- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-1581-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18438-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- K. Č.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1573-127/2013 pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo ir atsakovo V. Ž. priešieškinį ieškovei K. Č. dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, kurioje teikianti išvadą institucija yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. Č. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą po 1 850 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 6 050 Lt išlaikymą vienkartine pinigų išmoka; 33 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Posėdžio metu ieškovė sumažino reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 10800 Lt (600 Lt x 18 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą; reikalavimo priteisti 6 050 Lt vienkartinę išmoką atsisakė. Paaiškino, kad 2004-05-30 šalys susilaukė dukros A. Ž., V. Ž. tėvystė patvirtinta moksliniais įrodymais (DNR ekspertizės išvada). Vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis, jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. Nepilnametės A. Ž. tėvai nuo 2011-07-15 gyvena skyrium. Nurodė, kad atsakovas neduoda lėšų dukros išlaikymui. Neįgalios dukros poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti virš 2 000 Lt. Kadangi ieškovė neturi nuosavo būsto, ji priversta nuomotis gyvenamąsias patalpas. Ieškovė dirba Vilniaus apskrities VPK migracijos skyriuje, gauna 850 Lt darbo užmokestį, išlaikyti dukrą jai padeda tėvai.
Atsakovas V. Ž. priešieškiniu prašė teismo sprendimu patvirtinti jo siūlomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, - kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 19:00 val. Nurodė, kad ieškovės reikalaujamo išlaikymo suma neatitinka atsakovo finansinių galimybių. Atsakovas dirba UAB „GILOJA“ direktoriumi, gauna 275 Lt darbo užmokestį, iš atsakovo yra priteista didelė paskolos suma bankui.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad priimant sprendimą tiek dėl išlaikymo dydžio, tiek dėl bendravimo su tėvu tvarkos, būtina atsižvelgti į nepilnametės A. sunkų neįgalumą, kad vaikas yra su specialiais poreikiais. Abu tėvai privalo išlaikyti neįgalų, turintį specialių poreikių vaiką. Tėvo siūloma bendravimo su dukra tvarka netinkama, nes būtina atsižvelgti į specialistų medikų rekomendacijas (CK 3.178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, viršijant pareikštus reikalavimus: nustatė nepilnametės A. Ž. gyvenamąją vietą su motina K. Č.; priteisė iš tėvo V. Ž. išlaikymą nepilnametei dukrai A. Ž. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2012-12-31, kol dukra sulauks pilnametystės, išskaičiavus V. Ž. sumokėtas išlaikymo sumas iki sprendimo priėmimo, ir 10 010 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnametės dukros atstovei – motinai K. Č., priteistą sumą periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatė tėvo V. Ž. bendravimo su nepilnamete dukra A. Ž. tokią tvarką – 1) pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 10:00 val. iki 19:00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje ar bet kurioje kitoje vietoje dalyvaujant ar nedalyvaujant vaiko motinai; 2) švenčių dienomis pagal žemiau pateiktą grafiką nuo 10:00 val. iki 19:00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje ar bet kurioje kitoje vietoje dalyvaujant ar nedalyvaujant vaiko motinai:
Šventės pavadinimasLyginiai metaiNelyginiai metaiVaiko gimtadienisTėvasMotinaNaujųjų metų išvakarėsTėvasMotinaNaujieji metaiMotinaTėvasKalėdų išvakarės (Kūčios)MotinaTėvasKalėdosTėvasMotinaVelykosMotinaTėvasKiekvienų metų Motinos dienaMotinaKiekvienų metų Tėvo dienaTėvasTėvo/Motinos gimtadieniaiKiekvienais metaisKiekvienais metais
Priėmė K. Č. atsisakymą reikalavimo priteisti iš V. Ž. vienkartinę 6 050 Lt išmoką ir bylą šioje dalyje nutraukė. Priteisė iš K. Č. turėtas 144 Lt bylinėjimosi išlaidas V. Ž.. Priteisė iš K. Č. į valstybės biudžetą 20 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš V. Ž. į valstybės biudžetą 216 Lt žyminį mokestį ir 20 Lt (dvidešimties litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Pasisakydamas dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnametei A. Ž. nustatytas sunkus neįgalumas, jai valstybė moka 1 026 Lt šalpos pensiją ir priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją Pažymėjo, kad mergaitė turi specialių poreikių, susijusių su sveikata, todėl jos išlaidų dydžio negalima sieti tik su minimalia alga. Nurodė, kad kai kurios ieškovės pateiktoje išlaidų suvestinėje nurodytos išlaidos yra padidintos, kitos iš vis neegzistuoja, todėl konstatavo, kad dabartiniu metu vidutiniškai per mėnesį mergaitės išlaikymui būtina skirti 2 200 Lt. Kadangi dalį šios sumos apmoka valstybė, tai likusius 1 200 Lt per mėnesį privalo skirti abu tėvai lygiomis dalimis, t.y. po 600 Lt. Nustatė, kad ieškovė išskaičiavus mokesčius gauna apie 850 Lt darbo užmokestį, turi automobilį Seat Leon. Atsakovas V. Ž. gauna 275 Lt darbo užmokestį, turi skolų kreditoriams. Tačiau pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovas turi skolų, nesudaro teisinio pagrindo nepriteisti nepilnametei dukrai A. tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jos poreikius.
