- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- A-665-438/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00378-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Atsakovas
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Utenos apskrities VPK
- Pareiškėjas
- Š. J.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. J. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Š. J. skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK, atsakovas) viršininko 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 89-TE-417, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi per atsakovo atliktą tarnybinį patikrinimą nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas netinkamai atliko jam pavestas patrulių būrio vado pareigas. Pareiškėjas paaiškino, kad jis dirba Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariate (toliau – ir Molėtų rajono PK), Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio (toliau – ir VPS PB) vado pareigose. Pareiškėjas ir Molėtų rajono PK VPS PB patrulis D. B. 2014 m. rugsėjo 11 d. buvo paskirti dirbti į patrulių ekipažą „Luokesa-75“. Gavę pranešimą Nr. ROIK 0114000609874, jie su D. B. nuvyko į Molėtų rajono Verbiškių kaimą, kuriame įsikūrusios UAB „HOBE“ teritorijoje sulaikė neblaivų ir triukšmavusį asmenį, kurį apie 22 val. 15 min. pristatė į Molėtų rajono PK patalpas, o apie jo sulaikymą pranešė Utenos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojui. Molėtų rajono PK patalpose buvo patikrinta pristatyto asmens būklė ir nustačius, kad jis neblaivus, sulaikytasis apie 22 val. 31 min. buvo nuvesdintas į laikinojo sulaikymo patalpą. Pareiškėjo vertinimu, pristačius neblaivų asmenį į Molėtų rajono PK patalpas, pasibaigė jo, kaip nustatytu maršrutu patruliuojančio patrulio, funkcijos. Todėl jo atžvilgiu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatos nebetaikomos. Pareiškėjas teigė, kad nuo nurodyto momento jis privalėjo vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – Organizavimo instrukcija) 30.3-30.6 ir 46 punktais. Pareiškėjas teigė, kad sulaikytąjį asmenį nuvedus į laikinojo sulaikymo patalpą, pradėjo vykdyti nurodytą Organizavimo instrukciją – stebėjo sulaikytą asmenį, rengė administracinio teisės pažeidimo teisenos dokumentus. Nurodė, kad, vykdydamas Organizavimo instrukciją, nebuvo įpareigotas pranešti Utenos AVPK OVS budėtojui apie savo statusą ir judėjimą Molėtų rajono PK patalpose. Pripažino, kad netikėto patikrinimo metu buvo darbo kabinete ir dėl nuolatinių nugaros skausmų prigulė ant lovos. Teigė, kad jo pasitraukimas nuo sulaikyto asmens stebėjimo buvo trumpalaikis, sulaikyto asmens stebėjimas nebuvo nutrūkęs, kadangi vykdyti šią funkciją buvo pavesta patruliui D. B. Be to, pareiškėjas teigė, kad jis neprivalo atsakyti už Patrulių būrio vado pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktų pažeidimus, kadangi kito ekipažo patruliai savarankiškai atsako už jiems pavestų funkcijų nevykdymą, o Tarnybinio patikrinimo išvadoje apie patrulių būriui pavestų uždavinių ir funkcijų netinkamą vykdymą apskritai nėra kalbama.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos AVPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas tvirtino, kad visi pareiškėjo įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai įrodyti, tinkamai kvalifikuoti. Nurodė, kad pareiškėjas kartu su D. B. 2014 m. rugsėjo 11 d., nuo 20.