Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-05-04 · Byla Nr. e1S-100-908/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-04
Bylos Nr.
e1S-100-908/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35776-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kategorijos
Skundo Nr. e1S-100-908/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35776-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.1; 2.14.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio (toliau ir – vyriausiasis prokuroras) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės (toliau ir – prokurorė) pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-544-617/2023 perduotas prokurorei V. Bracevičienei procesiniams trūkumams šalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose 2023 m. kovo 20 d. gautas prokurorės V. Bracevičienės 2022 m. kovo 18 d. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-35776-22 medžiaga, kuriuo J. L. (J. L.) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartimi prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotas prokurorei trūkumams šalinti, nustatant vieno mėnesio terminą, nes susipažinus su baudžiamojo įsakymo priėmimui pateikta medžiaga nustatyta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių bylą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka. Nutartyje konstatuota, kad perduodant teismui prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 4 dalyje nustatytas septynių dienų terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu gavimo, per kurį nukentėjusysis gali apskųsti tokį prokuroro sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui buvo perduotas nepraėjus septynioms dienoms net nuo pranešimo apie tokį prokurorės sprendimą nukentėjusiajai M. Č. dienos.

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir argumentai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundu prašoma atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartį ir perduoti bylą teismui BPK 420 straipsnyje numatyto sprendimo priėmimui.

3.1. Pirmiausia, skunde pateikiami argumentai, pagrindžiantys prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad terminas skundo padavimui buvo atnaujintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi, skundo argumentai šio klausimo kontekste nedetalizuojami.

3.2. Vyriausiojo prokuroro vertinimu, skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta. Skundu nesutinkama su išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įmanoma priimti sprendimo, numatyto BPK 420 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamos nutarties motyvai laikomi deklaratyviais ir formaliais, nes žemesniojo teismo nurodyti baudžiamojo įsakymo trūkumai, vyriausiojo prokuroro vertinimu, nelaikytini esminiais, juo labiau, kad pačioje nutartyje nurodyta, jog bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, todėl nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, taip pat nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas.

3.3. Pažymima, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Vilniaus rajono policijos komisariato 2023 m. kovo 14 d. pranešimu nukentėjusiajai M. Č. pranešta apie prokuroro sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, apie tokį sprendimą nukentėjusiajai pranešta ir prokurorės V. Bracevičienės 2023 m. kovo 18 d. pranešimu – nurodyta J. L. siūlytina bausmė ir išaiškinta prokuroro sprendimo apskundimo tvarka. Teigiama, kad baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja prokurorą priėmus sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu apie tai pranešti nukentėjusiajam, tačiau nenumato pareigos įteikti nukentėjusiajam patį pareiškimą. Vyriausiojo prokuroro vertinimu, šiuo atveju laikytina, kad nukentėjusiajai buvo tinkamai pranešta apie prokuroro sprendimą.

3.4. Skunde nurodoma, kad pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui buvo išsiųstas 2023 m. kovo 19 d., t. y. penktą dieną nuo 2023 m. kovo 14 d. pranešimo nukentėjusiajai išsiuntimo ir įteikimo (pažymima, kad nukentėjusioji telefonu prokurorei patvirtino gavusi pranešimą), tačiau nei skundžiamos nutarties priėmimo metu, nei iki šio momento nukentėjusiosios skundas nebuvo gautas. Šios aplinkybės, vyriausiojo prokuroro įsitikinimu, patvirtina, kad nukentėjusioji sutiko su prokurorės sprendimu, todėl tai, jog nebuvo išlauktas prokurorės sprendimo apskundimo terminas, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Pabrėžiama ir tai, kad nukentėjusioji prokurorei telefonu nurodė, jog sprendimo neskųs ir prokurorė gali pasirašyti baudžiamąjį įsakymą nesulaukusi septynių dienų. Vyriausiojo prokuroro teigimu, prokurorė, skambindama nukentėjusiajai ir surašydama tarnybinį pranešimą, prisiėmė riziką, kad nukentėjusioji gali persigalvoti, tačiau nukentėjusiosios skundas nebuvo gautas, vadinasi, jos teisės nebuvo pažeistos.

