Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB „E.“ (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2020 m. lapkričio 17 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas ne mažesnis nei 1,50 promilės girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu du kartus trenkė sugyventinei E. S. į dešinės pusės smilkinį bei du kartus trenkė kumščiu į dešinįjį skruostą, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai E. S. poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje ir skruoste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. K. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2020 m. lapkričio 17 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas ne mažesnis nei 1,50 promilės girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu peiliu supjaustė E. S. priklausantį pūkinį paltą 179,95 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajai E. S. 179,95 eurų materialinę žalą.

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

2020 m. lapkričio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. K. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam suprantamas, savo kaltę pilnai pripažįsta, gailisi dėl to ir nurodė, jog 2020 m. lapkričio 17 d., apie 19.30 val., jis grįžo į namus neblaivus, kuriuose iki 22.00 val. tarpais vartojo alų. Namuose tuo metu buvo jo sugyventinė E. S.. Apie 22.00 val. tarp jo ir sugyventinės kambaryje dėl buitinių priežasčių įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir abiejų rankų kumščiais sudavė sugyventinei per galvą ir į veido sritį, galimai pataikydamas jai į dešinį skuostą, nes tuo metu sugyventinė nuo jo smūgių dengėsi veidą rankomis. Kai liovėsi jai smūgiuoti, ji išbėgo iš buto, o po kurio laiko į butą atvyko policijos pareigūnai. Jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir uždarytas į areštinę, o jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis labai gailisi, kad sudavė sugyventinei įtarime nurodytus smūgius ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą, nori jos atsiprašyti ir pasižada ateityje taip nesielgti (e. b. l. 95-97).

2022 m. balandžio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis R. K. parodė, kad jis laikosi savo anksčiau duotų parodymų, kuriuos pilnai patvirtino. Savo kaltę pilnai pripažįsta, dėl to kas įvyko labai gailisi. Nori patikslinti, kad E. striukę jis supjaustė peiliu, peilį paėmė iš virtuvės, buvo supykęs. E. padarytą žalą dėl striukės sugadinimo atlygino. Sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 111-113).

2022 m. balandžio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis R. K. parodė, kad jis laikosi savo anksčiau duotų parodymų, kuriuos pilnai patvirtino (e. b. l. 118-120).

2020 m. lapkričio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d., apie 22.00 val., jos sugyventinis R. K. grįžo namo neblaivus. Ji tuo metu buvo miegamajame, gulėjo lovoje. Jam būnant virtuvėje, ji girdėjo, kaip jis kalbėjo su savo motina V. K.. Iš jų pokalbio girdėjo, kaip jis sakė „Nu dabar tai aš jai padarysiu“, jis tuo metu kalbėjo apie ją, nes yra labai šykštus ir pyko, kad ji už 179 eurus nusipirko naują striukę. Tada jis motinos paprašė įpilti jam alkoholinių gėrimų, ji jam įpylė ir apie 30 minučių jis, būdamas virtuvėje, vartojo alkoholinį gėrimą. Vėliau jis atėjo į miegamojo kambarį, kur ji gulėjo lovoje. Ji tuo metu atsisuko į kitą pusę nuo jo, kad nežiūrėti jam į akis, nes kai jam žiūrima į akis, jis tampa labai agresyviu. Jis užėjęs į miegamąjį įsijungė muziką garsiai. Vėliau nutraukė patalynę, su kuria ji buvo užsiklojusi, bei pradėjo garsiai šaukti „kur striukė!?“. Jai atsistojus, jis rankos kumščiais (su kuriuo kumščiu tiksliai negali pasakyti) du kartus trenkė jai į dešinės pusės smilkinį bei du kartus trenkė kumščiais į dešinįjį skruostą, šiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Ji tada pabėgo į vonios kambarį ir užsidarė vonioje. Tada ji girdėjo, kaip jis šaukė „Kur striukė“, bei girdėjo, kaip jis nubėgo į virtuvę ir paėmė peilį. Vėliau radęs paslėptą jos mėlynai juodos spalvos pūkinę striukę ją suplėšė su peiliu. Peilis buvo geležinis, mažas. Ji tada išbėgo į laiptinę ir nubėgo pas kaimynus, jie neapsidžiaugė, kad ji atėjo pagalbos prašyti, nes tai buvo jo geri draugai, tačiau jie leido jai iškviesti policiją. Po kelių minučių atvažiavo policija ir sulaikė jos sugyventinį. Striukės vertė 179,95 eurai, ją nusipirko 2020 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašą pateiks prie savo apklausos. Sugyventinis prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau į policiją ji ankščiau nesikreipė. Kiek ji žino, jo motina surinko visus pūkus ir striukę išmėtė. Prašau dėl jai sukelto fizinio skausmo ir jos sugadinto turto pradėti ikiteisminį tyrimą (e. b. l. 29-31).

