Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-03-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-322-308/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
2YT-322-308/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Pareiškėjas
R. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio J. V. palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinis J. V., gim. (duomenys neskelbtini). Iki sutuoktinio mirties pareiškėja su sutuoktiniu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas (duomenys neskelbtini) sutuoktinio vardu ir inventorizuotas (duomenys neskelbtini). Šiame name pareiškėja gyvena iki šiol, jį prižiūri ir tvarko, šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Taip pat šiame name su pareiškėja gyvena ir jos sūnaus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukros - G. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini). Jų gyvenamoji vieta taip pat deklaruota minėtu adresu. Pareiškėja anūkėmis rūpinasi nuo pat jų vaikystės, buvo paskirta jų laikinąja globėja. 2014-03-04 Varėnos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-73-547/2014, pareiškėjos sūnui J. V., gim. (duomenys neskelbtini), neterminuotai apribota tėvų valdžia, panaikinta anūkėms paskirta laikinoji globa, bei G. V. nuolatine rūpintoja ir G. V. nuolatine globėja buvo paskirta pareiškėja. Tad šis namas yra vienintelė pareiškėjos ir jos anūkių gyvenamoji vieta. Mirties momentu, apart šio namo, pareiškėjos sutuoktinis J. V., tuo metu, savo vardu jokio kito nekilnojamojo turto neturėjo. 1992-12-02 Varėnos rajono Matuizų apylinkės viršaitis išdavė pažymą, apie tai, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, todėl pareiškėja buvo įsitikinusi, kad daugiau jokių procedūrų dėl paveldėjimo atlikti nereikia. 1999-08-04 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sprendimas), J. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,15 ha žemės sklypo dalį (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), iš jam tenkančio nekilnojamojo turto - 3,31 ha žemės, esančio Alytaus aps., Varėnos r., Kuršių k. Sprendimo 4 punkte, buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į J. V. tenkančią žemės valdos dalį - 2,16 ha žemės, bus atkurtos vėliau perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą Vilniaus apskrities Šalčininkų rajone. Sprendimo 6 punkte nurodyta, kad vienas sprendimo egzempliorius įteikiamas J. V. paveldėtojams. Remiantis nurodytu sprendimu, 2006-02-03 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), J. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0.3100 ha (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir 1.0400 ha (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) žemės sklypus ir šie žemės sklypai, pareiškėjos prašymu, buvo atkurti (duomenys neskelbtini). Iš J. V. tenkančio nekilnojamojo turto - 3,31 ha žemės, liko neatkurta 0,81 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Visi aukščiau paminėti atkurti žemės sklypai buvo įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre sutuoktinio vardu. Atkūrus sutuoktiniui tenkančią nuosavybės teisę į žemės sklypą, pareiškėja pradėjo apdirbinėti žemę, kiekvienais metais, ir iki šiol, sodina įvairias daržoves, nes tai yra vienas iš pagrindinių jos su anūkėmis pragyvenimo šaltinių, stengiasi prižiūrėti pasėlių plotus, kad jie nebūtų apleisti. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad daiktines teises į žemės sklypus bet kada gali įsiregistruoti savo vardu, nes buvo išduotas sprendimas turto paveldėtojams, t.y. pareiškėjai. Tačiau, jai pradėjus tvarkytis šio turto teisinę registraciją savo vardu, paaiškėjo, kad to atlikti negali, nes nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja priėmė jo palikimą, o terminas palikimui priimti yra praleistas. Dėl šios priežasties, minėtas turtas Nekilnojamojo turto registre liko registruotas mirusio pareiškėjos sutuoktinio, J. V., vardu. Pareiškėjos vaikai, t.y. sūnūs J. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra R. L., gim. (duomenys neskelbtini), į jiems priklausančią tėvo palikimo dalį nepretendavo ir nepretenduoja.

Nors ir faktiškai pareiškėja priėmė visą sutuoktinio nekilnojamąjį turtą nuo pat jo mirties pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šiuo metu, atkūrus nuosavybės teises nekilnojamajam turtui, priklausiusiam jos sutuoktiniui, ji negali registruoti savo vardu nekilnojamojo turto registre. Dėl išvardintų priežasčių, šiuo metu pareiškėjai, kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinei, negali būti išduotas ir paveldėjimo teisės liudijimas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškimui neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais. Prašo civilinę bylą nagrinėti nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

J. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina mirties liudijimo CF Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 7).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po sutuoktinio J. V. mirties jam priklausiusią turto dalį kaip savo iškart pradėjo valdyti, naudoti ir disponuoti pareiškėja R. V.. Po sutuoktinio mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja ir šiandien naudoja jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, prižiūri, rūpinasi, tvarko.

J. V. mirė dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui, kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalis (1964 m. redakcija) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 punktas). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50-5.51 straipsniai.). CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Iš pareiškėjos išdėstytų paaiškinimų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėja palikimą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė, kadangi po sutuoktinio J. V. mirties ir toliau liko gyventi tame name, kuris buvo įgytas sutuoktinio vardu.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po J. V. mirties likusį palikimą priėmė pareiškėja R. V., nes pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti, t. y. šiuo turtu naudojasi, prižiūri, išlaiko. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra, pareiškėjos ir jos mirusio sutuoktinio sūnus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra R. L., gim. (duomenys neskelbtini), į jiems priklausančią tėvo palikimo dalį nepretendavo ir nepretenduoja, kitų paveldėtojų nėra.

Pareiškėja nurodė pakankamai aplinkybių, kurios yra patvirtintos rašytiniais dokumentais, t. y. Varėnos rajono Matuizų apylinkės viršaičio (duomenys neskelbtini) pažyma, Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-08-04 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 10), t. y. įrodė prašomus nustatyti faktus.

Iš Varėnos rajono II-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2017-03-14 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. V. paveldėjimo byla nevesta (b. l. 40).

Pareiškėja savo vyro J. V. turtą po jo mirties pradėjo valdyti kaip savo iš karto po jo mirties, t. y. įstatymų nustatyto termino nepraleido.

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas CF Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas