Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Raimundas Krušinys Baudžiamoji byla Nr. 1A-539-579-2014

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00259-2013-3

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Simonavičiui, nuteistojo V. S. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu

pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį (K. D. turto sunaikinimas) ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį (R. B., A. K. ir L. K. priklausančio turto sunaikinimas) ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį (E. A., R. A. ir G. K. priklausančio turto sunaikinimas) ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį (R. B., A. K. ir L. K. priklausančio turto sunaikinimas) ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2013-08-15 iki 2014-04-09.

Iš V. S. E. A. priteista 3 000 Lt neturtinei ir 10 000 Lt turtinei žalai atlyginti, R. A. – 3 000 Lt neturtinei ir 5 000 Lt turtinei žalai atlyginti, G. K. – 3 000 Lt neturtinei ir 5 000 Lt turtinei žalai atlyginti, R. B. – 7 000 Lt turtinei žalai atlyginti, L. K. – 4 500 Lt turtinei žalai atlyginti, A. K. – 4 500 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pagal BK 187 str. 2 d. nuteistas už tai, kad sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y., padegant, o būtent:

2013 m. rugpjūčio 14 d., apie 22 val., turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą, tyčia padegė K. D. priklausantį ūkinį pastatą – kluoną, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 25 000 litų, tokiu būdu nukentėjusiajam K. D. padarydamas 25 000 litų turtinę žalą.

Taip pat V. S. pagal BK 187 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 15 d., apie 1.20 val., turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą tyčia padegė R. B., A. K. ir L. K. bendra nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą - kluoną, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 10 000 litų, tokiu būdu nukentėjusiajai R. B. padarydamas 5 000 litų, nukentėjusiajam A. K. padarydamas 2 500 litų, nukentėjusiajai L. K. padarydamas 2 500 litų turtinę žalą.

Taip pat V. S. pagal BK 187 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 15 d., apie 1.50 val., turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą, tyčia padegė E. A., R. A. ir G. K. bendra nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą - kluoną, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 000 litų, su jo viduje buvusiu turtu, kurio vertė 5 000 Lt, tokiu būdu nukentėjusiajai E. A. padarydamas 10 000 litų, nukentėjusiajam R. A. padarydamas 5 000 litų, nukentėjusiajai G. K. padarydamas 5 000 litų turtinę žalą.

Taip pat V. S. pagal BK 187 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 15 d., apie 2.10 val., turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą, tyčia padegė R. B., A. K. ir L. K. priklausantį ūkinį pastatą – kluoną, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 000 litų, tokiu būdu nukentėjusiajai R. B. padarydamas 2 000 litų, nukentėjusiajam A. K. padarydamas 2 000 litų, nukentėjusiajai L. K. padarydamas 2 000 litų turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjos, prašiusios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo skundas turi būti atmestas.

Apeliantas nesutinka su teisiniu jo padarytų nusikalstamų veiksmų vertinimu. Mano, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika, o ne kaip keturi atskiri nusikaltimai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013 ir kt.).

Sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo svarbu nustatyti tyčios turinį – ar tai buvo vieninga tyčia, vieningas sumanymas ar keli savarankiškai susiformavę sumanymai, nors laiko atžvilgiu vienas nuo kito ir nenutolę.

Nagrinėjamu atveju byloje ištirti duomenys neleidžia daryti išvados, kad V. S. turėjo iš anksto susiformavusį sumanymą padengti konkrečių nukentėjusiųjų turtą, ar konkretų turtą, ar tai padaryti dėl kokios nors vieningos priežasties. Nėra duomenų, kad jo veiksmus būtų jungęs vieningas tikslas ir sumanymas. Priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis jokių priešiškų santykių su nukentėjusiaisiais neturėjo, bendro tikslo dėl ko nors jiems kerštauti taip pat neturėjo, nebuvo iš anksto numatęs ir pasirinkęs pastatų, kuriuos jis padegs. Pirmą K. D. kluoną padegė dėl nepaaiškinamų priežasčių. Mintis padegti kitus pastatus kilo vėliau, tik po šio padegimo. Nuėjęs prie (duomenys neskelbtini) kluono, padegė rastus šiaudus, tada nuėjo link (duomenys neskelbtini) sodybos. Pamatęs išsikišusius šiaudus, juos padegė. Nelaukęs kol užsidegs, nuėjo namų link. Pakeliui rado dar vieną negyvenamą (duomenys neskelbtini) kluoną, nutarė ir jį padegti. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo vieningo sumanymo padegti konkrečius kluonus, konkretiems asmenims padaryti žalą, ar padaryti kokio nors konkretaus dydžio žalą, nes nuteistasis nueidavo nuo pastato net nelaukęs ir neįsitikinęs, kad pastatas įsidegs. Iš paties nuteistojo parodymų, kurių nepaneigia jokie kiti bylos duomenys, matyti, jog mintis padegti pastatus kildavo spontaniškai ir nebuvo nulemta jokių konkrečių iš anksto susiformavusių motyvų ar tikslų. Esant šioms aplinkybėms, V. S. padarytos veikos, nors ir įvykdytos tą pačią naktį, viena po kitos, analogišku būdu, pagrįstai kvalifikuotos kaip atskiri savarankiški nusikaltimai. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina vieningos tyčios, vieningo nuteistojo sumanymo, todėl jo prašymas vertinti jo veiksmus kaip vieną nusikaltimą netenkinamas.

Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas neadekvačios sąmonės, dėl girtumo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo metu būtų buvęs nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo būsenoje. Nėra duomenų, kad nuteistasis dėl kokių nors psichikos sutrikimų nesuprato ar nevisiškai suprato savo veiksmų esmę ar negalėjo jų valdyti. Nors nuteistasis teigia, jog nebuvo visiškai sąmoningas dėl girtumo, tačiau ši aplinkybė nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia (BK 19 str. 1 d.) ir nesuteikia pagrindo laikyti ją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes alkoholio vartojimas yra kiekvieno asmens pasirinkimas, todėl jis kartu prisiima ir atsakomybę bei pasekmes, kurios gali kilti dėl veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, įtvirtinti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje bei BK 61 straipsnio 2 dalyje, nepažeisti.

Apylinkės teismas nurodė motyvus dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo bei jos dydžio ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį pagrįstai ir tinkamai įvertino veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį – padaryti tyčiniai apysunkiai nusikaltimai. Apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – V. S. anksčiau ne kartą teistas, naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinius nusikaltimus, o tai yra nusikaltimų recidyvas ir toks asmuo laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). BK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tai, kad padaryti net keturi tyčiniai nusikaltimai, nauji tyčiniai nusikaltimai padaryti neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinius nusikaltimus, kad V. S. taip pat ne kartą baustas už įvairius administracinės teisės pažeidimus (tame tarpe ir ypač pavojingus), rodo, jog tokios jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, padarytos taip susiklosčius aplinkybėms, o sistemingo neteisėto elgesio ir gyvenimo būdo pasekmė, todėl nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti, jį nubausti bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, atsižvelgiant į tai, kad V. S. net tris kartus anksčiau teistas, o šiuo metu padarė net keturis tyčinius apysunkius nusikaltimus visuotinai pavojingu būdu, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, kurios yra vos didesnės nei sankcijos vidurkiai, nėra aiškiai per griežtos, atitinka veikų ir nuteistojo pavojingumą ir yra būtinos bei pakankamos užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Įvertinus tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltę nuteistasis pripažino, bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažintos vienu trečdaliu.

Bausmių subendrinimo taisyklės, įtvirtintos BK 63 straipsnyje, nepažeistos. Padaryti vienarūšiai nusikaltimai, kurie nesiskiria pagal savo pavojingumą ir nepriskirimai skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, todėl pagrįstai bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Kaip matyti iš paskirtos galutinės bausmės, prie vienos iš skirtųjų bausmių pridėta tik po ½ bausmių, skirtų už kitas nusikalstamas veikas, t. y. prie 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta po 1 metus laisvės atėmimo, skirto už kitas nusikalstamas veikas ir galutinė bausmė neviršija BK 63 str. 7 d. numatyto maksimalaus skirtino laisvės atėmimo bausmės termino. Įvertinus jau anksčiau aptartą nuteistojo pavojingumą, jo padarytų veikų pobūdį, skaičių, pavojingumą, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta ir atitinka nuteistojo bei jo padarytų veikų pavojingumą.

Skunde nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis sutinka su ieškiniais, tačiau statiniai yra pervertinti. Šiuos skundo argumentus teismas laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Pažymėtina, jog visi padegti ūkiniai pastatai buvo pakankamai dideli – E. A., R. A., G. K. priklausanti daržinė buvo 129 kv. m. 464 kub. m. (t1, b. l. 85) ploto, ją ieškovai įvertino 15 000 litų, R. B., A. K. ir L. K. priklausanti daržinė buvo 117 kv. m., 339 kub. m., ją ieškovai įvertino 10 000 Lt, be to, sudegė taip pat šiems asmenims priklausęs kitas ūkinis pastatas – daržinė, kurią bendroje sumoje jie įvertino 6 000 Lt. Įvertinus šių pastatų plotą, tūrį, konstrukcijas, tai, kad jie sudegė visiškai, net ir atsižvelgiant į tai, kad pastatai buvo seni, mediniai, tačiau jie buvo naudojami, darytina išvada, jog žala dėl sudegusių pastatų įvertina tinkamai, nėra per didelė ir neprieštarauja protingumo principui, todėl ją keisti, t. y. mažinti, ar tuo labiau keisti veikų kvalifikaciją, pagrindo nėra.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Byloje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam V. S., prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šiuo atveju pažyma gauta apeliacinės instancijos procese. Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinimo ir gynybos pusių dalyvavimas yra būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Dėl šių aplinkybių Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.