Pasisakydamas dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgė į šalių dukros neįgalumą ir gydytojų rekomendacijas bei į motinos pareiškimą, kad, tėvui bendraujant su A. kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 19:00 val., jai neliktų laisvo savaitgalio ir jos negalėtų išvykti pas senelius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti 125 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką – kas antrą mėnesio savaitgalį (nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val.). Nurodo, jog byloje nėra objektyviai surinktų duomenų, kodėl vaiko išlaikymui reikalinga būtent tokia suma. Paaiškino, kad jo mėnesinė alga sudaro 275 Lt, atsižvelgiant į tai, jam neįmanoma teikti 600 Lt išlaikymo. Jo verslas bankrutavo, teismuose vyksta teisminiai ginčai dėl laidavimo, jam taip pat reikia rūpintis invalide motina. Anot apelianto, teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarku iš esmės eliminuoja jo teisę tinkamai dalyvauti vaiko auklėjime, tuo labiau, kad didžiąją gyvenimo dalį vaikas gyveno apelianto aplinkoje.
Atsiliepimas
Ieškovė K. Č. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Pasisakydama dėl priteisto išlaikymo dydžio nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaikui per mėnesį būtina skirti 2 200 Lt. Šią sumą teismas mažino iš valstybės gaunama šalpos pensija ir priežiūros išlaidų tiksline kompensacija. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vaiko išlaikymui trūkstamą sumą per mėnesį privalo skirti abu vaiko tėvai lygiomis dalimis, t.y. po 600 Lt. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių įrodymų, kad jo darbingumas būtų apribotas, dėl ko jis negali papildomai įsidarbinti ir išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Pasisakydama dėl teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovė nurodo, kad vaiko liga (Dauno sindromas) lemia tai, jog vaiko raida atsilieka, vaikas sunkiau prisitaiko svetimoje aplinkoje, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklėsčiusią situaciją, sunkiai reiškia savo mintis, turi kalbos sutrikimų. Jei vaikas atsakovui būtų atiduodamas visam savaitgaliui, vaiko psichika gali būti sutraumuota. Vaiką gydantys gydytojai taip pat rekomendavo svetimoje aplinkoje vaikui būti ne ilgiau 2-3 valandas su sąlyga, kad vaiką lydės artimas asmuo. Tai patvirtina specialisto išvados iš A. Ž. medicininių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, apeliantas tvirtina, kad teismas neįvertino jo turtinės padėties.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 1, 2 d. nuostatas, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata ir sprendžiama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks kriterijus gali būti taikomas sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo tik būtiniausiems minimaliems jo poreikiams tenkinti. Individualūs vaiko poreikiai, o nagrinėjamu atveju specialūs vaiko poreikiai, kylantys dėl jo ligos (Dauno sindromo) sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį, kuris paprastai yra didesnis už išlaikymą būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų reikalingų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančias aplinkybes bei pateiktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį bei jo finansines galimybes, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas negali teikti šalių nepilnamečiam ir neįgaliam vaikui 600 Lt išlaikymo.
Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010) bei vertinti ją atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (pvz., tėvų sveikatą, jų elgesį siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004).
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės pateiktą minimalių vaiko poreikių paskaičiavimą bei atsižvelgiant į tai, jog nepilnametė dalį išlaikymo gauna iš valstybės, padarė teisinga išvada, kad likusius 1 200 Lt per mėnesį mergaitei privalo skirti abu tėvai lygiomis dalimis, t.y. po 600 Lt. Nesant į bylą pateiktų objektyvių argumentų bei įrodymų, paneigiančių nurodytų išlaidų, reikalingų vaiko pragyvenimui bei jo sveikatai, būtinumą ir protingumą, daroma išvada, kad atsakovas būdamas sveikas, darbingo amžiaus vyras, nesiėmė visų galimų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas dukrai. Byloje nenustatyta, kad atsakovas negali dirbti ir taip pagerinti savo materialinės padėties, su tuo susijusių įrodymų į bylą taip pat nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Taigi daroma išvada, kad atsakovas pajėgus dirbti ir gauti didesnes pajamas, kad būtų patenkinti ne tik atsakovo, bei ir jo dukters poreikiai. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jis nėra pajėgus mokėti 600 Lt išlaikymo.
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Nurodo, kad iš esmės eliminuoja jo teisę tinkamai dalyvauti vaiko auklėjime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, nes asmeninės tėvų teisės ir pareigos, įskaitant ir vaiko auklėjimą, tinkamą jo priežiūrą, rūpinimąsi jo fiziniu vystymusi, sveikata, lavinimu, mokymu, atstovavimą vaikui santykiuose su trečiaisiais asmenimis, vaiko teisių gynimą ir kt., yra įgyvendinamos atsižvelgiant į vaiko interesus. Iš byloje esančių medicininių dokumentų (gydytojo rekomendacijų, b. l. 141) matyti, jog patartina svetimoje aplinkoje vaikui būtų ne ilgiau 2-3 valandas su sąlyga, kad vaiką lydėtų artimas, kartu gyvenantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad vaiko paėmimas kas antrą savaitgalį bendravimui nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., t.y. visam savaitgaliui su nakvyne, kaip prašo apeliantas, gali neigiamai įtakoti mergaitės emocinę būseną. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovo skundžiama dalimi nepažeidžia vaiko interesų, nes nustatyta bendravimo tvarka yra tinkama tėvo teisių įgyvendinimui. Jeigu realiai įgyvendinant teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką po tam tikro laikotarpio galima padaryti neabejotinas išvadas dėl tokios tvarkos pakeitimo būtinumo, jeigu vaiko reakcija ir norai leis spręsti apie jo interesų pažeidimą, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.