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. 8.00 val., buvo paskirti į policijos ekipažą „Luokesa 75“ ir dirbo Molėtų rajone bei mieste. Pareigūnai 2014 m. rugsėjo 11 d., apie 22 val. 15 min. į Molėtų rajono PK patalpas pristatė J. R. ir turėjo vykdyti jo priežiūrą, rengti administracinio teisės pažeidimo dokumentus. Utenos AVPK vidaus tyrimo grupė, atlikusi netikėtą tarnybinį patikrinimą, nustatė, jog Š. J. su tarnybine uniforma savo tarnybiniame kabinete gulėjo lovoje, apsiklojęs antklode, t. y. ilsėjosi, apie savo poilsį Utenos AVPK OVS budėtojui nepranešė. Atlikus tarnybinį patikrinimą ir 2014 m. spalio 15 d. patvirtinus Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 89-9-IS-31 „Dėl 2014 m. rugsėjo 12 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos ir Molėtų rajono policijos komisariatų pareigūnų neviešo patikrinimo metu fiksuotų aplinkybių“ (toliau – ir Išvada), pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Utenos AVPK kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, kad po to, kai policijos ekipažas „Luokesa 75“ sulaikė neblaivų asmenį ir jį pristatė į Molėtų rajono PK patalpas, pareiškėjas privalėjo vykdyti Organizavimo instrukciją, o ne Policijos patrulių veiklos instrukciją. Tokią poziciją atsakovas grindė teiginiais, kad netikėto patikrinimo metu į policijos įstaigą pristatytą asmenį stebėjo, asmens apžiūros protokolą, administracinio teisės pažeidimo protokolą parengė ne pareiškėjas. Pareiškėjas netinkamai aiškina Policijos patrulių veiklos instrukcijos taikymą savo, kaip policijos ekipažo nario, atžvilgiu. Atsakovas tvirtino, kad patruliavimą vykdantys policijos pareigūnai privalo dirbti su pristatytais asmenimis, vadovaudamiesi Organizavimo instrukcijos 30.3-30.6 ir 46 punktų nuostatomis. Atsakovas teigė, kad policijos ekipažas, į kurį buvo paskirtas pareiškėjas, buvo pavaldus Utenos AVPK OVS budėtojui, todėl, pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 19 punktą, patruliams pertraukas pailsėti ir pavalgyti papildomas ir specialias pertraukas gali suteikti tik budėtojas. Utenos AVPK akcentavo, kad Molėtų rajono PK operatyvaus valdymo padalinio nėra, toks padalinys yra įkurtas tik Utenos AVPK ir jis valdo policijos pajėgas visoje Utenos apskrityje. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas yra patrulių būrio vadas, todėl jis privalėjo aktyviais veiksmais vykdyti pareigybei pavestas funkcijas ir uždavinius. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas Molėtų rajono PK VTS Patrulių būrio vado pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktuose nurodytų funkcijų nevykdė, neužtikrino, kad jo vadovaujamo padalinio pareigūnai tinkamai vykdytų pareigas. Utenos AVPK tvirtino, kad atsakovas pareiškėjo įvykdyto nusižengimo kaip šiurkštaus nevertino, parinkdamas tarnybinę nuobaudą, atsižvelgė į Vidus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje išvardintus kriterijus. Teigė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta, nepažeidžiant Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija, toliau – ir Tvarkos aprašas).
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 89-TE-417 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ bei pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą ? griežtą papeikimą, pakeitė tarnybine nuobauda ? pastaba.
Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl policijos įstaigos vadovo įsakymo, kuriuo, remiantis atlikto tarnybinio patikrinimo išvada, policijos pareigūnui paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3, 28, 23 punktais bei įvertinęs pareiškėjo ir Utenos AVPK atstovų paaiškinimus, tarnybinio patikrinimo medžiagą, liudytojo D. B. parodymus, darė išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina Išvadoje nurodytą aplinkybę, jog Utenos AVPK Molėtų rajono PK VTS PB vadas Š. J., 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 3 val. 30 min., tarnybos metu savo tarnybiniame kabinete ilsėjosi. Tokią išvadą, teismo vertinimu, patvirtina netikėto patikrinimo metu padarytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog Utenos AVPK vidaus tyrimo grupės pareigūnams vykdant netikėtą patikrinimą, pareiškėjas, apsirengęs tarnybine apranga, buvo tarnybiniame kabinete gulintis lovoje ir apsiklojęs antklode. Š. J. nuo lovos pakilo tik įėjus į kabinetą vidaus tyrimo grupės pareigūnams. Atliekant tarnybinį patikrinimą, Utenos AVPK, patikrinęs Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos pateiktus pokalbių grupės „UT10POLICIJA“ skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio 2014 m. rugsėjo 12 d. įrašus nuo 00.00 val. iki 05.00 val., nenustatė, kad policijos ekipažas „Luokesa 75“ būtų prašęs Utenos AVPK OVS budėtojo suteikti pareiškėjui pertrauką pailsėti arba pranešęs apie tokią pertrauką. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, teismas sprendė, jog pareiškėjas iš esmės pripažino, kad jis apie poilsio pertrauką Utenos AVPK OVS budėtojui nepranešė. Pareiškėjas tokį savo elgesį aiškino tuo, kad po to, kai policijos ekipažas „Luokesa 75“ į Molėtų rajono PK patalpas pristatė asmenį, ir, nustačius, kad šis asmuo neblaivus, jis buvo nuvesdintas į laikino sulaikymo patalpą bei pradėtas stebėti, pareiškėjo atžvilgiu nustojo galioti Policijos patrulio veiklos instrukcija, todėl jis šios instrukcijos 19 punkto nepažeidė. Pareiškėjas tvirtino, kad nuo nurodyto momento jis privalėjo vadovautis Organizavimo instrukcija ir vykdyti jos 30.3-30.6, 46 punktus. Teismas aukščiau nurodytus pareiškėjo argumentus vertino kaip nepagrįstus.
Teismas nurodė, kad Policijos patrulio veiklos instrukcija (toliau – ir Instrukcija) reglamentuoja pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas, kurios privalomos patruliavimą vykdantiems Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (1 p.). Policijos patruliui keliami uždaviniai surašomi Patrulio tarnybos užduotyje (6.5.2.7 p.). Pareiškėjo parengtoje užduotyje buvo numatyta, kad nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. 20.30 val. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. 01.00 val. ir nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. 02.00 val. iki 07.45 val. policijos ekipažas „Luokesa 75“ vykdo eismo įvykių, nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų prevencijos ir nustatymo, saugaus eismo užtikrinimo veiksmus, o nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. 01 val. iki 02.00 val. policijos ekipažui buvo numatyta vakarienė. Teismo vertinimu, pagal parengtą Patrulio tarnybos užduotį, policijos ekipažo „Luokesa 75“ pareigūnai, t. y. ir pareiškėjas, pailsėti galėjo per vakarienei skirtą laiką, o kitu laiku pertraukas pailsėti ir pavalgyti, papildomas ir specialias pertraukas šiam policijos ekipažui galėjo suteikti tik Utenos AVPK OVS budėtojas, kaip numatyta Instrukcijos 19 punkte.
