- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- ATP-606-209/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04297-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria netenkintas M. Š. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. kovo 7 d. nutarimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 10N-53437650-16 M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2016 m. vasario 15 d., 9.43 val., Vilniuje, S.Stanevičiaus g. 106, perėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę nenustatytoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 ir 42 punktų reikalavimus, M. Š. paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui M. Š. pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 10N-53437650-16 panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi netenkino M. Š. skundo ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. kovo 7 d. nutarimą. Teismas konstatavo, jog M. Š. gynybinė versija, kad jo matomumo zonoje nebuvo perėjos ar sankryžos, nepasitvirtino, todėl jis nepagrįstai vadovavosi KET 44 punkto nuostatomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. Š. prašo panaikinti paskirtą baudą. Nurodo, kad su pažeidimu nesutinka, taip pat iš esmės pakartoja skunde apylinkės teismui išdėstytas aplinkybes, teigdamas, kad vadovavosi KET 44 punkto nuostatomis; jo matomumo zonoje nebuvo pėsčiųjų perėjos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
M. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš administracinio bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 1 d. dėl to, kad jis 2016 m. vasario 15 d., 9.43 val., Vilniuje, S.Stanevičiaus g. 106, perėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę nenustatytoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja, tuo pažeisdamas KET 5 ir 42 punktų reikalavimus.
Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė jokių argumentų, kodėl jis nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė šias aplinkybes paneigiančių argumentų, nepateikė jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
Apeliaciniame skunde nėra keliami klausimai dėl nuobaudos individualizavimo ir dydžio.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl M. Š. kaltės pagal ATPK 131 str. 1 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto versija, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir administracinio teisės pažeidimo nepadarė, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, todėl vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
ATPK 131 str. 1 d. numatyta kitų asmenų atsakomybė, kurie naudojasi keliais. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. kovo 7 d. nutarime nurodyta, jog M. Š. pažeidė KET 5 ir 42 punktų reikalavimus.
KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis; KET 42 punktas numato, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog vadovavosi KET 42 p. normomis, leidžiančiomis eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, kuomet matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, t.y. liudytojų – policijos pareigūnų R. T. ir A. S. paaiškinimų (b.l.7;17-18), iš vietos, esančios prie S. Stanevičiaus g. 106, Vilniuje, kurioje M. Š. ėjo per kelią į kitą važiuojamosios dalies pusę nuo VšĮ Vilniaus Statybininkų rengimo centro bendrabučio link miškelio (Mykolo Romerio universiteto) pusės, aiškiai matėsi prie „Pamiškės“ autobusų stotelės esanti pėsčiųjų perėja, kuri pažymėta dideliu geltonu ženklu. Liudytojų paaiškinimai nėra prieštaringi, atitinka 2016 m. vasario 15 d. tarnybinio pranešimo duomenis. Dėl šių aplinkybių sutiktina su skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, jog M. Š. gynybinė versija, kad jo matomumo zonoje nebuvo perėjos ar sankryžos, nepasitvirtino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas jam vadovautis KET 44 punkto nuostatomis, leidžiančiomis eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, nes, kaip nustatyta bylos duomenimis, jo matomumo zonoje buvo perėja, pažymėta dideliu geltonu ženklu.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog M. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo veikoje yra nustatyti visi ATPK 131 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį nepakeistą ir M. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.