam butui tiekė UAB „Vilniaus energija“, veikdama tarp jos ir ieškovės sudarytos šilumos ūkio nuomos sutarties pagrindu. Iš ieškovės į bylą pateiktų skolos susidarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., ieškovės ir UAB „Vilniaus energija“ atsakovams išrašytų sąskaitų ir mokesčių paskaičiavimo pažymos duomenų matyti, kad atsakovai yra skolingi 609,84 Eur už tiektą šilumos energiją, iš jų 552,53 Eur skola susidarė už UAB „Vilniaus energija“ tiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d., o 57,31 Eur skola – už ieškovės teiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2020 m. vasario 29 d.
Dėl reikalavimo perleidimo
9. Atsakovai savo nesutikimą apmokėti įsiskolinimą už UAB „Vilniaus energija“ teiktą šilumos energiją / karštą vandenį, be kita ko, grindžia argumentais, kad ieškovė netinkamai pranešė atsakovams apie reikalavimo perleidimą, t. y. nepateikė atsakovams reikalavimo perleidimo sutarties. Pabrėžtina, kad paties reikalavimo perleidimo fakto buvimo atsakovai neginčija.
10. Vadovaujantis CK 6.101 straipsnio nuostatomis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.
11. Išanalizavus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad CK 6.109 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas reikalavimas pateikti skolininkui reikalavimo perleidimo sutartį yra aktualus tuo atveju, kai naujasis kreditorius pareiškia skolininkui reikalavimą dėl prievolės įvykdymo, o skolininkas nėra gavęs reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo, kadangi šia nuostata siekiama apsaugoti skolininką nuo dvigubo apmokėjimo grėsmės. Kitais atvejais skolininkas apie reikalavimo perleidimą gali būti informuotas CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne tik gavęs reikalavimo perleidimo sutartį, bet ir gavęs kitus įrodymus, patvirtinančius reikalavimo perleidimo faktą, pavyzdžiui, gavęs rašytinį pradinio kreditoriaus pranešimą apie reikalavimo perleidimą.
12. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, jog pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
13. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju atsakovai apie reikalavimo perleidimą informuoti kartu su ieškovės išrašyta sąskaita už 2017 metų balandžio mėnesį gavę pranešimą, kuriame ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 29 d. UAB „Viliaus energija“ baigė vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste ir nuo 2017 m. kovo 30 d. šią veiklą vykdo ieškovė. Atsakovai neginčija aplinkybės, kad jie yra gavę šį pranešimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovai, gavę nurodytą pranešimą, kreipėsi į ieškovę ar pradinę kreditorę dėl informacijos suteikimo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai žinojo apie reikalavimo perleidimo faktą.
14. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi, net ir tuo atveju, jei atsakovai nebūtų tinkamai informuoti apie reikalavimo perleidimą, jie bet kokiu atveju būtų tinkamai informuoti apie reikalavimo perleidimą nuo to momento, kai jiems buvo įteiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. teismo įsakymas ir ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nurodyti procesiniai dokumentai atsakovams įteikti 2020 m. kovo 25 d. Dokumentai įteikti asmeniškai L. N. (CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vadovaujantis visa tuo, kas išdėstyta, atsakovų argumentai dėl netinkamo informavimo apie reikalavimo perleidimą pripažintini teisiškai nepagrįstais.
Dėl skolos už UAB „Vilniaus energija“ teiktą šilumos energiją / karštą vandenį
15. Atsakovai nurodo nesutinkantys mokėti už UAB „Vilniaus energija“ teiktas paslaugas ir tuo pagrindu, kad, jų nuomone, UAB „Vilniaus energija“ buvo nustačiusi nepagrįstai didelius mokesčių tarifus. Nurodo, kad yra viešai žinoma, kad ieškovė bylinėjasi Stokholmo arbitraže su UAB „Vilniaus energija“, todėl iki ginčo išnagrinėjimo priteisti iš atsakovų skolą už šios bendrovės veiklos laikotarpį yra netikslinga.
16. Nustatyta, kad tarp atsakovų ir UAB „Vilniaus energija“, o vėliau tarp atsakovų ir ieškovės susiklostė energijos pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo– pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnis). Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.
17. Nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek UAB „Vilniaus energija“ teikė šilumos energiją / karštą vandenį atsakovams nuosavybės teise priklausančiam objektui. Dėl nurodytos aplinkybės tarp šalių ginčo nėra (CPK 187 straipsnis). Atsakovai, nesutikdami su UAB „Vilniaus energija“ nustatytais mokesčių dydžiais, nedetalizavo, kokio dydžio mokesčių tarifai, jų nuomone, turėjo būti nustatyti, nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius dėl netinkamo skolos dydžio (CPK 179 straipsnis). Jų argumentai yra itin lakoniški, atsakovai apsiribojo teiginiu, kad skolos suma yra neteisinga. Teismo vertinimu, atsakovų nurodyti argumentai nepaneigia jų prievolės sumokėti ieškovei už UAB „Vilniaus energija“ atsakovams priklausančiam butui teiktą šilumos energiją / karštą vandenį. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju atsakovai atsisako vykdyti prievolę, teigdami, kad jų mokama suma turėtų būti mažesnė, tačiau vien aplinkybė, kad įsiskolinimo suma yra per didelė, nereiškia, kad atsakovai apskritai neprivalo mokėti už jiems parduotą šilumos energiją / vandenį. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK įtvirtintiems prievolių vykdymo principams.
18. Be to, kaip minėta, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad skola už UAB „Vilniaus energija“ veiklos laikotarpį yra neteisinga, nedetalizavo, kokia dalimi, jų nuomone, apskaičiuota suma yra per didelė. Atsakovų argumentai iš esmės yra pagrįsti aplinkybe, kad ieškovė yra pareiškusi ieškinį UAB „Vilniaus energija“ Stokholmo arbitraže, tačiau ši aplinkybė, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, savaime nepaneigia atsakovų prievolės atsiskaityti už jiems pateiktą šilumos energiją. Be to, vien tas faktas, kad ieškovė yra inicijavusi procesą prie UAB „Vilniaus energija“ nereiškia, kad ieškovės reikalavimai UAB „Vilniaus energija“ atžvilgiu bus patenkinti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovų argumentai dėl UAB „Vilniaus energija“ veiklos laikotarpiu susidariusios skolos dydžio pripažintini teisiškai nepagrįstais.
Dėl ieškinio reikalavimų
19. Vadovaujantis visa tuo, kas išdėstyta ir įvertinus aplinkybę, kad atsakovai savo prievolės sumokėti už ieškovės veiklos laikotarpiu teiktą šilumos energiją / karštą vandenį neginčija ir pripažįsta šią ieškinio reikalavimų dalį (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 6 dalis), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 609,84 Eur skolą už tiektą šilumos energiją, kurią sudaro 552,53 Eur skola už UAB „Vilniaus energija“ tiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. ir 57,31 Eur skola už ieškovės teiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2020 m. vasario 29 d., tenkintinas.
20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 22,10 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., taikant 0,02 procento delspinigių normą. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalį, už nesumokėtus paslaugų mokesčius už kiekvieną pradelstą dieną mokama 0,02 procento delspinigiai. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovų priteistina 22,10 Eur delspinigių.
21. Ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 631,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 17,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 8,78 Eur (CPK 79, 88, 93 straipsniai).
23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo
24. Atsakovai prašo atidėti sprendimo vykdymą kuo ilgesniam laikui. Nurodo, kad dėl viruso COVID-19 pandemijos jų finansinė situacija yra sudėtinga.
25. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
26. Bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012). Atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių itin reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais, nes sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos.
27. Atsakovai prašymą dėl sprendimo išdėstymo grindžia savo sudėtinga finansine padėtimi, sąlygota viruso COVID-19 pandemijos. Taip pat nurodo, kad atsakovas J. N. serga (duomenys neskelbtini). Į bylą yra pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovų nurodytas aplinkybes apie atsakovo sveikatos būklę. Teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešojo registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad atsakovės L. N. pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 9 d. per mėnesį neviršijo 212,38 Eur, o atsakovo J. N. – 500,00 Eur.
28. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovų ir ieškovės susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad šilumos energija / karštas vanduo buvo teikiami į gyvenamosios paskirties objektą, o sutartis su atsakovais yra sudaryta prisijungimo būdu (CK 6.384 straipsnio 1 dalis), kas suponuoja teismo pareigą būti aktyviam byloje ir pasirinkti tokį sprendimo įvykdymo būdą, kuris nepažeistų atsakovų ir ieškovės interesų pusiausvyros ir šalių lygiateisiškumo principo.
29. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga būtų ne atidėti sprendimo vykdymą, o sprendimo vykdymą išdėstyti. Šią išvadą suponuoja teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovų bendros pajamos per mėnesį neviršija 700,00 Eur, atsakovas serga liga, kuriai gydyti yra reikalinga nemažai lėšų ir kuri tiesiogiai veikia jo darbingumą, taip pat aplinkybė, kad atsakovė L. N. yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais ir jos pajamas sudaro senatvės pensija, o atsakovas J. N. yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais ir jis jau ilgą laiką yra nedraudiminiame laikotarpyje. Be to, svarbi yra ir ta aplinkybė, kad atsakovų skola susidarė už tiekiamą šilumos energiją / karštą vandenį, t. y. už energijos išteklius, už kuriuos mokesčiai yra mokami kiekvieną mėnesį, kas reiškia, kad be susidariusio įsiskolinimo atsakovai privalo mokėti mokesčius ir pagal ieškovės išrašomas einamąsias sąskaitas. Išanalizavus nurodytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad atsakovų galimybes tinkamai atsiskaityti su ieškove padidins ne sprendimo vykdymo atidėjimas, o sprendimo vykdymo išdėstymas, nes tokiu atveju atsakovai galės mokėti ieškovei protingo dydžio įmokas kiekvieną mėnesį ir tokiu būdu panaikinti turimą įsiskolinimą. Be to, manytina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas labiau atitiks ir ieškovės interesus, kuri greičiau atgaus bent dalį įsiskolinimo iš atsakovų.
30. Vadovaujantis visa tuo, kas išdėstyta, teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimas išdėstomas dalimis, nustatant, kad atsakovai priteistą bendrą 649,49 Eur skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų sumą sumokės lygiomis dalimis per 18 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, pirmus 17 mėnesių iki mėnesio paskutinės dienos sumokėdami ieškovei solidariai po 36,08 Eur, o paskutinį mėnesį – 5 procentų metines procesines palūkanas, susikaupusias iki visiško sprendimo įvykdymo, ir 36,13 Eur sumą, kurią sudaro 18,58 Eur skolos ir delspinigių likutis ir 17,55 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsakovų mokėtinos lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, iš atsakovų J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 609,84 Eur (šešis šimtus devynis Eur 84 ct) skolos, 22,10 Eur (dvidešimt du Eur 10 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines procesines palūkanas už priteistą 631,94 Eur (šešių šimtų trisdešimt vieno Eur 94 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 17,55 Eur (septyniolika Eur 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Šiuo teismo sprendimu priteistos bendros 649,49 (šešių šimtų keturiasdešimt devynių Eur 49 ct) skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 631,94 Eur (šešių šimtų trisdešimt vieno Eur 94 ct) sumos mokėjimą išdėstyti, nustatant, kad per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo atsakovai J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) turi sumokėti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, pirmus 17 (septyniolika) mėnesių kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos po 36,08 Eur (trisdešimt šešis Eur 08 ct), o paskutinį 18 (aštuonioliktą) mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos – 36,13 Eur (trisdešimt šešis Eur 13 ct), kurią sudaro 18,58 Eur (aštuoniolikos Eur 58 ct) skolos ir delspinigių likutis ir 17,55 Eur (septyniolika Eur 55 ct) bylinėjimosi išlaidos, atsakovų mokėtinos lygiomis dalimis, ir 5 procentų metines procesines palūkanas, susikaupusias iki visiško sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.