Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-3334-283/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-05-09
Bylos Nr.: eI-3334-283/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00012-2019-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas: G. Š.
Atsakovas: Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai: Rolandas Rutė

Administracinė byla Nr. eI-3334-283/2018Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00012-2019-2

Procesinių sprendimų kategorijos: 21.2; 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjui G. Š. ir jo atstovui advokato padėjėjui Rolandui Rutei,atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams K. Z. ir R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. Š. (toliau – ir G. Š., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovas) 2019 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. 50-TE-4 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. Š.“ (toliau – ir Įsakymas). G. Š. nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, Įsakymas priimtas, netinkamai pritaikius teisės normas, pažeidus materialinės teisės normas ir tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 3-iojo skyriaus (toliau - ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras) pareigūnai į Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrių (toliau – ir Licencijavimo skyrius) pristatė J. S. (toliau – J. S.) priklausančius vieną lygiavamzdį ir 3 graižtvinius šautuvus, šaudmenis ir kitus daiktus (toliau – ir ginklus ir šaudmenis), paimtus ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 24 d. atliekant kratą, ir raštu Nr. IBPS-S-515858 „Dėl J. S. priklausančių ginklų ir šaudmenų paėmimo“ (toliau - Raštas Nr. IBPS-S-515858) juos perdavė Licencijavimo skyriui. G. Š. paaiškino, kad tą pačią dieną į Licencijavimo skyrių kreipėsi J. S., kuris žodžiu paprašė realizuoti jam priklausančius ginklus ir šaudmenis. Pareiškėjas tvirtino, kad 2018 m. spalio 16 d. spręsdamas dėl šio J. S. žodinio prašymo, pavestas Licencijavimo skyriaus specialisto pareigas vykdė tinkamai. Vertino, kad netenkinus J. S. prašymo realizuoti jam priklausančius ginklus ir šaudmenis, būtų buvę pažeistos ginklų savininko teisės ir teisėti interesai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas. G. Š. pabrėžė, kad ginklai ir šaudmenys betarpiškai J. S. nebuvo grąžinti ir jais J. S. nedisponavo. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašte Nr. IBPS-S-515858 esantis įrašas „Ginklus ir šaudmenis gavau. J. S. 2018.10.16“ ir J. S. parašas nereiškia, kad šiam asmeniui buvo tiesiogiai grąžinti ginklai ir šaudmenys. G. Š. teigė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. parengtoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-92 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada) nėra aiškiai suformuluota, ar jis Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų perduotus ginklus ir šaudmenis privalėjo saugoti kaip daiktinius įrodymus atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, ar pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 108 straipsnį ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų kontrolės įstatymas) 41 straipsnio 3 dalies ir 41 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad Išvadoje netiksliai aprašytos faktinės įvykio aplinkybės galėjo suklaidinti Panevėžio AVPK viršininką, priėmusį Įsakymą skirti tarnybinę nuobaudą. G. Š. nurodė, kad iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašto Nr. IBPS-S-515858 turinio buvo matyti, jog J. S. ginklus ir šaudmenis laikė teisėtai, tačiau jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, šis asmuo buvo įtariamas padaręs nusikalstamų veikų, ginklai ir šaudmenys buvo paimti kratos metu. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės leido J. S. įvertinti kaip asmenį, keliantį grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, bei sudarė pakankamą ir savarankišką pagrindą negrąžinti J. S. ginklų ir šaudmenų, o taikyti prevencinę priemonę – asmens prašymu realizuoti ginklus ir šaudmenis per teisę prekiauti ginklais turintį ūkio subjektą. Pareiškėjo vertinimu, jo atlikti veiksmai buvo adekvatūs, taikytos prevencinės priemonės proporcingos ir skirtos tinkamai įvykdyti Ginklų kontrolės įstatymą. G. Š. tvirtino, kad, remiantis Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 50-V-595 patvirtintu Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialisto pareigybės aprašymu (toliau – ir Pareigybės aprašymas), jis nelaikytinas asmeniu, atsakingu už ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių daiktinių įrodymų saugojimą, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad J. S. ginklai ir šaudmenys buvo perduoti pareiškėjui pavestų funkcijų vykdymui. Pareiškėjas pabrėžė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašte Nr. IBPS-S-515858 suformuluotas nurodymas saugoti perduotus ginklus ir šaudmenis neatitiko teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas, remdamasis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 25 punktu, teigė, kad nagrinėjamu atveju būtinumo pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą nebuvo, todėl vertino, jog buvo padarytas esminis procedūrinių taisyklių pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje G. Š. ir jo atstovas advokato padėjėjas Rolandas Rutė (toliau – ir pareiškėjo atstovas R. Rutė) prašė tenkinti skundą, remiantis jame nurodytais motyvais ir argumentais.

Teikdamas paaiškinimus G. Š. nurodė, kad Pareigybės aprašymo 6.2 punkto nepažeidė, kadangi šis punktas suteikė jam įgaliojimus išnagrinėti J. S. žodinį prašymą ir priimti sprendimą leisti realizuoti ginklus ir šaudmenis. Pareiškėjas teigė, kad aplinkybių, dėl kurių nebūtų buvę galima realizuoti J. S. ginklus ir šaudmenis, nebuvo nustatyta, o patys ginklai J. S. nebuvo betarpiškai grąžinti. G. Š. paaiškino, kad sprendimą realizuoti J. S. ginklus ir šaudmenis priėmė, susipažinęs su Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų pateikto rašto Nr. IBPS-S-515858 turiniu. Pareiškėjas nurodė, kad, atsižvelgus į tai, jog J. S. leidimas laikyti ginklus buvo nepanaikintas, ginklai buvo realizuojami jų savininko prašymu, sprendimą priėmė vienasmeniškai, Licencijavimo skyriaus viršininkas neprivalėjo patvirtinti tokį sprendimą. G. Š. patvirtino, kad tarnybinio patikrinimo metu jo teisės nebuvo suvaržytos, gavęs pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo su pasiūlymu pateikti paaiškinimą, jo neteikė, manydamas, jog tikrintojas suformuluos klausimus, į kuriuos jis turės atsakyti.