2021 m. kovo 2 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji E. S. parodė, jog ji nori papildyti savo anksčiau duotus parodymus ir nurodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d., po to, kai sugyventinis ją sumušė, greitoji ją pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ją apžiūrėjo gydytojai, po apžiūros ji buvo paleista namo. Kitą dieną ji skambino savo gydytojai į (duomenys neskelbtini) polikliniką, gydytoja Š. jai išdavė nedarbingumo lapelį. Nedarbinga buvo apie 14 dienų, nes ant veido po sumušimo atsirado mėlynės ir tokiu veidu į darbą ji eiti negalėjo. Taip pat jai labai stipriai skaudėjo galvą, negalėjo prie jos prisiliesti. Taip pat nori pareikšti civilinį ieškinį, nes nepataisomai buvo sugadinta jos ką tik nupirkta pūkinė striukė, kurią pirko prieš įvykį, t. y. 2020 m. lapkričio 9 d. parduotuvėje „Monton“, striukės vertė 179,95 eurų (prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prideda striukės pirkimo kvitus). Dėl įvykio jai padaryta 179,95 eurų materialinė žala. R. jos striukę supjaustė peiliu jai matant. Taip pat nori pasakyti, kad taikytis su R. K. nesutinka, nes R. smurtavo prieš ją jau ne pirmą kartą, tiesiog anksčiau ji nesikreipė į policiją, iki šiol dėl to, kas įvyko, R. jos neatsiprašė, neatlygino jai padarytos žalos dėl striukės sugadinimo. Prašė ikiteisminio tyrimo medžiagoje ją pripažinti civiline ieškove, nes dėl striukės sugadinimo jai padaryta 179,95 eurų materialinė žala. Be to, striukė, nors ir sugadinta, ji jai grąžinta nebuvo (e. b. l. 35-38).

2021 m. balandžio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji E. S. parodė, kad jai pranešta apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, ji tam neprieštarauja. Taip pat patvirtino, kad R. K. pilnai atlygino jai padarytą materialinę žalą, jam jokių pretenzijų neturi, nuo civilinio ieškinio atsisako (e. b. l. 41-43).

2021 m. vasario 18 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. K. parodė, kad ji sutinka duoti parodymus ir nurodė, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai, gyvena ji, jos sūnus R. K. bei jo dukra T. K.. Iki 2020 m. lapkričio 18 d. kartu su jais gyveno R. sugyventinė E. S.. R. su E. gyveno kartu apie 5 metus. 2020 m. lapkričio 18 d., jau vėlai vakare, kai ji jau atsigulė miegoti, iš kito kambario, kur gyveno sūnus su sugyventine, išgirdo barnius, sugyventinė ir sūnus šaukė. Ji nusprendė eiti pasižiūrėti, kas vyksta. Kai ji išėjo į koridorių, pamatė, kad E. išbėgo iš buto. Kai E. bėgo, pamatė, kad jos skruostas, dešinės pusės, paraudęs. Ji nespėjo paklausti E., kas įvyko. Ji nuėjo pas sūnų į kambarį, kuriame pamatė suplėšytą E. pūkinę striukę. Sūnus išbėgo iš namų ieškoti E., neužilgo sūnus grįžo, lydimas pareigūnų, atėjo į namus ir E.. Pareigūnai kalbėjo su E. bei R., o jos paprašė išeiti iš kambario, ji buvo virtuvėje. Vėliau R. pareigūnai išvežė, o E. medikai pristatė į ligoninę. Suplėšytą striukę ji tą vakarą išmėtė. Kitą dieną E. atėjo pas juos į namus pasiimti savo daiktų, jokių sužalojimų ant jos veido ji nepastebėjo. Kiek jai žinoma, sūnus norėjo atsiprašyti E., atlyginti jai padarytą žalą už suplėšytą striukę, tačiau E. atsisakė. 2020 m. lapkričio 18 d., kai vyko konfliktas, jos anūkės T. namuose nebuvo. Tarp E. ir R. ir anksčiau būdavo konfliktų, tačiau muštynių nebūdavo, toks įvykis pirmas (e. b. l. 73-76).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2021 m. kovo 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad 2021 m. kovo 16 d. dalyvaujant specialistui buvo apžiūrėti nukentėjusiosios E. S. medicininiai dokumentai, gauta išvada: E. S. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje ir skruoste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2020 lapkričio 17 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (e. b. l. 49, 50-51).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu E. S. pripažinta nukentėjusiąja (e. b. l. 32).

UAB „BALTIKA LIETUVA“ parduotuvės „MONTON“ mokėjimo kvitas patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 9 d. šioje parduotuvėje buvo nupirkta „UNATINE“ pūkinė striukė, kurios vertė 179,95 Eur (e. b. l. 39).

2021 m. kovo 4 d. SEB banko mokėjimo nurodymas patvirtina, jog R. K. pervedė E. S. 170 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „žala už striukę“ (e. b. l. 40).

Iš ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikto 2021 m. vasario 25 d. civilinio ieškinio matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė 50,97 Eur turtinės žalos, nes nukentėjusioji E. S. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (e. b. l. 54-56).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 5 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (e. b. l. 60-61).