3.5. Skunde kritiškai vertinamas skundžiamos nutarties motyvas, kad BPK nenumato įpareigojimo prokurorui susisiekti su nukentėjusiuoju telefonu ir aiškinti pastarojo nuomonę dėl apskundimo, nes tai neeliminuoja nukentėjusiojo teisės apskųsti prokuroro sprendimo per nustatytą terminą. Nurodoma, kad prokurorė V. Bracevičienė, vertindama tai, jog nukentėjusiajai ne kartą buvo pranešta apie sprendimą procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, ir gavusi patvirtinimą, kad nukentėjusioji prokurorės sprendimo neskųs, buvo įsitikinusi, jog nukentėjusiosios teisės nėra pažeidžiamos. Pabrėžiama ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta, jog prokuroras negali bendrauti su nukentėjusiuoju telefonu, todėl, vadovaujantis BPK 418 straipsnio 4 dalies nuostatomis, skunde teigiama, kad prokuroras gali apie priimtą sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuoti ir telefonu. Atkreipiamas dėmesys, kad iš Integruotosios baudžiamojo proceso sistemos (toliau – IBPS) duomenų matyti, jog nukentėjusioji sutiko būti informuota telefonu, be to, nukentėjusiajai buvo pranešta ir siunčiant pranešimus paštu. Šiame kontekste, be kita ko, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2022 m. spalio 28 d. įsakymu patvirtinto „Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo“ 59 punktu, kuriame įtvirtintas prokuratūros darbuotojo, aptarnaujančio asmenis telefonu, uždavinys.

3.6. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamoji byla Nr. e1-573-1156/2023 buvo teisminga Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, tačiau vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2023 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-48 (1.2.) „Dėl laikinos baudžiamųjų ir administracinių nusižengimo bylų paskirstymo tvarkos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nustatymo“, byla buvo perduota Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams. Nurodoma, kad iš IBPS sistemos matyti, jog 2023 m. kovo mėnesį Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros (Švenčionys) prokuroras Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams perdavė baudžiamąją bylą Nr. 01-1-01379-23 teismo baudžiamajam įsakymui priimti. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių pranešimo apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteikimą, 2023 m. kovo 8 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas ir duomenų apie pranešimo įteikimą nebuvimas nebuvo pripažintas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Vyriausiojo prokuroro vertinimu, skirtinga teismo ir konkretaus teisėjo pozicija sudaro pagrindą manyti, kad teismas vengia prisiimti pavestas funkcijas, taip užkirsdamas kelią greitesniam, efektyvesniam ir proceso dalyvių teises bei interesus atitinkančiam procesui.

Atsiliepimas

4. Nukentėjusiosios M. Č. atsiliepimu prašoma patvirtinti baudžiamąjį įsakymą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35776-22. Nukentėjusiosios teigimu, ji buvo tinkamai informuota apie ikiteisminio tyrimo eigą ir priimtą sprendimą užbaigti tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusioji gavo 2023 m. kovo 14 d. ir su tokiu sprendimu sutiko, jo neskundė ir neskųs. Be to, apie šį sprendimą nukentėjusiąją asmeniškai informavo jai paskambinusi prokurorė, kurios pranešimą apie proceso pabaigimą baudžiamuoju įsakymu nukentėjusioji gavo elektroniniu paštu.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Vyriausiojo prokuroro skundas atmestinas.

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, atsiliepimu į skundą ir skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos Nr. e1-544-617/2023 medžiaga, įvertinęs skundo argumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo atnaujintas praleistas terminas skundo padavimui, vyriausiojo prokuroro skunde pateikti argumentai dėl šio klausimo aukštesniojo teismo nevertintini ir dėl jų nepasisakoma.

6. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi žemesnysis teismas grąžino baudžiamąją bylą prokurorei, nes pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui buvo perduotas nepraėjus septynių dienų terminui, per kurį nukentėjusysis nuo pranešimo apie prokuroro sprendimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu gavimo dienos gali apskųsti tokį prokuroro sprendimą.

7. BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas nagrinėjamas BPK 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai M. Č. jos gyvenamosios vietos adresu buvo adresuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos (toliau – tyrėja) K. D. 2023 m. kovo 14 d. pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 24–25, 39). Šiame pranešime nurodoma, kad byloje, kurioje M. Č. pripažinta nukentėjusiąja, nuspręsta procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu bei nurodyta, jog nukentėjusioji per septynias dienas nuo pranešimo gavimo turi teisę tokį sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Bylos medžiagoje taip pat matomas prokurorės 2023 m. kovo 18 d. pranešimo, adresuoto nukentėjusiajai M. Č. jos gyvenamosios vietos adresu, nuorašas, kuriame, be kita ko, išdėstyta prokurorės pareiškimu teismui prašomi priimti sprendimai, t. y. dėl J. L. pripažinimo kaltu, dėl siūlomos bausmės, dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų klausimų. Be to, nurodoma ir tai, kad nukentėjusioji turi teisę per septynias dienas nuo pranešimo gavimo dienos apskųsti tokį prokuroro sprendimą (b. l. 26–27, 40).

9. Nors skunde teigiama, kad nukentėjusiajai buvo pranešta apie prokuroro sprendimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, o tai patvirtina ir byloje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiajai siųstų tyrėjos ir prokurorės pranešimų nuorašai, taip pat tai mini ir nukentėjusioji M. Č. savo atsiliepime, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju aktualus septynių dienų terminas skaičiuojamas ne nuo tokio pranešimo išsiuntimo nukentėjusiajam, o nuo pranešimo gavimo (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu, iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos nėra galimybės spręsti, nuo kurios dienos skaičiuotinas septynių dienų terminas, ne tik dėl to, kad nėra neabejotinų duomenų apie bent vieno nukentėjusiajai į gyvenamąją vietą adresuotų pranešimų gavimo datą, tačiau ir dėl to, jog abiejuose pranešimuose nurodyta tapati apskundimo tvarka, nors pranešimai ne tik surašyti skirtingų subjektų, tačiau ir skirtingu metu. Sutiktina su skundo argumentu, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos neįpareigoja nukentėjusiajam įteikti patį prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje ir nekėlė klausimo apie tokio pareiškimo įteikimo nukentėjusiajam būtinybę.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į 2023 m. kovo 18 d. prokurorės V. Bracevičienės tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog tarnybiniu telefonu buvo susisiekta su nukentėjusiąja M. Č., jai telefonu buvo perskaityta prokurorės siūloma bausmė (past. – J. L.) ir išaiškinta jos teisė per septynias dienas nuo pranešimo paštu gavimo dienos kreiptis į teismą. Tarnybiniame pranešime pažymima, kad nukentėjusioji nurodė sutinkanti su J. L. siūloma bausme ir prokuroro sprendimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymo neskųs, dėl to pareiškimas bus pasirašytas ir perduotas į teismą (b. l. 28–29, 41). Pabrėžtina, kad aptartame tarnybiniame pranešime nėra nurodyta nei data, nei tikslus laikas, kada telefonu buvo susisiekta su nukentėjusiąja. Tokia informacija nėra pateikta ir nukentėjusiosios atsiliepime. Pažymėtina, kad šiame tarnybiniame pranešime prokurorė patvirtino, jog pranešimas nukentėjusiajai buvo siunčiamas paštu (taip galima spręsti ir iš byloje esančių pranešimų, adresuotų nukentėjusiajai M. Č. jos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 24, 26). Gi nukentėjusiosios atsiliepime teigiama, kad prokurorės pranešimą nukentėjusioji gavo elektroniniu paštu. Be to, skunde, remiantis prokurorės V. Bracevičienės tarnybiniu pranešimu, akcentuojama, kad nukentėjusioji telefoninio pokalbio metu prokurorei patvirtino gavusi pranešimą 2023 m. kovo 14 d., tačiau ši aplinkybė prokurorės tarnybiniame pranešime netgi nėra užfiksuota. Be kita ko, jeigu nukentėjusioji nurodė prokurorei gavusi 2023 m. kovo 14 d. pranešimą, kritiškai vertintinas pakartotinis 2023 m. kovo 18 d. pranešimo siuntimas, kuriame taip pat nukentėjusiajai nurodomas naujas septynių dienų prokurorės sprendimo apskundimo terminas. Pastebėtina tai, kad nuo pastarojo dokumento surašymo iki, kaip nurodoma skunde, išsiuntimo teismui buvo praėjusi tik viena diena. Kita vertus, net jei nukentėjusioji tyrėjos pranešimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu gavo 2023 m. kovo 14 d., perduodant pareiškimą teismui 2023 m. kovo 19 d. BPK 418 straipsnio 4 dalyje įvirtintas septynių dienų terminas nebuvo suėjęs.