Pareiškėjo atstovas R. Rutė pabrėžė, kad, sprendžiant dėl G. Š. kaltės klausimo, būtina atsižvelgti, jog J. S. ginklai ir šaudmenys, nors ir buvo paimti per kratą ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jie buvo paimti ne kaip daiktiniai įrodymai. Pareiškėjo atstovas R. Rutė teigė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginklus realizavimui į ginklais prekiaujančią parduotuvę pristatė asmeniškai G. Š.. Be to, pareiškėjo atstovas R. Rutė nurodė, kad tarnybinio patikrinimo terminas buvo tęsiamas nesant būtinumo, be svarbių priežasčių, formaliai, o pratęsus terminą, jokių veiksmų nebuvo atlikta.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė G. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Panevėžio AVPK nurodė, kad tarnybinis patikrinimas G. Š. atžvilgiu atliktas tinkamai, laikantis Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų, nepažeidžiant pareiškėjo teisių. Atsakovas teigė, kad Išvadoje aiškiai suformuluota, jog G. Š., vykdydamas Licencijavimo skyriaus specialisto pareigybės aprašymu pavestas funkcijas, netinkamai išnagrinėjo J. S. žodinį prašymą ir, nebūdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnu ir neatlikdamas ikiteisminio tyrimo, J. S., įtariamam padarius tyčinę nusikalstamą veiką, neteisėtai grąžino šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, iš jo paimtus kratos metu. Atsakovas pabrėžė, kad, remiantis Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, tinkami saugiai naudoti ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys per Ginklų fondą arba subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais ir šaudmenimis, asmens prašymu gali būti realizuojami tik šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais. Atsakovas pabrėžė, kad Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata yra imperatyvi ir ją G. Š. privalėjo vykdyti. Tai reiškia, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų perduotus J. S. ginklus ir šaudmenis pareiškėjas privalėjo saugoti iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės – suėmimo – asmeniui panaikinimo. Panevėžio AVPK pabrėžė, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad G. Š. ginklus ir šaudmenis grąžino J. S., kuris tai patvirtino pasirašydamas. Panevėžio AVPK vertino, kad G. Š., kilus abejonių dėl tinkamo įstatymų taikymo, turėjo pakankamai laiko susisiekti su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais ar pasitarti su policijos įstaigos vadovybe dėl ginklų ir šaudmenų grąžinimo. Panevėžio AVPK teigė, kad tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas pagrįstai, esant būtinumui rinkti papildomą informaciją, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Teismo posėdyje Panevėžio AVPK atstovai K. Z. ir R. V. prašė G. Š. skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio AVPK atstovas R. V. akcentavo, kad tarnybinis patikrinimas G. Š. atžvilgiu atliktas tinkamai ir laiku. Teigė, kad Panevėžio AVPK viršininkui suteikta diskrecijos teisė pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą. Tvirtino, jog Išvadoje padaryta pagrįsta išvada, kad G. Š. pažeidė Pareigybės aprašymo 6.2 punktą, Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalies imperatyvią nuostatą ir kad iš J. S., kuriam pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, paimti ginklai ir šaudmenys turėjo būti saugomi iki šioje teisės normoje nustatyto termino. Panevėžio AVPK atstovas R. V. paaiškino, kad G. Š., tinkamai vykdydamas teisės normų reikalavimus, privalėjo J. S. ginklus ir šaudmenis perduoti į policijos įstaigoje esančią ginklų saugyklą, kur jie turėjo būti saugomi iki atskiro nurodymo ar iki Ginklų kontrolės įstatymo nustatytų terminų.

Panevėžio AVPK atstovė K. Z. naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad G. Š. nuo 2016 m. sausio 1 d. vykdo Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialisto pareigas; jam pavestas funkcijas apibrėžia Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 50-V-595 patvirtintas Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialisto pareigybės aprašymas.

Panevėžio AVPK viršininkas, atsižvelgęs į Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2018 m. gruodžio 27 d. parengtą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-92 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus pareigūnų veiksmų“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 2019 m. sausio 2 d. priėmė įsakymą Nr. 50-TE-4 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. Š.“ skirti G. Š. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl tarnybinės nuobaudos, paskirtos policijos pareigūnui už padarytą tarnybinį nusižengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje taikomos tarnybinių nuobaudų skyrimą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams reglamentavusios ir atsakomybę nustačiusios nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, patvirtintame Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, taikoma 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu galiojusi redakcija); detalią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentavęs iki 2019 m. vasario 13 d. galiojęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija; taikoma 2016 m. sausio 1 d. - 2019 vasario 12 d. laikotarpiu galiojusi redakcija). Be to, teisiniams santykiams, kylantiems ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartoje, reglamentuoti taikomas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtintas Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Ginklų paėmimo tvarkos aprašas).

Pagal taikomą teisinį reguliavimą, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 33 straipsnio 1 dalis); tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Tvarkos aprašo 3 punktas); įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą priimamas, atsižvelgus į Išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus, ir vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis (Tvarkos aprašo 31 punktas); reikalavimus tarnybinio patikrinimo išvados turiniui nustato Tvarkos aprašo 26 punktas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, motyvuota tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl sprendžiant dėl įsakymo, kuriuo pareigūnui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo, yra vertinamas jo sudedamosios dalies, t. y. tarnybinio patikrinimo išvados turinys, tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumas ir padarytų išvadų pagrįstumas ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti įrodymai patikrinami, juos įvertinant pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, kurių visuma leidžia konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę (2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-3015/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė konkrečias veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-932-552/2018 ir kt.).

