Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. J. skundą dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos AVPK atstovė A. P. 2015 m. vasario 10 d. teismo posėdyje papildomų paaiškinimų neteikė. Patvirtino, jog Š. J. charakteristika yra puiki. Patvirtino, kad atsakovui nebuvo žinoma apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus įvykio metu. Teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. kovo 31 d., atsakovo atstovė A. P. nurodė, kad Utenos AVPK su Š. J. skundu nesutinka. Teigė, kad jeigu atliekant tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas būtų nurodęs apie savo sveikatos problemas, dėl kurių jis tarnybos metu, nepranešęs Utenos AVPK OVS budėtojui, ilsėjosi, būtų apsvarstyta, ar dėl šios aplinkybės galima parinkti švelnesnę nuobaudą, ar apskritai neskirti nuobaudos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Š. J. vykdo Utenos AVPK Molėtų rajono PK VPS PB vado pareigas, o 2014 m. rugsėjo 11 d., nuo 20.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 12 d., 8.00 val. kartu su patruliu D. B. buvo paskirtas į policijos patrulių ekipažą „(duomenys neskelbtini)“, kuris vykdė pareiškėjo parengtą Patrulio tarnybos užduotį (77 b. l.). Utenos AVPK darbo grupė, kurią sudarė Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas D. M. ir šios grupės vyresnysis tyrėjas M. M., siekdami nustatyti, kaip Utenos AVPK pareigūnai vykdo jiems pavestas tarnybines pareigas, 2014 m. rugsėjo 12 d. naktį atliko netikėtą patikrinimą. Per netikėtą patikrinimą darbo grupė nustatė, jog apie 3 val. 30 min. Š. J., nesuderinęs su Utenos rajono PK OVS budėtoju, gulėjo lovoje apsiklojęs antklode, t. y. ilsėjosi savo darbo kabinete. Be to, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad policijos ekipažas „(duomenys neskelbtini)“ į įvykius nevyko, tačiau į Molėtų rajono PK patalpas pristatė neblaivų J. R., vykdė jo priežiūrą ir rengė administracinio teisės pažeidimo dokumentus. Į policijos įstaigą pristatyto asmens apžiūrą ir asmens apžiūros protokolą rengė policijos ekipažo „(duomenys neskelbtini)“ patrulis D. B., Š. J. šį dokumentą pasirašė kaip asmens apžiūroje dalyvavęs asmuo. Tikrinimą atlikę pareigūnai nustatė, kad asmens apžiūros protokole nebuvo nurodyti iš sulaikyto asmens paimti daiktai, kurie buvo padėti ant stalo šalia laikino sulaikymo patalpos.

Tarnybinį patikrinimą atliekantis Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas D. M. 2014-10-01 įteikė Š. J. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodė, jog Utenos AVPK turi duomenų apie pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y. kad jis 2014-09-12, apie 3 val. 30 min., nesuderinęs su Utenos rajono PK OVS budėtoju, ilsėjosi Molėtų rajono PK esančiame savo darbo kabinete ir tokiais veiksmais galimai pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 19 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Molėtų rajono PK VPS PB pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktus (46 b. l.). Š. J. 2014-10-06 pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad jis tarnybinio nusižengimo nepadarė. Be to, pareiškėjas paaiškino, kad 2014-09-12, apie 3 val. 30 min. atliekant netikėtą patikrinimą, jis nustatytame maršute nepatruliavo. Kadangi jis dirbo Molėtų rajono PK patalpose, savo tarnybinėje veikloje privalėjo vadovautis ne Patrulių veiklos instrukcija, o Organizavimo instrukcija, kuri neįpareigoja apie statusą ir judėjimą policijos komisariato patalpose pranešti Utenos rajono PK OVS budėtojui (47 b. l.). Atsakovo įgaliotas asmuo 2014 m. spalio 15 d. parengė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2014-09-12 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos ir Molėtų rajonų policijos komisariatų pareigūnų neviešo patikrinimo metu fiksuotų aplinkybių“, kurią 2014 m. spalio 16 d. patvirtino Utenos AVPK viršininkas. Išvadoje konstatuota, kad Š. J., Utenos AVPK Molėtų rajono PK VTS PB vadas, 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 3 val. 30 min. įvykdė tarnybinį nusižengimą, t. y. tarnybos metu, nesuderinęs su Utenos rajono OVS specialistu, ilsėjosi tarnybiniame kabinete, taip nevykdė jokių pavestų uždavinių, netinkamai atliko PB vado pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktuose numatytas funkcijas, nesilaikė teisės aktų reglamentuojančių jo veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytą tarnautojų pareigą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (24-40 b. l.). Utenos AVPK viršininkas, atsižvelgęs į Išvadą, 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjui Š. J. paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (11 b. l.).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl policijos įstaigos vadovo įsakymo, kuriuo, remiantis atlikto tarnybinio patikrinimo išvada, policijos pareigūnui paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams reglamentuoja ir atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) įtvirtintos teisės normos, o detalią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, kurio nauja redakcija išdėstyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-720. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, o jas skiriant atsižvelgiama į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tvarkos aprašo 3 punktas nustato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Tvarkos aprašo 28 punktą, pagrindas tarnybinei nuobaudai skirti yra tarnybinio patikrinimo išvada. Reikalavimus tarnybinio patikrinimo išvados turiniui nustato Tvarkos aprašo 23 punktas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl sprendžiant dėl įsakymo, kuriuo pareigūnui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo, yra vertinamas jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinys, tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumas ir padarytų išvadų pagrįstumas ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti įrodymai patikrinami, juos įvertinant pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013). Be to, teismas, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013).