11. Atkreiptinas dėmesys ir į pačios prokuratūros pozicijos, kada analizuojamu atveju iš tiesų nukentėjusiajai buvo pranešta apie prokurorės sprendimą, nenuoseklumą. Iš skundo matyti, kad nagrinėjamu atveju laikoma, jog nukentėjusiajai M. Č. apie prokurorės sprendimą dėl proceso užbaigimo buvo pranešta 2023 m. kovo 14 d., tačiau taip pat skunde argumentuojama, kodėl laikomasi pozicijos, kad prokuroras apie priimtą sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam gali pranešti ir telefonu (kaip kad atsiliepime nurodo nukentėjusioji – asmeniškai), šiuo atveju apie susisiekimą su nukentėjusiąja telefonu nurodoma tik 2023 m. kovo 18 d. prokurorės tarnybiniame pranešime. Aukštesnysis teismas neabejoja, kad nukentėjusioji M. Č. proceso metu sutiko būti informuojama telefonu, tai matyti ir iš tyrėjos K. D. 2022 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo dėl nukentėjusiojo informavimo, matomo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Vis dėlto, pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo klausimas yra susijęs ne su pasirinkto būdo pranešti nukentėjusiajai (ne)tinkamumu, o su baudžiamojo proceso įstatyme numatyto imperatyvaus termino, skirto nukentėjusiajam apsispręsti dėl prokuroro sprendimo (ne)apskundimo, pradžia ir minėto termino nesilaikymu.

12. Pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje prokurorė nesilaikė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 patvirtintų „Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatų, nors pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi. Rekomendacijų 10 punkte numatyta, kad prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tą pačią dieną privalo pranešti nukentėjusiajam ir išaiškinti jam teisę per septynias dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti prokuroro sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nagrinėjamu gi atveju iš bylos duomenų nėra galimybės spręsti, ar prokurorė sprendimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priėmė 2023 m. kovo 14 d., ar 2023 m. kovo 18 d. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijų 11 punkte nurodyta, jog rekomenduojama tinkamai užfiksuoti momentą, kada nukentėjusysis gavo prokuroro pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nes būtent nuo to priklauso šio sprendimo apskundimo per 7 dienas termino skaičiavimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal Rekomendacijų 13 punkto nuostatas prokuroras, vadovaudamasis BPK 418 straipsnio 3 dalimi, per septynias dienas nuo pranešimo nukentėjusiajam išsiuntimo dienos surašo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ir šių nuostatų nebuvo laikomasi.

13. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, aptartų išvadų pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad nukentėjusiosios skundas nebuvo gautas net ir teismui perdavus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu teismui. Pabrėžtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyti terminai, taip pat ir aptariamas septynių dienų terminas, nėra įtvirtinti be tikslo – jais siekiama ne tik proceso operatyvumo, bet ir nukentėjusiųjų, kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Atkreipiant dėmesį į skunde pateiktą teismų praktiką, pabrėžtina, kad skunde akcentuojamo proceso greitumo ir efektyvumo negali būti siekiama pažeidžiant proceso dalyvių procesines teises ir kitus baudžiamojo proceso principus bei neužtikrinant proceso kokybės. Vien tai, kad, kaip nurodyta prokurorės tarnybiniame pranešime ir atsiliepime į skundą, nukentėjusioji telefonu patvirtino sutinkanti su prokurorės sprendimu, jos siūloma bausme, nepanaikina pareigos laikytis BPK 418 straipsnyje įtvirtintos tvarkos. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir skunde nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusioji nurodė neskųsianti prokurorės sprendimo, todėl ši galinti pasirašyti pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nesulaukusi septynių dienų – akcentuotina tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatytas nukentėjusiojo atsisakymas dėl tokio termino taikymo. Vadinasi, ir toks prokurorės pokalbio su nukentėjusiąja telefonu metu gautas pastarosios pažadas niekuo nukentėjusiosios nesaisto ir neįpareigoja, o skundo argumentas dėl prokurorės prisiimtos rizikos tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad aptartas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nėra tik formalus.