Teismas atkreipė dėmesį, kad Organizavimo instrukcijoje yra pateikti savarankiški apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinio ir apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinio apibrėžimai. Apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinys suprantamas kaip teritorinės policijos įstaigos, įsteigtos apskrities centre ir užtikrinančios policijos uždavinių įgyvendinimą apskrities teritorijoje, struktūrinis padalinys, o apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinys – kaip teritorinės policijos įstaigos policijos komisariato struktūrinis padalinys. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (2013 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 5-V-129 redakcija) patvirtintą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūros schemą, Operatyvaus valdymo skyrius yra pavaldus Utenos AVPK viršininko pavaduotojui ir veikia kaip Utenos AVPK struktūrinis padalinys. Remdamasis minėta schema, atsakovas Utenos AVPK atsiliepime nurodė, kad šioje policijos įstaigoje Operatyvaus valdymo skyrius veikia tik Utenos mieste ir valdo policijos pajėgas visoje Utenos apskrities teritorijoje, o Molėtų rajono PK, kaip ir kitų Utenos apskrities rajonų policijos komisariatuose, tokio struktūrinio padalinio nėra. Remdamasis nurodytais duomenimis, teismas darė išvadą, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariate Operatyvaus valdymo skyrius veikia tik kaip teritorinės policijos įstaigos policijos komisariato struktūrinis padalinys.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodytos Organizavimo instrukcijos nuostatos, kurių, pareiškėjo tvirtinimu, jis privalėjo laikytis, yra reglamentuotos IV skirsnyje „Darbo su asmenimis, pristatytais į operatyvaus valdymo padalinį, organizavimas“. Organizavimo instrukcijos 30.3-30.6 punktai ir 46 punktas reglamentuoja, kokius veiksmus su pristatytu į operatyvaus valdymo padalinį asmeniu privalo atlikti policijos įstaigoje veikiančio operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas ar kitas įgaliotas pamainos pareigūnas. Teismo posėdyje Utenos AVPK atstovas M. Matulionis paaiškino, kad, atsižvelgus į tai, jog Molėtų rajono PK operatyvaus valdymo padalinio ir jame dirbančio budėtojo nėra, policijos pareigūnai, pristatę neblaivų asmenį į policijos komisariato patalpas, privalo jį stebėti, todėl lieka policijos įstaigos patalpose ir toliau pavestos patruliavimo užduoties nebevykdo.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teismas byloje nustatė, kad Utenos AVPK viršininkas 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 89-V-592 papildė Utenos apskrities rajonų policijos komisariatų, tarp jų – ir Molėtų rajono PK, Patrulių būrio pareigybių aprašymus nauju punktu, nustatančiu, kad šio struktūrinio padalinio pareigūnai dirba su pristatytais asmenimis, vadovaudamiesi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-553 Dėl policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ nuostatomis.
Teismo vertinimu, tai reiškia, kad pareiškėjas savo tarnybinėje veikloje privalėjo vykdyti šią funkciją. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (2013 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 5-V-129 redakcija) patvirtintą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūros schemą bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad dėl aplinkybės, jog policijos ekipažas „Luokesa 75“, pristatęs neblaivų asmenį į Molėtų rajono PK patalpas, privalėjo likti policijos įstaigos patalpose ir nebevykdyti patruliavimo, o stebėti pristatytą asmenį bei atlikti su juo kitus teisės aktų nustatytus veiksmus, policijos pareigūno, kaip policijos patrulio, statusas nesikeitė, t. y. jis šio statuso neprarado ir netapo operatyvaus valdymo padalinio pareigūnu. Taigi pareiškėjas iki 2014 m. rugsėjo 12 d. 8.00 val. privalėjo vykdyti policijos patrulio priskirtas funkcijas, tarp jų – su pristatytais asmenimis dirbti, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-553 Dėl policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ nuostatomis.
Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas, siekdamas, jog jam būtų suteikta pertrauka pailsėti, privalėjo vadovautis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 19 punktu ir kreiptis į Utenos AVPK OVS budėtoją, kad jis suteiktų tokią pertrauką. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas darė išvadą, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 3 val. 30 min., nesuderinęs su Utenos AVPK OVS budėtoju, tarnybos metu ilsėjosi tarnybiniame kabinete. Objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių įvykdyti Policijos patrulių veiklos instrukcijos 19 punktą ir nustatyta tvarka kreiptis į Utenos AVPK OVS budėtoją, kad jis suteiktų poilsiui reikalingą pertrauką, nagrinėjant bylą nenustatyta.
