- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- eI1-7140-283/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00213-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė
dalyvaujant per vaizdo konferenciją pareiškėjui K. K. ir jo atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. patikslintą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. K. (toliau – ir K. K., ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (toliau – skundas) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio pataisos namų (toliau – Panevėžio PN), priteisti 250 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti 250 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
K. K. skunde nurodė, kad jo sutuoktinė L. K. (toliau – ir L. K., ir sutuoktinė) nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki mirties (duomenys neskelbtini) atliko laisvės atėmimo bausmę Panevėžio PN. Nustatyta, kad L. K. mirties priežastis buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, per visą bausmės atlikimo laiką jo sutuoktinei Panevėžio PN neužtikrino medicininių paslaugų prieinamumo, dėl ko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kituose vidaus organuose nebuvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad sutuoktinė pasimatymų metu jam yra sakiusi, jog Panevėžio PN nėra mačiusi gydytojo, kad neturi galimybės gauti jokių medicininių paslaugų, kad nebuvo atlikti jokie tyrimai dėl blogėjančios sveikatos, skųsdavosi bloga savijauta, (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad L. K., pasijutusiai itin blogai dėl (duomenys neskelbtini) susirgimo, pataisos namuose dirbusi slaugytoja duodavo vaistą „Diclac“, kuris netinka (duomenys neskelbtini) gydymui. Pažymėjo, kad L. K. periodiškai buvo tikrinama dėl ŽIV, tačiau (duomenys neskelbtini) diagnozė jai buvo įtarta tik 2021 m. lapkričio 18 d. nuotolinės konsultacijos su gydytoju metu, po kurios ji buvo nuvežta medikų konsultacijai į Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės Skubios pagalbos skyrių, kur 2021 m. gruodžio 8 d. buvo diagnozuotas įtariamas (duomenys neskelbtini) susirgimas. Teigė, kad tik nustačius šią diagnozę, L. K. buvo nukreipta (duomenys neskelbtini) konsultacijai į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas (toliau – ir Kauno klinikos). Pareiškėjo manymu, jeigu L. K. būtų sudaryta galimybė konsultuotis su gydytojais nuo atvykimo į Panevėžio PN momento, (duomenys neskelbtini) liga jai būtų nustatyta žymiai anksčiau ir paskirtas reikiamas gydymas. (duomenys neskelbtini) susirgimą nustačius (duomenys neskelbtini), joks gydymas padėti nebegalėjo, todėl, pareiškėjo teigimu, Panevėžio PN kalti dėl netinkamo medicinos paslaugų prieinamumo organizavimo. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. įvykus pakeitimams, Panevėžio PN nebeliko Sveikatos priežiūros skyriaus, už nuteistųjų sveikatos priežiūrą atsakinga tapo LAVL, todėl mano, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. už pareiškėjo sutuoktinės sveikatos priežiūrą buvo atsakinga LAVL. Teigė, kad, netekęs artimo žmogaus – sutuoktinės, patyrė didelius išgyvenimus. Nurodė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, 5 procentų dydžio metines palūkanas prašė priteisti nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Teismo posėdyje K. K. prašė tenkinti skundą. Pagrįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir motyvais. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad su sutuoktine buvo pažįstamas seniai, tačiau pastovūs ryšiai užsimezgė nuo (duomenys neskelbtini), kai susituokė, o iki tol bendravimas vyko susirašinėjant laiškais. Nurodė, kad per pasimatymus su sutuoktine pastebėjo, kad jai užeidavo (duomenys neskelbtini) priepuoliai, kurie tęsdavosi nuo 10 iki 20 minučių, sutuoktinė yra sakiusi, kad Panevėžio PN slaugytoja nuo skausmo krūtinėje jai duodavo vaistų „Diclac“. Pareiškėjas tvirtino jog sutuoktinei patarė rašyti skundus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija) ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) dėl Panevėžio PN nesuteikiamos sveikatos priežiūros. Pats pareiškėjas tokio pobūdžio skundų nerašė sutuoktinės prašymu. Paaiškino, kad L. K. nuvykus į Respublikinę Panevėžio ligoninę, sužinojo, jog liga uždelsta, kokie tyrimai buvo atlikti sutuoktinei ir kokie vaistai buvo skirti, jis nežino. Pareiškėjas tvirtino, kad LAVL nepagrįstai grąžino sutuoktinę į Panevėžio PN, kadangi po savaitės ji vėl sugrįžo į LAVL. Nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Žalos nustatymo komisija) dėl patirtos žalos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sutuoktinei, šios komisijos priimto sprendimo nustatyta tvarka neskundė, kadangi tuo metu jam nebuvo suteikta teisinė pagalba. Pareiškėjas teigė, kad netekęs mylimo žmogaus patyrė skaudžius išgyvenimus, dėl ko pablogėjo jo paties sveikata.
