- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-2611-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27985-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- R. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovei R. Č. dėl turto gavimo be pagrindo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Č. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. Č. dalį be pagrindo įgyto turto, t. y. 23/100 dalis (8 740 Eur sumai) iš ½ dalies pastato-sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove pagal skirtingo dydžio investuojamas sumas bendrąja daline nuosavybės teise siekė įsigyti nekilnojamojo turto. 2014 m. vasario 25 d. Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaras patvirtino ieškovės pasirašytą įgaliojimą, kuriuo ieškovė suteikė teisę atsakovei savo nuožiūra nupirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje. 2014 m. vasario 21 d. ieškovei pervedus atsakovei pirkimo-pradavimo sandoryje nurodytos kainos dalį, t. y. 14 000 GBP (arba 58 805,60 Lt), atsakovė 2014 m. balandžio 11 d. savo bei ieškovės vardu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą ir pastatą (sodo pastatą), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Pagal šalių susitarimą atsakovė turėjo atlikti mažesnės kainos dalies, tai yra 21 194,40 Lt (80 000 Lt – 58 805,60 Lt), mokėjimą ir įsigyti ¼ Turto dalį, tačiau įsigijo ½ dalį Turto. Pagal 2020 m. gegužės 17 d. atliktą Turto vertinimą, Turto vertė yra 38 000 Eur. Atsakovė be pagrindo įgijo 23/100 dalis Turto, todėl privalo grąžinti ieškovei Turto dalį, kuri buvo įsigyta už ieškovės pinigus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovė nurodė, kad 2014 m. vasario 21 d. pavedime ieškovė nenurodė pavedimo paskirties. 2014 m. vasario 25 d. įgaliojime, duotame jau po pavedimo atlikimo, ieškovė nenurodė, kokią pinigų sumą skiria nekilnojamajam turtui įsigyti ieškovės vardu. Atsakovė turėjo pakankamai lėšų nusipirkti ½ dalį Turto. Jokių įrodymų dėl Turto nuosavybės dalių proporcijos (susitarimo dėl kitokios, negu faktinė ieškovės ir atsakovės nuosavybės proporcija) ieškovė nepateikė. Už Turtą atsakovė sumokėjo 80 000 Lt (23 169,60 Eur), taigi ieškovės ½ dalį sudarė 11 584,80 Eur (t. y. 23 169,60 Eur / 2). Iš ieškovės pervestų lėšų Turtui įsigyti atsakovė panaudojo 11 584,80 Eur ir pas atsakovę liko 5 355,20 Eur (t. y. 16 940 Eur – 11 584,80 Eur) ieškovės pinigų. Šios lėšos buvo panaudotos iš anksto planuotam Turto pagerinimui. Sodo namas buvo rekonstruotas atsakovės nuosavomis ir iš ieškovės gautomis lėšomis. Sodo namo pagerinimui bendram tikslui – kad sodo name galėtų gyventi ieškovės ir atsakovės motina, buvo panaudota daugiau kaip 18 000 Eur. Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovė netinkamai panaudojo ar pasisavino 5 355,20 Eur, nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
5.1. 2014 m. vasario 21 d. ieškovė atsakovei pervedė 14 000 GBP (58 805,60 Lt arba 16 940 Eur). 2014 m. vasario 25 d. Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaras patvirtino ieškovės pasirašytą įgaliojimą, kuriuo ieškovė suteikė teisę atsakovei ieškovės vardu savo nuožiūra nupirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje. 2014 m. balandžio 11 d. atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria savo ir ieškovės vardu įgijo žemės sklypą bei pastatą (sodo pastatą), esančius (duomenys neskelbtini) (Turtas), už 80 000 Lt (23 169,60 Eur) kainą. Šios sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į ½ dalį Turto ir atsakovės nuosavybės teisė į ½ dalį Turto;
