- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-349-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01816-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Procesinio dokumento kategorijos:1.3.2.7.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
2022 m. kovo 24 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5929-1126/2021 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir perkėlimo į kitą skyrių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. P. ieškiniu prašė: 1) atnaujinti terminą dėl 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) sprendimo Nr. DGKS-994 darbo byloje Nr. APS-105-21760/2020 apskundimo, pripažinti, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) panaikinti 2020 m. lapkričio 4 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-994 darbo byloje Nr. APS-105-21760/2020 ir priimti naują sprendimą – nutraukti V. P. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 5 000 Eur neturtinę žalą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad DGK nenagrinėjo 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovės Generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V-944 „Dėl (duomenys neskelbtini) ligoninės etatų“. Pas atsakovę ieškovė dirba nuo 1992 m. lapkričio 11 d. Ieškovė su atsakove 2009 m. vasario 17 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 226, kuria ieškovė buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) kompiuterių operatore 1,0 etato darbo krūviu. Ieškovei nustatyta 40 valandų darbo savaitė. Nuo 2018 m. sausio 1 d. darbo sutarties 1.1., 1.2 ir 5 punktai buvo pakeisti. Ieškovė pasirašė 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovės parengtą prašymą dėl darbo sutarties pakeitimo, tačiau jai nebuvo paaiškinta, kad šis prašymas susijęs su (duomenys neskelbtini) pertvarkymu, nepateiktas joks įspėjimas. Ieškovė neginčija 2017 m. gruodžio 20 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymo Nr. P-2520 „Dėl darbuotojo perkėlimo“, kuriuo ji nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo perkelta dirbti į (duomenys neskelbtini) bendrojo personalo slaugytojų ir pagalbinio personalo slaugytojo padėjėjos pareigas 1 etato darbo krūviu. Ieškovė liko dirbti (duomenys neskelbtini) slaugytojos padėjėja.
3. 2018 m. sausio 1 d. ieškovei pradėjus dirbti slaugytojos padėjėja, ji nebuvo supažindinta su pareiginiais nuostatais. Prasidėjus ginčui su atsakove, jai buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymas Nr. V- 1340 „Dėl slaugytojo padėjėjo ir pagalbinio darbuotojo pareigybių aprašymų tvirtinimo“. 2020 m. rugsėjo 9 d. atostogų metu ieškovė gavo elektroninį laišką iš V. Č., kuriame nurodyta, kad pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. generalinio direktoriaus įsakymą Nr. V-944 2 slaugytojų padėjėjų etatai perkelti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). 2 slaugytojų padėjėjų etatai yra būtent ieškovės ir J. K., kurios 2020 m. liepos 29 d. susirinkime iškėlė klausimą dėl darbo grafikų klastojimo ir kitų problemų. (duomenys neskelbtini) darbo pobūdis kitoks, sunkesnis, todėl atsakovė, perkeldama ieškovę iš vieno skyriaus į kitą, privalėjo gauti jos sutikimą, o jai nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis, turėtų teisę ją atleisti DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka. Ieškovei nebuvo pasiūlyta likti (duomenys neskelbtini) žemesnėse pareigose, todėl atsakovė pažeidė DK 57 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apie darbo sąlygų pakeitimą ieškovei nebuvo pranešta prieš protingą terminą, sudarant galimybę apsispręsti dėl darbo sąlygų keitimo. Ieškovė nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis, todėl yra pagrindas ją atleisti. Ieškovė dėl susiklosčiusios atmosferos nemato galimybės likti dirbti, darbas konservatyvios onkologijos skyriuje negalimas dėl jos sveikatos. Atsakovė sąmoningai pablogino ieškovės darbo sąlygas. Ieškovė dėl šio perkėlimo patyrė šoką, negalėjo atsigauti, susirgo ir nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo nedarbinga, lankėsi pas psichologą ir psichiatrą, dėl patirtos nervinės įtampos prasidėjo kitos ligos.
4. Ieškovė susirgo atostogų metu, 2020 m. gruodžio 31 d. nedarbingumas buvo formaliai užbaigtas, kad ieškovė galėtų išnaudoti apmokėtas atostogas, per kurias tęsė gydymą. Atostogoms pasibaigus, vėl nuo 2021 m. sausio 13 d. ieškovė yra nedarbinga. Atsakovė padarė neturtinę žalą, kurią ieškovė vertina 5 000 Eur. Nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškovė buvo nedarbinga dėl ligos. Pasibaigus nedarbingumui, ieškovė sudarė teisinių paslaugų sutartį ir per protingą terminą kreipėsi į teismą. Darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą, ieškovė buvo nedarbinga, dėl ko negalėjo tinkamai atstovauti savo teisių, todėl prašo pripažinti, kad terminas kreiptis į DGK praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti.
5. Atsakovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) prašo atsisakyti nagrinėti ieškinį, ieškovei praleidus DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Netenkinus šio reikalavimo, prašo ieškovės ieškinio netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė su ieškove 1992 m. lapkričio 11 d. sudarė darbo sutartį, kuria ieškovė įdarbinta (duomenys neskelbtini) kompiuterių operatorės pareigose 1,0 et. darbo krūviu. 2005 m. gruodžio 19 d. ieškovė jos sutikimu nuo 2006 m. sausio 2 d. perkelta dirbti į (duomenys neskelbtini) kompiuterių operatorės pareigose 1,0 et. darbo krūviu. 2017 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-1491 „Dėl (duomenys neskelbtini) pertvarkymo“ atliktas (duomenys neskelbtini) struktūrinis pertvarkymas. 2017 m. gruodžio 19 d. prašymu „Dėl darbo sutarties pakeitimo“ ieškovė prašė nuo 2018 m. sausio 1 d. perkelti ją dirbti iš kompiuterių operatoriaus pareigų 1,0 et. darbo krūviu (duomenys neskelbtini) į slaugytojos padėjėjos pareigas 1,0 et. darbo krūviu (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-2520 ieškovė nuo 2018 m. sausio 1 d. perkelta dirbti iš (duomenys neskelbtini) kompiuterių operatorės pareigų 1,0 et. darbo krūvio, į (duomenys neskelbtini) Bendrojo personalo slaugytojų ir pagalbinio personalo slaugytojos padėjėjos pareigas 1,0 et. darbo krūviu. 2020 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) gavo ieškovės prašymą dėl dokumentų kopijų pateikimo, kuriuos ieškovei pateikė 2020 m. rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. S-(1.29)-8661.
7. 2020 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) gavo ieškovės pranešimą dėl neteisėto perkėlimo iš vienos darbo vietos į kitą. 2020 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. S7-( 1.29-3)- 22 pateikė ieškovei paaiškinimus dėl jos darbo sutarties sąlygų pasikeitimo, pridėjo dokumentus. 2020 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) gavo ieškovės prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 57 straipsnio 8 dalį. 2020 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. S-(1.29)-9107 ieškovei atsakė, jog negali tenkinti ieškovės prašymo, taip būtų pažeistas imperatyvus teisinis reglamentavimas. 2020 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) gavo Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos pranešimą Nr. DGS(105)-18179 dėl gauto ieškovės prašymo dėl atsakovės galimai neteisėto darbo sutarties sąlygų pakeitimo. 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-105-21760 DGK atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, ieškovei praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir jo DGK neatnaujinus. 2020 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) gavo DGK pranešimą Nr. (106)DGS-20391 dėl pakartotinai gauto ieškovės prašymo išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl darbdavio vykdomo mobingo, diskriminacijos, bei pažeistų teisių, o taip pat vykdomo psichologinio spaudimo. 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-105-24863, DGK vadovaudamasi DK 224 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, kadangi ieškovės reikalavimas jau buvo nagrinėtas Darbo ginčų komisijoje ir dėl jo buvo priimtas sprendimas.
8. Struktūrinio pertvarkymo tikslas buvo perkelti (duomenys neskelbtini) darbuotojus iš buvusių atskirų ligoninės skyrių į bendrąjį ligoninės personalą (bendrą skyrių), numatant darbuotojų darbo sutartyse, kad jų darbo vieta yra visa (duomenys neskelbtini). Darbuotojai kompetencijos ribose gali būti skiriami dirbti bet kuriame iki 2018 m. sausio 1 d. buvusiame atskirame (duomenys neskelbtini) skyriuje. Įsakymu atlikti struktūriniai pokyčiai, dėl kurių keitėsi būtinosios (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo sutarčių sąlygos (darbo vieta), todėl darbuotojų darbo sutartys buvo keičiamos vadovaujantis DK 45 straipsnio 1 dalimi. Ieškovė savo parašu patvirtino darbo sutarties pakeitimą apie darbo vietos pasikeitimą į (duomenys neskelbtini) slaugytojos padėjėjos pareigas.
9. 2020 m. lapkričio 20 d. ieškovė pateikė dokumentus apie jos pablogėjusią sveikatos būklę (ribotą darbingumą). Atsižvelgiant į tai, esant ieškovės prašymui (duomenys neskelbtini) privalėtų nutraukti jos darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir išmokėti DK 56 straipsnio 2 dalyje numatytą 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Ieškovė nepasinaudojo galimybe nutraukti darbo sutartį ir gauti išeitinę išmoką.
Šalies argumentai
10. Neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu nebuvo atlikta. Ieškovės darbo sutarties sąlygos pakeistos DK 45 straipsnio tvarka, pačios ieškovės pateikto rašytinio prašymo dėl darbo sutarties sąlygų keitimo pagrindu. Nėra atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai kilti. Ieškovės prašymas atlyginti neturtinę žalą yra nesąžiningas siekis nepagrįstai pasipelnyti, tokie ieškovės veiksmai prilygintini piktnaudžiavimui teise. Nėra objektyvių priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Valstybei iš atsakovės priteisė 45 Eur žyminį mokestį. 2021 m. gruodžio 2 d. papildomu sprendimu teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 160 Eur bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino, nurodyto DK 15 straipsnio 2 dalyje, ieškovė nepraleido, kadangi nuo aplinkybių, dėl kurių kilo ginčas byloje, atsiradimo nėra praėję trys metai.
13. Ieškovės darbo funkcija, įvardyta darbo sutartyje, yra (duomenys neskelbtini) bendrajame personale slaugytojos padėjėja. Byloje neįrodyta, kad darbuotoja buvo supažindinta su jos veiklą reglamentuojančiu 2018 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-1340 „Dėl slaugytojo padėjėjo ir pagalbinio darbuotojo pareigybės aprašymų patvirtinimo“.
14. (duomenys neskelbtini) skyriuje, į kurį ieškovė buvo perkelta 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-944 slaugytojos padėjėja, dažnai naktį reikia dirbti vienai, slaugytojos padėjėja turėdavo apie trisdešimt pacientų, kuriuos ji turėdavo maudyti, keisti sauskelnes, turėdavo plauti skyrius ir palatas. Atsirado darbo funkcijų, kurių iki tol ieškovė nevykdė, pvz. nuvežti egzistavusius pacientus (mirusius) į patanatominį skyrių. Tam reikėjo didelio psichologinio pasiruošimo. Teismas konstatavo, kad nurodytos darbo funkcijos atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 220 patvirtintas Slaugytojo padėjėjo kvalifikacinių reikalavimų aprašo (toliau – ir aprašas) 13.7.21., 13.7.23., 13.7.33., 13.7.34., 13.8.23. punktus ir slaugytojo padėjėjos darbo funkcijų turinį. Ieškovė akcentavo faktinį darbo sąlygų pabloginimą (duomenys neskelbtini) skyriuje – tiek psichologiškai tiek fiziškai mažiau palankias sąlygas. Teismas darė išvadą, kad priimant 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. V-944, kuriuo ieškovės etatas priskirtas darbui (duomenys neskelbtini) poskyryje, buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių, nebuvo keičiama ieškovės darbo sutartyje aptarta darbo funkcija. Ji ir toliau liko dirbti slaugytojos padėjėja ir, nors pasikeitė jos atliekamo darbo turinys, tačiau jis iš esmės ir toliau atitiko apraše aptartą slaugytojos padėjėjos darbo funkciją ir jai keliamus reikalavimus. Ieškovė nebuvo perkelta dirbti į kitą vietovę DK 45 straipsnio 1 dalies prasme. Perkėlus darbuotoją į kitą skyrių, nepasikeitė nei darbo laiko režimo rūšis nei ieškovės darbo laiko organizavimo būdas, nesikeitė ir darbuotojos apmokėjimas. Teismas darė išvadą, kad priimant 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. V-944, nebuvo reikalingas ieškovės sutikimas, darbdavys, priimdamas įsakymą ir informuodamas ieškovę tik po jo priėmimo, nepažeidė DK 45 straipsnio 1 dalies nuostatų.
15. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą nutraukti jos darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir priteisti jai 2 mėnesių dydžio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Konstatavus, kad nebuvo pakeistos darbo sutarties sąlygos, darbdavys neįgijo teisės atleisti darbuotoją iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu nutraukti darbo sutartį gali tik darbdavys, išimtinai tik savo valia ir tik konstatavęs šioje normoje esančių sąlygų egzistavimą. Nesant jų, ne tik teismas, bet ir darbdavys neturi teisėto pagrindo nutraukti darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
16. Teismas vertino, kad darbuotojų perkėlimą be jų sutikimo, kai nekeičiamos sąlygos, nurodytos DK 45 straipsnio 1 dalyje, turėtų įtakoti išimtinai objektyvios priežastys. Sprendė esant akivaizdžia aplinkybe, kad tik darbuotojų, 2020 m. liepos 29 d. susirinkimo metu iškėlusių fiktyviai įdarbinto asmens klausimą, etatai buvo perkelti iš priėmimo skyriaus į (duomenys neskelbtini) skyrių. Tai įtakojo ne tik objektyvios, bet ir subjektyvios priežastys (priešiškas ieškovės vadovės V. K. nusiteikimas). Tai netiesiogiai patvirtina ir kitos aplinkybės – bendras slaugytojų padėjėjų ir pagalbinių darbuotojų skaičius viršija vieną šimtą, yra iš viso vienuolika skyrių, tačiau perkeltos buvo tik darbuotojos, V. K. išreiškusios nepasitenkinimą darbo organizavimu.
17. 2020 m. lapkričio 13 d. Komisijos galimiems pažeidimams įvertinti (duomenys neskelbtini) ligoninėje tyrimo pažymoje nurodytos išvados dėl konkrečių N. G. nebuvimo darbe dienų pagrindu atsakovė inicijavo kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 ir 300 straipsniuose numatytų veikos požymių ir inicijavo V. K. darbo sutarties nutraukimą dėl nustatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, numatytų DK 58 straipsnio 4 dalyje.
18. 2020 m. rugsėjo 29 d. darbdavys gavo ieškovės pranešimą, kad jos perkėlimas galimai yra susidorojimas, skyriuje dirba fiktyviai įdarbintas asmuo. Ieškovė į DGK kreipėsi 2020 m. spalio 5 d., kur taip pat išdėstė aplinkybes apie fiktyviai įdarbintą asmenį ir galimą susidorojimą. Atsakovės atsiliepimas į ieškovės ieškinį DGK parengtas 2020 m. spalio 19 d. Komisija galimiems pažeidimams (duomenys neskelbtini) ligoninėje įvertinti buvo sudaryta ir tyrimas inicijuotas tik 2020 m. lapkričio 13 d., po to kai buvo gautas 2020 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas Nr. (1.1.21.60E) apie tuos pačius pažeidimus. Teismas vertino, kad darbdavys akivaizdžiai ignoravo ieškovės pateiktą informaciją, nesiėmė jokių priemonių tirti mobingo apraiškų įstaigoje. Ištyręs bei pats nustatęs galimus darbo tvarkos organizavimo pažeidimus ir inicijavęs ieškovės buvusios tiesioginės vadovės atleidimo procedūrą, darbdavys nesiėmė veiksmų ištirti ir pašalinti galimas mobingo apraiškas institucijoje, tyrimo dėl darbuotojų perkėlimo faktinio pagrindo teisėtumo (objektyvumo) neatliko. Teismas vertino, kad šis neveikimas netiesiogiai patvirtina ieškovės teiginius apie galimą susidorojimą.
19. Teismas nenustatė, kad ieškovės darbo sąlygos buvo pakeistos DK 45 straipsnio 1 dalies prasme. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovės darbo sąlygos (mastas, atliekamo darbo pobūdis) faktiškai nepasikeitė ar nebuvo pablogintos, lyginant su prieš tai buvusiomis, tokiu būdu siekiant įbauginti darbuotoją ar atkeršyti, ir neeliminuoja teisės vertinti faktiškai darbuotojo atliekamo darbo pasikeitimus. Ieškovė akcentavo faktinį darbo sąlygų pabloginimą – tiek psichologiškai, tiek fiziškai mažiau palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) skyriuje. Ieškovė skundžiasi (duomenys neskelbtini), ieškovei nustatytas 65 proc. darbingumo lygis, todėl darbo masto ir apimties didėjimas jos atžvilgiu negali būti vertinamas kaip nežymus.
20. Teismas darbdavio veiksmus priimant 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. V-944, vėliau ignoruojant darbuotojos pranešimus apie faktines perkėlimo priežastis, kvalifikavo kaip psichologinio smurto darbe apraiškas atitinkančius veiksmus, kurie neatitinka DK 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Darbdavio neveikimą ignoruojant darbuotojos pranešimus apie galimas mobingo apraiškas ir jų pagrindą teismas kvalifikavo kaip veiksmus, neatitinkančius DK 30 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
21. Byloje ieškovės pateikta 2021 m. sausio 18 d. pažyma Nr. S(5.15)-17 patvirtina, kad ieškovė po 2020 m. rugsėjo 8 d. lankėsi pas gydytojus dėl (duomenys neskelbtini), konsultuota (duomenys neskelbtini). Jai skirtas medikamentinis gydymas ir reguliariai teikiamos (duomenys neskelbtini) konsultacijos. Teismas vertino, kad šie duomenys patvirtina (duomenys neskelbtini) pablogėjimą ir patvirtina ieškovės teiginius, kad jos perkėlimas į kitą skyrių, darbdavio elgesys po 2020 m. liepos 29 d. susirinkimo su ja sukėlė jai neturtinę žalą. Įvertinęs tai, kad ieškovė savo darbe patyrė mobingą, t. y. priešiškus veiksmus, kuriais buvo siekiama ieškovę sumenkinti ir kurie buvo grindžiami subjektyviu išankstiniu vertinimu, darbdavys, paaiškėjus galimiems pažeidimams, nesiėmė veiksmų nustatyti ir pašalinti jo pasekmes, į ieškovei kilusių neigiamų pasekmių mastą bei pobūdį, teismas sprendė, kad teisingą žalos atlyginimą atitiktų ieškovei priteistina 2000 Eur suma.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
22. Ieškovė V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta nutraukti ieškovės darbo sutartį su atsakove DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu bei priteisti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. buvo reikalingas ieškovės sutikimas dėl perkėlimo, kadangi perkeliant ją iš vieno skyriaus į kitą, esminiai keitėsi darbinių funkcijų turinys ir apimtis, darbo laiko režimas ir darbo užmokestis.