Teismas pažymėjo, kad pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyta, jog pareiškėjas, 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 3.30 min., tarnybos metu, nesuderinęs su Utenos AVPK OVS budėtoju ir jam nesuteikus pertraukos poilsiui, tarnybiniame kabinete ilsėjosi ir taip pažeidė Patrulių būrio vado pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktų nuostatas, įpareigojančias planuoti, organizuoti, koordinuoti ir asmeniškai atsakyti už būriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, bei Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, numatančias valstybės tarnautojo pareigas laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas tarnybos metu, nesuderinęs su Utenos AVPK OVS budėtoju ir pastarajam nesuteikus pertraukos poilsiui, tarnybiniame kabinete ilsėdamasis nevykdė jam pavestų uždavinių, netinkamai atliko PB vado pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktuose numatytas funkcijas, nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytos valstybės tarnautojo pareigos laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.
Teismo vertinimu, Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei to paties straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas reikalavimas tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis yra bendro pobūdžio taisyklės. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad Išvadoje pagrįstai konstatavus, jog pareiškėjas, nesilaikė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 19 punkto, yra pagrindas teigti, jog pareiškėjas pažeidė ir Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reikalavimą.
Išanalizavus pareiškėjo pateiktą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, teismas darė išvadą, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas, formuluodamas šiame dokumente kaltinimą apie tarnybinį nusižengimą, apsiribojo abstrakčiu nurodymu, kad pareiškėjas pažeidė Molėtų rajono PK VPS PB vado pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktus, kuriuose numatyta, kad šią pareigybę einantis policijos pareigūnas planuoja, organizuoja, koordinuoja ir asmeniškai atsako už būriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Duomenų apie konkrečius veiksmus, kuriuos pareiškėjas, planuodamas, organizuodamas ir koordinuodamas Molėtų rajono PK VTS PB veiklą, privalėjo atlikti 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 3.30 val., ir kurių jis nurodytu laiku neatliko ar netinkamai atlikto, kokie žalingi padariniai kilo dėl konkretaus pareiškėjo neveikimo ar netinkamo veikimo, Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nenurodyta. Teismo vertinimu, ši pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo dalis suformuluota nekonkrečiai, taip pažeidžiant Tvarkos aprašo 20 punkto reikalavimus.
Vadovaudamasis Tvarkos aprašo 20 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-339/2011), teismas nurodė, kad pranešime dėl tarnybinio nusižengimo privaloma nurodyti įtariamo tarnybinio nusižengimo faktines aplinkybes, kuriomis pripažįstamos faktinės, objektyviai įtariamą pažeidimą patvirtinančios aplinkybės (konkretūs pareigūno veiksmai (neveikimas), įtariamo pažeidimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Išvados 10-jame lape ją rengęs tikrintojas išvardino, kokias funkcijas, vykdydamas tarnybines pareigas, privalėjo atlikti pareiškėjas, ir konstatavo, kad 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 3.30 min., jam priklausančių pareigų pareiškėjas nevykdė. Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenimis pareiškėjui papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame būtų nurodyti tokių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, nebuvo įteiktas. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas akcentavo, kad tokio pranešimo būtinumas nėra formalus tarnybinio tyrimo procedūros reikalavimas, kadangi su pranešime dėl tarnybinio nusižengimo suformuluotu įtarimu siejama pareigūno teisė duoti atitinkamus paaiškinimus ir nustatytomis priemonėmis būdais gintis nuo jam pareikšto įtarimo (2012 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1643/2012).
Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, sprendė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda už Molėtų rajono PK VTS PB vado pareigybės aprašymo 17.1 ir 17.4 punktų bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Dėl šios priežasties kaltinimą dėl išvardintų teisės normų pažeidimo iš Išvados pašalino.
Vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos aprašo 5 punktu, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013), Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis pareiškėjo asmenį, teismas konstatavo, kad pareiškėjo, ilgamečio vidaus tarnybos pareigūno, tarnybinė veikla vertinama gerai. Pažymėjo, kad nurodytą aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir atsakovo atstovė A. P.