2021 m. balandžio 15 d. SEB banko mokėjimo nurodymas patvirtina, jog R. K. pervedė Vilniaus teritorinė ligonių kasai 50,97 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už E. S. gydymą“ (e. b. l. 62).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARAA 0129 duomenys patvirtina, kad R. K. 2020 m. lapkričio 17 d., apie 23.28 val., buvo nustatytas 1,50 promilės girtumas (e. b. l. 78).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. K. savo sugyventinei E. S., su kuria kartu gyveno, nežymiai sutrikdė jos (E. S.) sveikatą.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra nurodyta, jog R. K. 2020 m. lapkričio 17 d., apie 22 val., nusikalstamą veiką padarė būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu du kartus trenkė sugyventinei E. S. į dešinės pusės smilkinį bei du kartus trenkė kumščiu į dešinįjį skruostą, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai E. S. poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje ir skruoste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad R. K. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Iš kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio duomenų, nustatyta, kad kaltinamasis 2020 m. lapkričio 17 d. grįžo namo išgėręs ir tą vakarą toliau vartojo alkoholinius gėrimus (kaltinamojo teigimu, alų), o 2020 m. lapkričio 17 d., apie 23.28 val., kaltinamajam buvo nustatytas 1,50 promilės girtumas, taigi nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog yra įrodyta, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas ne mažesnis nei 1,50 promilės girtumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad R. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. K. smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2020 m. lapkričio 17 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas ne mažesnis nei 1,50 promilės girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu du kartus trenkė sugyventinei E. S. į dešinės pusės smilkinį bei du kartus trenkė kumščiu į dešinįjį skruostą, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai E. S. poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje ir skruoste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje

BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvusis – kaltė (tyčia). Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą numatytas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra ne mažesnė nei 3 MGL, bet ne didesnė nei 5 MGL. Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos.).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra nurodyta, jog R. K. 2020 m. lapkričio 17 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu peiliu supjaustė E. S. priklausantį pūkinį paltą 179,95 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajai E. S. 179,95 eurų materialinę žalą. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad R. K. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Iš kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio duomenų, nustatyta, kad kaltinamasis 2020 m. lapkričio 17 d. grįžo namo išgėręs ir tą vakarą toliau vartojo alkoholinius gėrimus (kaltinamojo teigimu, alų), o 2020 m. lapkričio 17 d., apie 23.28 val., kaltinamajam buvo nustatytas 1,50 promilės girtumas, taigi nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog yra įrodyta, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas ne mažesnis nei 1,50 promilės girtumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad R. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. K. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2020 m. lapkričio 17 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas ne mažesnis nei 1,50 promilės girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu peiliu supjaustė E. S. priklausantį pūkinį paltą 179,95 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajai E. S. 179,95 eurų materialinę žalą. Sugadintos turto vertė viršija 3 MGL, bet nesiekia 5 MGL, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. K. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tik papildomai prašė esant galimybei sumažinti jam paskirtą bausmę (e. b. l. 121-123, 125).

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, jog pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras prie kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nieko nenurodė, tačiau teismas konstatuoja, kad įvertinus kaltinamojo R. K. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, turi būti pripažintina ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinamojo įspėjimas dėl galimybės pripažinti minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra būtinas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-15-489/2019).

Teismas, skirdamas R. K. bausmes, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į R. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formas ir rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, nusikalstamų veikų padarytas žalas – tiesiogine tyčia padarytos dvi baigtos nusikalstamos veikos, iš kurių viena priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje), veika padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, o kita priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje), į tai, kad buvo padaryta žala, tačiau ji atlyginta. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę– nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. K. – darbingo amžiaus, išsiskyręs, dirbantis UAB „E.“ (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 83), administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 82), neteistas (e. b. l. 81), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo R. K. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas ir prokuroro siūlomas švelniausias bausmės rūšis – viešuosius darbus, jų dydžius nustatant artimus šių bausmių minimumui (BK 46 straipsnis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomi bausmių dydžiai (už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 3 mėnesiai viešųjų darbų, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, 2 mėnesiai viešųjų darbų), atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingi padarytoms nusikalstamoms veikoms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, taikant bausmių apėmimą (yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius), skirtina subendrinta 3 mėnesiai viešųjų darbų bausmė. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 17 d. 22.20 val. iki 2020 m. lapkričio 18 d. 13.31 val. (e. b. l. 87, 103), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinama (e. b. l. 100-101).

Nukentėjusiajai E. S. turtinė žala atlyginta, ji pretenzijų neturi, Vilniaus teritorinė ligonių kasai padaryta turtinė žala atlyginta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – kompaktinis diskas, esantis voke prie galinio bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 2 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir R. K. skirti subendrintą 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. skirti 2 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 17 d. 22.20 val. iki 2020 m. lapkričio 18 d. 13.31 val. (vieną parą), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – kompaktinį diską, esantį voke prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-44 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Vykdydama viešųjų darbų bausmę, probacijos tarnyba turi teisę:

1) kviesti nuteistąjį atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);

2) neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų, įstaigų, organizacijų valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją, reikalingus viešųjų darbų bausmei įvykdyti, arba susipažinti su šia informacija;

3) tvarkyti nuteistųjų asmens duomenis;

4) sudaryti ir nutraukti sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė;

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.