14. Svarbu pažymėti, kad teismui surašius teismo baudžiamąjį įsakymą nukentėjusioji nebeturėtų galimybės jo skųsti, nes tik kaltinamasis po baudžiamojo įsakymo surašymo turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 straipsnis). Pagal BPK 420 straipsnio 1 dalies nuostatas teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš 1–3 punktuose numatytų sprendimų. Nagrinėjamu atveju pastebėtina tai, kad BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatytą apskundimo termino pradžią ir pabaigą skaičiuojant taip, kaip 2023 m. kovo 18 d. (nedarbo diena) pranešime nukentėjusiajai išaiškino pati prokurorė, t. y. per septynias dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos, realiai nukentėjusiajai priimti sprendimą dėl apskundimo baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamas jos sugyventinis (kaip matyti iš pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. L. nukentėjusioji atleido ir jam pretenzijų neturi) vietoje septynių palikta viena nedarbo diena, turint omenyje, kad prokurorės pareiškimas buvo išsiųstas teismui jau kitą dieną – t. y. 2023 m. kovo 19 d. (nedarbo diena), o teismas jį užregistravo 2023 m. kovo 20 d. Vadinasi, teismui surašius baudžiamąjį įsakymą BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto termino ribose, nukentėjusioji, laikydamasi prokurorės pranešime nurodyto prokuroro sprendimo užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu apskundimo termino, gali nebeturėti galimybės jo skųsti BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, o, kaip jau minėta, teisė kvestionuoti priimtą baudžiamąjį įsakymą BPK 422 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais nukentėjusiajam nėra numatyta.

15. Atkreiptinas dėmesys ir į skundo argumentus dėl skundžiamos nutarties išvados, kad bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, todėl nėra pagrindo ją perduoti nagrinėti teisme. Pažymėtina, kad prokuroro netinkamai įvykdyta BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga nesuponuoja išvados, kad bylos aplinkybės yra neaiškios. Aukštesniojo teismo vertinimu, nesilaikant septynių dienų ne tik nuo pranešimo gavimo dienos, bet nagrinėjamu atveju apskritai nuo tokio pranešimo išsiuntimo dienos, termino buvo suvaržytos nukentėjusiosios teisės, o padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas sutrukdė teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. Toks pažeidimas laikytinas ne BPK 423 straipsnyje numatytu bylos perdavimo nagrinėti teisme pagrindu (neaiškios bylos aplinkybės), o procesine kliūtimi, trukdančia bylos nagrinėjimą teisme. Atsižvelgiant į tai, kad BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta tokios situacijos sprendimo tvarka, todėl žemesnysis teismas pagrįstai rėmėsi bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme, t. y. BPK 234 straipsnio 2 dalimi, ir baudžiamąją bylą grąžino prokurorei.

16. Vertinant skundo argumentus dėl nevienareikšmiškos žemesniojo teismo ir skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo praktikos, susiejant šią poziciją su baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01379-23 priimtu baudžiamuoju įsakymu (Nr. e1-472-617/2023), pažymėtina, kad šiame kontekste pateikti argumentai laikytini nepagrįstais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skunde nurodomoje baudžiamojoje byloje 2023 m. vasario 20 d. nukentėjusiajai paštu buvo išsiųstas pranešimas apie prokuroro sprendimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, o 2023 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad susisiekus su nukentėjusiąja telefonu, pastaroji nurodė pranešimą gavusi 2023 m. vasario 22 d. Pažymėtina, kad su nukentėjusiąja telefonu buvo susisiekta jau praėjus daugiau nei septynioms dienoms po pranešimo išsiuntimo. Be to, ir pats pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu datuotas 2023 m. kovo 2 d., t. y. praėjus septynioms dienoms nuo 2023 m. vasario 22 d. Taigi darytina išvada, kad skunde nepagrįstai remiamasi aptartoje byloje susiklosčiusia situacija. Be kita ko, nepagrįstais laikytini ir skundo argumentai dėl baudžiamosios bylos Nr. e1-573-1156/2023, nes šioje byloje priimtas sprendimas perduoti pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorei nedaro įtakos anksčiau aptartoms aukštesniojo teismo išvadoms ir nepaneigia pažeistos imperatyvios pareiškimo padavimo tvarkos fakto.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartis yra teisėta ir teisinga, priimta tinkamai vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o baudžiamoji byla prokurorei perduota pagrįstai nustačius anksčiau aptartus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Nenustačius pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Eglė Gruodienė