Pareiškėjo atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė (toliau – pareiškėjo atstovė) paaiškino, jog Panevėžio PN ir LAVL yra atsakingi už tai, kad neorganizavo ir nesuteikė L. K. medicininių paslaugų, nenuvežė jos į LAVL, nesuorganizavo vizitų pas gydytojus, neskyrė tyrimų, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo stebimas jau ne vienus metus. Teigė, kad slaugytojos duoti vaistai „Diclac“ (duomenys neskelbtini) gydyti nėra tinkami, L. K. vaistai (duomenys neskelbtini) simptomams palengvinti nebuvo skirti. Pareiškėjo atstovė atkreipė dėmesį, kad L. K. akivaizdžiai išsakė ją varginančio (duomenys neskelbtini) simptomus, tik po gydytojo nuotolinės konsultacijos buvo imtasi tam tikrų priemonių, o iki tol nebuvo leista jai patekti pas gydytojus. Teigė, kad L. K. dėl sveikatos sutrikimų skundėsi sutuoktiniui, eidavo pas slaugytoją, tačiau būdama ramaus charakterio nepajėgė išsireikalauti gydytojų pagalbos.
Lietuvos valstybės atstovams Panevėžio PN ir LAVL apie posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, Panevėžio PN prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka be jo atstovo.
Atsiliepimas
Panevėžio PN atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas tik 2022 m. rugpjūčio 13 d. skundu kreipėsi į teismą, todėl mano, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. – 2019 m. rugpjūčio 13 d. laikotarpiui yra praleistas senaties terminas reikšti reikalavimą Panevėžio PN dėl žalos atlyginimo. Panevėžio PN prašo taikyti ieškinio senaties terminą 2016 m. rugsėjo 29 d. – 2019 m. rugpjūčio 13 d. laikotarpiui, t. y. daliai pareiškėjo reikalavimų.
Paaiškino, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. Panevėžio PN administracijos struktūroje Sveikatos priežiūros skyriaus neliko, o iki to laiko Panevėžio PN veikė Sveikatos priežiūros tarnyba, kuri visa jai nustatyta apimtimi teikė nuteistosioms sveikatos priežiūros paslaugas. Panevėžio PN Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijoms vykdyti buvo įsteigtos 8,75 pareigybės. Panevėžio PN 2016 – 2019 metų laikotarpiu, be kitų sveikatos priežiūros specialistų, dirbo ir dvi šeimos gydytojo licencijas turinčios gydytojos: Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė dirbo vienos pareigybės apimtimi, kita bendrosios praktikos gydytoja dirbo 0,75 pareigybės apimtimi. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu visos pareigybės buvo užimtos, o šias pareigas vykdė profesionalūs, tinkamą išsilavinimą ir licencijas šiai veiklai vykdyti turintys darbuotojai.
Panevėžio PN nurodė, kad L. K. nuo 2016 metų kasmet buvo atliekami (duomenys neskelbtini) rentgenologiniai ištyrimai, tačiau iki pat 2021 metų patologijų (duomenys neskelbtini) nebuvo rasta. Pareiškėjo sutuoktinė buvo darbinga ir dirbo (duomenys neskelbtini) išvežamų krovinių tvarkytoja. Kadangi L. K. darbo vieta buvo laisvėje, atsakovės atstovas mano, kad ji galėjo kreiptis ir į laisvėje esančias gydymo įstaigas, pareiškusi prašymą įstaigos administracijai. Nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė 2016 – 2019 metų laikotarpiu Panevėžio PN administracijai skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo nebuvo pateikusi. Teigė, kad Panevėžio PN jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.