Be to, sprendžiant dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikties proporcingumo, tikslingumo kriterijams, teismo nuomone, turi būti įvertintinos ir nagrinėjant bylą nustatytos priežastys, dėl kurių pareiškėjas tarnybos metu ilsėjosi. Pareiškėjas nurodė, kad dėl asmeninių priežasčių tarnybinį patikrinimą atlikusiam pareigūnui ar tarnybinę nuobaudą skyrusiam policijos vadovui apie priežastis, dėl kurių jis apsisprendė pailsėti, paaiškinimų neteikė. Utenos AVPK atstovai taip pat patvirtino, kad atsakovui apie pareiškėjo turėtas sveikatos problemas nebuvo žinoma, nes atliekant tarnybinį patikrinimą, apie jas pareiškėjas nepranešė. Utenos AVPK atstovė A. P. 2015 m. vasario 10 d. teismo posėdyje nurodė, kad, jeigu atliekant tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas būtų nurodęs apie savo sveikatos problemas, būtų svarstytas švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimas. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 3. 30 val., patikrinimo metu ilsėjosi dėl jį ištikusio nugaros skausmo bei nurodė, kad šeimos gydytoja diagnozavo sveikatos sutrikimus ir paskyrė gydymą. Teismas neturėjo pagrindo abejoti nurodytais pareiškėjo paaiškinimais, kadangi juos patvirtina viešosios įstaigos Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateikti duomenys. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 2 d. lankėsi pas šeimos gydytoją ir skundėsi naktimis ir po fizinio krūvio juntamais skausmais juosmens ir kryžmens srityse. Pareiškėjui buvo diagnozuota radikulopatija ir stuburo osteochondropatija, paskirtas medikamentinis gydymas bei reabilitacinės procedūros. Be to, dėl nurodytų sveikatos sutrikimų pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. gydėsi Trakų medicininės reabilitacijos centre. Liudytojas D. B. nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 11 d. – 12 d. patruliavimo metu skundėsi nugaros skausmu. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad tarnybinio nusižengimo padarymą nulėmė pareiškėjo turėti sveikatos sutrikimai.
Žemesnės instancijos teismas
Išanalizavęs byloje pateiktus duomenis apie atliktas tarnybinio patikrinimo procedūras ir jų terminus, teismas darė išvadą, kad nagrinėjant bylą, Tvarkos aprašo ir Vidaus tarnybos statuto nustatytų procedūrinių taisyklių pažeidimų nenustatyta. Tačiau teismas sprendė, kad Utenos AVPK, spręsdamas dėl skirtinos pareiškėjui tarnybinės nuobaudos ir vertindamas padarytą tarnybinį nusižengimą, jo padarymo priežastis, pareiškėjo asmenybę, netinkamai taikė Statuto 26 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos aprašo 5 punkto nuostatas, reglamentuojančias tarnybinės nuobaudos parinkimą. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad tarnybinės nuobaudos, kaip teisinės atsakomybės priemonės, tikslai pareiškėjo atžvilgiu gali būti pasiekti taikant Statuto 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tarnybinę nuobaudą ? pastabą.
III.
Atsakovas Utenos apskrities vyriausias policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo pateiktą įrodymą dėl sveikatos būklės ir neįvertino, ar tai nėra pareiškėjo siekis išvengti atsakomybės. Tvirtina, kad pareiškėjo tikslas buvo miegoti, o ne prigulti dėl nugaros skausmo. Akcentuoja, kad, skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į visas pareiškėją apibūdinančias aplinkybes. Mano, kad pareiškėjui, kaip būrio vadui, turėtų būti taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 89-TE-417 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui Š. J. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis apie 3 val. 30 min., nesuderinęs su Utenos rajono PK OVS budėtoju, gulėjo lovoje apsiklojęs antklode, t. y. ilsėjosi savo darbo kabinete, tuo pažeisdamas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 19 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus bei Molėtų rajono PK VTS PB vado pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktus.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Konstatavęs, kad Utenos AVPK, spręsdamas dėl skirtinos pareiškėjui tarnybinės nuobaudos ir vertindamas padarytą tarnybinį nusižengimą, jo padarymo priežastis, pareiškėjo asmenybę, netinkamai taikė Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 5 punkto nuostatas, reglamentuojančias tarnybinės nuobaudos parinkimą, pakeitė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 89-TE-417 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą ? griežtą papeikimą – pakeitė tarnybine nuobauda ? pastaba.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo pateiktą įrodymą dėl sveikatos būklės ir neįvertino, ar tai nėra pareiškėjo siekis išvengti atsakomybės. Akcentuoja, kad, skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į visas pareiškėją apibūdinančias aplinkybes.
