Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant atsakovams D. T. ir G. T., jų atstovams advokatams Vytautui Bučiui ir Agnei Golubevienei, nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams D. T. ir G. T. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. T. 2013-10-07, apie 11 val., Kėdainių r., Dot­nu­vos miestelio Vytauto gatvėje, kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 43-ame kilometre, neturėdamas tei­sės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, vairuodamas jo tėvui G. T. nuosavybės teise pri­klausantį auto­mo­bilį Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje į kairę au­to­mobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į A. K. priklausančią tvorą, taip pat į oro linijos at­ramą, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio keleiviams M. G. ir K. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, A. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. 2014-10-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, D. T. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 dalyje ir nuteistas 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams. Teismas nuosprendžiu tenkino A. G. civilinį ieškinį iš dalies, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro A. G. naudai priteisė 1404,00 Lt (406,63 Eur) turtinės ir 9264,00 Lt (2683,04 Eur) neturtinės žalos, iš D. T. priteisė 12736,00 Lt (3688,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (b. l. I t., 12-27). 2015-01-08 Kauno apygardos teismas nutartimi pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-10-06 nuosprendį ir A. G. civilinį ieškinio dalį dėl 1404 Lt (406,63 Eur) turtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų paliko nenagrinėtą (I t., b. l. 7-12).

Tvoros bei elektros oro linijos atramos, esančių Kėdainių r., Dotnuvoje, Vytauto g., 2013-10-07 eismo įvykio metu padaryti sugadinimai užfiksuoti 2013-10-18 ir 2013-11-25 Turto (išskyrus gyvūnus) techninės apžiūros protokoluose (I t., b. l. 37-38, 56-57) bei fotonuotraukose (I t., b. l. 39-44, 58-59). Apgadintos tvoros savininkas A. K. (I t., b. l. 47-49) ir dėl elektros oro linijos atramos nukentėjusi AB „Lesto“ Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui pateikė prašymus išmokėti išmokas (I t., b. l. 36, 55). 2013-11-11 ir 2013-11-25 sąmatose apskaičiuota tvoros bei elektros linijos atramos atkūrimo darbų kaina (I t., b. l. 45, 62-63). Remdamasi 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 1 (I t., b. l. 29-32, 33), AB „Lietuvos draudimas“ 2013-11-29 išmokėjo 4003,89 Lt (1159,61 Eur) draudimo sumą A. K., 2181,28 Lt (631,74 Eur) AB „Lesto“, taip pat 9664,74 Lt (2799,10 Eur) A. G. dėl sveikatos sugadinimo (I t., b. l. 50, 51, 65, 66, 121), kurias AB „Lietuvos draudimas“ 2014-03-05, 2014-06-05 ir 2014-08-20 atlygino Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (I t., b. l. 52, 67, 122). Taip pat ieškovas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo A. G. prašymą (I t., b. l. 123) ir teismo nuosprendį (I t., b. l. 12-27) bei nutartį (I t., b. l. 7-12), atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėdamas 31,56 Eur bei 2683,04 Eur dėl A. G. sveikatos sugadinimo (I t., b. l. 124, 126) ir 2014-04-03, 2014-05-22, 2014-07-17, 2014-08-31, 2014-09-02 pateikė pretenzijas atsakovams D. T. ir G. T. (I t., b. l. 127-131).

TPVCAPD teisinių santykių privalomumas pagrįstas šių santykių objekto – transporto priemonės – specifiškumu. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d.). Teisėtas transporto priemonės naudotojas turi pareigą rūpintis privalomuoju transporto priemonės draudimu, mokėti draudimo įmokas ir neturi teisės eksploatuoti neapdraustos transporto priemonės (Įstatymo 4 str., CK 6.526 str.).

Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (baudž. b. I t., b. l. 21).

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., jei žala eismo įvykyje nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaroma transporto priemone, kurį neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavusio kaltininko padarytą žalą atlygina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Vadovaujantis TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis numato Draudimo biurui teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostata skirta sureguliuoti tarp nukentėjusiojo asmens ir draudiko susiklosčiusius santykius.