5.2. bylos šalys – seserys, sutarė kartu įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame gyventų jų mama ir kiti artimieji. Tuo tikslu ieškovė įgaliojo atsakovę savo nuožiūra jos vardu nupirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, kainą ir kitas esmines sutarčių sąlygas nustatant savo nuožiūra, Šio įgaliojimo įvykdymui ieškovė pervedė atsakovei 14 000 GBP (58 805,60 Lt). Atsakovė, atstovaudama ieškovę, jos vardu nuosavybės teise įsigijo ½ dalį Turto. Įgaliojime ieškovė nenurodė nei ketinamo įsigyti turto vertės, nei jo idealiųjų dalių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog piniginės lėšos, kurių dalies nekilnojamuoju turtu reikalauja priteisti ieškovė, atsakovei buvo pervestos sandorio pagrindu;
5.3. 2014 metais Turtas buvo pagerintas. Iš esmės šalys neginčijo, jog sodo namas buvo pritaikytas gyventi: jame įvesta elektra, vandentiekis bei nuotekos, atlikti kiti pagerinimai. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos namo nuotraukos, leidžiančios vizualiai palyginti namo būklę tik jį įsigijus ir po remonto. Atsakovė teigia, jog likusi ieškovės gautų piniginių lėšų suma buvo panaudota nurodytiems namo pagerinimams atlikti. Į bylą atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įgytas sodo namas buvo iš esmės pertvarkomas: atliekami pamatų šiltinimo darbai, išvedžiojamas vandentiekis, įrengta tvora, naujas požeminis elektros įvadas, įrengti nauji vidaus namo elektros tinklai, atliekami terasos rekonstravimo darbai, įrengtos pagalbinės patalpos, montuojami nauji plastikiniai langai, įrengtas šildymas, WC patalpa ir kt. Šiuos darbus atliko tiek ieškovės, tiek ir atsakovės šeimos nariai. Taigi, ieškovės likusiomis piniginėmis lėšomis buvo pagerintas ir ieškovei priklausantis Turtas. Iš byloje pateiktos 2020 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto ataskaitos Nr. A-20-05-17-IR48 matyti, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančios Turto dalies vertė yra 19 000 Eur. Akivaizdu, jog 2014 metais gyto Turto vertė padidėjo ne tik dėl rinkos pokyčių, bet ir dėl atliktų sodo namo remonto darbų. Faktinės bylos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog bendromis šalių lėšomis buvo pagerintas bendras Turtas. Ieškovės piniginės lėšos buvo panaudotos ieškovės įgaliojime nurodytam tikslui įgyvendinti, įrodymų, jog šalys būtų sutarusios įsigyti Turtą kitomis dalims, nei jis buvo įsigytas, nėra;
5.4. ieškovė neįrodė negrįsto praturtėjimo būtinųjų sąlygų, leidžiančių konstatuoti atsakovės nepagrįstą praturtėjimą ieškovės sąskaita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 – 6.242 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. ieškovės galimybės pateikti paaiškinimus bei bylai reikšmingus įrodymus, reaguojant į kitos šalies (atsakovės) išsakytus argumentus ir į civilinę bylą pateiktus įrodymus bei tokiu būdu veikiant būsimą teismo sprendimą, buvo apribotos. Ieškovės atstovė net tris kartus teismui pateikė prašymus dėl K. Č. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje, nurodydama, jog teismo sprendimas yra tiesiogiai susijęs su jos teisėmis ir pareigomis, todėl būtina išklausyti ir jos poziciją dėl pareikštų ieškinio reikalavimų. K. Č. yra ieškovės ir atsakovės motina, kurios naudai abiejų šalių sutarimu ir buvo nupirktas Turtas. Civilinėje byloje nustatinėjamos aplinkybės yra susijusios su K. Č. teisėmis ir pareigomis, nes nuo teismo sprendimo priklauso jos teisė toliau gyventi Turte (šiuo metu atsakovė kelia pretenzijas dėl motinos ir neįgalaus brolio gyvenimo Turte). Pirmosios instancijos teismas ieškovės atstovės prašymo netenkino, nurodydamas, jog toks prašymo tenkinimas vilkintų bylos nagrinėjimą. Tai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismui svarbus ne teisingo ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimas, pagrįstas išsamiu ir visapusišku aplinkybių įvertinimu, įsiklausymu į proceso šalių pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus, o tik formalus teisingumo