- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- eI3-592-872/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05027-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Paulius Škėrys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – A. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-1853-(5.59E.) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT atkurti J. Ž. nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje.
Nurodo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) plotas yra 2,0099 ha, o išnuomoto žemės sklypo dalį sudaro tik 1,4314 ha. Taigi, laisvos ir neišnuomotos valstybinės žemės plotas šiai dienai yra 0,5785 ha. Buvusio savininko B. J. žemėvaldos ribose, kuri patenka į Žemės sklypą, yra valstybinės neužimtos statiniais žemės, kurios plotas apie 11,67 a ir automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjai privalo būti atkurta nuosavybė nurodytame žemės sklype, o po automobilių aikštele esanti žemė turi būti atkurta su sąlyga dėl nuomos. Nurodo, kad pareiškėja sutinka nuomoti žemės sklypą, esantį po automobilių aikštele ir prašo šią žemę taip pat atkurti.
Pažymi, kad ginčas dėl nuosavybės atkūrimo vyksta nuo 2013 metų. Žemės sklype esantis 0,5785 ha plotas priklauso Lietuvos Respublikai. Dar 2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad ginčo žemės sklypo dalis, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra laisva valstybinė žemė, kuri nėra užstatyta jokiais statiniais, tačiau teismas net ir esant nurodytam, nesprendė ginčo, o jį perkėlė iš naujo nagrinėti atsakovei, kuri šį klausimą sprendžia jau 3 metai. Po priimto sprendimo atsakovė priėmė sprendimą, kuris nėra aiškus, nes neatsakantis į minėtą klausimą – kokiu pagrindu nėra atkuriamas 11,67 ha žemės sklypas. Pagal teismų praktiką automobilių aikštelės buvimas nesudaro teisinio pagrindo neatkurti nuosavybės teisių.
Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106¹ punktu bei nurodo, kad specialusis įstatymas leidžia pareiškėjai atkūrimą nesant žemės sklypo plano, kas akivaizdu, kad sąlygoja Tvarkos 106¹ punkto taikymą ir teisėtą nuosavybės atkūrimą.
Pažymi, kad atsakovė neatliko jokių realių veiksmų, siekdama tinkamai ir pagrįstai išnagrinėti šią situaciją, tačiau vienintelis asmuo, kuriam sukeliami neigiami padariniai, šiuo atveju yra pareiškėja.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus, prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad NŽT atsisako atlikti veiksmus, priskirtinus jos kompetencijai. NŽT atliko buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos Gudelių kaime turėtos žemėvaldos ribų nustatymą bei perdavė šią informaciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija). Vadovaudamasi Tvarkos 106¹ punkto nuostatomis ne kartą kreipėsi į Administraciją ir prašė pateikti informaciją apie galimybę grąžinti pareiškėjai žemę natūra, taip pat inicijavo Žemės sklypo plano, kuriame būtų išskirtos Žemės sklypo dalys, savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti. Be to, Žemės sklype esančių statinių savininkas A. K. 2021 m. kovo 10 d. pateikė Žemės sklypo dalių planą, kuriame nustačius trūkumus, jis buvo nederintas, dėl ko šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1565-981/2022. Taigi, akivaizdu, jog NŽT atlieka jos kompetencijai priskirtus veiksmus, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai klausimą, tačiau dėl vykstančių teisminių procesų negali nustatyti Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti.
Atkreipia dėmesį, jog Tvarkos 106¹ punkte nustatyta iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios žemės savininkų turėtų žemėvaldų kartografavimo tvarka, kai žemėtvarkos skyrius kartografinėje medžiagoje pažymi buvusio savininko turėtos žemės sklypo ribas remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos vadovaujantis Metodiniuose nurodymuose dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarka, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31d. įsakymu Nr. 634 ir detaliaisiais planais suplanuotų ir žemėtvarkos skyriui perduotų sklypų grąžinimo natūra ar suteikimo piliečiams neatlygintinai už nuosavybės teisę turėtą žemę tvarka ir ši procedūra priklauso atlikti žemėtvarkos skyriui. Taigi, buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios žemės savininkų turėtų žemės sklypo ribų kartografavimas yra priskirtas NŽT kompetencijai, ką NŽT ir yra atlikusi – B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribos buvo nustatytos 2005 m. gegužės 10 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/05/15-14.
