Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d. ir jam paskirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5, 9 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su to paties teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2015-07-27 iki 2015-07-29 bei nuo 2015-03-03 iki 2015-03-05 (keturios dienos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

M. R. nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 8 d., laikotarpiu nuo 11:00 val. iki 13:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) iš nerakintos palatos Nr. (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą, F. M. priklausantį, turtą – mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini)su SIM kortele (duomenys neskelbtini) tinkle - 100 Eurų vertės, vyriškas kelnes - 30 Eurų vertės, diržą - 10 Eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam F. M. bendrą 140 Eur turtinę žalą.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu M. R. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir vietoje arešto paskirti švelnesnę - laisvės apribojimo bausmę; ją subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-08 nuosprendžiu paskirta bausme; taikyti BK 75 str. nuostatas. Skunde nuteistasis nurodo, kad prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pasižada ateityje nebenusikalsti. Dėsto jį charakterizuojančius duomenis: nuo 2010 m. registruotas Psichikos sveikatos centre; nustatyta diagnozė – organinis asmenybės sutrikimas; prieš nusikalstamos veikos padarymą vartojo gydytojo psichiatro paskirtus vaistus; jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis; šiuo metu dirba, gyvena su neįgalia motina, kuriai padeda; kaimynai dėl jo elgesio nusiskundimų neturi; atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, jo atsiprašė.Teismo posėdžio metu apelianto gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas pakeisti, jo manymu, jam paskirtą neteisingą bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam arešto bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, įvertino ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagal BK 178 str. 4 d. skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kuri savo trukme artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Skirdamas bausmę, teismas įvertino tai, kad nuteistasis baudžiamąjį nusižengimą – tyčinę, baigtą, savanaudišką nusikalstamą veiką padarė turėdamas teistumą (praeityje teistas 3 kartus), laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi, būdamas recidyvistu, kas teismo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.), be to, atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Be to, teismas įvertino ne tik tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta tą pačią dieną, kai jo atžvilgiu to paties teismo buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis už jo ankstesnius nusikaltimus (vagystes), tačiau ir į tai, kad nuteistasis praeityje eilę kartų baustas ir administracine tvarka už smulkias svetimo turto vagystes. Galiausia, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į apeliaciniame skunde minimas aplinkybes: tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų; yra įtrauktas į Psichikos sveikatos cento ar priklausomybės ligų kabineto įskaitą ir esant BK 64¹ str. numatytoms sąlygoms, nuteistajam skirtą bausmę sumažino 1/3. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad šiuo metu nuteistasis dirba, padeda garbaus amžiaus motinai bei atlygino nukentėjusiajam padarytą 40 Eur turtinę žalą, yra svarios, tačiau nelaikomos esminėmis ir bausmės skyrimui, nagrinėjamu atveju, įtakos neturi. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta arešto bausmė yra aiškiai per griežta, atvirkščiai ši bausmės rūšis ir trukmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.Atidėti skundžiamu nuosprendžiu skirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmės vykdymą taip pat nėra pagrindo, jau vien dėl to, kad nuteistasis esamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, be to, anksčiau tris kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už analogiškas. Šioje situacijoje itin reikšminga tai, kad nuteistasis iš esmės identiškomis, nagrinėjamos bylos, aplinkybėmis, vėl padarė naują nusikalstamą veiką, kurios būdas toks pat, dėl kurių jis jau buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nuteistasis, kaip minėta, ne tik, kad padarė analogišką veiką tą pačią dieną, už kurią praeityje jau buvo teistas, kada jo atžvilgiu buvo priimtas ir naujas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tačiau ir ne kartą ankstesniais teismų nuosprendžiais jam skirtos švelnesnės bausmės bei taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jokios akivaizdžios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką nuosavybei. Tokiu atveju darytina išvada, kad nuteistasis negali būti pataisytas be realaus bausmės atlikimo, nes akivaizdu, jog jis dėl savo nusikalstamų veiksmų jokių išvadų nedaro, nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų, bei kriminalinių polinkių neatsisako, todėl taikyti BK 75 str. nuostatų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. R. apeliacinį skundą.