- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-18
- Bylos Nr.
- e2-1923-465/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27985-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- R. Č.
- Advokatai
- Mantas Arasimavičius, Asta Beniušienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovei R. Č. dėl turto gavimo be pagrindo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo priteisti iš atsakovės dalį be pagrindo įgyto turto t.y. 23/100 dalis (8 740 Eur sumai) iš ½ dalies pastato - sodo pastato, esančio Birelių Sodų g. 24-oji g. 8, Vilniuje, ir ½ dalies žemės sklypo, esančio Birelių Sodų g. 24-oji g. 8, Vilniuje, taip pat turėtas bylinėjimosi išlaidas (el.b.l.12-17). Nurodė, kad ieškovė Lietuvos Respublikoje negyvena. Šalys, pagal skirtingo dydžio į sandorį investuojamas sumas, bendrąja daline nuosavybės teise siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, konkrečiai nekilnojamąjį turtą, esantį Birelių Sodų g. 24-oji g. 8, Vilniuje. Pagal Sutartį visa už nekilnojamąjį turtą mokėtina suma sudarė 80 000 Lt. 2014 m. vasario 25 d. Vilniaus m. 31 – ojo notarų biuro notaras S. S. patvirtino ieškovės pasirašytą įgaliojimą, notarinio registro Nr. 592 (toliau – Įgaliojimas), kuriuo ieškovė suteikė teisę atsakovei savo nuožiūra nupirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, įskaitant, bet neapsiribojant ieškovės atstovavimu, dokumentų pasirašymu ar kitų veiksmų atlikimu, susijusių su šiais pavedimais. 2014 m. vasario 21 d. ieškovei tarptautiniu banko pavedimu pervedus dalį pirkimo-pradavimo sandoryje numatytos kainos dalį, t.y. 14 000 GBP (arba 58 805,60 Lt), atsakovė 2014 m. balandžio 11 d. savo bei ieškovės vardu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria šalys įsigijo žemės sklypą bei pastatą (sodo pastatą), esančius Birelių Sodų g. 24-oji g. 8, Vilniuje. Pagal šalių susitarimą atsakovė turėjo atlikti likusios, mažesnės, kainos dalies mokėjimą, tai yra tik 21 194,40 Lt (80 000 Lt - 58 805,60 Lt). Atsakovė privalėjo nuosavybės teisės dalį, bendroje dalinėje nuosavybėje įsigyti tik savo sumokėtos sumos dalyje, tai yra - 1/4 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau veikdama nesąžiningai, viršydama įgaliojime nustatytas teises bei naudodamasi ieškovės jai patikėta pinigų suma nekilnojamajam turtui įsigyti ieškovės vardu, įsigijo turto ½ dalį savo naudai. Teigia, kad atsakovė akivaizdžiai tyčia įgijo tai, ko ji negalėjo ir neturėjo gauti, dalį turto t.y. 23/100, bendrame daline nuosavybės teise priklausančiame turte, kurią įsigijo už ieškovės pinigus, todėl remiantis CK 6.237 str. 1 d. privalo visa tai, 23/100 Turto dalis, grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, tai yra ieškovei. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti visa tai, ką atsakovė įgijo ieškovės sąskaita (be pagrindo), tai yra didesnę Turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. 2020 m. gegužės 17 d. atlikto Turto vertinimu Nr. A-20-05-17-IR48 nustatyta, jog bendra Turto, su visais atliktais pagerinimais, vertė yra pakitusi ir šiuo metu sudaro 38 000 Eur. Tai reiškia, jog atsakovė be pagrindo įgijo 23/100 dalis Turto, kuris pinigine išraiška sudaro 8 740 Eur sumą. Atsakovė (Įgaliotinis), vykdydama pavedimą įsigyti nekilnojamąjį turtą, veikė savo interesais ir įsigijo dalį nuosavybės savo, bet ne ieškovės (Įgaliotojo) vardu, kaip tai buvo numatyta Įgaliojime, todėl remiantis CK 6.760 str. 8 d. privalo grąžinti ieškovei turto dalį, kuri buvo įsigyta už ieškovės pinigus. Kad ieškovė didesne dalimi prisidėjo, pirkdama sodo sklypą su nameliu, patvirtina ir susirašinėjimas tarp šalių, kuriame pati atsakovė, siūlydama ieškovei įsigyti sodo sklypo ir sodo namo dalį, nurodo, kad „tavo įdėta 14 481 Eur“, taip pat ir kiti susirašinėjimai tarp šalių atskleidžia sandorio detales ir įrodo, kad atsakovė sumokėjo už nekilnojamąjį turtą, įsigydama jį su ieškove lygiomis dalimis, mažesnę pinigų sumą, nei atsakovė. Atsakovė įsigijo sodo namelį