Pažymi, kad esamoje faktinėje situacijoje yra reikšmingas taip pat ir savivaldybės vaidmuo. Tiek pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, tiek pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas darytina išvada, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Toks pat reglamentavimas yra nurodomas ir Tvarkos 106¹ punkte, pagal kurį NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinis padalinys negali priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises į miesto žemę natūrą, kol savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtina natūra grąžinamo laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano.
Taigi, aplinkybė, jog yra parengtas Žemės sklypo dalių planas, kuriuo išskirtos dalys savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti ir nustačius dalis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti (Nutarimo 8, 33 punktai), neeliminuos Vilniaus miesto savivaldybės pareigos suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui - parengti Žemės sklypo planą, jį pateikiant Vilniaus miesto skyriui. Šiuo konkrečiu atveju specialusis įstatymas neleidžia pareiškėjai atkūrimo nesant žemės sklypo plano, kas akivaizdu, kad sąlygoja Tvarkos 106¹ punkto taikymą ir teisėtą nuosavybės atkūrimą. Be to, pareiškėja klaidingai interpretuoja Tvarkos 106¹ punkto nuostatas, kadangi Žemės sklypas yra suformuotas dar 1998 m. birželio 24 d. (remiantis NTR 2022 m. sausio 17 d. išrašu) ir dalis jo yra išnuomota tretiesiems asmenims vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. Žemės sklype yra 7 Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai, kuriems eksploatuoti suformuotas Žemės sklypas. Duomenų, kad pareiškėja Žemės sklype turėtų statinius, nėra, todėl klausimas dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypo dalį atkūrimo galės būti sprendžiamas pasibaigus teisminiams ginčams ir patvirtinus Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškų statinių funkcionavimui, planą ir tik tuomet, jei bus laisvos valstybinės žemės ir ši dalis Žemės sklype pateks į buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribas bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius suprojektuos žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui – parengs natūra grąžinamo žemės sklypo planą ir jį pateiks Vilniaus miesto skyriui. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog pareiškėjos skundo reikalavimas – įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį negali būti tenkinamas vien tuo aspektu, jog NŽT šių veiksmų negali atlikti neturint kitos nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančios šalies sprendimo, šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybės patvirtinto natūra grąžinamo laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano, kurio pagrindu būtų priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemėvaldą. Pažymi, kad šis veiksmas negalės būti priimtas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1565-981/2022.
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo argumentais prašo ginčą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.
Administracija remiasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsniu bei nurodo, kad organizuoti sklypų formavimą Administracijos direktorius gali tik laisvoje valstybinėje žemėje, bet ne statinių eksploatavimui suformuoto sklypo, ant kurio yra statinių, vietoje. Atkreipia dėmesį, jog teisės aktai nereglamentuoja suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo dalies, kurią būtų galima grąžinti natūra, projektavimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į jau suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Šis sklypas buvo suformuotas ir išnuomotas jame esančių pastatų (duomenys neskelbtini) bei inžinerinių statinių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, eksploatavimui. Jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT. Išnagrinėjusi NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateiktą buvusio savininko B. J. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemės kartografinę medžiagą Administracija nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, į kurią patenka dalis buvusio savininko turėtos žemės, yra įrengta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi žemės sklypo dalis nėra laikytina laisva (neužstatyta) valstybine žeme, kurioje būtų galima projektuoti sklypą (ar sklypo dalį) nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Remiantis tuo, suprojektuoti papildomą laisvos (neužstatytos) žemės sklypą ar sklypo dalį žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos buvusio savininko B. J. turėtos žemėvaldos ribose, nėra galimybių.
Taip pat pažymi, kad remiantis Įstatymu ir Tvarka, tolimesnių sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei dėl leidimo pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį (tampant sklypo bendrasavininke), esančią valstybinės žemės patikėtinės NŽT valdomame žemės sklype, priėmimas priklauso ne Administracijos, bet valstybinės žemės patikėtinės – NŽT kompetencijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. ir jo atstovė teismo posėdyje nepalaikė pareiškėjos skundo reikalavimo. Pažymėjo, jog pareiškėja nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, atkreipė dėmesį į Savivaldybės argumentą, jog šiuo atveju nėra laisvos valstybinės žemės, pritarė atsakovo pozicijai, jog pareiškėja klaidingai interpretuoja Tvarkos 106¹ punkto nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl NŽT 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 1SS-1853-(5.59E.) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT atkurti J. Ž. nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje.