Teismas, įvertinęs Š. J. ir Utenos AVPK atstovų paaiškinimus, tarnybinio patikrinimo medžiagą, liudytojo D. B. parodymus daro išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina Išvadoje nurodytą aplinkybę, jog Utenos AVPK Molėtų rajono PK VTS PB vadas Š. J., 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 3 val. 30 min. tarnybos metu savo tarnybiniame kabinete ilsėjosi. Tokią išvadą patvirtina netikėto patikrinimo metu padarytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog Utenos AVPK vidaus tyrimo grupės pareigūnams vykdant netikėtą patikrinimą, pareiškėjas, apsirengęs tarnybine apranga, buvo tarnybiniame kabinete gulintis lovoje ir apsiklojęs antklode. Š. J. nuo lovos pakilo tik įėjus į kabinetą vidaus tyrimo grupės pareigūnams. Atliekant tarnybinį patikrinimą Utenos AVPK, patikrinęs Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos pateiktus pokalbių grupės „(duomenys neskelbtini)“ skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio 2014-09-12 įrašus nuo 00.00 val. iki 05.00 val., nenustatė, kad policijos ekipažas „(duomenys neskelbtini)“ būtų prašęs Utenos AVPK OVS budėtojo suteikti Š. J. pertrauką pailsėti arba pranešęs apie tokią pertrauką (91 b. l.). Įvertinus Š. J. pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, jog pareiškėjas iš esmės pripažino, kad jis apie poilsio pertrauką Utenos AVPK OVS budėtojui nepranešė. Š. J. tokį savo elgesį aiškino tuo, kad po to, kai policijos ekipažas „(duomenys neskelbtini)“ į Molėtų rajono PK patalpas pristatė asmenį, ir, nustačius, kad šis asmuo neblaivus, jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą bei pradėtas stebėti, pareiškėjo atžvilgiu nustojo galioti Policijos patrulio veiklos instrukcija, todėl jis šios instrukcijos 19 punkto nepažeidė. Pareiškėjas tvirtino, kad nuo nurodyto momento jis privalėjo vadovautis Organizavimo instrukcija ir vykdyti jos 30.3-30.6, 46 punktus. Teismas aukščiau nurodytus Š. J. argumentus vertina kaip nepagrįstus. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į šias aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad Š. J., Molėtų rajono PK VPS PB vadas, nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. 20.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. 8.00 val. buvo paskirtas į policijos ekipažą „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdė Patrulio tarnybos užduotį (77 b. l.). Policijos patrulio veiklos instrukcija reglamentuoja pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas, kurios privalomos patruliavimą vykdantiems Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (1 punktas). Policijos patruliui keliami uždaviniai surašomi Patrulio tarnybos užduotyje (6.5.2.7 punktas). Pareiškėjo parengtoje užduotyje buvo numatyta, kad nuo 2014-09-11 20.30 val. iki 2014-09-12 01.00 val. ir nuo 2014-09-12 02.00 val. iki 07.45 val. policijos ekipažas „(duomenys neskelbtini)“ vykdo eismo įvykių, nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų prevencijos ir nustatymo, saugaus eismo užtikrinimo veiksmus, o nuo 2014-09-12 01 val. iki 02.00 val. policijos ekipažui buvo numatyta vakarienė. Teismo vertinimu, pagal parengtą Patrulio tarnybos užduotį, policijos ekipažo „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai, t. y. ir pareiškėjas, pailsėti galėjo per vakarienei skirtą laiką, o kitu laiku pertraukas pailsėti ir pavalgyti, papildomas ir specialias pertraukas šiam policijos ekipažui galėjo suteikti tik Utenos AVPK OVS budėtojas, kaip numatyta Policijos patrulių veiklos instrukcijos 19 punkte.