22.2. Atlikdama darbines funkcijas (duomenys neskelbtini) poskyryje, ieškovė atliko tik mažą dalį apraše nurodytų slaugytojos padėjėjos funkcijų, minimaliai susijusių su ieškovės fiziniais veiksmais, ieškovės atliekamos darbinės funkcijos nereikalavo fizinės ištvermės, lyginant su ieškovės darbinių funkcijų atlikimu (duomenys neskelbtini) skyriuje, kur funkcijų vykdymas reikalauja didelės fizinės ištvermės (ligonių vartymas, jų kėlimas, transportavimas ir kt.). Ieškovei tektų atlikti ne pavienius fizinės ištvermės reikalaujančius veiksmus, o nuolatinius ir sisteminius dėl skyriuje gydomų ypač sunkių onkologinių ligonių. Slaugytojos padėjėja per budėjimą viena prižiūri apie 30 pacientų, kuriuos turi nuolat vartyti, kilnoti, keisti sauskelnes, patalynę ir kt.
22.3. Ieškovė pagal sveikatos būklę negalėtų atlikti darbinių funkcijų (duomenys neskelbtini) skyriuje, kadangi ji turi (duomenys neskelbtini), darbo medicinos gydytojas apribojo jai keliamą svorį. Ieškovei nustatyti sveikatos sutrikimai buvo iki ieškovės perkėlimo, tačiau ieškovės sveikatos būklė ir darbo pobūdis (duomenys neskelbtini) poskyryje jai netrukdė atlikti minimalios fizinės ištvermės reikalaujančių darbinių funkcijų. Ieškovę perkėlus į kitą skyrių, jos darbinės funkcijos, lyginant su buvusiomis iš esmės pasikeistų, padidėtų fizinis ir emocinis krūvis, dėl kurio ieškovė su atsakove nebuvo sutarusi priimant ją dirbti į (duomenys neskelbtini) poskyrį. Nebūdama nei žodžiu, nei pasirašytinai supažindinta su pareiginiais nuostatais, ieškovė negalėjo žinoti jos pareigybei priskirtų funkcijų apimties, todėl laikytina, kad su atsakove ieškovė susitarė tik dėl tų darbinių funkcijų ir apimties, kurias atliko (duomenys neskelbtini) poskyryje.
22.4. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje darbo funkcijų turinys ir apimtis didesni, laikytina įrodyta. Darytina išvada, kad atsakovė, perkeldama ieškovę iš vieno skyriaus į kitą bei žinodama, kad šiame skyriuje darbo funkcijų apimtis yra ženkliai didesnė, kas laikytina darbo sutarties sąlygų pakeitimu, privalėjo gauti jos sutikimą. Jai nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis, turėjo teisę ją atleisti DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka.
22.5. (duomenys neskelbtini) poskyryje ieškovė dirbo slenkančiu grafiku paromis. Perkėlus ieškovę į (duomenys neskelbtini) skyrių, pagal sudarytą grafiką ji turėjo dirbti darbo dienomis darbo valandomis. Tai yra esminis darbo sąlygų pakeitimas, kadangi keičiasi darbuotojo darbo ir poilsio režimas. Pagal slenkantį darbo grafiką dirbančio darbuotojo darbo užmokestis yra didesnis, kadangi pagal įstatymą jam skaičiuojamas papildomas priedas prie darbo užmokesčio už darbą nakties, savaitgalių ir švenčių dienomis. Negalima laikyti, kad ieškovės darbo sąlygos, perkėlus ją iš (duomenys neskelbtini) poskyrio į (duomenys neskelbtini) skyrių, nebuvo pakeistos ir kad šis pakeitimas nėra esminis.
23. Atsakovė (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5929-1126/2021, dalį kuria Kauno apylinkės teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei 2000 Eur neturtinę žalą, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo; 2021 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5929-1126/2021, dalį kuria ieškovės ieškinys netenkintas, palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Atsakovės veiksmuose, dėl kurių kilo darbo ginčas (darbo sutarties sąlygų keitimo teisėtumo), nenustatyta neteisėtų veiksmų.
24.2. Kauno apylinkės teismas savo sprendime nurodė, kad ieškovė nebuvo perkelta į kitą vietovę DK 45 straipsnio 1 dalies prasme, nepasikeitė nei darbo laiko režimo rūšis (DK 113 straipsnis) nei ieškovės darbo laiko organizavimo būdas. Byloje nėra ginčo, kad nesikeitė ir darbuotojos apmokėjimas. Atsakovė, paskirdama ieškovei darbą jos kompetencijos ribose, jos darbo sutartyje nustatytoje darbo vietoje, negalėjo sukelti pakankamo pagrindo neturtinei žalai kilti. Tai, jog ieškovė patyrė tam tikras neigiamas emocijas, dėl darbdavio teisėtų veiksmų, nėra pakankamas pagrindas kilti neturtinei žalai.
Žemesnės instancijos teismas
24.3. Pasisakydamas sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo teismas traktuoja, kad ieškovės darbų mastas bei atliekamo darbo pobūdis pasikeitė, kad atsakovė ieškovės etatą darbui kitoje ligoninės vietoje priskyrė nepagrįstai. Teismas neturi įgaliojimų vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato. Teismas tokiu išvestiniu išaiškinimu bei nurodymu, kad atsakovė negalėjo ieškovei skirti tam tikro darbo, viršija savo įgaliojimus, kadangi tokiu būdu buvo vertinami įstaigos ((duomenys neskelbtini)) ūkiniai ir organizaciniai sprendimai.
Šalies argumentai
24.4. 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovė atsakovei pateikė ne skundą dėl patiriamos diskriminacijos ar mobingo požymių turinčios veikos, o prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio 8 dalies pagrindu. Savo prašyme tik abstrakčiai nurodė galimus darbo organizavimo pažeidimus (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Gavusi 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovės prašymą, atsakovė parengė atsakymą, kad negali tenkinti tokio ieškovės prašymo, nes jis prieštarauja imperatyviems teisės aktams, raštu informavo, kad neskatina nutraukti darbo sutartį ir nori tęsti darbo santykius. 2020 m. spalio 2 d. skunde Darbo ginčų komisijai ieškovė nurodė, jog „fiktyviai yra įdarbinti žmonės, kurie realiai darbe nesilanko, apie vieną tokį atvejį žinoma tikrai“, tačiau jokių konkrečių galimų pažeidimų ar patiriamos diskriminacijos, mobingo požymių turinčių veikų, savo pirminiame skunde Darbo ginčų komisijai neįvardijo. Iki 2020 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamos informacijos konstruktyviam vidiniam tyrimui atlikti. Gavus šią informaciją, nedelsiant atliko vidinį tyrimą. Teismo išaiškinimas, jog (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai ignoravo ieškovės pateiktą informaciją bei nesiėmė priemonių tirti mobingo apraiškų įstaigoje, yra klaidingas ir nepagrįstas. Nei DK 26 straipsnio 2 dalies 5 punktas, nei DK 30 straipsnio 1 dalis neįpareigoja darbdavio atlikti tyrimo, jos įpareigoja darbdavį imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir diskriminavimo.
Atsiliepimas
25. Ieškovė V. P. atsiliepimu į atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
25.1. byloje, spręsdamas dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės ir dar vienos darbuotojos perkėlimu į kitą skyrių, kuriame darbinių funkcijų apimtis esminiai skiriasi, teismas privalėjo vertinti tokių atsakovės veiksmų pagrįstumą ir realumą. Šiuo atveju, atsakovė galėtų ginčyti teismo padarytas išvadas šiuo klausimu, o ne spręsti dėl teismo kompetencijos.
25.2. Psichologinis spaudimas (mobingas) ieškovės atžvilgiu pradėtas taikyti būtent po 2020 m. liepos 29 d. įvykusio susirinkimo ir jame ieškovės ir jos kolegės paviešintų piktnaudžiavimo faktų. Po šio susirinkimo ne tik ieškovės tiesioginė vadovė ignoravo ieškovę, prieš ją buvo nuteiktos kitos skyriaus darbuotojos. Atostogų metu sužinojusi apie įstaigos vadovo įsakymą dėl jos ir kolegės etatų perkėlimo į kitą skyrių, ieškovė suprato, kad psichologinis spaudimas yra vykdomas ir iš įstaigos aukštesnių vadovų.
25.3. Pirmos instancijos teismas surinktų įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad mobingo faktas ieškovės atžvilgiu buvo įrodytas ieškovės, liudytojos J. K. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga, ir kad neteisėtas psichologinis spaudimas ieškovės atžvilgiu buvo nevienadienis ir nevienkartinis. Atsakovės pozicija, jog ji nieko nežinojo apie spaudimą ieškovei ir jos kolegei, nes ieškovės pateikta informacija buvo abstrakti, vertintina kaip atsakovės gynybinė pozicija. Gavus net abstrakčios informacijos apie galimą piktnaudžiavimą, atsakovė privalėjo su ieškove susisiekti tikslu gautą informaciją pasitikslinti.
25.4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovė teigia, kad jai apie ieškovės atžvilgiu taikomą psichologinį smurtą nebuvo žinoma, nesudaro pagrindo ją atleisti nuo civilinės atsakomybės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad psichologinis spaudimas ieškovei buvo taikomas visuose lygiuose (tiesioginio, aukštesnio vadovų), o tai, kad atsakovė tokios informacijos savalaikiai negavo (jeigu negavo), rodo, kad atsakovė nesukūrė ir neįgyvendino mechanizmo (neveikimas, ar netinkamas veikimas), kuris sudarytų galimybę jai ne tik reaguoti į psichologinio smurto apraiškas įstaigoje bei užkirsti tam kelią, tačiau sukurtų pirmiausia saugias sąlygas tokį smurtą patyrusiam darbuotojui apie tai pranešti (DK 30 straipsnis).
26. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo, palikti galioti 2021 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta nutraukti ieškovės darbo sutartį su atsakove DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu; tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir panaikinti 2021 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria Kauno apylinkės teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei 2000 Eur neturtinę žalą, ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
26.1. 2017 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-1491 „Dėl (duomenys neskelbtini) pertvarkymo“ buvo atlikti struktūriniai pokyčiai, dėl kurių keitėsi būtinosios (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų darbo sutarčių sąlygos (darbo vieta), todėl darbuotojų darbo sutartys buvo keičiamos vadovaujantis DK 45 straipsnio 1 dalimi. Ieškovė 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą „Dėl darbo sutarties pakeitimo“, kuriuo prašė nuo 2018 m. sausio 1 d. perkelti ją dirbti iš kompiuterių operatorės pareigų (duomenys neskelbtini) poskyrio, į slaugytojos padėjėjos pareigas (duomenys neskelbtini) Bendrajame personale. Ieškovė savo parašu patvirtino darbo sutartyje atliktą pakeitimą, jog keičiasi jos darbo vieta. Ieškovė turėjo ir galėjo suprasti savo teikiamo prašymo ir darbo sutarties pakeitimo turinį. Su darbuotojais, kurie nesutiko su šiuo struktūriniu pertvarkymu, darbo sutartys buvo nutraukiamos DK 57 straipsnio 3 dalies pagrindu.
26.2. Ieškovės darbo laiko režimo rūšis išliko nepakeista. Ieškovės darbo sutarties 5 p. nustatyta, kad ieškovei taikoma 40 valandų darbo savaitė. Ieškovei iš esmės taikoma kintanti darbo dienos (pamainos) trukmė, darbo dienų skaičius per savaitę išlieka nepastovus. Kadangi ieškovės darbo laiko režimas nepastovus, ieškovės darbo valandos ginčo metu buvo paskirstomos vadovaujantis 2009 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-187 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo laiko planavimo bei darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos“ 4 p. (duomenys neskelbtini) poskyryje ir (duomenys neskelbtini) skyriuje darbo grafikas yra derinamas iš anksto su skyriaus administratoriumi. Nors faktiškai pasikeitė ieškovės darbo laikas, darbo laiko režimas išliko nepakeistas. Dėl tokio darbo laiko režimo ir darbo organizavimo ieškovė sutiko sudarant darbo sutartį su atsakove, todėl darytina išvada, kad ieškovės sutikimas yra neprivalomas.
26.3. Darbo užmokesčio sąvoka ir jo sudėties baigtinis sąrašas įtvirtintas DK 39 straipsnyje. Teisės aktuose nenumatyta, jog taikoma darbo užmokesčio dalis už ypatingo pobūdžio, pavyzdžiui, darbo naktimis, atliekamas darbo funkcijas yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis. Vien aplinkybė, jog ieškovė prieš perkeliant ją iš (duomenys neskelbtini) poskyrio į (duomenys neskelbtini) skyrių gavo didesnį faktinį darbo užmokestį už darbą nakties metu, savaime nereiškia, jog pasikeitė jos darbo užmokestis. Įsakymu pakeitus ieškovės darbo funkcijas iš kompiuterių operatorės 1,0 etato darbo krūviu į slaugytojos padėjėjos 1,0 etato darbo krūviu, ieškovei buvo nustatytas konkretus darbo užmokesčio koeficientas, kuris nebuvo koreguotas įsakymu dėl etatų.
26.4. Tiek (duomenys neskelbtini) poskyrio, tiek (duomenys neskelbtini) skyriuje ieškovė iš esmės atliko bendrosios praktikos slaugytojos funkcijas. Aplinkybė, jog viename skyriuje esamas darbo krūvis yra didesnis nei kitame, savaime neįrodo, kad buvo pakeistos ieškovės darbo funkcijos. Darytina išvada, kad ieškovės darbo funkcijos nebuvo pakeistos. Įsakymu dėl etatų ieškovės darbo vieta nebuvo pakeista.
26.5. Realus struktūrinis pertvarkymas, dėl kurio keitėsi ieškovės darbo sutarties sąlygos, atliktas 2018 m. sausio 1 d., ieškovės darbo sutarties sąlygos pakeistos laikantis DK 45 straipsnio reikalavimų. Atsakovė neturi teisės nutraukti ieškovės darbo sutarties DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nėra nei vienos kitos DK 57 straipsnio nurodytos priežasties, dėl kurios atsakovė turėtų (galėtų) nutraukti ieškovės darbo sutartį DK 57 straipsnio nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl darbo sąlygų keitimo teisėtumo, darbo sutarties nutraukimo ir kompensacijos priteisimo
29. Ginčas byloje kilo dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. V-944, kuriuo ieškovės užimamas etatas, priskirtas darbui (duomenys neskelbtini) poskyryje buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių, informuojant ieškovę el. paštu 2020 m. rugsėjo 9 d.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad DK 45 straipsnis nustato darbo sąlygų keitimo darbdavio iniciatyva tvarką, pagal kurią dalis darbo sąlygų gali būti keičiama tik darbuotojo rašytiniu sutikimu, tuo tarpu dėl kitos darbo sąlygų dalies pakeitimo darbuotojo rašytinio sutikimo nereikalaujama. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, turi nustatyti, kuri iš darbo sąlygų buvo keičiama (atitinkamai DK 45 straipsnio 1 ar 4 dalis), priklausomai nuo sąlygos, kuri buvo keičiama, nustatyti tokius pakitimus nulėmusių ekonominių, organizacinių ar gamybinių priežasčių, kurias privalo įrodyti atsakovė, buvimą ar nebuvimą bei spręsti dėl atleidimo teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150-313/2021).
31. 2009 m. vasario 17 d. tarp darbdavio ir ieškovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 226, pagal kurią ji buvo priimta dirbti į (duomenys neskelbtini) poskyrio kompiuterių operatore pilnu etatu. Darbuotoja pradėjo dirbti darbovietėje nuo 1992 m. lapkričio 11 d. Nuo 2018 m. sausio 1 d. šalių buvo patvirtintas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo ieškovei buvo pakeista būtinoji darbo sutarties sąlyga ir nustatyta, kad ji dirbs (duomenys neskelbtini) bendrajame personale slaugytojos padėjėja. 2017 m. gruodžio 19 d. prašymu dėl darbo sutarties pakeitimo, ieškovė prašo nuo 2018 m. sausio 1 d. perkelti ją dirbti iš kompiuterių operatoriaus pareigų 1,0 etato darbo krūvio (duomenys neskelbtini) poskyrio į slaugytojos padėjėjos pareigas pilnu etatu į (duomenys neskelbtini) Bendrąjį personalą. 2017 m. gruodžio 20 d. darbdavio įsakymu Nr.P-2520 ieškovė buvo perkelta iš (duomenys neskelbtini) poskyrio kompiuterio operatorės pareigų į (duomenys neskelbtini) slaugytojo padėjėjos pareigas. Nustatytas atlyginimas taikant (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio koeficientą – 8,06.
32. Sprendžiant dėl to, ar priimant 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. V-944, kuriuo ieškovės etatas priskirtas darbui (duomenys neskelbtini) poskyryje buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių, buvo reikalingas ieškovės sutikimas, ir darbdavys, kuris priėmė šį įsakymą jo negavęs, savo veiksmais pažeidė DK 45 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikia nustatyti, ar tokiais veiksmais buvo pakeistos darbuotojos būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimas, darbovietė), papildomos darbo sutarties sąlygos, ar buvo nustatyta skirtinga darbo laiko režimo rūšis ar darbuotoja buvo perkelta dirbti į kitą vietovę. Darbuotojos darbo funkcija, įvardyta darbo sutartyje, yra (duomenys neskelbtini) bendrajame personale slaugytojos padėjėja. Byloje nėra įrodymų, kad darbuotoja buvo supažindinta su jos veiklą reglamentuojančiu 2018 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-1340 „Dėl slaugytojo padėjėjo ir pagalbinio darbuotojo pareigybės aprašymų patvirtinimo“.
33. DK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. 2020 m. rugsėjo 8 d. (darbdavio įsakymo Nr. V-944 priėmimo metu) atsakovės atliekamų darbo funkcijų turinį reglamentavo ne tik vidaus teisės aktai, tačiau ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2000 m. balandžio 26 d. Nr. 220, kuriuo patvirtintas Slaugytojo padėjėjo kvalifikacinių reikalavimų aprašas (toliau tekste – Aprašas). Aprašo 13 punktas nustato slaugytojo padėjėjo gebėjimus, kuriuos jis privalo mokėti pritaikyti teikdamas slaugos paslaugas pacientams (Aprašo 13.1. punktas). Kaip matyti iš pačios ieškovės parodymų, dirbdama (duomenys neskelbtini) poskyryje ji vykdė didžiąją dalį apraše nurodytų funkcijų.