Bylos medžiaga nustatyta ir dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, jog pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. J. iki 1940 metų nacionalizacijos Gudelių (buvusiame Bory (Šilų)) kaime turėtą 8 ha žemę, iš kurio 7,33 ha žemės yra Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje iki 1995 m. birželio 1 d., o 0,67 ha – Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995 m. birželio 1 d.
Pareiškėjai nuosavybės teisės į buvusio savininko B. J. iki 1940 metų nacionalizacijos Gudelių (buvusiame Bory (Šilų)) kaime turėtą žemę atkurtos į 7,0898 ha žemės plotą, likusi neatkurta žemės dalis – 0,9094 ha, iš kurio 0,5989 ha žemės ploto yra Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,3105 ha žemės Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje.
B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribos buvo nustatytos 2005 m. gegužės 10 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/05/15-14. B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,00 ha žemės sklypą Gudelių kaime, Vilniaus mieste. Nustatyta, kad iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko B. J. turėtos žemėvaldos ribos (Grafinių duomenų ištraukoje pažymėta skaičiais 1-7) patenka į 2,0099 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį.
Žemės sklypą (2,0099 ha), kuriame yra tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, patikėjimo teise valdo NŽT.
Pareiškėja 2021 m. lapkričio 29 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai pakartotinį prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, priėmė 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-1853-(5.59E.) (Sprendimas), kuriame nurodė, kad pareiškėjos 2021 m. lapkričio 29 d. prašyme keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į Žemės sklypą jau yra ne kartą nagrinėtas, išsamus atsakymas pateiktas NŽT 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 1 SS-1444-(9.5.), kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-867-872/2021 nepanaikintas. Naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, pareiškėja nepateikė, todėl NŽT pareiškėjos 2021 m. lapkričio 29 d. prašymą paliko nenagrinėtą Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu.
Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte punkte nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šią teisės normą yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (žr., pvz., 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-888/2013; 2016 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016). Vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis pakartotinai nenagrinėtas, analizuojama, ar kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-37/2012). Vertinti, ar pateikti duomenys yra nauji ir gali daryti įtakos priimtam sprendimui, yra atsakovo kompetencija (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-665-822/2015).
Iš pateiktų išaiškinimų darytina išvada, kad draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Priešingu atveju, viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šį draudimą, rizikuoja, kad vienas iš sprendimų, priimtų tokių procedūrų rezultate, bus neteisėtas, nes juo galbūt bus pažeisti VAĮ reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais, kai dėl dviejų administracinių procedūrų įvykdymo yra priimami du sprendimai, neteisėtu sprendimu paprastai turėtų būti pripažįstamas tas sprendimas, kuris yra priimamas (įsiteisėja) po „pirmojo“ sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo), nes priėmus „pirmąjį“ sprendimą, viešojo administravimo subjektui yra draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrąją administracinę procedūrą bei priimti iš jos kylančius sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį nutartį administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016 ir kt).
Nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. lapkričio 29 d. skundu (adresuotas NŽT direktoriui) prašė atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje. Atsakovė pareiškėjai atsakė skundžiamu sprendimu, kuriuo pareiškėjos 2021 m. lapkričio 29 d. skundą paliko nenagrinėtą, argumentuodama tuo, jog į pareiškėjos skunde keliamus klausimus jau yra atsakyta. Atsakovė vadovavosi sekančiu faktiniu pagrindu: NŽT 2019 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. lSS-2324-(9.5.) išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. lapkričio 26 d. skundą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti 2019 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) ir atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. eI3-1861-596/2020 panaikino NŽT 2019 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. lSS-2324-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigojo NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjos 2019 m. lapkričio 26 d. skundo; NŽT, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. lapkričio 26 d. skundą ir pareiškėjai atsakė 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 1SS-1444-(9.S.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti NŽT 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. lSS-1444-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 49SJ-318-(14.49.105) ir įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-867-872/2021 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Iš aptartų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad NŽT, įvertinusi pareiškėjos 2021 m. lapkričio 29 d. skundo reikalavimą – atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje, turėjo teisinį pagrindą, taikydama VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, pareiškėjos 2021 m. lapkričio 29 d. skundą palikti nenagrinėtą. Minėta, kad pareiškėjos prašymas (reikalavimas) atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje, taip pat buvo suformuluotas ir 2019 m. lapkričio 26 d. skunde, kuris NŽT paskutinį kartą buvo išnagrinėtas priėmus 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 1SS-1444-(9.S.) ir kurio teisėtumas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. eI3-867-872/2021. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, į pareiškėjos prašymą (-us) dėl nuosavybės teisių atkūrimo NŽT jau yra atsakiusi priimdama individualius administacinius aktus, kurių teisėtumas, be kita ko, buvo patikrintas ir teismo.