Organizavimo instrukcijoje yra pateiktos savarankiški apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinio ir apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinio apibrėžimai. Apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinys suprantamas kaip teritorinės policijos įstaigos, įsteigtos apskrities centre ir užtikrinančios policijos uždavinių įgyvendinimą apskrities teritorijoje, struktūrinis padalinys, o apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinys – kaip teritorinės policijos įstaigos policijos komisariato struktūrinis padalinys. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (2013 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 5-V-129 redakcija) patvirtintą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūros schemą, Operatyvaus valdymo skyrius yra pavaldus Utenos AVPK viršininko pavaduotojui ir veikia kaip Utenos AVPK struktūrinis padalinys (21 b. l.). Remdamasis minėta schema, atsakovas Utenos AVPK atsiliepime nurodė, kad šioje policijos įstaigoje Operatyvaus valdymo skyrius veikia tik Utenos mieste ir valdo policijos pajėgas visoje Utenos apskrities teritorijoje, o Molėtų rajono PK, kaip ir kitų Utenos apskrities rajonų policijos komisariatuose, tokio struktūrinio padalinio nėra. Remiantis nurodytais duomenimis, daroma išvada, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariate Operatyvaus valdymo skyrius veikia tik kaip teritorinės policijos įstaigos policijos komisariato struktūrinis padalinys. Š. J. nurodytos Organizavimo instrukcijos nuostatos, kurių, pareiškėjo tvirtinimu, jis privalėjo laikytis, yra patalpintos į IV skirsnį „Darbo su asmenimis, pristatytais į operatyvaus valdymo padalinį, organizavimas“. Organizavimo instrukcijos 30.3-30.6 punktai ir 46 punktas reglamentuoja, kokius veiksmus su pristatytu į operatyvaus valdymo padalinį asmeniu privalo atlikti policijos įstaigoje veikiančio operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas ar kitas įgaliotas pamainos pareigūnas. Teismo posėdyje Utenos AVPK atstovas M. M. paaiškino, kad, atsižvelgus į tai, jog Molėtų rajono PK operatyvaus valdymo padalinio ir jame dirbančio budėtojo nėra, policijos pareigūnai, pristatę neblaivų asmenį į policijos komisariato patalpas, privalo jį stebėti, todėl lieka policijos įstaigos patalpose ir toliau pavestos patruliavimo užduoties nebevykdo. Be to, byloje nustatyta, kad Utenos AVPK viršininkas 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 89-V-592 papildė Utenos apskrities rajonų policijos komisariatų, tarp jų – ir Molėtų rajono PK, Patrulių būrio pareigybių aprašymus nauju punktu, nustatančiu, kad šio struktūrinio padalinio pareigūnai dirba su pristatytais asmenimis, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-553 Dėl policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ nuostatomis (112 b. l.). Teismo vertinimu, tai reiškia, kad Š. J., savo tarybinėje veikloje privalėjo vykdyti šią funkciją. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (2013 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 5-V-129 redakcija) patvirtintą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūros schemą bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad dėl aplinkybės, jog policijos ekipažas „(duomenys neskelbtini)“, pristatęs neblaivų asmenį į Molėtų rajono PK patalpas, privalėjo likti policijos įstaigos patalpose ir nebevykdyti patruliavimo, o stebėti pristatytą asmenį bei atlikti su juo kitus teisės aktų nustatytus veiksmus, policijos pareigūno, kaip policijos patrulio, statusas nesikeičia, t. y. jis šio statuso nepraranda ir netampa operatyvaus valdymo padalinio pareigūnu. Taigi Š. J. iki 2014-09-12 8.00 val. privalėjo vykdyti policijos patrulio priskirtas funkcijas, tarp jų –su pristatytais asmenimis dirbti, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-553 Dėl policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ nuostatomis.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad Š. J., siekdamas, kad jam būtų suteikta pertrauka pailsėti, privalėjo vadovautis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 19 punktu ir kreiptis į Utenos AVPK OVS budėtoją, kad jis suteiktų tokią pertrauką. Remiantis nurodytais argumentais, daroma išvada, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog Š. J. 2014-09-12, apie 3 val. 30 min., nesuderinęs su Utenos AVPK OVS budėtoju, tarnybos metu ilsėjosi tarnybiniame kabinete. Objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių įvykdyti Policijos patrulių veiklos instrukcijos 19 punktą ir nustatyta tvarka kreiptis į Utenos AVPK OVS budėtoją, kad jis suteiktų poilsiui reikalingą pertrauką, nagrinėjant bylą nenustatyta.

Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyta, kad Š. J., 2014-09-12, apie 3.30 min. tarnybos metu, nesuderinęs su Utenos AVPK OVS budėtoju ir jam nesuteikus pertraukos poilsiui, tarnybiniame kabinete ilsėjosi ir taip pažeidė Patrulių būrio vado pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktų nuostatas, įpareigojančias planuoti, organizuoti, koordinuoti ir asmeniškai atsakyti už būriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, bei Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, numatančias valstybės tarnautojo pareigas laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (46 b. l.). Išvadoje nurodyta, kad Š. J. tarnybos metu, nesuderinęs su Utenos AVPK OVS budėtoju ir pastarajam nesuteikus pertraukos poilsiui, tarnybiniame kabinete ilsėdamasis nevykdė jam pavestų uždavinių, netinkamai atliko PB vado pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktuose numatytas funkcijas, nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytos valstybės tarnautojo pareigos laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (34 b. l.). Teismo vertinimu, Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei to paties straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas reikalavimas tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis yra bendro pobūdžio taisyklės. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Išvadoje pagrįstai konstatavus, jog pareiškėjas, nesilaikęs Policijos patrulių veiklos instrukcijos 19 punkto, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas pažeidė ir Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reikalavimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, reikalaujantį tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos (funkcijų) pareigūnas neatliko ar atliko netinkamai (2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-2476/2012). Be to, sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo padarymo neveikimo forma, atsižvelgiama į tai, kad šis nusižengimas pasireiškia tuo, jog asmuo suvokia, kad teisės aktai, reglamentuojantys jo tarnybinę veiklą, reikalauja, kad jis veiktų atitinkamu būdu, tačiau jis tokių veiksmų neatlieka, t. y. lieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu (2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2013/2012; 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-578/2013). Nustačius, jog pareigūnas objektyviai negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis kaltinamas, tarnybinė atsakomybė negalima (2011 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-642/2011). Išanalizavus Š. J. pateiktą Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, daroma išvada, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas, formuluodamas šiame dokumente kaltinimą apie tarnybinį nusižengimą, apsiribojo abstrakčiu nurodymu, kad pareiškėjas pažeidė Molėtų rajono PK VPS PB vado pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktus, kuriuose numatyta, kad šią pareigybę einantis policijos pareigūnas planuoja, organizuoja, koordinuoja ir asmeniškai atsako už būriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Duomenų, apie konkrečius veiksmus, kuriuos Š. J., planuodamas, organizuodamas ir koordinuodamas Molėtų rajono PK VTS PB veiklą, privalėjo atlikti 2014-09-12, apie 3.30 val., ir kurių jis nurodytu laiku neatliko ar netinkamai atlikto, kokie žalingi padariniai kilo dėl konkretaus pareiškėjo neveikimo ar netinkamo veikimo, Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nenurodyta. Teismo vertinimu, ši Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo dalis suformuluota nekonkrečiai, taip pažeidžiant Tvarkos aprašo 20 punkto reikalavimus.

