Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2014-03-25 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP-6 už tai, kad jis, būdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Sąlygų poskyrio vedėju, Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2013-09-11 kompleksinio derinimo metu priėmė sprendimą suderinti apie 47 ha teritorijos tarp Baltijos pr., Minijos g., Dubysos g. ir Šilutės pl. detalųjį planą, kurio sprendiniai prieštarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2007 m. balandžio 5 d. savivaldybės tarybos sprendimu, sprendiniams ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus išduotoms 2013-09-09 planavimo sąlygų sąvade Nr. AR10-35 nurodytoms planavimo sąlygoms, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014-01-01, 26 straipsnio 3 dalies nuostatas (naujoje Įstatymo redakcijoje nuo 2014-01-01, 50 straipsnio nuostatas). Tokiais savo veiksmais M. M. padarė administracinį teisė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189¹⁶ straipsnio 4 dalyje.

Be to, M. M. 2014-03-25 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP-7 už tai, kad jis, būdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Sąlygų poskyrio vedėju, Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2013-09-25 kompleksinio derinimo metu, veikdamas kaip Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Sąlygų sąvadų poskyrio vedėjas, priėmė sprendimą suderinti žemės sklypo (kad. Nr. 2101/0001:239), esančio Stovyklos g. 2, Klaipėdos m., detalųjį planą, kurio sprendiniai prieštarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2007 m. balandžio 5 d. savivaldybės tarybos sprendimu, sprendiniams ir 2013-09-09 planavimo sąlygų sąvade Nr. AR10-36 nurodytoms planavimo sąlygoms, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014-01-01, 26 straipsnio 3 dalies nuostatas (naujoje Įstatymo redakcijoje nuo 2014-01-01, 50 straipsnio nuostatas). Tokiais savo veiksmais M. M. padarė administracinį teisė pažeidimą, numatytą ATPK 189¹⁶ straipsnio 4 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, teismas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skyrė galutinę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Toliau apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, jog kadangi jis tikrino tik sprendinius, dėl kurių jau buvo pateiktos pastabos ir asmuo tik pagal nurodytas pastabas pasitaisė, tikslingai tikrino tik šiuos sprendinius. Toliau apeliantas akcentuoja, kad dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės nederinti detaliojo plano dėl naujų motyvų, todėl toks reikalavimas reikalautų iš jo teisei priešingo veikimo. Apeliantas mano, kad Institucija, surašiusi administracinės teisės pažeidimo protokolą, netinkamai atliko savo pareigas, nes administracinėn atsakomybėn turėjo traukti asmenį, prieš tai derinusį tuos detaliojo plano sprendinius, kurie galimai neatitinka Bendrojo plano, ir nenurodžiusį pareiškėjui juos pataisyti.

Apibendrindamas apeliantas teigia, kad Inspekcija surašė protokolą neįsigilinusi į aplinkybes t. y. DP jau ne kartą buvo svarstyti Nuolatinėje statybos komisijoje ir pateiktos pastabos nebuvo susijusios su bendrojo plano atitikimu (Baltijos-Dubysos detalus suderintas 2013-09-18 protokolo Nr. (21.2)- TAR1-138, prieš tai nederintas 2013-08-07 protokolo Nr. (21.2)-TAR1-117, 2013-06-26 protokolo Nr. (21.2)-TAR1-98; Stovyklos 2 detalusis suderintas 2013-09-25 protokolo Nr. (21.2)-TAR1-142, prieš tai nederintas 2013-08-28 protokolo Nr. (21.2)-TAR1-128, 2012-05-30 protokolo Nr. (21.2)- 20, 2011-10-26 protokolo Nr. (21.2)-43/66). Ištaisius anksčiau nurodytas pastabas, kurias pateikė kitos institucijos ir kitas derintojas, naujų pastabų nebuvo galima pateikti).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Inspekcijos neigiamos patikrinimo išvados Nr. TP1-3213 vyko teisminis ginčas (administracinė byla Nr. 1-601-162-2014) ir buvo sudaryta taikos sutartis. Buvo įsitikinęs, kad byla baigta taikiai ir nesiėmė jokių veiksmų, tačiau Inspekcija dėl nesuprantamų priežasčių surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taikos sutartis buvo sudaryta tam, kad detalusis planas būtų patvirtintas iki 2014-07-01 ir tokiu būdu nebūtų prarastos ES paramos lėšos ir savivaldybei netektų atsiskaitinėti su detaliojo plano rengėjais iš savivaldybės biudžeto (mokesčių mokėtojų) pinigų, todėl nuoširdžiai padėjo taikiai išspręsti ginčą su Inspekcija, dalyvavo pasitarime su Inspekcijos atstovais dėl taikos sutarties sudarymo. Jeigu ne ši aplinkybė (grėsmė prarasti ES paramos lėšas), būtų buvę tikslinga iki pabaigos išnagrinėti ginčą teisme, nes jo manymu, detaliųjų planų sprendiniai atitinka bendrojo plano, kuris nustato funkcinius prioritetus, sprendinius, t. y. išlaikomas numatytas funkcinis prioritetas. Detaliojo plano sprendiniai, formuojant sklypus ir/ar nustatant jų naudojimo būdą detalizuoja planuojamos teritorijos sprendinius. Inspekcija kardinaliai pakeitė iki tol taikytą praktiką ir bendrąjį planą ėmė traktuoti ne kaip numatyta Teritorijų planavimo įstatyme ir pačiame bendrajame plane – funkcinių prioritetų brėžinyje, o kaip detalųjį. Joks architektas šioje situacijoje negalėtų numatyti tokios Inspekcijos pozicijos pasikeitimo. Tai liudija aplinkybė, kad minėti detalieji planai yra pirmieji detalieji planai, dėl kurių pateikta neigiama patikrinimo išvada, o galima pateikti nemažai prieš tai Inspekcijos patikrintų su teigiama patikrinimo išvada detaliųjų planų.

Bendrojo plano pagrindiniai brėžiniai parengti masteliu 1:10000, - t. y. - 1 cm brėžinyje atitinka 100 m natūroje (taryboje patvirtinto BP brėžinių mastelis 1:35000). Šie sprendiniai į tikslesnį mastelį netransformuojami. Rengiant kitos rūšies teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius, specialiuosius planus) bendrojo plano sprendiniai – funkcinių zonų ribos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trasos tikslinami ir detalizuojami pagal specifinius gamtinius ir urbanistinius teritorijų požymius. Kitaip sakant, bendrajame plane nėra nustatyti kiekvieno žemės sklypo ar sklypo dalies užstatymo reglamentai, sklypų ribos sporto aikštelės ir pan., kadangi tai – detaliojo teritorijų planavimo dokumento uždavinys.

Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas ir tuo, jog ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad baudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, todėl byla nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. apeliacinį skundą iš esmės grindžia dviem argumentų grupėmis: pirma, apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus; antra, teigia, kad administracinės nuobaudos jam paskirtos praleidus ATPK 35 str. nustatytus terminus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. kaltės

Apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantas aiškina, jog jis neturėjo objektyvios galimybės kitaip derinti detaliojo plano sprendinius, nes derinimas buvo pakartotinis (prieš tai detalųjį planą derino kitas valstybės tarnautojas), t. y. derinami tik tie sprendiniai, dėl kurių prieš tai buvo pateiktos pastabos, vertintina tik kaip pažeidėjo gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (apeliantas), jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuotų pažeidimų. Svarbu paminėti ir tai, kad pažeidėjo prašymu teisme liudytoju buvo apklaustas A. K. – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas, kuris iš esmės davė apeliantui palankius parodymus (b. l. 31-32, 48-49). Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 str., administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai užtikrintos.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2013-09-11 kompleksinio derinimo metu priėmė sprendimą suderinti apie 47 ha teritorijos tarp Baltijos pr., Minijos g., Dubysos g. ir Šilutės pl. detalųjį planą, o 2013-09-25 kompleksinio derinimo metu priėmė sprendimą suderinti žemės sklypo (kad. Nr. 2101/0001:239), esančio Stovyklos g. 2, Klaipėdos m., detalųjį planą, kurių sprendiniai prieštarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus išduotoms 2013-09-09 planavimo sąlygų sąvade Nr. AR10-35 nurodytoms planavimo sąlygoms. Apeliantas teigia, kad nustatytuose pažeidimuose jo kaltės nėra, tačiau tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija yra nepagrįsta.

ATPK 189¹⁶ str. numatyta administracinė atsakomybė už Teritorijų planavimą ar žemės valdos projektus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Sprendimo suderinti teritorijų planavimo dokumentus ir žemės valdos projektus priėmimas, kai pažeista teisės aktuose nustatyta jų derinimo tvarka arba kai jų sprendiniai neatitinka planavimo sąlygų ar teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų (ATPK 189¹⁶ str. 4 d.).

Iš byloje esančio Urbanistinės plėtros departamento architektūros ir miesto planavimo skyriaus sąlygų sąvadų poskyrio vedėjo pareigybės parašymo (patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-06 įsakymu Nr. P1-284) matyti, kad viena iš šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų yra tikrinti ar projektai atitinka privalomųjų projekto ir teritorijų planavimo, architektūros reikalavimus ir teikti išvadas arba pagrįstą konkrečiais argumentais nepritarimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo; taip pat nustatyti architektūros reikalavimus ir derinti projektus, sklypo sutvarkymo, ribų planus, vadovaujantis patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, darnaus vystymo strategija; pagal kompetenciją dalyvauti darbo grupių ir komisijų veikloje ir kt. (b. l. 23-24).

Byloje esantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-03-17 sprendimas Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos sudarymo ir jos pirmininko skyrimo Nr. T-40 patvirtina, kad buvo sudaryta Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija. Šios komisijos pirmininko pavaduotojais paskirti Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Sąlygų sąvadų poskyrio vedėjas M. M. ir Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas G. P. (b. l. 26-26).

Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nuostatai patvirtina, kad Komisija, gavusi planavimo organizatoriaus prašymą derinti teritorijų planavimo dokumentą bei atitinkamais teisės aktais nustatytus derinimo procedūrai atlikti reikalingus dokumentus, patikrina ir nustato, ar pateiktas derinti teritorijų planavimo dokumentas atitinka: specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimus; galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir kt. (b. l. 27-29).

Taigi, apeliantas M. M. pagal užimamas pareigas ir atliekamas tiesiogines savo darbines funkcijas turėjo spręsti – suderinti ar ne, apie 47 ha teritorijos tarp Baltijos pr., Minijos g., Dubysos g. ir Šilutės pl. detalųjį planą, bei žemės sklypo (kad. Nr. 2101/0001:239), esančio Stovyklos g. 2, Klaipėdos m., detalųjį planą.

Byloje esantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-12-05 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-3070 patvirtina, kad buvo tikrinamas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo (kad. Nr. 2101/0001:239) Stovyklos g. 2, Klaipėdoje bei jo gretimybių detalusis planas (b. l. 39-41). Šio patikrinimo išvada – neigiama. Išvada dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo – tvirtinti negalima (b. l. 41). Taigi, buvo nustatyta, kad šio sklypo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Klaipėdos miesto bendrajam planui.

Taip pat byloje esantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-12-18 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-3213 patvirtina, kad buvo tikrinamas teritorijų planavimo dokumentas – apie 47 ha teritorijos tarp Baltijos pr., Minijos g., Dubysos g. ir Šilutės pl., Klaipėdoje detalusis planas (b. l. 35-28). Šio patikrinimo išvada – neigiama. Išvada dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo – tvirtinti negalima (b. l. 41). Taigi, buvo nustatyta, kad ir šio apie 47 ha teritorijos sklypo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Klaipėdos miesto bendrajam planui.

Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiais objektyviais byloje nustatytais faktais, t. y. tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. suderino teritorijų detaliuosius planus, kurių sprendiniai prieštarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus išduotoms 2013-09-09 planavimo sąlygų sąvade Nr. AR10-35 nurodytoms planavimo sąlygoms.

Apeliantas akcentuoja, kad jis neturėjo objektyvios galimybės kitaip derinti detaliojo plano sprendinius, nes derinimas buvo pakartotinis (prieš tai detalųjį planą derino kitas valstybės tarnautojas), t. y. derinami tik tie sprendiniai, dėl kurių prieš tai buvo pateiktos pastabos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi jie laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Be to, kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas kaip Urbanistinės plėtros departamento architektūros ir miesto planavimo skyriaus sąlygų sąvadų poskyrio vedėjas Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos sudėtyje yra jau nuo 2011-03-17. Todėl jo teiginiai apie tai, kad prieš tai detalųjį planą derino kitas valstybės tarnautojas vertintini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. M. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Dėl ATPK 35 str. nustatytų terminų

ATPK 35 str. nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad administracinės nuobaudos jam paskirtos praleidus ATPK 35 str. nustatytus terminus.

ATPK 35 str. 3 d. yra įtvirtinta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Byloje esantys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-03-07 nutarimai Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo patvirtina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2014-09-18 ir 2014-09-25. Pažymėtina, kad M. M. detalųjį planą suderino 2013-09-25, o skyrius patikrinimo aktą Nr. TP1-3070 išdavė 2013-12-05 (b. l. 18-18). Kitą byloje minimą detalųjį planą jis suderino 2013-09-18, o skyrius patikrinimo aktą Nr. TP1-3213 išdavė 2013-12-18.

Atsižvelgiant į tai, administracinės nuobaudos skyrimo terminas 2014-03-07 nutarimais pratęstas nepraleidus ATPK 35 str. 1 d. numatyto termino. Pirmosios instancijos teismas apeliantą pripažino kaltu ir nubaudė 2014-04-25 nutarimu. Taigi, administracinės nuobaudos M. M. paskirtos nepraėjus vieneriems metams nei teisės pažeidimo padarymo (2013-09-18 ir 2013-09-25), nei nuo paaiškėjimo (2013-12-05 ir 2013-12-18) dienos. Todėl pažeidėjo apeliacinio skundo argumentai, kad administracinės nuobaudos jam paskirtos praleidus ATPK 35 str. nustatytus terminus atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.