34. Tesimo posėdyje ieškovė taip pat akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje, į kurį ji buvo perkelta 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-944, slaugytojos padėjėja, dažnai naktį reikia dirbti vienai, slaugytojos padėjėja turėdavo apie trisdešimt pacientų, kuriuos ji turėdavo maudyti, keisti sauskelnes, turėdavo plauti skyrius ir palatas. Šiame skyriuje guli labai sunkūs ligoniai, didelis mirtingumas, atsirado ir darbo funkcijų kurių iki tol ji nevykdydavo, pvz. egzistavusius pacientus (mirusius) turėdavo nuvežti į patanatominį skyrių (teismo posėdžio vykusio 2021 m. liepos 27 d. 34 min. 20 sek.). Tam reikėjo didelio psichologinio pasiruošimo. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad šios darbo funkcijos atitinka Aprašo 13.7.21., 13.7.23., 13.7.33., 13.7.34., 13.8.23. punktus ir atitinka slaugytojo padėjėjos darbo funkcijų turinį.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priimant 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. V-944, kuriuo ieškovės etatas, priskirtas darbui (duomenys neskelbtini) poskyryje, buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių, nebuvo keičiama ieškovės darbo sutartyje aptarta darbo funkcija.
36. Taip pat pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ginčo direktoriaus įsakymu nenustatytas ieškovės perkėlimas dirbti į kitą vietovę. (duomenys neskelbtini) poskyris yra (duomenys neskelbtini), Kaune. (duomenys neskelbtini) skyrius yra tuo pačiu adresu. Taigi, darbuotoja nebuvo perkelta į kitą vietovę DK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta prasme. Byloje pateiktas 2020 m. rugpjūčio mėn. darbo grafikas, kuriame numatytas ieškovės darbo laikas, iš kurio matyti, kad perkėlus darbuotoją į kitą skyrių nepasikeitė nei darbo laiko režimo rūšis (DK 113 straipsnis) nei ieškovės darbo laiko organizavimo būdas. Byloje nėra ginčo, kad nesikeitė ir darbuotojos apmokėjimas.
37. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad priimant 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. V-944, kuriuo ieškovės etatas priskirtas darbui (duomenys neskelbtini) poskyryje buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių, nebuvo reikalingas ieškovės sutikimas, darbdavys, priimdamas aptariamą įsakymą ir informuodamas ieškovę tik po jo priėmimo, nepažeidė DK 45 straipsnio 1 dalies nuostatų.
38. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą nutraukti jos darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi nustačius, kad perkeliant darbuotojos etatą į kitą skyrių nebuvo pakeistos darbo sutarties sąlygos, darbdavys neturėjo pagrindo atleisti darbuotoją iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatoma, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę. Nenustačius šių sąlygų, ne tik teismas, bet ir darbdavys neturi teisėto pagrindo nutraukti darbo sutarties DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nenustačius pagrindo tenkinti šį darbuotojo reikalavimą, pagrįstai atmestas ir išvestinis ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai 2 mėnesių dydžio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 57 straipsnio 8 dalis).
Dėl neturtinės žalos
39. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5000 Eur neturtinę žalą.
40. Šis reikalavimas tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistas 2000 Eurų neturtinės žalos atlyginimas.
41. Iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. liepos 29 d. įvyko darbuotojų susirinkimas, kurį inicijavo ieškovė V. P. ir jos kolegė, dirbanti tame pačiame skyriuje slaugytojos padėjėja J. K.. Šias aplinkybes patvirtino ieškovės V. P. ir liudytojos J. K. parodymai. Šio susirinkimo metu minėtos darbuotojos savo tiesioginei vadovei V. K. išsakė pretenzijas dėl darbo organizavimo trūkumų. Ieškovė V. P. nurodė, kad jos ir V. K. inicijuoto darbuotojų susirinkimo metu 2020 m. liepos 29 d. metu jos iškėlė klausimus dėl darbo sąlygų, kadangi naktį labai sunku dirbti po vieną, labai daug užkraunama darbų, iškėlė klausimą dėl fiktyviai įdarbinto asmens, kadangi dėl to, kad liko skyriuje trys slaugytojos, jos naktį turėjo dirbti po vieną. Pavyzdžiui, 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo sustatyti 4 savaitgaliai dirbti jai vienai ir paromis, buvo atleisti visi liftininkai ir ieškovė turėjo dirbti ir liftininke be jokių sutarčių pakeitimo ir papildomo atlygio. Susirinkimas sušauktas buvo dėl to, kad viena slaugytoja (N. G.) buvo įrašyta į sąrašus, tačiau ji faktiškai nei karto neatvyko į darbą. Ji buvo žiniaraščiuose, lyg atvyktų į darbą, buvo jos fiktyvūs parašai, buvo jos prašymai ir grafikai su jos pavarde. Nuo tada, kai N. G. buvo įrašyta į slaugytojų sąrašus, skyriuje slaugytojų padėjėjos ir pradėjo dirbti po vieną, nes trūko darbuotojų. Ieškovės teigimu, susirinkimo metu jos tiesioginė viršininkė (V. K.) jai tiesiogiai nurodė, kad ji dabar sužinosianti, kas yra tikras slaugytojos padėjėjos darbas, nurodė užsičiaupti vieną kartą ir žinoti savo vietą. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja J. K., dirbusi slaugytojos padėjėja, pretenzijas vadovei pagrinde išreiškė ji ir V. P.. Po to susirinkimo, vadovė pradėjo darbe prie liudytojos priekabiauti, vis rasdavo, kuo blogai atliekamos darbo funkcijos. Liudytoja kelias dienas padirbo ir išėjo atostogų dviem savaitėms. Po atostogų buvo iškviesta pas direktorių ir jai pasakė, kad ji privalo eiti dirbti į (duomenys neskelbtini) skyrių, prieš tai kartu su ieškove dirbo priėmime. Kreipėsi į darbo ginčų komisiją, nes buvo suklastotas jos parašas ir darbo ginčų komisija grąžino ją atgal dirbti į priėmimo skyrių. Negalėjo ten dirbti, jos manymu, kolektyvui buvo uždrausta su jomis kalbėtis (ką paminėjo jai buvusi kolegė), atmosfera darbe buvo baisi, su ja niekas iš kolegų nekalbėjo, ir ji išėjo iš darbo dėl sveikatos problemų.
42. Ieškovė, teikdama parodymus nurodė, kad po to surinkimo ji išėjo atostogų, turėjo nedarbingumą ir rugsėjo 9 d. ji gavo V. Č. pranešimą, kad ji perkelta į Konservatyviosios onkologijos skyrių. Buvo didelis šokas, beveik trisdešimt metų ji išdirbo be jokių nusižengimų, iki šiol lankosi ir pas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovei yra suteiktas pranešėjo statusas ikiteisminiame tyrime. Po susirinkimo darbdavys su jomis nebendravo ir jos žiniomis uždraudė ir visam kolektyvui su ja bendrauti.
43. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad tik darbuotojų, iškėlusių klausimą dėl fiktyviai įdarbinto asmens ir dėl šios priežasties pablogėjusių darbo sąlygų ir padidėjusio darbo krūvio, etatai buvo perkelti iš priėmimo skyriaus į (duomenys neskelbtini) skyrių, etatų perkėlimą įtakojo ne tik objektyvios, bet ir subjektyvios priežastys (priešiškas ieškovės vadovės nusiteikimas). Tai netiesiogiai patvirtina ir kitos aplinkybės – bendras slaugytojų padėjėjų ir pagalbinių darbuotojų skaičius liudytojos V. Č. teigimu viršija vieną šimtą, yra viso vienuolika skyrių, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad perkeltos buvo tik tos darbuotojos, kurios išreiškė nepasitenkinimą darbo organizavimu V. K.. Byloje darbdavys pateikė 2020 m. lapkričio 13 d. Komisijos galimiems pažeidimam įvertinti (duomenys neskelbtini) ligoninėje tyrimo pažymą, kurioje nurodoma, kad remiantis (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. slaugytojos – slaugos administratorės V. K. paaiškinimais žodžiu bei raštu, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) ligoninės bendrosios praktikos slaugytojų naudojimąsi Ligoninės informacine sistema (N. G. darbo grafike numatytu laiku LIS nei karto per tris mėnesius nesinaudojo), nesudaromas objektyvus pagrindas paneigti abejones dėl faktinio darbo neatitikties darbo grafiko duomenims, tačiau dėl retrospektyvaus laikotarpio Komisija negali priimti kategoriškos išvados dėl konkrečių N. G. nebuvimo darbe dienų. Šios išvados pagrindu pats darbdavys inicijavo kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl LR Baudžiamojo kodekso 182 ir 300 straipsniuose numatytų veikos požymių ir inicijavo V. K. darbo sutarties nutraukimo procesą dėl nustatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, numatytų DK 58 straipsnio 4 dalyje.
44. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad jau 2020 m. rugsėjo 29 d. darbdavys gavo ieškovės pranešimą, kuriame nurodoma, kad jos perkėlimas galimai yra susidorojimas, nes skyriuje dirba fiktyviai įdarbintas asmuo. Ieškovė V. P. kreipėsi į darbo ginčų komisiją 2020 m. spalio 5 d. Pareiškime ji taip pat išdėstė aplinkybes apie fiktyviai įdarbintą asmenį ir galimą susidorojimą dėl šios informacijos pateikimo vadovei. Darbdavio atsiliepimas į ieškovės ieškinį darbo ginčų komisijoje buvo parengtas 2020 m. spalio 19 d. Komisija galimiems pažeidimam įvertinti (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo sudaryta ir tyrimas buvo inicijuotas tik 2020 m. lapkričio 13 d., po to kai buvo gautas 2020 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas Nr. (1.1.21.60E), kuriame buvo išdėstyti tie patys pažeidimai. Taigi darbdavys akivaizdžiai ignoravo ieškovės pateiktą informaciją, nesiėmė jokių priemonių tirti mobingo apraiškų įstaigoje.
45. Tyrimą dėl galimos darbuotojos V. K. nusikalstamos veikos vykdymo ir galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo darbdavys inicijavo tik gavęs kontroliuojančios institucijos reikalavimą, nors byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina ankstesnį šių duomenų turėjimą. Net ištyręs bei pats nustatęs galimus darbo tvarkos organizavimo pažeidimus ir inicijavęs ieškovės buvusios tiesioginės vadovės atleidimo procedūrą, darbdavys nesiėmė jokių veiksmų, ištirti ir pašalinti galimas mobingo apraiškas institucijoje.
46. DK 26 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatoma, kad darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos. DK 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. DK 30 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.
47. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad aukščiau nurodytų nuostatų įgyvendinimas neatsiejamas nuo darbdavio pareigos identifikuoti ir nustatyti situacijas, galinčias sukelti psichosocialines rizikas darbe, taip pat nuo priemonių užkertančių kelią situacijoms ir veiksmams, galintiems sukelti psichosocialines rizikas darbe, siekiant išvengti žalos ar ją sumažinti, taikymo. Iš aukščiau nurodytų įstatymų reikalavimų kyla ir darbdavio pareiga gavus skundą iš darbuotojos, manančios, kad ji yra priekabiavimo darbe auka, nedelsiant atlikti tyrimą ir imtis priemonių sustabdyti psichologinio smurto apraiškas, taikyti atsakomybę už darbo pareigų pažeidimus kaltam darbuotojui. Nei vienas darbuotojas neturi kentėti dėl elgesio, grindžiamo ne objektyviu vertinimu, o išimtinai subjektyviu išankstiniu nusistatymu, kurio tikslas arba pasekmė yra faktinis darbo sąlygų pablogėjimas.
48. Nors ieškovė ieškinyje aiškiai nesuformulavo neturtinės žalos atsiradimo teisinio pagrindo DK 26, 30 straipsnių prasme, tačiau pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes dėl ieškovės darbe patirto mobingo ir teisingai nustatė, kad mobingas ieškovei darbe pasitvirtino, ir tai sudaro neteisėtus darbdavio veiksmus, dėl kurių atsakovė patyrė stresą, sveikatos sutrikimus. Teismas teisingai nustatė, kad tarp darbdavio neteisėtų veiksmų, ieškovės sveikatos sutrikimų, streso yra priežastinis ryšys, kas sudaro pagrindą priteisti neturtinę žalą. Taigi nustatytos visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.248, 6.250 straipsniai).
49. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai ir vertinimui, kad ieškovei buvo daromas spaudimas, todėl buvo pagrindas priteisti neturtinę žalą. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir pagrįstai priteisė ieškovei 2000 Eur sumą.
50. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas, reglamentuojančias Darbo teisinius santykius bei žalos atlyginimą (DK 24, 30, 34, 45, 56, 57, 113, 151) nenukrypo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliaciniai skundai atmestini. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
51. V. P. turėjo 300 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į apeliacinį skundą išlaidų neturėjo. Atmetus apeliacinius skundus V. P. priteistina iš (duomenys neskelbtini) 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93, 98 straipsniai).
52. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.