- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- 2YT-38598-466/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundas dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01515.
Nurodė, kad antstolė Asta Stanišauskaitė 2019 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. S-19-177-5353, priėmė vykdyti išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-1000-190219-00017, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini) dalyje nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus miesto ribos su įvažiavimu į gyvenamųjų namų kvartalą, nugriauti pastatytą važiuojamosios dalies konstrukciją arba teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Minimame patvarkyme antstolė nurodė, jog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsniu patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsitikinimu, antstolė neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, neįvertinusi visų reikšmingų teisinių ir faktinių aplinkybių, netinkamai įvykdžiusi pareigą įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių priimti vykdyti išieškotojos pateiktą vykdyti dokumentą, nesurinkusi pakankamai informacijos, iš anksto nesikreipusi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, neteisėtai pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01515.
Pažymėjo, kad išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iniciatyva Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo inicijuota administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-1677-1035/2019 dėl Inspekcijos surašyto administracinio nusižengimo protokolo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu nutraukė, nenustatęs administracinio nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai, teismo vertinimu, patvirtino, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, faktiškai esančioje (duomenys neskelbtini) klojant asfaltbetonio dangą, nelaikytini naujo statinio (kelio ar gatvės) statyba. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) buvusi žvyro danga priklausė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir šį ją tiesiog keitė kita danga (asfaltbetoniu), o ne įrenginėjo (statė) naują gatvę (statinį). Teismo vertinimu, tai reiškia, kad administracinio nusižengimo protokole Vilniaus miesto savivaldybės administracijai suformuluotas kaltinimas dėl naujo neypatingo statinio savavališko statybos nepasitvirtino. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą.
Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat pažymėjo, jog nors teismas tiesiogiai nevertino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 19 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-1000-190219-00017, teisėtumo, tačiau iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo nutarties išplaukia šio administracinio akto neteisėtumas ir nevykdytinumas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo vykdyti savo esme neteisėto, akivaizdžiai prieštaraujančio teismų nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 19 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-1000-190219-00017. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė pažeidė CPK 651 straipsnio keliamus reikalavimus, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, pareiškėja prašo panaikinti kaip neteisėtus 2019 m. spalio 10 d. patvarkymą Nr. S-19-177-5353 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019 m. spalio 10 d. patvarkymą pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą bei 2019 m. spalio 10 d. patvarkymą Nr. S019-17352, dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo.
Antstolė Asta Stanišauskaitė 2019 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. S019-17938, netenkino skolininkės (pareiškėjos) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01515, ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Antstolė nurodė, kad vadovaudamasi CPK 651 straipsniu, nenustatė minėtame straipsnyje nurodytų kliūčių, todėl 2019 m. spalio 10 d. teisėtai ir pagrįstai priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-177-5353.
Pažymėjo, kad tik vieninteliu CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu atveju antstolei kyla pareiga patikrinti, ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Tačiau tokią pareigą pateikti minėtus duomenis antstolei turi išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.
2019 m. lapkričio 21 d. buvo gautas išieškotojas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimas į skolininkės (pareiškėjos) skundą dėl antstolės veiksmų.
Išieškotoja nurodė, kad su pareiškėjos (skolininkės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundu nesutinka, kadangi nagrinėjamu atveju kliūčių antstolei priimti vykdomąjį dokumentą nebuvo. Vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo – išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdomasis dokumentas vykdytinas antstolės aptarnavimo teritorijoje, pagal skolininkės buveinės vietą, vykdomojo dokumento turinys atitinka įstatymo reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti, nepraleidus įstatyme nustatyto termino, duomenų apie tai, kad vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas, nėra, todėl antstolė jokio pagrindo nepriimti privalomojo nurodymo vykdyti neturėjo.