Tarnybinis nusižengimas suprantamas kaip Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 straipsnio 7 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, yra nurodęs, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jis turi visus teisės pažeidimo elementus (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).

Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenys patvirtina, kad G. Š. 2018 m. lapkričio 12 d. buvo įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR1-66. Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas, 2018 m. spalio 16 d. J. S., įtariamam tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, grąžino ginklus ir šaudmenis, paimtus pas J. S. 2018 m. liepos 24 d. kratos metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriuos Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2018 m. spalio 15 d. raštu Nr. IBPS-S-515858 perdavė saugoti Licencijavimo skyriui iki ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) bus priimtas galutinis sprendimas, gali būti padaręs tarnybinį nusižengimą. G. Š. buvo pranešta, kad jis galimai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus bei netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.2 ir 6.8 punktus. G. Š. su Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR1-66 susipažino 2018 m. lapkričio 12 d. (Medžiagos l. 27-28).

Išvadoje konstatuota, kad G. Š., nebūdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnu ir neatlikdamas ikiteisminio tyrimo, pagal J. S. 2018 m. spalio 16 d. žodinį prašymą 2018 m. spalio 16 d. grąžindamas J. S., įstatymų nustatyta tvarka įtariamam padarius tyčinę nusikalstamą veiką, ginklus ir šaudmenis, paimtus 2018 m. liepos 24 d. kratos metu, kaltais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.2 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą.

Nustatyta, kad G. Š. paaiškinimų dėl 2018 m. lapkričio 12 d. įteikto Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR1-66 neteikė (Medžiagos l. 29).

Skunde ir teismo posėdyje G. Š. nepripažino padaręs tarnybinį nusižengimą.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai 2018 m. spalio 15 d. raštu Nr. IBPS-S-515858 į Licencijavimo skyrių 2018 m. spalio 16 d. pristatė J. S. priklausančius ginklus - vieną lygiavamzdį ir 3 graižtvinius šautuvus su dėklais, 151 įvairaus kalibro šovinius bei leidimą laikyti (nešioti) ginklus ir ginklų pažymėjimus, kurie buvo rasti ir paimti iš J. S. gyvenamojo namo rūsyje buvusio seifo per ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 24 d. atliktą kratą.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2018 m. spalio 15 d. rašto Nr. IBPS-S-515858 vykdymo duomenys patvirtina, kad šis dokumentas Panevėžio AVPK gautų dokumentų registre buvo įregistruotas 2018 m. spalio 16 d., 14:03:20 val.; tą pačią dieną 14:45:47 val. buvo įregistruotas Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos viršininko pavedimas Licencijavimo skyriaus viršininkui organizuoti ir kontroliuoti aukščiau nurodyto rašto vykdymą; Licencijavimo skyriaus viršininkas 16:29:41 val. įregistravo pavedimą G. Š., o 16:43:49 val. G. Š. įregistravo žymą, kad pavedimas įvykdytas (Medžiagos l. 89-91).

Teismo posėdyje G. Š. nurodė, kad jis 2018 m. spalio 16 d. J. S., kuris tą pačią dieną žodžiu kreipėsi dėl jam priklausančių ginklų ir šaudmenų realizavimo, betarpiškai ginklų ir šaudmenų negrąžino, todėl jais J. S. nedisponavo, šio asmens ginklus ir šaudmenis pareiškėjas 2018 m. spalio 16 d. asmeniškai nuvežė į UAB „Sidabrinė kulka“ ir perdavė realizuoti. Pareiškėjas teigė, kad, vykdydamas gautą pavedimą dėl J. S. ginklų ir šaudmenų, jis veikė pagal susiklosčiusią praktiką, pagal kurią, nustačius, jog asmuo, kurio atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas, konkrečiu atveju – J. S., nebenori savo nuosavybėje turėti ginklų, jis gali kreiptis dėl jų realizavimo, o tokiam asmeniui išduotas leidimas yra panaikinamas. G. Š. tvirtino, kad asmuo dėl ginklų realizavimo gali kreiptis žodžiu, kadangi teisės aktai reikalavimo pateikti prašymą raštu nenumato. Teikdamas paaiškinimus apie pavedimo įvykdymo 2018 m. spalio 16 d. eigą, G. Š. nurodė, kad J. S. sūnus J. S. dar iki 2018 m. spalio 16 d. domėjosi, kaip įsigyti jo tėvui priklausančius ginklus, kadangi jis buvo jų naudotojas, ir kada ginklai bus parvežti į Panevėžį, tuo reikalu yra skambinęs pareiškėjui. Teismo posėdyje G. Š. patvirtino, kad telefonu pranešė J. S. apie tai, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai į Licencijavimo skyrių pristatė jo tėvo ginklus ir šaudmenis, bei pripažino, kad J. S. galėjo skambinti 2018 m. spalio 16 d. apie 8 val. 20 min.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip liudytojas apklaustas J. P. nurodė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai J. S. ginklus bei šaudmenis į Licencijavimo skyrių pristatė 2018 m. spalio 16 d., apie 9 val. Liudytojas paaiškino, kad apie tai, jog į Licencijavimo skyrių bus pristatyti J. S. ginklai, liudytojui buvo pranešta dar 2018 m. spalio 15 d. Atvykę pareigūnai paaiškino, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuras neturi vietos ginklams ir šaudmenims saugoti, todėl juos saugoti atvežė į Panevėžio AVPK. Liudytojas J. P. nurodė, kad ginklai ir šaudmenys buvo pristatyti į G. Š. kabinetą, apie jų priėmimą pasirašė pareiškėjas, be to, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai žodžiu paaiškino, kad ikiteisminiame tyrime J. S. ginklai ir šaudmenys nėra areštuoti. Teikdamas paaiškinimus apie tai, kaip G. Š. vykdė pavedimą įvykdyti Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2018 m. spalio 15 d. rašte Nr. IBPS-S-515858 suformuluotą pavedimą, J. P. nurodė, kad pareiškėjas laikėsi tvarkos, kuri taikoma tuo atveju, kai nustatoma, jog asmeniui priklausantys ir teisėtai laikomi ginklai nėra areštuoti. Liudytojas paaiškino, kad tokiu atveju ginklų savininkas turi teisę prašyti realizuoti ginklus. Nustačius, kad J. S. ginklai nebuvo areštuoti ir jiems apribojimai netaikomi, J. S. buvo suteikta galimybė savo ginklus realizuoti. J. P. patvirtino, kad J. S. ginklų reikalu domėjosi jo sūnus J. S., kuriam G. Š. pranešė apie pristatytus ginklus. Liudytojas patvirtino, kad ir pats J. S. buvo atvykęs į Licencijavimo skyrių. Liudytojas teigė, kad J. S. ginklai nebuvo grąžinti, juos į UAB „Sidabrinė kulka“ nuvežė G. Š.. J. P. patvirtino, kad pareiškėjas ginklus į UAB „Sidabrinė kulka“ nuvežė iki pietų, o dokumentų valdymo sistemoje pavedimą G. Š. vykdyti Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštą Nr. IBPS-S-515858 įregistravo vėliau. J. P. nuomone, G. Š. priėmė teisėtą sprendimą leisti realizuoti J. S. priklausančius ir teisėtai laikytus ginklus bei šaudmenis.