Kaip matyti, atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda turėtų būti švelninama.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Antra vertus, pagal EŽTT jurisprudenciją apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v. Spain).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl tarnybinio nusižengimo atlikimo, t. y., kad pareiškėjas, norėdamas, jog jam būtų suteikta pertrauka pailsėti, privalėjo vadovautis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 19 punktu ir kreiptis į Utenos AVPK OVS budėtoją, kad jis suteiktų tokią pertrauką, tačiau, to neatlikęs, minėtą teisės normą pažeidė.
Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda už Molėtų rajono PK VTS PB vado pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 (pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas rašymo apsirikimas ir klaidingai nurodyti 17.1 ir 17.4 p., b. l. 46) bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi atsakovas nepateikė duomenų apie konkrečius veiksmus, kuriuos pareiškėjas, planuodamas, organizuodamas ir koordinuodamas Molėtų rajono PK VTS PB veiklą, privalėjo atlikti 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 3.30 val., ir kurių jis nurodytu laiku neatliko ar netinkamai atlikto, kokie žalingi padariniai kilo dėl konkretaus pareiškėjo neveikimo ar netinkamo veikimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išsamią pirmosios instancijos teismo atliktą susiklosčiusios situacijos faktinių ir teisinių aplinkybių analizę, sutinka su anksčiau išdėstyta pirmosios instancijos teismo išvada. Pastebėtina, kad atsakovas atsiliepime dėl šių pirmosios instancijos teismo motyvų taip pat nepasisako.
Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimu sušvelnintą pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, pirmiausia pastebėtina, kad teismas pats savaime neskiria tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams, o tik patikrina jų paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei gali pakeisti paskirtą tarnybinę nuobaudą švelnesne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2051/2011).
Kaip nurodoma Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje, už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 2 d.).
Tvarkos aprašo 5 punktas patikslina, jog tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis šių nuostatų: už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą; atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes; už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo; atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį.
Atsižvelgiant į šias nuostatas, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Todėl teismas, nustatęs, kad paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą, švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).
Vertindamas pareiškėjo veiksmus šioje byloje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė Instrukcijos 19 punktą, tačiau atsakovas, spręsdamas dėl skirtinos pareiškėjui tarnybinės nuobaudos ir vertindamas padarytą tarnybinį nusižengimą, jo padarymo priežastis, pareiškėjo asmenybę, netinkamai taikė Statuto 26 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos aprašo 5 punkto nuostatas, reglamentuojančias tarnybinės nuobaudos parinkimą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje pateiktą medžiagą, su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
Pirmiausia pastebėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 89-9-IS-31 „Dėl 2014 m. rugsėjo 12 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos ir Molėtų rajono policijos komisariatų pareigūnų neviešo patikrinimo metu fiksuotų aplinkybių“ nurodyta, jog pareiškėjas vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1992 m. gegužės 1 d., vadovai jį charakterizuoja teigiamai, tarnybos metu 18 kartų skatintas, paskutinį kartą 2013 metais skirta vienkartinė išmoka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 39).