Pažymėtina, jog pareiškėjos šioje byloje nagrinėjamo skundo turinys taip pat patvirtina, jog pareiškėja iš esmės kelia analogiško pobūdžio klausimus, nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurios jau buvo nagrinėtos ankstesniuose NŽT pateiktuose skunduose (raštuose), todėl atsakovė pagrįstai pareiškėjos prašymus įvertinusi kompleksiškai, tame tarpe ir teismo sprendimų apimtyje, priėmė teisingą išvadą dėl pareiškėjos skundo pakartotinumo. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja, teikdama skundą dėl šioje byloje nagrinėjamo sprendimo teisėtumo, nenurodė jokių svarių argumentų (faktinių aplinkybių), paneigiančių Sprendime priimtos išvados dėl prašymo pakartotinumo, todėl ir ši aplinkybė tik įrodo, kad abejoti NŽT Sprendime priimta išvada – pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą, nėra teisinio pagrindo.
Apibendrinus darytina išvada, kad NŽT į pareiškėjos 2021 m. lapkričio 29 d. skundą atsakė tinkamai, nepažeisdama teisės aktų nuostatų. Sprendimas pagrįstas tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindais, todėl naikinti Sprendimą nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nenustačius, jog atsakovė neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo NŽT atlikti veiksmus – atkurti nuosavybės teises, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Tiek pareiškėja, pagrįsdama Sprendimo neteisėtumą, tiek atsakovė, atsikirsdama į pareiškėjos skundą, pateikė argumentus dėl keliamo ginčo iš esmės (dėl nuosavybės teisių atkūrimo galimumo / negalimumo), tačiau kurie, pagal nagrinėjamo ginčo ribas (esmę – ar NŽT pagrįstai pareiškėjos skundą atsisakė nagrinėti VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu), vertintini kaip pertekliniai ir kilusio ginčo išsprendimui neturintys teisinės reikšmės, dėl ko plačiau neanalizuotini. Be to, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek tarptautiniai teismai formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92 , 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
Trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovė advokatė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo iš pareiškėjos trečiojo suinteresuoto asmens naudai prašo priteisti 455 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš į bylą pateiktos 2022 m. gruodžio 13 d. sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl prašymo įtraukti trečiuoju asmeniu parengimą ir susipažinimą su bylos medžiaga (195 Eur), pasiruošimo teismo posėdžiui (130 Eur) ir numatomo laiko teismo posėdžiui (130 Eur).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straispnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai išnagrinėjus bylą patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje teisės nuostatoje nustatytas tam tikras ribojimas – trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima, tik kai išnagrinėjus bylą baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2374/2013).
Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas sprendimo, kuriuo pareiškėjos 2021 m. lapkričio 29 d. skundas paliktas nenagrinėtu, teisėtumas ir pagrįstumas bei dėl reikalavimo įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjai nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėja NŽT prašė atkurti jai nuosavybės teises po A. K. priklausančia automobilių stovėjimo aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teismo sprendimu netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens A. K. teisės.
CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo atlyginti išlaidas už prašymo dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu parengimą, tačiau, kaip matyti, trečiasis suinteresuotas asmuo su advokate teisinių paslaugų sutartį sudarė 2022 m. lapkričio 28 d., tuo tarpu prašymas, kuris pasirašytas paties pareiškėjo, teismui pateiktas dar 2022 m. vasario 17 d., t. y. iki atstovavimo sutarties su advokate sudarymo. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už prašymo pateikimą negali būti priteistos.
Teisinės paslaugos - susipažinimas su bylos medžiaga ir pasirengimas teismo posėdžiui laikytinos viena teisine paslauga, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu (pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2022 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 780,50 Eur)), už minėtas teisnes paslaugas trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistini 267,07 Eur (0,1 x 1 780,50 x 1,50 Eur).
Nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 12 d. vykusio teismo posėdžio pradžia fiksuota 9.23 val., pabaiga – 10.30 val., viso 1 val. ir 7 min. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.19 ir 10 punktus, trečiajam suinteresuotam asmeniui už atstovo advokato dalyvavimą teismo posėdyje priteistini 178,05 Eur (0,1 x 1 780,50 Eur). Viso trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistina 445,12 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjos skundas netenkinamas, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjos J. Ž. trečiojo suinteresuoto asmens A. K. naudai 445,12 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir dvylika euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.