Teismas, išanalizavęs byloje nustatytus duomenis, daro išvadą, kad jie nepatvirtina G. Š. paaiškinimų, kad ginklai ir šaudmenys J. S. 2018 m. spalio 16 d. nebuvo grąžinti ir kad jais J. S. nedisponavo.

Teismas neturi pagrindo abejoti įrašu, kurį J. S. asmeniškai surašė ant Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2018 m. spalio 15 d. rašto Nr. IBPS-S-515858. Teismo vertinimu, įrašo turinys leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad J. S. savo parašu patvirtino, jog 2018 m. spalio 16 d. jis asmeniškai gavo šiame rašte išvardintus ginklus ir šaudmenis (Medžiagos l. 6-7). Teismo vertinimu, skunde ir teismo posėdyje pareiškėjas nepateikė paaiškinimų, leidžiančių kitaip aiškinti rašte Nr. IBPS-S-515858 esančio įrašo turinį ir prasmę.

Bylos nagrinėjimo metu UAB „Sidabrinė kulka“ buvo įpareigota pateikti duomenis apie J. S. ginklų ir šaudmenų pristatymą realizacijai. UAB „Sidabrinė kulka“ 2019 m. kovo 28 d. teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, jog duomenų apie policijos pareigūną, į parduotuvę pristačiusio J. S. ginklus, šaudmenis ir leidimus, nurodyti negali, kadangi nustačius, jog leidimai buvo galiojantys, papildomų dokumentų nebuvo pareikalauta. Be to, UAB „Sidabrinė kulka“ pateikė 2018 m. spalio 16 d. parengtų priėmimo-perdavimo aktų kopijas, kurių tekstai, teismo vertinimu, vienareikšmiškai patvirtina, jog UAB „Sidabrinė kulka“ atsakingam darbuotojui keturis ginklus perdavė ir jiems išduotus ginklų pažymėjimus grąžino J. S., o juos iš karto priėmė J. S..

Įvertinus tai, kas nurodyta, UAB „Sidabrinė kulka“ pateikti duomenys, atsižvelgus į tai, kad jie yra nekonkretūs ir neišsamūs, vertinami kaip nepatikimi, todėl neginčijamai nepatvirtina G. Š. paaiškinimų apie J. S. ginklų ir šaudmenų pristatymo aplinkybes.

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, sprendžiama, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog 2018 m. spalio 16 d. G. Š. grąžino J. S. ginklus ir šaudmenis, kurie iš jo buvo paimti per 2018 m. liepos 24 d. atliktą kratą.

Iš 2018 m. spalio 15 d. rašto Nr. IBPS-S-515858 turinio matyti, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 3-ojo skyriaus viršininkas suformulavo Licencijavimo skyriaus viršininkui J. P. pavedimą, vadovaujantis Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priimti J. S. gyvenamojoje vietoje legaliai laikytus ginklus ir šaudmenis ir juos saugoti iki ikiteisminio tyrimo medžiagoje bus priimtas galutinis sprendimas. Toks pavedimas buvo grindžiamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199¹ straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje 204 straipsnio 1 dalyje 216 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų duomenimis, kad 2018 m. liepos 24 d. įtariamojo J. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu iš gyvenamojo namo rūsyje buvusio seifo buvo paimti J. S. teisėtai laikyti ginklai ir šoviniai.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenys patvirtina, kad tikrintojas, nustatyta tvarka gavęs prokuroro leidimą, 2018 m. lapkričio 20 d. susipažino su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentais ir gavo su atliekamu tarnybiniu patikrinimu susijusių dokumentų kopijas. Šių dokumentų duomenys patvirtina, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 3-ajame skyriaus vyriausioji tyrėja 2018 m. liepos 24 d. priėmė nutarimą atlikti kratą J. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje duomenys neskelbtini). Kratos protokolo duomenimis, kratos metu J. S. gera valia nurodė, kad seife, esančiame gyvenamojo namo rūsyje, yra saugomi jam priklausantys ginklai ir šaudmenys. Rasti ginklai, šaudmenys, medžiotojo bilietas, leidimas laikyti ginklus, ginklų pažymėjimai buvo paimti kaip kratos metu savanoriškai pateikti objektai, jie buvo supakuoti ir užantspauduoti. Atliktos 2018 m. liepos 24 d. J. S. gyvenamojoje vietoje kratos teisėtumą patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2018 m. liepos 27 d. nutartimi. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 3-ajame skyriaus vyriausioji tyrėja 2018 m. liepos 25 d. J. S. įteikė pranešimą apie įtarimą padarius BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (Medžiagos l. 65-88).

