Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už tai, kad nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2013-05-27 iki 2019-06-20 imtinai. Teigia, kad dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją. Taip pat jautėsi diskriminuojamas kitų atžvilgiu, nes kai kuriose kamerose buvo įrengtos uždaros kabinos.

Teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi laikė nepaduotu skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2019 m. birželio 20 d. iš esmės nepašalinus trūkumų ir atsisakė priimti šią skundo dalį kaip tapačią teismo žinioje esančioje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-4121-473/2019. Nutartis įsiteisėjusi.

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime prašo skundą atmesti. Atsakovė pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ,,Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.5 punkte numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Minėtame punkte taip pat numatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Atsakovės atstovas nurodė, kad nėra techninių galimybių visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų, todėl jose nuo likusio kameros ploto ši patalpa yra atitverta 1,5 metro aukščio sienele (b. l. 36-37). Teigia, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kurios matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.).

Nurodo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsakovės atstovo teigimu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.2. punkte nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys; duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Pažymėjo, kad Eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, anot atsakovės atstovo, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Pasak atsakovės atstovo, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų (privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge) nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2016 m. birželio 19 d. Dėl vėlesnio laikotarpio skundo dalis atsisakyta priimti kaip tapati teisme išnagrinėtoje byloje (žr. 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį). Byla nagrinėjama pareiškėjo priimto pareikšto skundo ribose.

Pareiškėjas šioje administracinėje byloje skundą dėl žalos, patirtos nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2016 m. birželio 19 d., teismui pateikė 2019 m. spalio 17 d. (spaudas ant voko). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ir prašyti apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis kreipėsi į teismą tik dabar, nes 2019 m. liepos 8 d. jis sužinojo, kad yra diskriminuojamas tuo aspektu, kad vienose Lukiškių kalėjimo tardymo izoliatoriaus kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskira kabina su durimis, kitose kamerose pakabintos užuolaidos. Teismas nelaiko šios pareiškėjo aplinkybės kaip svarbios priežasties, kad būtų atnaujintas ieškinio senaties terminas. Teismas pažymi ir tai, ką pripažįsta ir pareiškėjas, kad jis jau yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge). Atsižvelgiant į teisės pažeidimo tęstinį pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jam neužtikrinama teisė į tinkamas kalinimo sąlygas jo nurodytu aspektu. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas reikalavimams atmesti, jei šis terminas neatnaujinamas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senaties termino praleidimo teisinės pasekmės taikomos atsakovui prašant. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

Atsižvelgiant į atsakovės prašymą nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo netenkinti prašymo dėl ieškinio senaties termino teisinių pasekmių taikymo skundo reikalavimams dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2016 m. birželio 19 d. imtinai. Tad šiuo savarankišku pagrindu atmestini skundo reikalavimai už nurodytą laikotarpį, kaip pareikšti praleidus įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą bei nenustačius teismui savo iniciatyva (ir pareiškėjui nenurodžius) svarbių aplinkybių šį terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai pareiškėjas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas papildomai netiriant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje cituojama kasacinio teismo praktika).

Tad laikytina, kad šioje byloje skundo reikalavimai dėl žalos atlyginimo už (ne)tinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 20 d. d. iki 2016 m. birželio 19 d. imtinai pareikšti praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl atmestini.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo A. D. skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.