Išieškotoja taip pat pažymėjo, kad nors pareiškėja (skolininkė) skundžia antstolės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01515, remdamasi tuo, kad pagal administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes išieškotojos privalomasis nurodymas laikytinas neteisėtu ir nevykdytinu, tačiau pareiškėja (skolininkė) skunde pati pripažino, kad privalomojo nurodymo teisėtumas nebuvo ginčijamas minėtoje administracinio nusižengimo byloje, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolės veiksmai priėmus vykdyti privalomąjį nurodymą yra teisėti ir atitinka CPK straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 130, 133 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti konkretūs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Minėtas akivaizdžių kliūčių sąrašas nėra baigtinis, tačiau sprendimas dėl kitų, CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo konkrečių ir aiškių aplinkybių nustatymo, tačiau ne nuo antstoliui pateikto vykdomojo dokumento teisėtumo ar neteisėtumo vertinimo. Pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja antstolio tikrinti vykdomųjų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra teismo prerogatyva. Todėl tokių veiksmų atlikimas būtų vertinamas kaip antstolio kompetencijos viršijimas (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1631-798/2014).
Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01515, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolei Astai Stanišauskaitei 2019 m. spalio 10 d. buvo pateiktas priverstinai vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 19 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190219-00017, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini) dalyje nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus miesto ribos su įvažiavimu į gyvenamųjų namų kvartalą; nugriauti pastatytą važiuojamosios dalies konstrukciją arba teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.
2019 m. spalio 10 d. antstolė Asta Stanišauskaitė priėmė patvarkymą Nr. S-19-177-5353, kuriuo patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir priėmė vykdyti ieškotojos pateiktą vykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190219-00017. Taip pat antstolė Asta Stanišauskaitė 2019 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. S019-17352, apskaičiavo vykdymo išlaidas bei 2019 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. S019-17353, įpareigojo pareiškėją (skolininkę) Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą.
2019 m. spalio 18 d. antstolių Dainiaus Šidlausko ir Astos Stanišauskaitės kontoroje buvo gautas pareiškėjos (skolininkės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundas dėl antstolės procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01515. Pareiškėja (skolininkė) nurodė, kad antstolė pažeidė CPK 651 straipsnio keliamus reikalavimus, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, kadangi nepatikrino faktinių aplinkybių, o būtent tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi buvo nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevykdė naujo statinio (gatvės) statybos, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 25 d. nutarimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimą, dėl kurių vykdomasis negalėjo būti priimtas vykdyti ir pradėti vykdymo proceso veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė pažeidė CPK 651 straipsnio keliamus reikalavimus, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, pareiškėja (skolininkė) prašo panaikinti kaip neteisėtus 2019 m. spalio 10 d. patvarkymą Nr. S-19-177-5353 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019 m. spalio 10 d. patvarkymą pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą bei 2019 m. spalio 10 d. patvarkymą Nr. S019-17352, dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Antstolė minėto skundo netenkino ir remiantis CPK 510 straipsniu, perdavė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu, administracinėje byloje Nr. A14.1677-1035/2019, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 56 straipsnio 3 dalį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nenustačius šio administracinio nusižengimo požymių. Minėtoje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal administracinio nusižengimo protokolą buvo kaltinama tuo, kad padarė Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. savavališkai (neturint statybą leidžiančio dokumento) statė naują neypatingą statinį – važiuojamosios dalies konstrukciją nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus miesto ribos su įvažiavimu į gyvenamųjų namų kvartalą. Minėtame nutarime Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai patvirtino, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, faktiškai esančioje (duomenys neskelbtini) klojant asfaltbetonio dangą, nelaikytini naujo statinio (kelio ar gatvės) statyba. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) buvusi žvyro danga priklausė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir šį ją tiesiog keitė kita danga (asfaltbetoniu), o ne įrenginėjo (statė) naują gatvę (statinį). Teismo vertinimu, tai reiškia, kad administracinio nusižengimo protokole Vilniaus miesto savivaldybės administracijai suformuluotas kaltinimas dėl naujo neypatingo statinio savavališko statybos nepasitvirtino.