BPK 91 straipsnis materialius objektus, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visus kitus daiktus, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti, apibrėžia kaip daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. BPK 92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti daiktus laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. BPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti daiktai laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad daiktai gali būti grąžinti jų savininkams šio kodekso 108 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju bei tvarka ir nesuėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai nepakenks vykstančiam baudžiamajam procesui. BPK 94 straipsnyje yra numatytos priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį. Klausimai, kurie išsprendžiami priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nurodyti BPK 94 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – ir klausimas dėl kitų daiktų grąžinimo teisėtiems savininkams, jeigu jie nėra konfiskuojami, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu per 2018 m. liepos 24 d. J. S. gyvenamojoje vietoje atliktą kratą paimti šiam asmeniui priklausę ginklai, šaudmenys, leidimai ir kiti dokumentai, kaip materialūs objektai, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 3-ajame skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tapę daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad dėl jų įforminimo, laikymo tvarkos, grąžinimo teisėtam savininkui turėjo būti sprendžiama tik BPK normų nustatyta tvarka. Pagal BPK 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus dėl priemonių, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, o vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Atliekant tarnybinį patikrinimą ir bylos nagrinėjimo metu duomenų apie ikiteisminio tyrimą atliekančių pareigūnų, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar prokuroro procesinius sprendimus dėl 2018 m. liepos 24 d. kratos metu rastų ginklų, šaudmenų grąžinimo J. S., priimtus iki 2018 m. spalio 16 d., nebuvo pateikta. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu J. S. ginklai ir šaudmenys BPK normų nustatyta tvarka nebuvo grąžinti.

Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimą reglamentuoja Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje išvardinti atvejai, kai policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos paima ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, tarp jų – ir kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas, atsižvelgęs į Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas nuostatas, daro išvadą, kad jos taikomos tais atvejais, kai policijos įstaigai tampa žinoma apie asmenį, įstatymų nustatyta tvarka įtariamą ar kaltinamą padarius tyčinę nusikalstamą veiką, arba asmenį, kuriam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir kuris teisėtai laiko ginklus, ginklo priedėlius ir šaudmenis, turi leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus, ginklų pažymėjimus.

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, sprendžiama, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog G. Š., vykdęs Licencijavimo skyriaus specialisto pareigas, 2018 m. spalio 16 d. J. S. žodinį prašymą išnagrinėjo ir šiam asmeniui ginklus ir šaudmenis, paimtus per BPK nustatyta atliktą kratą, grąžino, neturėdamas teisės, t. y., nebūdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnu ir neatlikdamas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, Licencijavimo skyriaus viršininko J. P. nurodyta aplinkybė, kad J. S. ginklai ir šaudmenys nebuvo areštuoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti pagrindas grąžinti juos savininkui.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Išvadoje pagrįstai nustatyta, jog G. Š. pažeidė Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais ginklai, ginklo priedėliai ir šaudmenys, leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimai turi būti paimti iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės – suėmimo – asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, pagal šios įstatyminės teisės normos prasmę, iki tam tikrų aplinkybių (ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo ar paskirto suėmimo asmeniui panaikinimo) atsiradimo policijos įstaigai nėra suteikta įgaliojimų priimti sprendimus dėl išvardintų objektų grąžinimo. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Ginklų paėmimo tvarkos aprašo 37 ir 38 punktuose, pagal kuriuos, policijos įstaiga sprendimus dėl ginklų, šaudmenų grąžinimo (jeigu nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti ar nešiotis ginklą, neterminuotas leidimas gali būti panaikintas) ar leidimo laikyti ar nešiotis ginklą panaikinimo turi teisę priimti tik po to, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, panaikinami asmeniui pareikšti įtarimai, kaltinimai.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus pareiškėjo skunde išdėstytus teiginius ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad G. Š., 2018 m. spalio 16 d. susipažinus su Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašto Nr. IBPS-S-515858 turiniu, tapo žinoma ir suprantama, kad į Licencijavimo skyrių pristatyti J. S. ginklai ir šaudmenys buvo paimti kratos metu; kad J. S. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kad jis įtariamas tyčinių nusikalstamų veikų padarymu. Taigi, G. Š., tinkamai vykdydamas Licencijavimo skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.2 punktą, nepažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalies reikalavimų, neturėjo teisės priimti sprendimą dėl ginklų ir šaudmenų grąžinimo J. S..

Skunde ir teismo posėdyje G. Š. teigė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašto Nr. IBPS-S-515858 duomenys leido įvertinti J. S. kaip asmenį, keliantį grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui asmuo, ir paaiškėjus, kad šio asmens ginklai ir šaudmenys nėra areštuoti, taikyti, pareiškėjo teigimu, prevencinę priemonę - ginklų ir šaudmenų J. S. negrąžinti, o jo žodiniu prašymu juos realizuoti per subjektą, turintį teisę prekiauti ginklais.

Pagal Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 10 punktą, policija ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginklų kontrolės įstatymo 5 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju policijos įstaigos ginklus, ginklo priedėlius, šaudmenis, leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimus paima, iki bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl leidimo panaikinimo ar ginklo, ginklo priedėlio ar šaudmenų grąžinimo. Ginklų, šaudmenų paėmimo, sprendimų dėl jų priėmimo tvarka Ginklų kontrolės įstatymo 1 dalies 10 punkte numatytu atveju detaliai aptarta Ginklų paėmimo tvarkos aprašo 23-29 punktuose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, kad ir, kaip nurodė G. Š., nustačius, jog J. S. kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, tinkamai vykdant Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalies reikalavimus, privalėjo būti priimtas arba motyvuotas sprendimas panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikyti ginklus ir, pasibaigus jo apskundimo terminui arba teismine tvarka išnagrinėjus skundą ir priėmus galutinį sprendimą, ginklai turėjo būti perduoti realizuoti Ginklų fondui ar asmenims, turintiems teisę prekiauti tokios rūšies ginklais ir šaudmenimis, arba, J. S. pageidaujant ir teritorinės policijos įstaigos leidimu, sprendimas perdirbti ginklus savininko lėšomis į visiškai netinkamus naudoti ir juos grąžinti (Ginklų paėmimo tvarkos aprašo 27 ir 29 punktai), arba, leidimo laikyti ginklus nepanaikinus, sprendimas ginklus ir šaudmenis grąžinti jų savininkui (Ginklų paėmimo tvarkos aprašo 28 punktas).