vykdymas. Ieškovės atstovė civilinės bylos nagrinėjimo metu taip pat pareiškė prašymą pridėti prie civilinės bylos atsakovės nurodomas aplinkybes paneigiančius įrodymus – sodo namo pagerinimui skirtų statybinių medžiagų įgijimą patvirtinančius kvitus, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Tuo tarpu atsakovės atstovo pateikti prašymai pridėti prie civilinės bylos sodo namo pagerinimo išlaidas patvirtinančių dokumentų originalus ir jų elektronines kopijas buvo patenkinti, tokiu būdu pastatant ieškovę į žymiai nepalankesnę padėtį, apribojus jos teisę į rungimąsi, be kita ko, demonstruojant ir šališkumą atsakovei;
6.2. ieškinys buvo grindžiamas CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetima sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Ieškovė nurodė, jog kartu su atsakove susitarė įgyti nekilnojamąjį turtą, kuriame galėtų gyventi jų motina ir artimieji. Tuo tikslu ieškovė įgaliojo atsakovę savo nuožiūra jos vardu nupirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, kainą ir kitas esmines sutarčių sąlygas nustatant savo nuožiūra. Įgaliojimo vykdymui ieškovė pervedė atsakovei 14 000 GBP (58 805,60 Lt pagal tuo metu egzistavusį valiutų santykį). Atsakovė, veikdama įgaliojimo pagrindu, už 80 000 Lt įgijo Turtą, tačiau, viršydama suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiaudama savo padėtimi, Turtą įgijo ne tik ieškovės vardu (kaip apibrėžta įgaliojimo ribose), tačiau ir savo vardu, ieškovės sąskaita įgydama 23/100 Turto dalis. Ieškovė, pervesdama atsakovei didesnę piniginių lėšų dalį, suteikė aiškų pagrindą nustatyti, kad ieškovės įgyto Turto dalis, proporcingai pagal jos investuotą sumą į Turtą, yra ženkliai didesnė nei atsakovės, todėl atsakovė, veikdama sąžiningai ir įgaliojimų ribose, turėjo imperatyvią pareigą įregistruoti įgyto Turto nuosavybės teisės dalis proporcingai pagal jos ir ieškovės Turto įgijimui panaudotų lėšų dalį. Atsakovė, įregistruodama, kad Turtas po ½ priklauso jai ir ieškovei, neteisėtai įgijo tai, ko neturėjo gauti – ieškovės Turto dalį, kas atitinka teismų praktikoje formuluojamą taisyklę dėl praturtėjimo svetimo nuostolio pagrindu (asmuo savo veiksmais įgyja tai, ko neturėjo gauti). Atsakovei buvo žinoma, kad nekilnojamajam turtui įgyti ieškovė skyrė didesnę piniginių lėšų dalį;
6.3. teismas nepagrįstai atmetė ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, jog sodo namo pagerinimai buvo atlikti ir trečiųjų asmenų sąskaita (naudojant K. Č. asmenines lėšas, taip pat padedant kitiems ieškovės ir atsakovės artimiesiems bei draugams). Teismas nurodė, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl nepagrįsto praturtėjimo, šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, tačiau būtent šios aplinkybės yra reikšmingos atmetant atsakovės įrodinėjamas aplinkybes, kad likusią ieškovės pervestų pinigų sumą ji panaudojo Turto pagerinimui, ką teismas nepagrįstai konstatavo skundžiamame sprendime. Ieškovė, sudarydama įgaliojimą, nenustatė atsakovės teisės naudoti pervestą pinigų sumą kitais, nei nekilnojamojo turto įgijimo tikslais, o tai leidžia teigti, jog atsakovė viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir pažeidė ieškovės turtinius interesus;
6.4. atsakovės pateikti įrodymai (Turto pagerinimo išlaidas patvirtinantys dokumentai) savaime nepagrindžia atsakovės įrodinėjamų aplinkybių, jog ji naudojo savo asmenines lėšas, o taip pat ir likusias ieškovės atsakovės lėšas. Atsakovė prieš 10 metų įsigijo sodo sklypą su namu, esančius (duomenys neskelbtini), tai yra šalia Turto, tačiau ir šiai dienai minėtas atsakovės turtas yra nebaigtas rekonstruoti ir įrengti. Atsakovės į šią civilinę bylą pateikti kvitai ir sąskaitos patvirtina, kad medžiagos buvo įsigytos ne šalių sodo namo rekonstrukcijai, o jos nuosavo namo rekonstrukcijai. Ant kai kurių iš sąskaitų yra nurodytas ir atsakovės namo adresas, atsakovės vaikų tėvo vardas, pavardė, trečiųjų asmenų pavardės, o ne šalių, be to, tam tikros medžiagos ir įrankiai buvo nuomojami ir perkami net ne tuo laikotarpiu, kai darbai buvo atliekami šalių sodo name, t. y. 2012 m. Be to, sąskaitose nurodytos medžiagos, įrankiai ir toks jų kiekis negalėjo būti panaudotas 62,34 kv. m. medinio vienaukščio sodo namo rekonstrukcijai. Pirmosios instancijos teismas nesuabejojo šių atsakovės pateiktų įrodymų patikimumu, nors ieškovės atstovė šias aplinkybes nurodė bylos nagrinėjimo metu;
6.5. ieškovė, siekdama paneigti atsakovės įrodinėjamas aplinkybes ir pagrįsti, kad sodo namo pagerinimo darbai buvo atlikti kitų asmenų, o ne atsakovės, kad atsakovės įsigytos statybinės medžiagos, išnuomoti įrankiai pagal atsakovės teismui pateiktus kvitus ir PVM sąskaitas-faktūras buvo įsigyti įrengti atsakovės namui, o ne sodo namui, 2021 m. birželio 7 d. pateikė teismui prašymą apklausti liudytojus A. Č., A. ir L. P., G. Č., D. S., B. L.. Pirmosios instancijos teismas ir šio ieškovės prašymo netenkino. Toks teismo veiksmas apribojo ieškovės teises įrodinėjimo procese;
6.6. pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis, o ne išsamiu civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimu. Teismas, apribojęs ieškovės galimybes ir procesines teises į rungimąsi, vadovaudamasis selektyviai tik atsakovės pateiktais įrodymais, priėmė sprendimą, kuris nėra teisingas, todėl turi būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
7. Atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. atsakovė nekelia ir niekada nekėlė jokių pretenzijų dėl šalių motinos ir savo neįgalaus brolio gyvenimo sodo name. Ieškovės inicijuotas ginčas nėra susijęs su šalių motinos ar kitų asmenų gyvenimu sodo name. Ieškovės ieškinio dalykas buvo priteisti Turto dalį ieškovės naudai. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos trečiųjų asmenų teisės naudotis Turtu nėra susijusios su tuo, kokios turi būti Turto nuosavybės proporcijos. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde, nei prašyme dėl trečiojo asmens įtraukimo, ieškovė nenurodė, koks materialusis teisinis santykis sieja (galėjo sieti) ieškovę ir K. Č.. Ieškovė neįrodė trečiojo asmens dalyvavimo procese ieškovės pusėje būtinojo teisinio pagrindo, todėl ieškovės teisės dėl tokio asmens neįtraukimo nebuvo pažeistos. Be to, apeliacinį skundą, grindžiamą trečiojo asmens neįtraukimu į bylą, turėjo teikti ne ieškovė, tačiau trečiasis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos;
7.2. teismas atsisakė prijungti ieškovės pateiktus įrodymus ne dėl to, jog buvo šališkas, tačiau dėl to, jog ieškovės pateikti įrodymai neturėjo teisinio ryšio su ginčo dalyku. Ieškovė iškėlė ginčą dėl neteisingos Turto įsigijimo proporcijos {dėl netinkamai panaudotų Turto įsigijimui skirtų lėšų) ir šias aplinkybes bandė įrodinėti vėliau negu Turto įsigijimas savo patirtomis išlaidomis (Turto pagerinimą patvirtinančiais dokumentais). Vėliau negu Turto įsigijimas ieškovės vykdytas Turto pagerinimas jokiais loginiais, faktiniais ar teisiniais ryšiais negalėjo būti susijęs su ieškiniu ieškovės įrodinėtu atsakovei pervestų lėšų pasisavinimu (atsakovės nepagrįstu praturtėjimu), dėl to teismas netenkino ieškovės prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo. Po sodo namo įsigijimo ieškovės ir trečiųjų asmenų atskirai į Turtą investuotų lėšų suma negalėjo turėti jokios įtakos iki Turto įsigijimo egzistavusioms aplinkybėms (Turto įsigijimo procesams) bei atsakovei perduotų ieškovės lėšų panaudojimu;