Baudžiamojoje ir civilinėje bylose esančia medžiaga nustatyta, kad 2013-10-07 eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonę Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio atsakovo D. T. kaltės. Esant nustatytai atsakovo kaltei, darytina išvada, jog yra visos sąlygos kilti atsakovo D. T. civilinei atsakomybei, juolab pats atsakovas savo atsakomybės neginčija. Nagrinėjamoje byloje taip pat keliama atsakovo G. T., kaip transporto priemonės Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko atsakomybė dėl to, kad atsakovas nevykdė pareigos apdrausti automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl tokiu atveju padarytą žalą turėjo atlyginti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, bei tokios transporto priemonės naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Tačiau vien pasyvus asmens (transporto priemonės savininko), privalančio atlikti tam tikrą teisinę pareigą, elgesys – neįvykdymas įstatymu nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, negali suponuoti tokio asmens turtinės atsakomybės, nes jai atsirasti reikalinga papildoma sąlyga – žalos padarymas savininkui naudojantis tokia transporto priemone arba savininko leidimas naudotis kitam asmeniui. Tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės savininkas ne tik neperdavė kitam asmeniui naudoti transporto priemonės, neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, bei tokios transporto priemonės pats nenaudojo, o galimybę valdyti tokią transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nesant jo paties kaltės, reiškia, kad nustatomos aplinkybės, eliminuojančios transporto priemonės savininko turtinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012).

Atsakovas G. T. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad niekada nedavė leidimo sūnui D. T. vienam vairuoti transporto priemonės, atsakovas D. T. taip pat paaiškino, kad transporto priemonę paėmė savavališkai, neatsiklausęs tėvo. Teismas, vertindamas visus byloje esančius duomenis pažymi, kad baudžiamojoje byloje atsakovas D. T. duodamas parodymus nurodė kiek kitokias aplinkybes, paaiškino, kad automobilis Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas tėčio vardu, tačiau tėtis jam kartais duodavo vairuoti automobilį (I t., b. l. 14). Pats atsakovas G. T. baudžiamojoje byloje esančiuose parodymuose yra nurodęs, kad sūnus ruošėsi laikyti vairavimo egzaminą, todėl jis jam duodavo automobilį pavažinėti ir taip pasimokyti vairuoti, kartais važiuodavo kartu su juo. Įvykio dienos ryte sūnus D. atsakovo G. T. automobilio atskirai neprašė, nes jis dar miegojo, o sūnus važiavo į darbą (baudž. b. I t., b. l. 58). Eismo įvykio metu nukentėję A. G. ir M. G. parodė, kad D. T. nors ir neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau retkarčiais juos veždavo į darbą (I t., b. l. 14-15). Atsakovas G. T., teigdamas, kad jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemone buvo paimta neteisėtai (pagrobta), apie tai policijai nepranešė, papildomai paaiškino, kad automobilio raktelius laikydavo ant šaldytuvo, kas laikytina lengvai prieinama vieta. Taigi, byloje esantys duomenys suponuoja išvadą, kad atsakovui G. T. priklausantis automobilis Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo neteisėtai užvaldytas, juo sūnus naudodavosi su tėvo žinia, todėl teismo posėdžio metu atsakovų nurodytos aplinkybės laikytinos tik siekimu išvengti civilinės atsakomybės. Teismas, sutikdamas su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, pažymi, kad atsakovas G. T., būdamas protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo bei žinodamas apie jam priklausančio turto neteisėtą užvaldymą, būtų nedelsiant informavęs atitinkamas institucijas arba, turėdamas informacijos, kad sūnus retkarčiais be jo žinios naudojasi transporto priemone, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų tam užkardyti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovas G. T. neįrodė, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl sūnaus D. T. neteisėtų veiksmų, nesant jo paties kaltės, todėl laikytina, kad įstatymas šiuo atveju ieškovui suteikia teisę reikalauti solidarios atsakomybės iš abiejų atsakovų.

Atsakovai D. T. ir G. T. taip pat ginčija ieškinio dalį, kuria prašoma priteisti 1159,61 Eur dydžio draudimo išmoką dėl tvoros sugadinimo. Nurodo, kad tvora buvo apgadinta dar prieš autoįvykį, atsižvelgiant į tai prašoma priteisti suma turėtų būti sumažinta trečdaliu.

Vertinant tiek civilinėje (I t., b. l. 39-44; II t., b. l. 2-5, 8-11), tiek baudžiamojoje (baudž. b. I t., b. l. 8-13) byloje esančias fotonuotraukas matyti, kad metai prieš autoįvykį (2012 m. birželis) tvoros dalį, besiribojančią su Vytauto gatve, sudarė 8 tvoros stulpeliai, iš kurių vienas buvo išvirtęs, pati tvora buvo apgadinta, nuo jos stulpelių nuimti betoniniai stogeliai, kai kuriose tarpuose truko medinių segmentų. Autoįvykio fotonuotraukose užfiksuota, kad automobiliui įsirėžus į tvorą, mažiausiai du jos stulpeliai nebuvo tiesiogiai kliudyti, išliko stovėti. Liudytojas A. C., gyvenantis šalia autoįvykio vietos, paaiškino, kad dar prieš D. T. sukeltą autoįvykį tvora buvo apgadinta. Nuo tvoros betoninių stulpelių buvo pavogti stogeliai, nuimtos skardos, taip pat anksčiau į tvorą buvo atsitrenkęs kitas automobilis. Po ankstesnio autoįvykio ir po vagysčių tvora nebuvo remontuota. Pasak liudytojo A. C., atsakovo D. T. vairuotas automobilis, avarijos metu numušęs tris tvoros stulpelius sustojo ant ketvirtojo. Panašias aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. Č., dirbantis apylinkės inspektoriumi. Jis nurodė, kad A. K. priklausanti tvora dar prieš 2013-10-07 įvykį buvo apniokota, į ją ne vieną kartą buvo įvažiuota, pavogti kai kurie jos sudėtiniai elementai. Pats tvoros savininkas A. K. baudžiamojoje byloje duodamas parodymus nurodė, kad D. T. sukelto autoįvykio metu buvo išgriauti 4 tvoros stulpeliai bei apgadintas pamatas (baudž. b. I t., b. l. 59). Tuo tarpu tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), 2013-10-07 eismo įvykio metu padaryti sugadinimai užfiksuoti 2013-10-18 Turto (išskyrus gyvūnus) techninės apžiūros protokole (I t., b. l. 37-38). Jame nustatyti 6 tvoros stulpelių ir pamato pažeidimai ir nurodyta, jog reikalinga perbetonuoti 5 stulpelius pilnai, o 1 stulpelį iš dalies (30 proc.), taip pat reikia perbetonuoti 6,6 metrų ilgio jungiamąjį pamatą. Lokalinėje sąmatoje apskaičiuota tvoros atstatymo kaina, į ją įeina statybinio laužo išvežimas, tvoros stulpų su stogeliais montavimas, tvoros elementai ir darbų atlikimas (I t., b. l. 45).

Teismas, remdamasis byloje surinktais duomenis, įvertinęs tvoros būklę metai iki autoįvykio ir iškart po jo, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, atkreipdamas dėmesį į lokalinėje sąmatoje apskaičiuotos tvoros atkūrimo kainos sudėtines dalis, užfiksuotą tvoros nusidėvėjimą, sprendžia, kad reikalaujama priteisti 1159,61 Eur suma neatitinka padarytos žalos mąsto, todėl, vadovaudamasis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais daro išvadą, kad ji mažintina vienu trečdaliu t. y. iki 771,11 Eur.

Įvertinus visa tai kas nurodyta, ieškovo reikalavimo dalis dėl 6916,55 Eur nuostolių atlyginimo laikytina pagrįsta, įrodyta, todėl tenkintina, likusi ieškinio dalis dėl 388,50 Eur nuostolių priteisimo atmestina. Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių biuro AB „Lietuvos draudimas“ bei A. G. atlyginta nedraustos transporto priemonės padaryta žala priteistina solidariai iš atsakovų D. T. ir G. T. (TPVCAPDĮ 4 str., 10 str., 17 str., 23 str., CK 6.6 str., 6.38 str., 6.245-6.251 str., 6.263 str., 6.270 str., 6.280 str. CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai prievolių tinkamai nevykdė, todėl iš jų ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (94,68 proc.), o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (5,32 proc.). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie 219,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (I t., b. l. 4) bei 40,00 Eur išlaidas, patirtas dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo (II t. b. l. 28), o atsakovo G. T. atstovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 500,00 Eur atstovavimo išlaidas (II t., b. l. 67). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų D. T. ir G. T. ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina po 123,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovui G. T. priteistinos 26,60 Eur bylinėjimosi išlaidos - Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 2 d. Įskaičius priteistinas sumas, nustatytina, kad atsakovas G. T. turi sumokėti ieškovui 96,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas D. T. – 123,00 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 15,66 Eur, todėl valstybei iš atsakovų priteistina po 7,83 Eur (CPK 96 str. 1 d.).

Sprendimą įvykdžius, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2015-03-25 nutartimi (1t., 132-133 b. l.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), abu gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, buv. Vilniaus m., Algirdo g. 38, a. s. Nr. LT96 7044 0600 0155 8518, AB SEB banke, 6916,55 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų šešiolikos eurų 55 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu:

- iš atsakovo D. T. 123,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus);

- iš atsakovo G. T. 96,40 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 40 ct).

Priteisti iš atsakovų D. T. ir G. T. valstybei po 7,83 Eur (septynis eurus 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą įvykdžius, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2015-03-25 nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.