Antra vertus, nei Įsakymu paskiriant tarnybinę nuobaudą (b. l. 11), nei Išvadoje nekonkretizuota, kokią įtaką parenkant tarnybinę nuobaudą turėjo anksčiau aptartos aplinkybės, charakterizuojančios patį pareiškėją ir jo darbą vidaus tarnybos sistemoje. Taip pat Išvadoje neminimos ir neanalizuojamos konkrečios ir išsamios aplinkybės, apibūdinančios pareiškėją, kurios buvo aptartos Molėtų rajono PK viršininko parengtoje charakteristikoje, būtent: kad pareiškėjas išmano darbo specifiką, turi pakankamai žinių, sugeba jas pritaikyti vykdant nustatytas funkcijas, nepakantus teisės pažeidėjams, padeda kolegoms spręsti iškilusias problemas, stengiasi kvalifikuotai spręsti dalykinius klausimus, nuolat tobulinasi ir kt. (b. l. 96).
Atsižvelgus į šias aplinkybes bei įvertinus Išvadą ir Įsakymą, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad į pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes apskritai buvo atsižvelgta (Tvarkos aprašo 5 p., Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d.). Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad aptartos aplinkybės žinomos, tačiau iš tiesų šis teiginys negali būti patvirtintas išanalizavus tarnybinio patikrinimo metu sudarytus dokumentus bei Įsakymą, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda.
Trečia, Išvadoje nėra aptariamos dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų (Instrukcijos 19 p. pažeidimo) kilusios tiesioginės neigiamos pasekmės.
Išvadoje lakoniškai nurodyta, kad pareiškėjo pažeidimas turėtų būti vertinamas ne pagal kilusias pasekmes, bet pagal keliamą grėsmę pačiai tvarkai. Akcentuojama, kad buvo sumenkintas pareiškėjo, kaip vadovo, prestižas.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad, taikant tarnybinę atsakomybę, privaloma nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus, bet kartu – konkrečius padarinius, nulemtus asmens neteisėtų veiksmų (priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių). Todėl kiekvienu atveju taikant tarnybinę atsakomybę sukelti neigiami padariniai turi būti aptariami konkrečiai ir detaliai – tokiu būdu, jog būtų įmanoma nustatyti, ar šios pasekmės iš tiesų yra susijusios priežastiniu ryšiu su padarytais neteisėtais veiksmais (neveikimu).
Atsakovo Išvadoje nurodyti pareiškėjo neteisėtų veiksmų padariniai – sumenkintas vadovo prestižas, grėsmė teisinei tvarkai, yra pernelyg abstraktaus pobūdžio ir negali būti vertinami kaip itin sunkūs. Pastebėtina, kad atsakovas kitokių galimų padarinių dėl pareiškėjo neteisėto elgesio neįrodinėjo.
Ketvirta, pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjui Išvadoje inkriminuojamų teisės aktų pažeidimų pašalino Molėtų rajono PK VTS PB vado pareigybės aprašymo 7.1 bei 7.3 punktų bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus. Ši aplinkybė lemia, kad Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda, sumažinus pareiškėjui inkriminuojamų teisės aktų pažeidimų, turėtų būti vertinama iš naujo.
Vadovaudamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jau vien aptartų faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – turėtų būti vertinama kaip neproporcinga ir neadekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui, iš esmės nesikėlusiam konkrečių sunkių neigiamų pasekmių. Todėl pareiškėjo nurodomos naujos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, kuri galbūt nulėmė poreikį prigulti pailsėti, esminės įtakos, skiriant švelnesnę nuobaudą, neturėtų. Juo labiau kad pareiškėjas šių aplinkybių nenurodė atsakovui tiriant galbūt padarytą tarnybinį , šias aplinkybes atskleisdamas tik pirmosios instancijos teismui (b. l. 47).
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba nuo 1992 m. gegužės 1 d., nuo kada jis buvo 18 kartų skatintas, vadovo charakterizuojamas teigiamai bei perspektyviai, tarnybinė atsakomybė už Molėtų rajono PK VTS PB vado pareigybės aprašymo 7.1 bei 7.3 punktų bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus buvo panaikinta, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga ir neadekvati tarnybinė nuobauda.
Vadovaudamasis šiais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – pakeista Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.