7.3. siekdama remtis nepagrįsto praturtėjimo institutu, šalis privalo įrodyti nepagrįsto praturtėjimo taikymo teisinius pagrindus. Pagal kasacinio teismo praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovei įrodinėjant, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, teko pareiga įrodyti, koks buvo tikrasis ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl atsakovei pervestų lėšų panaudojimo, ir kad iš ieškovės gautas lėšas atsakovė panaudojo ne pagal susitarimą ir gautų lėšų paskirtį. Taip pat ieškovė privalėjo paaiškinti, kodėl atsakovės praturtėjimą pinigais atsakovė konvertavo į atsakovės praturtėjimą nekilnojamuoju turtu ir reiškia daiktinio, o ne piniginio pobūdžio reikalavimus. Ieškovei ieškiniu net neįrodinėjus, jog atsakovė negalėjo gauti jai pervestų lėšų, jog gautų pinigų ji negalėjo naudoti savo nuožiūra ieškovės naudai, ieškovei neįrodžius, jog ieškovės lėšas atsakovė pasisavino, ir tą padarė sąmoningai (tyčia ar dėl neatsargumo), ieškovei neįrodžius, jog buvo pažeistas susitarimas dėl likusių lėšų panaudojimo būdo, nepaaiškinus, kodėl atsakovė turi atsakyti prarasdama daikto dalį, ieškovė negalėjo tikėtis ieškinio patenkinimo. Atitinkamai ir ieškovės apeliacinis skundas negali būti tenkinamas;
7.4. atsakovės ir trečiųjų asmenų investicijos buvo nukreiptos į skirtingus objektus. Jei atsakovė rūpinosi vandentiekio ir elektros įvedimu, tai visiškai netrukdė sodo name gyvenančiai šalių motinai kartu su ieškove pirkti skalbimo mašiną, dušo kabiną ir kitus daiktus. Trečiųjų asmenų atliktos investicijos nedaro negaliojančiomis atsakovės atliktų investicijų, kurių fakto ar vertės ieškovė byloje neginčijo. Ieškovės teiginius, jog įgaliojimas neva draudė atsakovei naudoti gautus pinigus kitoms (su turto įsigijimu nesusijusioms reikmėms), paneigia faktas, kad pinigai atsakovei buvo pervesti anksčiau, negu duotas įgaliojimas (atsirado šalių susitarimas) pirkti turtą. Abstraktūs ieškovės teiginiai negali paneigti aplinkybių, jog tam tikros medžiagos buvo pirktos ir panaudotos. Ieškovė konkrečiai nenurodė, su kurias pagerinimais nesutinka. Jeigu nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme atsakovė būtų sužinojusi, kodėl ieškovė nesutinka su atliktus pagerinimus patvirtinančiais įrodymais, atsakovė galėtų pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinti, kur buvo panaudotos vienokios ar kitokios medžiagos. Ieškovei konkrečių prieštaravimų nepateikus pirmos instancijos teisme, vien apeliaciniame skunde pateiktas bendras ieškovės nesutikimas nedaro ieškovės skundo pagrįstu. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas pirmos instancijos teisme nenagrinėtomis aplinkybėmis. Atsakovė teismui pateikė tik Turto gerinimui panaudotų medžiagų įsigijimą patvirtinančius kvitus (jų originalus), su kuriais ieškovė detaliai galėjo susipažinti ir dėl jų pateikti pastabas, tačiau tokia savo teise nesinaudojo, todėl turi prisiimti neigiamas prieštaravimų nereiškimo laiku pasekmes;
7.5. 2021 m. birželio 7 d. prašyme dėl liudytojų apklausos ieškovė konkrečiai nenurodė, kokias aplinkybes liudytojai patvirtins, ir iš kur sodo name negyvenantys liudytojai įrodinėjamas aplinkybes žino. Liudytojų parodymais ieškovė siekė įrodinėti savo ir atsakovės privataus susitarimo turinį, t. y. aplinkybes, kurios liudytojams negalėjo būti žinomos. Liudytojais ieškovė pasirinko vien tik sau lojalius asmenis. Ieškovei liudytojų parodymais net neketinus įrodinėti ieškinio dalyko, tačiau ketinus įrodinėti kitas su bylos esme nesusijusias aplinkybes, teismas pagrįstai atsisakė šaukti į bylą šiuos liudytojus;