adresu Birelių Sodų 23-oji g. 11, Vilniuje, ten pasikvietė gyventi šalių mamą ir vėliau ieškovei pasiūlė įsigyti kartu sodo sklypą su pastatu, esantį jos sklypo kaimynystėje, adresu Birelių Sodų 23-oji g. 8, Vilniuje, kuriame galėtų gyventi judviejų mama su neįgaliu broliu. Atsakovės su mama buvo sutarta, kad mama padės su jos vaikų priežiūra ir namų ūkio tvarkymu, o vaikų tėvas kartu su kitais šalių giminaičiais ir draugais padės įrengti šalių namą. Tačiau darbus, kuriuos atliko atsakovės vaikų tėvas, turėjo perdaryti kiti asmenys. Atsakovė jau 10 metų atlieka savo namo rekonstrukciją, todėl daugelyje atsakovės kvitų ir sąskaitų nurodytų (kurias galima įskaityti) medžiagų, buvo įsigyta ne šalių namo rekonstrukcijai, o jos nuosavo namo rekonstrukcijai. Ieškovės keliamiems reikalavimams yra taikomos CK 1.125 str. 1 d. nuostatos, dėl bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino. Ieškovei apie jos teisių pažeidimą tapo žinoma tik laikotarpiu nuo 2018-10-09 iki 2018-10-15 virtualiai susirašinėjant su atsakove. Tuo tarpu ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas 2020-10-02, tai yra praėjus vieneriems metams, vienuolikai mėnesių ir dvidešimt penkioms dienoms, todėl ieškovė laikė, jog net ir tuo atveju, jeigu ieškiniui būtų taikomas sutrumpintas 3 metų senaties terminas, jis nebūtų praleistas. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad Turto pagerinimai buvo daromi šalių mamos lėšomis. Laikė, kad atsakovės pateikti į bylą pagerinimą patvirtinantys kvitai parodo, kad buvo pagerintas pačios atsakovės turtas (greta esantis namas). Sutiko, kad pagerinimai buvo atlikti ir pačios ieškovės turto (t. y. bendrojoje dalinėje su atsakove nuosavybėje) atžvilgiu.
Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė ieškinį palaikė pilnai. Papildomai nurodė, jog pasitikėjo seserimi ir sutiko su jos pasiūlymu įsigyti nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis. Teigė, jog pinigines lėšas namo pagerinimui skyrė jos mama, įrodymų, kad pati būtų papildomai finansiškai prisidėjusi prie namo remonto, pateikti negali. Nurodė, jog turtui įsigyti paėmė paskolą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (e.b.l.22-24). Teigia, jog su ieškiniu nepateikdama jokių dokumentų įrodymų, kokią dalį turto atsakovė turėjo nupirkti ieškovės naudai, o kokią dalį savo vardu, ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį. Ieškovė, įgaliodama atsakovę, 2014 m. vasario 25 d. įgaliojime nenurodė, kokią pinigų sumą skiria turto įsigijimui ieškovės vardu bei kokiomis proporcijomis. Taip pat atlikdama bankinį pavedimą 2014 m. vasario 21 d. ieškovė nenurodė jokios pavedimo paskirties, nes ne visos lėšos buvo skiriamos sandoriui sudaryti. Pažymėjo, jog ieškovės įgaliojimas buvo duotas po pinigų pervedimo. Ginčą dėl tariamai neteisingos nuosavybės proporcijos ieškovė pirmą kartą iškėlė tik ieškinyje, nors turtą įgijo prieš 6 metus, t. y. 2014 m. balandžio 11 d. dieną. Atsakovei turėjus pakankamai lėšų nusipirkti 50 % perkamo sodo sklypo ir žemės kainos dalies ir tą savo lėšomis padarius, ieškovės teiginiai apie tai, jog pervesta pinigų suma tiesiogiai turėjo atitikti perkamą turto vertę, nėra pagrįsti. Jokių įrodymų dėl nuosavybės dalių proporcijos (susitarimo dėl kitokios negu faktinė ieškovės ir atsakovės nuosavybės proporcijų) ieškovė į bylą nėra pateikusi. Už Turtą atsakovė sumokėjo 80 000 Lt (23 169,60 Eur). Ieškovės 50 % dalis buvo 11 584,80 Eur (t.y. 23 169,60 Eur/2). Atsakovei panaudojus 11 584,80 Eur iš gautų lėšų, atsakovė neginčija, jog pas ją liko 5355,20 Eur (t.y. 16 940 Eur - 11 584,80 Eur) ieškovės pinigų, tačiau šios lėšos buvo vėliau panaudotos iš anksto planuotam ir numatytam šalių bendro turto pagerinimui. Namelis buvo iš esmės rekonstruotas ir pagerintas atsakovės nuosavomis ir iš ieškovės gautomis lėšomis. Po įsigijimo atsakovė atliko įsigytos bendrosios nuosavybės pagerinimų, kurių vertė yra apie 10 500 Eur bei išleido 7624 Eur įvairioms statybinėms medžiagoms