Pagal Tvarkos aprašo 20 punktą, pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamas pareigūnas ne tik pasirašytinai informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises, jame pateikiami ir tikrintojo turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Tvarkos aprašo 20 punkte nurodytas reikalavimas pateikti duomenis reiškia reikalavimą į pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo įrašyti turimus duomenis tam, kad tikrinamas pareigūnas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas, ir, gindamas savo teises, pateikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Atsižvelgus į Tvarkos aprašo priede nurodytos Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formą, daroma išvada, kad šiame dokumente privaloma nurodyti įtariamo tarnybinio nusižengimo faktines aplinkybes, kuriomis pripažįstamos faktinės, objektyviai įtariamą pažeidimą patvirtinančios aplinkybės (konkretūs pareigūno veiksmai (neveikimas), įtariamo pažeidimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pranešime dėl tarnybinio nusižengimo privaloma išdėstyti esminius objektyviuosius įtariamo nusižengimo požymius – konkrečią veiką, pažeidimo padarymo būdą, priemones, laiką, vietą, veikos padariniai ir pan.. Pagal suformuotą aiškinimą, neprivaloma pateikti tikslios teisinės galimai padaryto nusižengimo kvalifikacijos, kuri paaiškėja ir nustatoma tik atlikus tarnybinį patikrinimą bei surašius tarnybinio patikrinimo išvadą (2011 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-339/2011). Išvados 10-jame lape ją rengęs tikrintojas išvardino, kokias funkcijas, vykdydamas tarnybines pareigas, privalėjo atlikti Š. J., ir konstatavo, kad 2014-09-12, apie 3.30 min. jam priklausančių pareigų pareiškėjas nevykdė (33 b. l.). Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenimis, pareiškėjui papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame būtų nurodyti tokių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, nebuvo įteiktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teisės normų, reguliavusių pareigūno informavimo apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą tvarką, taikymą, nurodė, kad nors Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 17 punkte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. IV-308 redakcija), nagrinėjamo ginčo atveju – Tvarkos aprašo 20 punkte, numatyta papildomo pranešimo apie tyrimo dalyko išplėtimą pateikimo tvarka ir tokio pateikimo būtinumas, tačiau tai nereiškia, kad tuo atveju, jeigu yra nustatoma naujų ir pirmame pranešime nenurodytų pareigūno tariamai padarytų nusižengimų požymių bei nusprendžiama juos ištirti, papildomas pranešimas apie tarnybinio tyrimo dalyko išplėtimą nėra būtinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, darydamas tokią išvadą pažymėjo, jog aukščiau nurodytos nuostatos paskirtis lemia tai, kad apie bet kokį pareigūno atžvilgiu pradėtą tarnybinį tyrimą šiam pareigūnui turi būti pranešta. Tokio pranešimo būtinumas nėra formalus tarnybinio tyrimo procedūros reikalavimas, kadangi su pranešime dėl tarnybinio nusižengimo suformuluotu įtarimu siejama pareigūno teisė duoti atitinkamus paaiškinimus ir nustatytomis priemonėmis būdais gintis nuo jam pareikšto įtarimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tiriamo pareigūno nežinojimas apie jam pareikštų įtarimų apimtį arba apie jam reiškiamus papildomus įtarimus vertinamas kaip jo teisės į gynybą ir pagrindinės administracinio sprendimo priėmimo procedūros - taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą - pažeidimas (2012 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1643/2012).

Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, sprendžia, kad pareiškėjui Š. J. tarnybinė nuobauda už Molėtų rajono PK VTS PB vado pareigybės aprašymo 17.1 ir 17.4 punktų bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Dėl šios priežasties kaltinimas dėl išvardintų teisės normų pažeidimo iš Išvados šalinamas.

Statuto 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Nuostatos, kurių laikomasi skiriant tarnybines nuobaudas, nurodytos ir Tvarkos aprašo 5 punkte. Pagal Tvarkos aprašo 5.2 punktą, skiriant tarnybines nuobaudas, turi būti atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, jog pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, todėl teismo pareiga yra įvertinti nusižengimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-360/2013). Pagal suformuotą teisminę praktiką, teismas turi teisę švelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą, jeigu ji aiškiai per griežta, o teisinės atsakomybės priemonės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-649/2013).

Išvadoje nurodyta, kad Š. J. vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1997-03-05, o Molėtų rajono PK VPS PB vadu – nuo 2011-08-01, tarnybos metu buvo 18 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi (39 b. l.). Išsamūs pareiškėją apibūdinantys duomenys pateikti Molėtų rajono PK viršininko parengtoje charakteristikoje. Joje Š. J. apibūdinamas kaip išmanantis darbo specifiką, turintis pakankamai teorinių žinių ir sugebantis jas pritaikyti tarnyboje, jas nuolat tobulinantis ir gilinantis, gerai besiorientuojantis įvairiose situacijose, sugebantis analitiškai ir logiškai mąstyti, kvalifikuotai sprendžiantis dalykinius klausimus. Apibūdinant pareiškėjo asmenines savybes, nurodoma, kad Š. J. yra principingas, iniciatyvus, sugebantis dirbti kolektyve, lengvai bendraujantis, sugebantis išklausyti kitas nuomones (96 b. l.). Š. Jakimavičiaus asmens bylos išrašo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo; nuo 1993-09-27 buvo paskatintas įvairiais būdais - piniginėmis premijomis, vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, padėkomis, vardinėmis dovanomis, apdovanotas policijos pasižymėjimo ženklais „Už nuopelnus“, „Už nepriekaištingą tarnybą“, policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas sargas“, atminimo ženklu „Tėvynės labui“; pareiškėjo elgesys Etikos komisijoje nesvarstytas, pareiškėjo tarnybinė veikla 2013 metais įvertinta „gerai“ (100-105 b. l.). Pažymėtina, kad tikrintojas Išvadoje nurodė, jog pareiškėjas nuo 2013-03-01 iki 2014-08-31 atliko 31 patikrinimą, 67 kartus tikrino Molėtų rajono PK pareigūnų neblaivumą, ir ši Molėtų rajono PK VPS PB vado Š. J. tarnybinė veikla nurodyta kaip gerosios praktikos pavyzdys (37 b. l.). Išvardinti duomenys leidžia teigti, kad Š. J., ilgamečio vidaus tarnybos pareigūno, tarnybinė veikla vertinama gerai. Nurodytą aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir atsakovo atstovė A. P.