Atsiliepimas
LAVL atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovei atstovaujanti LAVL nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. visi pataisos įstaigų medikai yra pavaldūs LAVL, kuri atsakinga už ambulatorinę pirminio lygio asmens sveikatos priežiūrą (toliau – ir PASP), o LAVL specialistai dirba visose laisvės atėmimo vietų įstaigose. Pareiškėjas dėl sutuoktinei teiktų asmens sveikatos paslaugų kreipėsi į Žalos nustatymo komisiją, kuri 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 56-58 nustatė, kad LAVL veiksmai žala L. K. nebuvo padaryta. Nurodė, kad LAVL ir LAVL PASP skyrius turi galiojančias licencijas, leidžiančias teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jas užtikrina LAVL PASP skyriai, esant poreikiui, pacientai yra konvojuojami į LAVL veiklos adresu (duomenys neskelbtini), o skubios pagalbos atveju pacientai siunčiami į laisvėje esantį skubios pagalbos skyrių. Nurodė, kad L. K. atveju tai ir buvo atlikta. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokiu laikotarpiu ir kokių specialistų Panevėžio PN nebuvo, kokių medicinos paslaugų sutuoktinė negalėjo gauti. Nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinei be kitų teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. periodinių patikrinimų dėl infekuotumo ŽIV, šeimos gydytojo, ginekologo, psichiatro, kitų konsultacijų ir tyrimų, buvo atliekamos ir (duomenys neskelbtini), kurios nerodė (duomenys neskelbtini) susirgimo požymių. LAVL nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad L. K. tyrimai dėl blogėjančios sveikatos nebuvo atliekami, kadangi gydytoja organizavo (duomenys neskelbtini) atlikimą, nukreipė (duomenys neskelbtini) konsultacijai, įtarus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), pacientė buvo išvežta ištyrimui ir gydymui į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur atlikus kompiuterinę tomografiją, buvo pirmą kartą įtartas (duomenys neskelbtini); vėliau buvo organizuotas pacientės ištyrimas ir patvirtinta (duomenys neskelbtini) diagnozė. Diagnozavimo metu stipriai pažengęs (duomenys neskelbtini) susirgimas ((duomenys neskelbtini)) ir lėmė pacientės būklės blogėjimą ir galiausiai letalią išeitį. Teigė, kad III lygio centre – Kauno klinikose – buvo nutarta, jog pacientei galimas tik paliatyvus gydymas. Pabrėžė, kad nei bendri, nei specifiniai ligai simptomai nebuvo anksčiau pastebėti/išsakyti ir dokumentuoti apsilankymų pas sveikatos specialistus metu. Kitų gydymo įstaigų medicininiai dokumentai taip pat nurodo, kad simptomai ((duomenys neskelbtini)) buvo naujai atsiradę simptomai, varginę nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, todėl mano, kad pacientės ištyrimas buvo organizuotas savalaikiai. Nurodė, kad LAVL vykdė ir kitas specialistų rekomendacijas, organizavo pacientės etapavimą specialistų konsultacijoms, tyrimams, blogėjant būklei – stacionarinį gydymą aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, taikė simptominį gydymą. LAVL vertinimu, pareiškėjo reikalavimai neturtinei žalai atlyginti yra grindžiami tik jo subjektyviais samprotavimais, todėl vertino, kad pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Panevėžio PN ir LAVL neteisėtų veiksmų, jo sutuoktinei L. K. laiku ir tinkamai neorganizavus sveikatos priežiūros teikimo paslaugų, atlyginimo.