įsigyti. Atsakovei atlikus bendrosios dalinės nuosavybės pagerinimų už daugiau kaip 18 000 Eur sumą bendram tikslui – kad name galėtų gyventi ieškovės ir atsakovės mama - ieškovės teiginiai apie tai, jog atsakovė netinkamai panaudojo ieškovės lėšas ar pasisavino 5355,20 Eur ieškovės pinigų, yra niekuo nepagrįsti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovė bei jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad susitarimas dėl Turto įsigijimo lygiomis dalimis buvo žodinis, pretenzijų dėl Turto dalių įregistravimo nebuvo reikšta anksčiau, visi iš ieškovės gauti pinigai buvo investuoti Turto pagerinimui. Trečiojo asmens padarytos išlaidos Turtui pagerinti neturi ryšio su byla pasidalinant savininkams nuosavybę ir pinigų proporcijas. Ieškovė pati pripažino, kad Turto pagerinimui lėšų neskyrė. Turto pagerinimo vertė daugiau kaip 18 000 Eur. Ieškovė praturtėjo, kadangi pagerinimai atlikti ne jos lėšomis. Prašė taikyti 3 metų senaties terminą ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. vasario 25 d. Vilniaus m. 31 – ojo notarų biuro notaras S. S. patvirtino ieškovės pasirašytą įgaliojimą, notarinio registro Nr. 592 (toliau – Įgaliojimas), kuriuo ieškovė suteikė teisę atsakovei savo nuožiūra nupirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, įskaitant, bet neapsiribojant ieškovės atstovavimu, dokumentų pasirašymu ar kitų veiksmų atlikimu, susijusių su šiais pavedimais. 2014 m. vasario 21 d. ieškovė atsakovei tarptautiniu banko pavedimu pervedė 14 000 GBP (keturiolika tūkstančių svarų) (t.y. 58 805,60 Lt arba 16 940 Eur).2014 m. balandžio 11 d. savo bei ieškovės vardu atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria šalys įsigijo žemės sklypą bei pastatą (sodo pastatą), esančius Birelių Sodų 24-oji g. 8, Vilniuje, viso už 80 000 Eur (23 169,60 Eur). Šios sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota atitinkamai ieškovės nuosavybės teisė į ½ dalį šio turto ir atsakovės nuosavybės teisė į ½ dalį šio turto, t. y. kiekvienai po 11 580,30 Eur vertės turto (23 169,60 Eur/2). 2020 m. gegužės 17 d. atlikto Turto vertinimu Nr. A-20-05-17-IR48 nustatyta, jog bendra Turto, su visais atliktais pagerinimais, vertė yra pakitusi ir šiuo metu sudaro 38 000 Eur, todėl ieškovės manymu, atsakovės nepagrįstai įgyto turto vertė yra 8 740 Eur, kurią natūra, t. y. 23/100 dalimis iš ½ dalies nekilnojamojo turto, esančio Birelių Sodų 24-oji g. 8, Vilniuje, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo galimumo tuo atveju, kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, teismas konstatuoja, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; kt.) Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir jos atstovė teigia, kad šiuo atveju atsakovė nepagrįstai įgijo nuosavybės teisę į didesnę turto dalį, negu kad turėjo pagal investuotas į sandorį lėšas, todėl atsakovė be jokio teisėto pagrindo įgijo 8 740 Eur vertės turto. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju atlikus bendro turto pagerinimus padidėjo ir pačios ieškovės turto dalies vertė, todėl nepagrįsto praturtėjimo nėra.
Pagal kasacinio teismo praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriu įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 1,2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar turto gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu, ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).
Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų; tokius faktus, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą, turi įrodyti atsakovė. Taigi, sąlyga, jog asmuo įgyja turtą be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įsigijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Tokią aplinkybę, kad atsakovė gavo pinigines lėšas be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovė. Jai pakanka įrodyti, kad nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovė, teigdama, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu.