7.6. pareiga įrodyti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, turėjo tekti ieškovei. Vykdydama įrodinėjimo pareigą ir siekdama ieškinio patenkinimo, ieškovė privalėjo teismui pateikti įrodymus, jog egzistavo konkretus susitarimas su atsakove dėl Turto įsigijimo proporcijos ir jis buvo pažeistas. Jokių duomenų apie kitokio susitarimo buvimą ieškovė nepateikė. Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame aiškiai nurodyta Turto įgijimo proporcija, ieškovė iš atsakovės gavo iš karto po ieškovės Turto dalies įregistravimo, ir 6 metus jokių pretenzijų atsakovei nereiškė. Pirmos instancijos teismo sprendimas nėra grindžiamas prielaidomis, kadangi teismas konkrečiai nurodė dvi aplinkybes, dėl kurių atmetė ieškinį: a) jog likusiomis nuo Turto įsigijimo ieškovės lėšomis buvo pagerintas Turtas, t. y. ieškovės lėšos buvo panaudotos ieškovės naudai; b) kad nuo 2014 metų Turto rinkos vertė padidėjo ne tik dėl rinkos pokyčių, bet ir dėl atliktų sodo namo remonto darbų. Teismui nustačius, jog atsakovės nepagrįsto praturtėjimo nebuvo (visos ieškovės lėšos buvo investuotos į Turto įsigijimą ir jo pagerinimą), ieškinys pagrįstai buvo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. vasario 21 d. ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 14 000 GBP (58 805,60 Lt arba 16 940 Eur pagal tuo metu egzistavusį valiutų santykį). 2014 m. vasario 25 d. ieškovė išdavė atsakovei įgaliojimą savo nuožiūra ieškovės vardu nupirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, kainą ir kitas esmines sutarčių sąlygas nustatant savo nuožiūra. 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė savo vardu ir ieškovės vardu, veikdama pagal 2014 m. vasario 25 d. įgaliojimą, bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį už 80 000 Lt kainą nupirko žemės sklypą bei pastatą (sodo pastatą), esančius (duomenys neskelbtini) (Turtas). Turto kainą atsakovė sumokėjo pavedimu į pardavėjų sąskaitą iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punktas). Turtas ieškovės ir atsakovės vardu bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 2014 m. gegužės 5 d.
15. Ieškovė teigia, kad, šalių susitarimu, atsakovė turėjo sumokėti mažesnę (likusią) Turto kainos dalį, t. y. 21 194,40 Lt (80 000 Lt - 58 805,60 Lt), atitinkamai, bendrosios dalinės nuosavybės teise turėjo įgyti ir mažesnę Turto dalį. Tačiau 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė įgijo ½ dalį Turto. Taigi, atsakovė be teisinio pagrindo už ieškovės pinigus įgijo 23/100 dalis Turto. Todėl atsakovė turi grąžinti ieškovei be teisinio pagrindo įgytą turtą – 23/100 dalis Turto iš atsakovės įgytos ½ dalies Turto.
16. Atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė, jog tarp šalių buvo susitarimas įsigyti Turtą kitokiomis dalimis, nei nurodyta 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakovė turėjo piniginių lėšų sumokėti jos įsigytos ½ dalies Turto kainą, t. y. 11 584,80 Eur (80 000 Lt (23,169,60 Eur) :2). Atsakovė iš ieškovės pervestų piniginių lėšų 11 584,80 Eur panaudojo ieškovės įsigytos ½ dalies Turto kainai sumokėti. Likusias ieškovės pinigines lėšas – 5 355,20 Eur, atsakovė panaudojo Turto pagerinimui. Šalys susitarė įsigyti Turtą tam, kad jame galėtų gyventi šalių motina, o Turto dalis – sodo pastatas, nebuvo pritaikytas nuolat gyventi. Iš viso sodo pastato pagerinimui atsakovė išleido apie 18 000 Eur.
17. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje nurodytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2019).
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ir atsakovė susitarė bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti nekilnojamąjį turtą, skirtą gyventi šalių motinai. Tačiau byloje nėra įrodyta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad šalys nekilnojamąjį turtą susitarė įsigyti ne lygiomis dalimis, kaip Turtas buvo įsigytas 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, o skirtingomis dalimis, proporcingomis 2014 m. vasario 21 d. ieškovės pervestai pinigų sumai ir likusiai Turto kainai (CPK 178 straipsnio 1 dalis).