Be to, pareiškėjo teigimu, jis 2018 m. spalio 16 d. sprendė dėl J. S., kaip asmens, nebenorinčio savo nuosavybėje turėti ginklų, žodinio prašymo realizuoti jam priklausančius ginklus ir šaudmenis.

Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad policijos įstaiga paima ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kai asmuo savo noru atsisako ginklo. Ginklų paėmimo tvarkos aprašas numato, kad tokiu atveju asmuo privalo pateikti teritorinei policijos įstaigai, kurioje ginklas registruotas, rašytinį prašymą panaikinti jam išduotą leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą, neterminuotą leidimą; šiame prašyme turi būti nurodyta, ar asmuo norėtų atiduoti ginklą ir šaudmenis neatlygintinai, ar pageidautų, kad jam būtų atlyginta jų vertė (45 ir 46 punktai). Ginklų paėmimo tvarkos aprašo 47 punkte numatyta, kad teritorinė policijos įstaiga, patenkinusi asmens prašymą ir panaikinusi leidimą, paima iš asmens ginklą ir šaudmenis ir, atsižvelgusi į asmens pageidavimą, sprendžia dėl jo perdavimo realizuoti ar jo perdavimo Ginklų fondui, ar ginklo perdirbimo.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog J. S. 2018 m. spalio 16 d. į Licencijavimo skyrių kreipėsi Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju ir Ginklų paėmimo tvarkos aprašo 45-46 punktų nustatyta tvarka. Be to, teismas vertina, kad J. S., teisę savo noru atsisakyti ginklų ir šaudmenų būtų įgijęs tik tuo atveju, jeigu ikiteisminį tyrimą atliekantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjas BPK normų nustatyta tvarka būtų priėmęs procesinį sprendimą grąžinti jam kratos metu paimtus ginklus ir šaudmenis. Byloje nustatytais duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu toks sprendimas iki 2018 m. spalio 16 d. nebuvo priimtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad G. Š. atlikti veiksmai buvo susiję su J. S. prašymo realizuoti jam priklausančius ginklus ir šaudmenis Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju nagrinėjimu.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, sprendžiama, jog Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad G. Š., nebūdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnu ir neatlikdamas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal J. S. 2018 m. spalio 16 d. žodinį prašymą grąžindamas 2018 m. spalio 16 d. šiam asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka įtariamam padarius tyčinę nusikalstamą veiką, ginklus ir šaudmenis, paimtus 2018 m. liepos 24 d. kratos metu, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.2 punkto reikalavimus ir kaltais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgus į tai, kad G. Š. taikoma tarnybinė atsakomybė, iš Išvados šalinamas vertinimas, jog pareiškėjo pasitikėjimas, kaip neatsargumo forma pasireiškusi kaltė, buvo nusikalstamas.

Pareiškėjas vertino, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašte Nr. IBPS-S-515858 suformuluotas nurodymas priimti J. S. ginklus ir šaudmenis, ginklų pažymėjimus ir leidimą laikyti (nešioti) ginklus ir saugoti juos iki ikiteisminio tyrimo medžiagoje bus priimtas galutinis sprendimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Vienas iš pagrindinių Statute įtvirtintų vidaus tarnybos principų yra tarnybinio pavaldumo principas, reiškiantis, kad pareigūnai privalo vykdyti savo tiesioginių vadovų teisėtus nurodymus. Statuto 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad įsakymų ar nurodymų vykdymas, žinant, kad jie yra neteisėti, pareigūnų nuo atsakomybės neatleidžia. Teismo vertinimu, tokia įstatyminė nuostata reiškia, kad pareigūnas turi teisę vertinti, jog vadovo duodamas nurodymas yra neteisėtas ir jo nevykdyti. Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 6.9 punkte įtvirtinta, kad policijos pareigūnas privalo apie sprendimus, kurie prieštarauja teisės aktams, pranešti tiesioginiam vadovui arba kitiems kompetentingiems subjektams.

Lietuvos policijos generalinio komisaras 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtino Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukciją (toliau – Instrukcija). Pagal Instrukcijoje pateiktą apibrėžimą, paimtas turtas suprantamas kaip BPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka iš fizinių ar juridinių asmenų paimti daiktai, dokumentai, pinigai ir vertybiniai popieriai. Atsižvelgus į J. S. ginklų, šaudmenų ir dokumentų paėmimo aplinkybes, šie materialūs daiktai, Instrukcijos prasme, priskirtini paimto turto kategorijai.

Instrukcijos 3 punktas nustato, kad paimtas turtas (kol bus išnagrinėta medžiaga (byla)), gali būti saugomi prie bylos, daiktų saugykloje, policijos įstaigos finansų padalinyje, policijos įstaigą aptarnaujančioje banko įstaigoje ir ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų nustatytose vietose arba kitose teisės aktų nustatytose vietose. Instrukcijoje nustatyta, kad paimti daiktai į policijos įstaigos finansų padalinį arba į daiktų ar ginklų saugyklą gali būti priimti pagal ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno arba administracinio teisės pažeidimo bylą tiriančio pareigūno sprendimą; tokį sprendimą priėmę pareigūnai privalo apie tai informuoti materialiai atsakingus asmenis, kuriems bus perduoti saugoti paimti daiktai (9 punktas); ikiteisminį tyrimą atliekantis (atlikęs) arba administracinę bylą tiriantis (tyręs) pareigūnas, o jo nesant tiesioginis vadovas arba policijos įstaigos vadovo paskirtas atsakingas asmuo, privalo materialiai atsakingą asmenį informuoti apie priimtus sprendimus dėl paimtų daiktų (22 punktas).

Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jis 2018 m. spalio 16 d. su Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašto Nr. IBPS-S-515858 turiniu susipažino, ir pripažino, kad jame esantis nurodymas buvo suformuluotas aiškiai. Pareiškėjas nurodė supratęs, kad šiame rašte nurodyta, jog Licencijavimo skyriui perduoti J. S. ginklai ir šaudmenys turi būti saugomi per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį. Be to, pareiškėjas paaiškino, kad pažodžiui vykdant Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašte Nr. IBPS-S-515858 suformuluotą pavedimą, jis privalėjo Licencijavimo skyriui perduotus ginklus ir šaudmenis saugoti iki ikiteisminio tyrimo medžiagoje bus priimtas procesinis sprendimas ir tuo reikalu juos pristatyti į ginklų saugyklą, įrengtą Panevėžio AVPK buveinėje, esančioje Panevėžyje, Tulpių g. 60.

Minėta, kad Licencijavimo skyriaus viršininkas užduotį G. Š. vykdyti Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2018 m. spalio 15 d. raštą Nr. IBPS-S-515858 (užduoties Nr. 57385640) įregistravo 16:29:41 val. ir nustatė, kad G. Š. jam pavestą užduotį privalo atlikti iki 2018 m. spalio 26 d.; G. Š. žymą apie pavedimo įvykdymą įregistravo 16:43:49 val. (Medžiagos l. 89-90).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, vertinama, kad pareiškėjas, kilus pagrįstų abejonių dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų rašte suformuluoto nurodymo atitikties teisės aktų, tarp jų – ir Instrukcijos, reikalavimams, turėjo objektyvias galimybes iki 2018 m. spalio 26 d. išsiaiškinti apie ikiteisminį tyrimą atliekančio tyrėjo priimtus procesinius sprendimus dėl kratos metu rastų ir paimtų J. S. ginklų ir šaudmenų procesinės padėties, šio ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno priimtą sprendimą dėl J. S. ginklų ir šaudmenų perdavimo į ginklų saugyklą bei kitas pavedimui atlikti reikšmingas aplinkybes ir po to priimti galutinį sprendimą.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad G. Š. veikoje nėra kaltės.

Be to, G. Š., ginčydamas tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, teigė, kad tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas nesant svarbių priežasčių; Išvadoje nėra aptarti motyvai, pagrindai ir aplinkybės, nulėmę būtinumą pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą. Pareiškėjo vertinimu, šis Tvarkos aprašo 25 punkto pažeidimas yra esminis, kadangi dėl to nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas ir tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Tokią pareiškėjo poziciją palaikė ir jo atstovas R. Rutė.

Tvarkos aprašo 25 punkte numatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo; esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenimis, Panevėžio AVPK viršininkas 2018 m. spalio 25 d. pavedimu nurodė, kad tarnybinis patikrinimas turi būti atliktas iki 2018 m. lapkričio 23 d. (Medžiagos l. 5). Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pratęsimo tikrintojas į Panevėžio AVPK viršininką kreipėsi 2018 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. teikimais; tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas atitinkamai iki 2018 m. gruodžio 7 d. ir iki 2018 m. gruodžio 22 d. Tikrintojas prašymus pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą motyvavo analogiškomis ir apibendrintai apibūdintomis aplinkybėmis - būtinumu gauti papildomą informaciją, didele tyrimo apimtimi ir jo sudėtingumu (Medžiagos l. 10-13).

Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenimis, Panevėžio AVPK viršininkui 2018 m. lapkričio 23 d. pratęsus patikrinimo terminą, tikrintojas priėmė sprendimą surinkti duomenis apie telefoninius pokalbius, trumpųjų pranešimų išklotines ir tuo reikalu 2018 m. gruodžio 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 60-PR2-17761 kreipėsi į Panevėžio AVPK viršininką; kreipimasis dėl telefoninių pokalbių, trumpųjų pranešimų išklotinių buvo parengtas ir elektroniniu paštu 2018 m. gruodžio 4 d. pateiktas UAB TELE2; telekomunikacinių paslaugų bendrovė atsakymą Nr. 11000688 „Dėl kreipimosi“ parengė 2018 m. gruodžio 7 d., šis dokumentas tikrintojui elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2018 m. gruodžio 12 d. (Medžiagos l. 105-113).