2019 m. liepos 25 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi netenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento skundo, ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja (skolininkė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad antstolė pažeidė CPK 651 straipsnio keliamus reikalavimus, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, kadangi antstolė, remiantis CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktu, turėjo atsisakyti priimti jį ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, nes iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo nutarties išplaukia šio 2019 m. vasario 19 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190219-00017, neteisėtumas ir nevykdytinumas. Teismas su tokia pareiškėjos (skolininkės) pozicija nesutinka. Kaip jau buvo minėta, antstolė 2019 m. spalio 10 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-177-5353, kuriuo patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir priėmė vykdyti ieškotojos pateiktą vykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190219-00017. Pažymėtina, kad antstolė pagal CPK 651 straipsnį, gavusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje 3K-3-127/2007). Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama administracinė byla dėl administracinio nusižengimo, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiama pareiškėja (skolininkė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo akivaizdžių kliūčių nepriimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ypač tada, kai byloje pareiškėja (skolininkė) buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį. Be to, antstolei apie minėtus teismų sprendimus nebuvo žinoma, o jie buvo pateikti tik priėmus patvarkymą vykdyti. Teisės aktai, reglamentuojantys antstolio veiksmus įvertinant vykdomojo dokumento priimtinumą vykdyti, nenumato pareigos vertinti fakto, ar kuriame nors Lietuvos Respublikos teisme nėra nagrinėjamas ginčas, susijęs su pateiktu vykdyti vykdomuoju dokumentu, vykdymo proceso šalimis ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1252-614/2017). Svarbu paminėti, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento skundą, nurodė, kad „byloje esantys privalomieji nurodymai nevykdyti jokių statybos darbų ar pašalinti savavališkos statybos padarinius, nėra įrodymai, patvirtinantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį“. Šiuo atveju teigtina, kad teismas nevertino minėtų privalomų nurodymų teisėtumo. Pažymėtina, kad kitų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pareiškėja (skolininkė) nenurodė, taip pat jų nenustatė ir teismas, nagrinėdamas pareiškėjos (skolininkės) skundą dėl antstolės veiksmų.
Sutiktina su išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pozicija, kuriai ir pati pareiškėja (skolininkė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija pritarė, kad privalomojo nurodymo teisėtumas nebuvo ginčijamas minėtoje administracinio nusižengimo byloje, kadangi byloje buvo nustatoma, ar pareiškėja (skolininkė) padarė administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje. Nors, kaip nurodo pareiškėja (skolininkė), iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo nutarties išplaukia administracinio akto neteisėtumas ir nevykdytinumas, tačiau, kaip jau buvo nurodoma anksčiau, antstolė privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
Atsižvelgiant į tai, kad skundu dėl antstolės procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01515, pareiškėja (skolininkė) prašė tik panaikinti kaip neteisėtus 2019 m. spalio 10 d. patvarkymą Nr. S-19-177-5353 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019 m. spalio 10 d. patvarkymą pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą bei 2019 m. spalio 10 d. patvarkymą Nr. S019-17352, dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, bet neprašė pripažinti neteisėtu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 19 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190219-00017, bei remiantis nustatytinomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų akivaizdžių kliūčių ir aplinkybių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nebuvo, todėl antstolė, jų nenustačiusi, turėjo įstatyminę pareigą patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) ir atlikti CPK numatytas vykdymo procedūras.
Atkreiptinas pareiškėjos (skolininkės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėmesys, kad nors teismas konstatavo, jog antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau tai neatima iš pareiškėjos (skolininkės) galimybės pasinaudoti jai įstatymu suteiktomis teisėmis ginčyti vykdomojo dokumento teisėtumą, ar kreiptis į antstolę su prašymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nutraukimo ar vykdomojo rašto grąžinimo išieškotojai.
Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog antstolė neteisėtai ir nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti bei patvarkymą pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas. Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Papildomai pažymėtina, kad kiti pareiškėjos nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01515 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.