Byloje nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, jog bylos šalys – seserys, sutarė kartu įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame gyventų jų mama ir kiti artimieji. Tuo tikslu ieškovė įgaliojo atsakovę savo nuožiūra jos vardu nupirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, kainą ir kitas esmines sutarčių sąlygas nustatant savo nuožiūra, tuo tikslu esant reikalui sudaryti ir pasirašyti preliminariąsias sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis bei perdavimo-priėmimo aktus, jų pakeitimus, papildymus, pareiškimus, susitarimus ir kitus šiems tikslams reikalingus dokumentus, gauti ir pateikti pažymas, leidimus ir kitus šiems tikslams reikalingus dokumentus, sumokėti pinigus už perkamą nekilnojamąjį turtą, įregistruoti nuosavybės teises Valstybinėje įmonėje Registrų centre ir kitose atitinkamose įstaigose, gauti nuosavybės dokumentus, esant reikalui gauti pakvitavimą ir/arba notaro liudijimą apie galutinį atsiskaitymą pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis ir pateikti VĮ Registrų centrui. Įgaliojimu atsakovei taip pat buvo suteikta teisė ieškovę atstovauti visose įmonėse įstaigose ir organizacijoje visais klausimais, susijusiais su nekilnojamojo turto valdymu ir išlaikymu. Šio įgaliojimo įvykdymui ieškovė pervedė atsakovei 14 tūkst. svarų dydžio pinigines lėšas (58 805,60 Lt. pagal tuo metu egzistavusį valiutų santykį). VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė, atstovaudama ieškovę, jos vardu nuosavybės teise įsigijo ½ dalį nekilnojamojo turto (žemės sklypo su sodo pastatu), esančius Birelių Sodų 24-oji g. 8, Vilniuje už 40 000 Lt. Svarbu pažymėti, jog įgaliojime ieškovė nenurodė nei ketinamo įsigyti turto vertės, nei jo idealiųjų dalių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įgaliojimas, kurio pagrindu atsakovė atstovavo ieškovę įsigyjant nekilnojamąjį turtą, nėra ginčijamas. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog piniginės lėšos, kurių dalies nekilnojamuoju turtu reikalauja priteisti ieškovė, atsakovei buvo pervestos sandorio pagrindu.
Taip pat byloje nustatyta, jog 2014 metais įgytas turtas buvo pagerintas. Iš esmės šalys neginčijo, jog sodo namelis buvo pritaikytas gyventi : jame įvesta elektra, vandentiekis bei nuotekos, atlikti kiti pagerinimai. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos namo nuotraukos, leidžiančios vizualiai palyginti namo būklę, jį įsigijus ir po remonto. Atsakovė teigia, jog likusi ieškovės gautų piniginių lėšų suma buvo panaudota nurodytiems namo pagerinimams atlikti. Į bylą atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai (DOK-108317) patvirtina, jog įgytas sodo namelis buvo iš esmės pertvarkomas : atliekami pamatų šiltinimo darbai, išvedžiojamas vandentiekis, įrengta tvora, naujas požeminio elektros įvadas, įrengta nauji vidaus namo elektros tinklai, atliekami terasos rekonstravimo darbai, įrengtos pagalbinės patalpos, montuojami nauji plastikiniai langai, įrengtas šildymas, WC patalpa ir kt. remonto darbai. Šiuos darbus atliko tiek ieškovės, tiek ir atsakovės šeimos nariai. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovės likusiomis piniginėmis lėšomis buvo pagerintas ir ieškovei priklausantis turtas. Iš byloje pateiktos 2020m. gegužės 17d. Nekilnojamojo turto ataskaitos Nr. A-20-05-17-IR48 matyti, jog ieškovei nuosavybės teise priklausanti turto rinkos vertė siekia 19 000 Eur. Akivaizdu, jog 2014 metais gyto turto vertė padidėjo ne tik dėl rinkos pokyčių, bet ir dėl atliktų namo remonto darbų. Ieškovės įrodinėjama aplinkybė, jog namo pagerinimai buvo atlikti ir trečiųjų asmenų sąskaita, pvz. mamos, sprendžiant šalių ginčą dėl nepagrįsto praturtėjimo, nėra teisiškai reikšmingi. Faktinės bylos aplinkybės, nustatytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, leidžia pagrįstai teigti, jog bendromis šalių lėšomis buvo pagerintas įgytas nekilnojamas turtas. Ieškovės piniginės lėšos buvo panaudotos ieškovės įgaliojime nurodytam tikslui įgyvendinti, įrodymų, jog šalys būtų sutarusios įsigyti turtą kitomis dalims, nėra. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė įsigijo nekilnojamojo turto daugiau, nei turėjo teisę įsigyti.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).
Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, išklausęs šalių paaiškinimus bei ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus sprendžia, jog ieškovė neįrodė negrįsto praturtėjimo būtinųjų sąlygų, leidžiančių konstatuoti atsakovės nepagrįstą praturtėjimą ieškovės sąskaita (CK 6.237- 6.242 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo vertinimu, ginčui taikytinos CK 1.125 straipsnio 1 dalis nuostatos, numatančios bendrąjį dešimties metų senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškinio senaties ieškovė nepraleido.
Dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių nepasisakytina, nes jos teisiškai nėra reikšmingos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais: pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininko su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas teisines paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).
Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė duomenis apie 544,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas (DOK-108948). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) atsakovės R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.