Tikrintojas, atlikęs telefoninių pokalbių, trumpųjų pranešimų išklotinių analizę, jos rezultatus įformino 2018 m. gruodžio 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr.50-PR2-18570 (Medžiagos l. 120-121). Be to, tikrintojas, vykdydamas Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininko pavedimus, 2018 m. lapkričio 23-29 dienomis parengė Licencijavimo skyriaus viršininko E. P. atstovui advokato padėjėjui R. Rutei 2018 m. lapkričio 29 d. atsakymą Nr. 50-S-30764(256E) „Dėl gauto prašymo“, Nr. 50-S-30826(256E) „Dėl gauto prašymo“, Nr. 50-S-30827(256E) „Dėl gauto prašymo“ (Medžiagos l. 130-148).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendžia, kad nors tikrintojo teikimai pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą buvo motyvuoti apibendrintomis aplinkybėmis, tačiau 2018 m. lapkričio 23 d. - 2018 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu atliktų tikrintojo veiksmų analizė leidžia teigti, kad pratęsus tarnybinio patikrinimo terminus, buvo atlikti Tvarkos aprašo 21.5 punkte tikrintojo kompetencijai priskirti veiksmai; šie veiksmai buvo atlikti, turint tikslą gauti informaciją, susijusią su tikrinamų Licencijavimo skyriaus pareigūnų galimai padarytais tarnybiniais nusižengimais; be to, tikrintojas atliko ir kitus veiksmus, susijusius su vieno iš tikrinamų pareigūnų įgalioto atstovo pareikštų prašymų nagrinėjimu ir atsakymų į juos rengimu. Išvadoje suformuluoti teiginiai patvirtina, kad gauti pokalbių tarnybiniais telefonais išklotinių duomenys buvo panaudoti sprendžiant dėl G. Š. veiksmų, sudarančių tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tarnybinio patikrinimo termino pratęsimą reglamentuojančias teisės normų nuostatas, yra nurodęs, kad lingvistinė analizė teisės normos, kurioje pavartotas žodis „gali", bei tai, kad nėra pateikta baigtinio aplinkybių, kurioms esant terminas gali būti pratęsiamas, sąrašo, leidžia daryti išvadą, jog tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pratęsimas ir šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių įvertinimas, pripažįstant minėtas aplinkybes svarbiomis arba nesvarbiomis, yra tarnybinį patikrinimą atlikti pavedusio pareigūno diskrecijos teisė (žr., pvz., 2012 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1994/2012).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad tarnybinio patikrinimo termino pratęsimai buvo akivaizdžiai nepagrįsti ir kad dėl to buvo suvaržytos pareiškėjui Tvarkos aprašo suteiktos teisės. Dėl šios priežasties pareiškėjo ir jo atstovo abstraktaus pobūdžio teiginiai apie tarnybinio patikrinimo termino pratęsimu neužtikrintą objektyvų visų aplinkybių ištyrimą ir galimą nepagrįsto sprendimo priėmimą vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.

Išanalizavus G. Š. pateiktą 2018 m. lapkričio 12 d. Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR1-66, daroma išvada, kad jis suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai: jame nurodytas galimai padaryto tarnybinio nusižengimo laikas, atskleista jo esmė – aprašytas įvykis, išvardinti konkretūs pareiškėjo veiksmai, išdėstytos teisės aktų, kuriuos galimai pažeidė pareiškėjas, nuostatos. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad Panevėžio AVPK Tvarkos aprašo 23 punkte įtvirtintų nuostatų nepažeidė.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog atliekant G. Š. tarnybinį patikrinimą, būtų pažeistos Tvarkos aprašo 7, 23, 25, 26, 34 ir 35 punktuose įtvirtintos procedūrinės taisyklės, nenustatyta, ir konstatuojama, kad pagrindo panaikinti kaip neteisėtą Panevėžio AVPK 2019 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. 50-TE-4 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. Š.“ nėra.

Teisminėje praktikoje suformuluotas aiškinimas, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, jog pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio ir statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami itin griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Statute numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė policijos įstaigos vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir padarytus pažeidimus, siekiant užtikrinti, kad pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1062-556/2018).

Bendrosios taisyklės, kuriomis vadovaujamasi skiriant tarnybines nuobaudas, įtvirtintos Statuto 33 straipsnio 1 dalyje. Šios taisyklės nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad, tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą; tarnybinės nuobaudos privalo atitikti bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012, 2016 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-760-552/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismas gali švelninti tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta, o jos tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013, 2016 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-665-438/2016).

Tarnybinių nuobaudų sąrašas pateiktas Statuto 33 straipsnio 2 dalyje. Šiame sąraše tarnybinės nuobaudos išdėstytos pagal griežtumą nuo pastabos, kaip švelniausios, iki atleidimo iš pareigų, kaip griežčiausios, nuobaudos. Griežtas papeikimas, kuris paskirtas pareiškėjui, yra trečia pagal griežtumą tarnybinė nuobauda.

G. Š., vertindamas jam paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą, teismo posėdyje nurodė, kad jam, kaip pirmą kartą tarnybinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir iki tol pareigas sąžiningai vykdžiusiam pareigūnui, paskirta per griežta tarnybinė nuobauda.

Sprendžiant dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos proporcingumo ir galimybės teisinės atsakomybės priemonės tikslus pasiekti taikant švelnesnę nuobaudą, vertinami tarnybinio patikrinimo bylos duomenys apie G. Š. tarnybos eigą. Nustatyta, kad pareiškėjas vidaus tarnyboje pareigas vykdo nuo 1994 m. birželio 15 d., o Licencijavimo skyriuje dirba nuo 2016 m. sausio 1 d.; G. Š. tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, per tarnybos laikotarpį buvo 19 kartų skatintas premijomis, padėkomis, vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, 2014 metais apdovanotas antrojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“ ir trečiojo laipsnio atminimo ženklu „Už ištarnautus metus“, 2007 metais – trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“, 2003 metais – antrojo laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“. Pareiškėjo tiesioginis vadovas Licencijavimo skyriaus viršininkas parengtoje charakteristikoje G. Š. apibūdino kaip gerai išmanantį darbo specifiką, turintį organizacinių gebėjimų, sąžiningai ir laiku atliekantį pareigas, tinkamai reaguojantį į kritiką, mėgstamą kolektyvo narį, taktiškai besielgiantį su piliečiais (Medžiagos l. 33, 35-37). Atsižvelgus į Statuto 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, daroma išvada, kad policijos įstaiga G. Š. vertino kaip nepriekaištingai ir pavyzdingai tarnybines pareigas atliekantį pareigūną.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad tarnybinės nuobaudos tikslai G. Š. atžvilgiu gali būti pasiekti, paskyrus jam Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo G. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 50-TE-4 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. Š.“ G. Š. paskirtą tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą į pastabą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė