- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-381-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00282-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. P.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu (e. b. l. 1–6) prašo priteisti iš atsakovo D. P. jos naudai 425 Eur negrąžinto kredito, 85,32 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 424,81 Eur mokėjimo palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui D. P. adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu už akių (e. b. l. 70–72) ieškovės UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. P. tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ 425 Eur negrąžinto kredito, 85,32 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 153 Eur mokėjimo palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (663,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69,4 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškovės reikalavimus teismas atmetė.
4. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2015 m. gegužės 22 d. atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ sudarė vartojimo kredito sutartį. Atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai, buvo sudaryti sutarties priedai ir iš viso atsakovui buvo suteiktas 425 Eur vartojimo kreditas 5 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. 2017 m. birželio 29 d. pradinis kreditorius paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“. Ieškovė 2017 m. liepos 3 d. pranešimu pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą. Atsakovas sutarties nevykdė, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, iš jo priteistina 425 Eur negrąžinto kredito ir 85,32 Eur bendros vartojimo kredito kainos.
5. Teismas, pasisakydamas dėl 424,81 Eur palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, nurodė, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 154,9 proc. Nors šalys palūkanas nustatė savo susitarimu ir atsakovas sutiko skolintis pinigus tokiomis sąlygomis, tačiau teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. 3 d., turi teisę mažinti palūkanas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, jog prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant 97,29 proc. kredito kainos metinę normą, sudaro daugiau nei pusę pagrindinės skolos, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos aiškiai per didelėmis. Teismas vertino, jog palūkanų po kredito grąžinimo dydis yra neprotingai didelis, todėl mažintinas iki 36,5 proc. metinių palūkanų. Teismas ieškovei priteisė 153 Eur palūkanų. Teismas taip pat priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanos už teismo sprendimu priteistą 663,32 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 69,4 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą (e. b. l. 79–84), kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš atsakovo 424,81 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Taip apt prašė priteisti apeliantei žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą sumažino iki 36,5 proc., kai, tuo tarpu, net ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 21 str. 2 d. nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Sutarties sudarymo metu galiojusiame VKĮ 21 str. 2 d. (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Sutartyje įtvirtinta 154,9 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 str. 1 d. reikalavimus, todėl nei ji, nei Sutartyje įtvirtinta 97,29 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis buvo priteistos mažesnės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ 2015 m. gegužės 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9826885001 (toliau – ir Sutartis) (e. b. l. 34–35). 2015 m. gegužės 25, 28 d., 2015 m. birželio 1 d. ir 2015 m. liepos 1 d. buvo sudaryti Sutarties priedai, kurie papildė Sutartį (e. b. l. 8–9, 39–40, 44–45, 49–50). Sutartimi atsakovui buvo suteiktas 425 Eur dydžio vartojimo kreditas penkių mėnesių terminui su 97,29 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 154,9 proc.). Byloje ginčo dėl to, kad pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė – visą kredito sumą pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą, nėra. Atsakovas sutarties sąlygų nesilaikė, suteikto vartojimo kredito iki sutartyje nustatyto termino pabaigos negrąžino, bendros vartojimo kredito kainos nesumokėjo. Pradinis kreditorius 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo teisę perleido ieškovei UAB „Legal Balance“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei negrąžintą kreditą ir įvykdęs kitas savo pinigines prievoles ieškovei.
11. Pagal CK 6.870 str., paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 str. 1 d., palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str.) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas arba šiuo atveju – kredito mokestį) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
12. Pagal CK 6.228 str. 1 d., šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Be to, CK 6.223 str. 3 d. nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).
13. Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį, todėl spręstina, kad teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo Sutarties sąlygų, nereikalavo Sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį.
14. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6,59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Sutarties šalys privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas sutartį kredito gavėjas susipažino ir elektroninių ryšių priemonėmis patvirtino, kad su ja sutinka. Tokia aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės ir prieštaraujančios sąžiningumo ir protingumo principams.
15. Apeliantas nurodė, kad Sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintame mokėjimo grafike paskaičiuota bendra vartojimo kredito kaina, preziumuojant, kad visos įmokos bus mokamos laiku (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4. punktas ir Sutarties specialiųjų sąlygų dalis „Pastaba“). Bendra vartojimo kredito kaina yra paskaičiuota taip, jeigu sumokama įmoka, tai sekančiai įmokai bendra vartojimo kredito kaina yra perskaičiuojama pagal likusią negrąžintą kredito sumą.
16. Apeliantas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas paskaičiavo taikydamas ne 154,9 proc. bendrą kredito kainos metinę normą, bet 97,29 proc. metinę palūkanų normą, nors atsakovas Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais Sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą Bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 154,9 proc.
17. Apeliantas, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo, taikant 97,29 proc. metinę palūkanų normą, vienašališkai paskaičiavo už 375 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal Sutartį vėluoja atsiskaityti tris metus.
18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentui, kad teismas ex officio (savo iniciatyva) negali modifikuoti sutarčių sąlygas mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
19. VKĮ 21 str. 1 d. nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Esant specialiam įstatymui (VKĮ), kuris sąžiningumo aspektu reglamentuoja maksimalią vartojimo kredito palūkanų normą, teismas neturi diskrecijos teisės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažinti mokėjimo palūkanų normą.
20. Pirmosios instancijos teismas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą sumažino iki 36,5 proc., kai, tuo tarpu, galiojančio VKĮ 21 str. 2 d nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą.
21. Sutarties sudarymo metu galiojusiame VKĮ 21 str. 2 d. (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Sutartyje įtvirtinta 154,9 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 str. 1 d. reikalavimus, todėl nei ji, nei Sutartyje įtvirtinta 97,29 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.
22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir kvalifikavo sutartyje numatytas palūkanas bei nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
23. Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (e. b. l. 87). Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,
nutaria:
apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. P. tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) negrąžinto kredito, 85,32 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus trisdešimt du euro centus) bendros vartojimo kredito kainos, 424,81 Eur (keturis šimtus dvidešimt kerus eurus aštuoniasdešimt vieną euro centą) mokėjimo palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (935,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69,4 Eur (šešiasdešimt devynis eurus keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.