Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui R. K., administracinėn atsakomybėn traukiamam M. M., išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-03-25 M. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP-6 už tai, kad jis, būdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) vedėju, Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2013-09-11 kompleksinio derinimo metu priėmė sprendimą suderinti apie 47 ha teritorijos tarp Baltijos pr., Minijos g., Dubysos g. ir Šilutės pl. detalųjį planą, kurio sprendiniai prieštarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2007 m. balandžio 5 d. savivaldybės tarybos sprendimu, sprendiniams ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus išduotoms 2013-09-09 planavimo sąlygų sąvade Nr. AR10-35 nurodytoms planavimo sąlygoms, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014-01-01, 26 straipsnio 3 dalies nuostatas (naujoje Įstatymo redakcijoje nuo 2014-01-01, 50 straipsnio nuostatas). Tokiais savo veiksmais M. M. padarė administracinį teisė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 189¹⁶ straipsnio 4 dalyje.

Be to, 2014-03-25 M. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP-7 už tai, kad jis, būdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) vedėju, Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2013-09-25 kompleksinio derinimo metu, veikdamas kaip Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Sąlygų sąvadų poskyrio vedėjas, priėmė sprendimą suderinti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Stovyklos g. 2, Klaipėdos m., detalųjį planą, kurio sprendiniai prieštarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2007 m. balandžio 5 d. savivaldybės tarybos sprendimu, sprendiniams ir 2013-09-09 planavimo sąlygų sąvade Nr. AR10-36 nurodytoms planavimo sąlygoms, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014-01-01, 26 straipsnio 3 dalies nuostatas (naujoje Įstatymo redakcijoje nuo 2014-01-01, 50 straipsnio nuostatas). Tokiais savo veiksmais M. M. padarė administracinį teisė pažeidimą, numatytą ATPK 189¹⁶ straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. su jam surašytais administracinių teisės pažeidimų protokolais nesutiko, paaiškino,kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) vedėju dirba du metus, prieš tai penkis metus dirbo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje ir pats tuos planus tikrino. Sprendimai buvo priimti ne kartą planus svarsčius Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijoje, kur pirmininkavo kitas valstybės tarnautojas. Kelis kartus komisijos posėdžiuose buvo teikiamos pastabos, kurios buvo taisomos. Pagal Komisijos nuostatos jau pateiktos pataisos negali būti pildomos kitų posėdžių metu. Kai komisijos posėdžiui pirmininkavo jis, M. M., visos pastabos buvo ištaisytos, suderintos ir jokių naujų pastabų pateikta nebuvo. Pirmininkavo tik paskutiniam posėdžiui. Papildomų pastabų reikšti negalėjo, nes jos jau buvo išdėstytos ankstesnių posėdžių metu. Kai kurios pateiktos pastabos nebuvo tokios apimties, kurias spręstų detalusis planas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvada, kad administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytų teritorijų detalieji planai neatitinka aukštesnio lygmens dokumentų sprendiniams, yra netiksli. Teritorijų planavimo įstatyme numatyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai tikslinami detaliuosiuose planuose. Bendrasis planas yra parengtas 1:10000 masteliu, todėl kai kurios mažos teritorijos net negalima techniškai pažymėti ant šio plano. Todėl bendrojo plano apimtyje kai kurie sprendiniai nėra sprendžiami. Patikrinimo aktas dėl detaliojo plano teritorijos - 47 ha teritorijos tarp Baltijos pr., Minijos g., Dubysos g. ir Šilutės pl., šiuo metu yra apskųstas ir dėl to iškeltoje byloje sudaryta taikos sutartis. Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Stovyklos g. 2, Klaipėdos m., detalusis planas yra Girulių detaliojo plano sudėtinė dalis. Šis detalusis planas taip pat apskųstas, byloje ruošiama taikos sutartis.

Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė R. K. parodė, kad Inspekcija, vykdydama Teritorijų priežiūros ir planavimo įstatyme numatytas funkcijas, patikrinusi pateiktus teritorijų, tai yra apie 47 ha teritorijos tarp Baltijos pr., Minijos g., Dubysos g., Šilutės pl. ir žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Stovyklos g. 2, Klaipėdos m., detaliuosius planus, nustatė, kad M. M., būdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), juos suderinęs priėmė 2013-09-11 ir 2013-09-25 sprendimus, prieštaraujančius teisės aktų reikalavimus, tai yra šių detaliųjų planų sprendiniai prieštarauja Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2007 m. balandžio 5 d. savivaldybės tarybos sprendimu, sprendiniams ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus išduotoms 2013-09-09 planavimo sąlygų sąvade Nr. AR10-35 nurodytoms planavimo sąlygoms ir 2013-09-09 planavimo sąlygų sąvade Nr. AR10-36 nurodytoms planavimo sąlygoms. M. M. surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal ATPK 189¹⁶ straipsnio 4 dalį. Pažeidimai užfiksuoti patikrinimo aktuose Nr. TP1-3213 ir Nr. TP1-3070. Patikrinimo aktas Nr. TP1-3213 buvo skundžiamas, byloje sudaryta taikos sutartis, tačiau tokia sutartis nėra laikoma pritarimu protokolo išvadoms.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K., Klaipėdos m. savivaldybės (duomenys neskelbtini) vedėjas, parodė, kad eilinį kartą buvo rengiamas vienas iš detaliųjų planų, tai yra 47 ha teritorijos tarp Baltijos pr., Minijos g., Dubysos g., Šilutės pl. Šis projektas buvo rengiamas iš ES lėšų, buvo atliekamos visos procedūros, atliekamas viešas svarstymas, detalusis planas suderintas Nuolatinės statybos komisijoje, buvo suderintas su visų institucijų atstovais, ir eilinį kartą buvo pateiktas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai patikrinimui, patikrinus gauta neigiama išvada, kuri buvo netikėta. Požiūris į bendrąjį planą pasikeitė. Anksčiau bendrasis planas buvo laikomas prioritetų brėžiniu, netikėtai į jį pradėta žiūrėti kaip į labai tikslų brėžinį. Praktika pasikeitė netikėtai, nes Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje pasikeitė darbuotojai, o jų darbuotojai planus ruošė pagal ankstesnį požiūrį. Ankstesniuose detaliuosiuose planuose būdavo mažų nukrypimų nuo bendrojo plano ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teikė teigiamas išvadas. Buvo kreiptasi į Vilniaus centrinį inspekcijos skyrių, parašant iš naujo patikrinti detalųjį planą. Buvo pasiūlyta neplanuoti sprendinių dalyje detaliojo plano, tai yra Šilutės pl. ir Baltijos per. sankryžoje. Su inspekcijos Klaipėdos skyriaus vadovybe sudaryta taikos sutartis, kad ES Lėšos neliktų nepanaudotos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija įsipareigoja pateikti naują patikrinimo datą, bet jis iki šiol pateiktas nebuvo.

Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Stovyklos g. 2, Klaipėdos m., detalųjį planą finansuoja privatus asmuo, šį planą apima Girulių detalusis planas. Šio plano patikrinimo planas taip pat apskųstas, byloje posėdis paskirtas 2014-04-28, mano, kad bus sudaryta taikos sutartis. Mažasis detalusis planas kartoja didžiojo detaliojo plano sprendinius.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Išanalizavus šią teisės normą, darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu taip pat darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 189¹⁶ straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už sprendimo suderinti teritorijų planavimo dokumentus ir žemės valdos projektus priėmimą, kai pažeista teisės aktuose nustatyta jų derinimo tvarka arba kai jų sprendiniai neatitinka planavimo sąlygų ar teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014-01-01, tai yra pažeidimų padarymo metu, 26 straipsnio 3 dalyje (naujoje Įstatymo redakcijoje nuo 2014-01-01, 50 str.) nustatyta, kad visi rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Iš 2013-12-18 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-3213 matyti, kad patikrinus apie 47 ha teritorijos tarp Baltijos pr., Minijos g., Dubysos g. ir Šilutės pl. detalųjį planą, nustatyta, kad jo sprendiniai prieštarauja Klaipėdos miesto bendrajam planui (b.l. 35-38).

Iš 2013-12-05 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-3070 matyti, kad patikrinus Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Stovyklos g. 2, Klaipėdos m., detalųjį planą, nustatyta, kad jo sprendiniai prieštarauja Klaipėdos miesto bendrajam planui (b.l. 39-41).

M. M. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolais, patikrinimo aktais Nr. TP1-3213 ir Nr. TP1-3070, kita bylos medžiaga. Pats M. M. nepripažino padaręs administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytų pažeidimų, paaiškino, kad bendrasis Klaipėdos m. planas yra apibendrinamojo pobūdžio, kai kurie sprendiniai šio plano apimtyje nėra sprendžiami, o sprendžiami detaliojo plano pagalba. Detalus planas yra skirtas bendrojo plano patikslinimui (b.l. 47-48). Liudytojas A. K. patvirtino tas pačias aplinkybes, nurodė, kad pagal ankstesnę praktiką bendrasis planas buvo traktuojamas kaip prioritetų brėžinys, ir tik neseniai į jį pradėta žiūrėti kaip į tikslųjį (b.l. 118-119). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir tvirtina, kad pagal taikomą praktiką detalusis planas galėjo neatitikti bendrojo plano, bendrąjį miesto planą tikslinti, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme aiškiai numatyta pareiga rengiamus naujus teritorijų planavimo dokumentus derinti su galiojančiais aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M., būdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) vedėju, privalo išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, ir yra atsakingas už detaliųjų planų derinimą (b.l. 8-9). Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2013-09-11 kompleksinio derinimo metu priėmė sprendimą suderinti apie 47 ha teritorijos tarp Baltijos pr., Minijos g., Dubysos g. ir Šilutės pl. detalųjį planą, o 2013-09-25 kompleksinio derinimo metu priėmė sprendimą suderinti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Stovyklos g. 2, Klaipėdos m., detalųjį planą, kurių sprendiniai prieštarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus išduotoms 2013-09-09 planavimo sąlygų sąvade Nr. AR10-35 nurodytoms planavimo sąlygoms.

Tokiais savo veiksmais M. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 189¹⁶ straipsnio 4 dalyje. M. M. skirtinos administracinės nuobaudos.

M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad jokių sunkių pasekmių M. M. veiksmai nesukėlė, į tai, kad M. M. turi du vaikus, jo atlyginimas yra nedidelis, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos minimalios administracinės nuobaudos - įspėjimai, numatytos ATPK 189¹⁶ straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 189¹⁶ str. 4 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

M. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189¹⁶ straipsnio 4 dalyje (administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATPP-6), padarymą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą,

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189¹⁶ straipsnio 4 dalyje (administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATPP-7), padarymą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.