19. 2014 m. vasario 25 d. įgaliojime, kuris buvo išduotas realizuojant šalių susitarimą bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti nekilnojamąjį turtą, nėra jokių nurodymų dėl to, kokia nekilnojamojo turto dalis turi būti įsigyta ieškovės vardu. Tokių nurodymų nėra ir 14 000 GBP mokėjimo pavedime. Byloje nėra duomenų, kad 14 000 GBP pervedimo į atsakovės sąskaitą metu jau buvo žinoma ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto kaina, kad ši kaina buvo daugiau kaip dvigubai didesnė už ieškovės pervestas pinigines lėšas, kad šalys susitarė, jog ieškovė įsigis nekilnojamojo turto dalį, atitinkančią 14 000 GBP, o atsakovė įsigis likusią mažesnę nekilnojamojo turto dalį. Tik ta aplinkybė, kad ieškovė 2014 m. vasario 21 d. pervedė į atsakovės sąskaitą 14 000 GBP (58 805,60 Lt pagal tuo metu egzistavusį valiutų santykį), o 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Turtas buvo įsigytas už 80 000 Lt kainą, nepatvirtina buvus šalių susitarimą įsigyti Turtą nelygiomis dalimis.
20. Kadangi šalys susitarė kartu bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti nekilnojamąjį turtą bendram tikslui – šalių motinai gyventi, labiau tikėtina atsakovės nurodyta aplinkybė buvus šalių susitarimą įsigyti šį turtą lygiomis dalimis. Tą patvirtina ir tai, kad ieškovė pretenzijas dėl to, kad atsakovė įsigijo didesnę Turto dalį, nei šalys buvo susitarusios, pradėjo reikšti atsakovei tik 2020 m. birželio mėn., praėjus daugiau kaip 6 metams po Turto įsigijimo ir šalių nuosavybės teisių į Turtą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovei nebuvo žinoma / negalėjo būti žinoma apie šalių nuosavybės teisės dalis į Turtą netrukus po 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir šalių nuosavybės teisių į Turtą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
21. Nesant įrodymų, kad šalių susitarimu ieškovė turėjo įsigyti 73/100 dalis Turto, o atsakovė turėjo įsigyti 27/100 dalis Turto, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė 23/100 dalis Turto įgijo be teisinio pagrindo, atitinkamai, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 23/100 dalis Turto iš atsakovės įsigytos ½ dalies Turto.
22. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesudarė galimybės ieškovei įrodinėti aplinkybes, kad sodo pastato pagerinimai buvo atlikti trečiųjų asmenų sąskaita ir jėgomis (naudojant K. Č. asmenines lėšas, padedant ieškovės ir atsakovės artimiesiems bei draugams), o ne atsakovės lėšomis, nes atsakovės įsigytos statybinės medžiagos, išnuomoti įrankiai pagal atsakovės teismui pateiktus kvitus ir PVM sąskaitas-faktūras buvo įsigyti įrengti atsakovės namą, o ne sodo pastatą.
23. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
24. Atsakovė neneigė, kad jos sąskaitoje po ½ dalies Turto kainos sumokėjimo liko 5 355,20 Eur ieškovės lėšų. Atsakovė teigė, kad šias ieškovės lėšas ji panaudojo Turto pagerinimui. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su sodo pastato pagerinimu, būtų reikšmingos tuo atveju, jei ieškovė reikštų reikalavimą dėl ieškovės piniginių lėšų likučio, likusio po ½ dalies Turto kainos sumokėjimo, grąžinimo. Tačiau tokio reikalavimo ieškovė nereiškia.
25. Nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės teiginiu, kad į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta šalių motina K. Č..
26. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs tarp šalių dėl šalių nuosavybės teisės dalių į Turtą, o ne dėl šalių susitarimo dėl naudojimosi Turtu vykdymo. Todėl bylos išsprendimas iš esmės neturės jokios įtakos šalių motinos K. Č. teisėms ir pareigoms. Be to, ieškovė nepateikė ir jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė nesilaiko šalių susitarimo dėl šalių motinos K. Č. gyvenimo Turte.
27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovei neatlyginamos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 544,50 Eur. Šios išlaidos atsakovės naudai priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. Č. atsakovės R. Č. naudai 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.