Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 65-ANR_N-1722-2018 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 18091383754 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas N. B. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. D. 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 65-ANR_N-1722-2018 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas), kuriuo jis nubaustas įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalį už tai, kad Kauno rajono sav., Užliedžių sen., Vijūkų k., (duomenys neskelbtini), P. B., gim. 2011 m., akivaizdoje, vartojo necenzūrinius žodžius savo sutuoktinės A. B. atžvilgiu, sakydamas „Ne, nesistebėk, nes tavo mama yra kūrva, nes jinai žinojosi, kad ja papis kas nors geriau negu tėtis, ją papis geriau negu tėtis“, ir tokiais savo veiksmais nesudarė dukrai saugios aplinkos, ir tinkamų sąlygų vaikui harmoningai vystytis, tuo N. B. pažeidė LR Civilinio kodekso 3.155 str., 3.165 str., Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str., 21 str.

Skunde pareiškėjas N. B. nurodė, kad tarp jo ir jo sutuoktinės A. B., vyksta santuokos nutraukimo procesas. A. B., civilinėje santuokos nutraukimo byloje visomis įmanomomis priemonėmis siekia įrodyti N. B. bet kokią kaltę ir tokiu būdu prisiteisus nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos su ja nustatymą, jų išlaikymą ir tokiu būdu vienasmeniškai užvaldyti buvusią jungtinę nuosavybę - žemės sklypą ir butą (duomenys neskelbtini), Vijūkai, Kauno r. sav.. Dėl paminėtos priežasties, A. B. į santuokos nutraukimo procesą siekia įtraukti ir nepilnametes dukras A. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusią (duomenys neskelbtini). A. B., siekdama gauti ir į santuokos nutraukimo bylą pateikti pareiškėją neigiamai charakterizuojančius duomenis, nuolatos naudodama garso įrašymo įrangą, provokuoja ir bando įtraukti į priešišką teisei veiką. Šią aplinkybę patvirtina, tai, kad A. B., pareiškėjui būnant namuose, vėlyvą naktį (2018-07-01 apie 1.00 vai.) sugrįžusi su mažamete dukra P. B., prieš tai pasirengusi ir sąmoningai įjungusi garso įrašymo įrenginį, prie dukros pareiškė, kad „už tave yra žymiai geresnių vyrų“. Iš sutuoktinės susirašinėjimo žinučių buvo žinoma apie A. B., neištikimybę, todėl į jos pasakytus paniekos žodžius sureagavo skausmingai ir emocionaliai.

Pareiškėjas pažymi, kad A. B. pateikė ne visą tą vakarą vykusio mūsų pokalbio įrašą ir jo stenogramą, o tik selektyvią, iš konteksto ištrauktą, neobjektyvią jo dalį, kuri neparodo provokacijos, išankstinio pasirengimo, o tuo labiau, neatsižvelgiant į dukros P. B. interesus, bet kokia kaina jį išprovokuoti ir pažeminti dukros akyse. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, nutarimas neteisėtas, nepagrįstas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. D. atsiliepimu prašoma skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. N. B. atžvilgiu surinkta pakankamai tiesioginių jo veikos įrodymų, bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, taikyta poveikio priemonė – įspėjimas, yra teisinga.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad pripažįsta tai, kad išsakė tokio turinio žodžius, tačiau jus išsakė ne dukros atžvilgiu, o sutuoktinės, su kuria vyksta skyrybų procesas. Su dukra santykiai geri. Vyresnė dukra gyvena su juo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas pateikė baigiamąją kalbą, kuri prijungta prie bylos medžiagos (b. l. 34-37), prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teisena N. B. atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad Institucija tyrusi administracinio nusižengimo bylą, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje neįsigilino 2018 m. liepos 1 d. galiojusias teisės normas, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susidariusius teisinius santykius, nesilaikė LR ANK 567 straipsnio nuostatų nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai taikė įstatymus taip pažeisdama Lietuvos Respublikos ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus ir priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir pareiškėjo teises pažeidžiantį nutarimą. Be to, padavus skundą, ir su juo susipažinusi sprendimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija turėdama galimybę, nepasinaudojo LR ANK 625 straipsnio nuostatomis, o pateikė atsiliepimą, aprašydama bendras procesines normas, o dėl materialiosios teisės normų taikymo ir kitų esminių skundo argumentų nepasisakė.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo specialisto S. B. 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikos padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d. Nutarime konstatuotina, kad patikslinimo metu nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kadangi N. B. tyčia yra nukreipta ne į nepilnamečius vaikus, t. y. tokiais savo veiksmais N. B. nesiekė daryti poveikio savo nepilnamečiams vaikams, jo žodžiai yra susiję su pačia pareiškėja ir skirti jų, kaip sutuoktinių, tarpusavio santykiams. Nėra užfiksuotų, kad N. B. tyčiotųsi iš pačių vaikų, o visi įžeidinėjimai yra nukreipti į A. B., bet ne į vaikus. N. B. nekorektiškai ir galimai nederamai vulgariai A. B. išsakomi komentarai, susiję su šių sutuoktinių lytiniu gyvenimu, negali būti vertinami, kaip mažamečių tvirkinamieji veiksmai, todėl, kad visi komentarai adresuojami konkrečiai A. B., o ne jų vaikams, ir aiškiai nukreipti į galimą A. B. pažeminimą, tačiau ne į siekį tvirkinti mažamečius. Nustatytas, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 72 str. (Vaikų teisių pažeidimas). administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 3-6).