Be to, sprendžiant dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikties proporcingumo, tikslingumo kriterijams, teismo nuomone, įvertintinos ir nagrinėjant bylą nustatytos priežastys, dėl kurių pareiškėjas tarnybos metu ilsėjosi. Pareiškėjas nurodė, kad dėl asmeninių priežasčių tarnybinį patikrinimą atlikusiam pareigūnui ar tarnybinę nuobaudą skyrusiam policijos vadovui apie priežastis, dėl kurių jis apsisprendė pailsėti, paaiškinimų neteikė. Utenos AVPK atstovai taip pat patvirtino, kad atsakovui apie Š. J. turėtas sveikatos problemas nebuvo žinoma, nes atliekant tarnybinį patikrinimą, apie jas pareiškėjas nepranešė. Utenos AVPK atstovė A. P. 2015 m. vasario 10 d. teismo posėdyje nurodė, kad, jeigu atliekant tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas būtų nurodęs apie savo sveikatos problemas, būtų svarstytas švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimas. Teismo posėdyje Š. J. paaiškino, kad 2014-09-12, apie 3. 30 val. patikrinimo metu ilsėjosi dėl jį ištikusio nugaros skausmo bei nurodė, kad šeimos gydytoja diagnozavo sveikatos sutrikimus ir paskyrė gydymą. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais pareiškėjo paaiškinimais, kadangi juos patvirtina viešosios įstaigos Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateikti duomenys. Šie duomenys patvirtina, kad Š. J. 2014-09-02 lankėsi pas šeimos gydytoją ir skundėsi naktimis ir po fizinio krūvio juntamais skausmais juosmens ir kryžmens srityse. Pareiškėjui buvo diagnozuota radikulopatija ir stuburo osteochondropatija, paskirtas medikamentinis gydymas bei reabilitacinės procedūros. Be to, dėl nurodytų sveikatos sutrikimų pareiškėjas nuo 2014-11-24 iki 2014-12-05 gydėsi Trakų medicininės reabilitacijos centre. Liudytojas D. B. nurodė, kad Š. J. 2014 m. rugsėjo 11 d. – 12 d. patruliavimo metu skundėsi nugaros skausmu. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad tarnybinio nusižengimo padarymą sąlygojo pareiškėjo turėti sveikatos sutrikimai.

Išanalizavus byloje pateiktus duomenis apie atliktas tarnybinio patikrinimo procedūras ir jų terminus, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą, Tvarkos aprašo ir Vidaus tarnybos statuto nustatytų procedūrinių taisyklių pažeidimų nenustatyta. Tačiau teismas sprendžia, kad Utenos AVPK, spręsdamas dėl skirtinos Š. J. tarnybinės nuobaudos ir vertindamas padarytą tarnybinį nusižengimą, jo padarymo priežastis, Š. J. asmenybę, netinkamai taikė Statuto 26 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos aprašo 5 punkto nuostatas, reglamentuojančias tarnybinės nuobaudos parinkimą. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tarnybinės nuobaudos, kaip teisinės atsakomybės priemonės, tikslai Š. J. atžvilgiu gali būti pasiekti taikant Statuto 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tarnybinę nuobaudą ? pastabą.

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, Utenos AVPK viršininko 2014 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo Š. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir Š. J. paskirtą tarnybinę nuobaudą ? griežtą papeikimą pakeisti tarnybine nuobauda ? pastaba.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.