2018 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolu atlikta garso įrašo, pateikto A. B. su pareiškimu, nustatyta, kad jame girdisi trys balsai – vyriškas ir moteriškas ir vaikiškas. Atlikta garso įrašo stenograma.

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamojo proceso teisei administracinių nusižengimų tyrimo procese tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pažymėtina, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Iš teismui pateiktos medžiagos bei skundo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas N. B. neginčija paties fakto dėl išsakytų žodžių sutuoktinės atžvilgiu, tačiau ginčija nusižengimo padarymo pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, tai yra pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius. Vaikas turi teisę žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, sporto žaidynėse ir jo amžių bei brandą atitinkančiuose kituose renginiuose (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, tai yra visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, turi būti nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi, administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymo šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju, kai galimai padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 72 straipsnio 1 dalyje, tai yra neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika, administracinio nusižengimo teiseną pradėjo, tyrimą atliko ir protokolą surašė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus tyrėja. Taigi, būtent šios institucijos atstovas turėjo priimti sprendimą, ar vaikas, kurio teisės ir laisvės galimai buvo pažeistos tėvo veiksmais, turi būti pripažįstamas nukentėjusiuoju, atsižvelgiant į pavojingos veikos, kuria siekiama uždrausti įgyvendinant šią teisės normą, tikslus.

Pagal ANK 578 straipsnį nukentėjusiuoju laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.

Nagrinėjamu atveju tyrimą atlikę pareigūnai nesiaiškino ir nevertino skundą padavusio asmens N. B. nurodytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nei 2018 gruodžio 6 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 65-ANR_P-2033-2018 dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – N. B. galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, nėra įrašo apie nukentėjusiuosius nepilnamečius asmenis. Taip pat nėra ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 14 d. nutarime vyriausiojo tyrėjo priimtame nutarime Nr. 65-ANR_N-1722-2018 administracinio nusižengimo byloje. Taip pat nėra priimto kito procesinio dokumento, kuriuo nepilnametis vaikas (P. B., gim. 2011 m.), kaip nurodyta nusižengimo esmėje, būtų pripažinti nukentėjusiąja. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje netgi nėra numatyta kas atstovaus mažametės interesus, nėra skirta atstovo pagal įstatymą.

N. B. nubaustas įspėjimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Atsakomybė pagal šį straipsnį galima tėvams tik tuo atveju, kai jie tyčia trukdo vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar sąmoningai nieko neveikia vaikų interesais (pvz., vaikais nesirūpina, palieka vaikus be priežiūros, visiškai vaikų neauklėja). Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, o būtent teisė bei tuo pačiu ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 1 d. nutartis byloje Nr. 2AT-38/2014).

Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, jame pateikta tik išimtinai N. B. iniciatyva surinkta medžiaga kas liečia šalių santuokos nutraukimo procesą. Institucija nenustatė, kokias veiksmais N. B. nesudarė dukrai saugios aplinkos, ir tinkamų sąlygų vaikui harmoningai vystytis, juolab, kad medžiagoje pateikti visiškai prieštaringi įrodymai apie tai, kaip pareiškėjas praleidžia atostogas ir laisvalaikį su savo nepilnametėmis dukromis. Nebuvo nustatyta, kokias veiksmai N. B. trukdė savo nepilnametei dukrai naudotis savo teise turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būti jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Taigi nustatyti esminiai procesiniai Institucijos padaryti trūkumai. Taip pat teismui pateiktoje medžiagoje nėra konkrečių duomenų apie nepilnamečiui ar mažamečiui padarytą žalą.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai, surašiusiai protokolą, grąžina tais atvejais, kai pateiktoji medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismui nustačius, kad yra esminių pažeidimų administracinio teisės pažeidimo medžiagoje bei protokolo surašyme, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai ir skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai. Teismas atlikti papildomo bylos tyrimo neturi galimybės, nes bus pažeistas nešališkumo principas.

Nagrinėjamu atveju tyrimą atlikę pareigūnai nesiaiškino ir nevertino skundą padavusio asmens N. B. nurodytų aplinkybių. Taigi nagrinėjamu atveju skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK nebuvo pakankamai aktyvi. N. B. veika kvalifikuota pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, tačiau tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nusižengimo esmė nėra aiški, nėra nurodytų nusižengimo požymių, pareigūnai neatliko būtinų procesinių veiksmų, nerinko būtinų įrodymų, nesiaiškino tyrimui svarbių aplinkybių. Todėl šioje dalyje panaikintinas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 65-ANR_N-1722-2018 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 18091383754 ir byla grąžintina institucijai atlikti tyrimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 65-ANR_N-1722-2018 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 18091383754 ir bylą perduoti tyrimui institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.