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Bylos duomenimis, pareiškėjas yra nuteistasis ir atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose; santuokos sudarymo įrašo Nr. 369 duomenimis, (duomenys neskelbtini) pareiškėjas susituokė su L. K., kuri nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Panevėžio PN; L. K. mirė (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo teigimu, jeigu Panevėžio PN ir LAVL būtų vykdę savo pareigas ir L. K. užtikrinę savalaikę sveikatos priežiūrą ir patekimą pas gydytojus, (duomenys neskelbtini) liga būtų diagnozuota laiku, jai būtų suteiktas savalaikis gydymas ir išvengta sutuoktinės mirties. Pareiškėjo tvirtinimu, sutuoktinės mirtis sukėlė jam neigiamus išgyvenimus, dėl to pablogėjo jo paties sveikata.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis nustato, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama, be kita ko, ir nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnį, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teismo nuosprendyje.
Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2020 m. sausio 1 d., 1 dalis nustatė, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugą reglamentuojančius įstatymus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos; šių tarnybų struktūrą, pareigybių skaičių ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras; stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. Šio straipsnio 4 dalis numatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio redakcijos, įsigaliojusios nuo 2020 m. sausio 1 d., 1 dalį, asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina LAVL arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai; pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Panevėžio pataisos namų nuostatų (toliau – ir Panevėžio PN Nuostatai), galiojusių iki 2020 m. sausio 8 d., 8.21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos įstaiga užtikrina joje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos privalomą medicininę kontrolę ir nustatytos apimties sveikatos priežiūrą. Šių nuostatų, galiojančių nuo 2020 m. sausio 8 d., 8.21 punktas numato, kad įstaigoje laikomus suimtuosius ir nuteistuosius registruoja pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, pristato juos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kad būtų suteiktos ambulatorinės ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jei šios paslaugos negali būti suteiktos įstaigoje ar LAVL; prireikus įstaigoje laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikia pirmąją medicinos pagalbą.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintus Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatus (toliau – ir LAVL Nuostatai), galiojusius nuo 2020 m. sausio 8 d., LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes ir teikiant ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto ar laisvės atėmimo bausmė (1 punktas). Pagal šių nuostatų 7.1 punktą, vienas LAVL veiklos tikslų yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis organizuoti ir teikti pirminio ir antrinio lygio ambulatorines bei pirminio ir antrinio lygio stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą ir nepažeidžiant šių asmenų sveikatos interesų viršenybės prieš kitus LAVL tarnybinės veiklos interesus principo. LAVL, siekdama nustatyto veiklos tikslo asmens sveikatos priežiūros srityje, užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems būtinąją medicinos pagalbą visą parą (8.1 punktas); teikia suimtiesiems ir nuteistiesiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos LAVL išduotoje licencijoje (8.2 punktas); užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrą ir kontrolę (8.3 punktas); užtikrina lygias suimtųjų ir nuteistųjų teises į teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (8.7 punktas); organizuoja suimtiesiems ir nuteistiesiems reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kai tokių paslaugų pati LAVL negali ar neturi teisės teikti (8.9 punktas).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2020 m. vasario 20 d., 3 punktas nustatė, kad šiuo aprašu privalo vadovautis LAVL, organizuodama savo veiklą ir pacientams teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas, laisvės atėmimo įstaigos, užtikrindamos pacientams reikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikdamos asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose. Šio aprašo 16 punkte numatyta, jeigu pacientams reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos LAVL padalinyje pagal veiklos adresą, jo gydytojai teisės aktų nustatyta tvarka šiems asmenims išduoda siuntimus ambulatorinėms ar stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti kituose LAVL padaliniuose; jei ambulatorinių ar stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų negalima suteikti ir kitose LAVL padaliniuose, jos teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose LAVL gydytojo siuntimu. Aprašo 17 punktas numatė, kad pacientams reikiamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas LAVL sudarytose sutartyse su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis numatytomis sąlygomis ir vadovaujantis LAVL direktoriaus nustatyta tvarka gali būti organizuojamas kviečiant reikiamą specialistą į laisvės atėmimo įstaigą. Pacientams reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių negali suteikti LAVL, teikiamos kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytu laiku, išskyrus atvejus, kai pacientai siunčiami būtinajai medicinos pagalbai suteikti į reikiamo lygmens kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas (19 punktas). Pacientų registraciją gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose LAVL direktoriaus nustatyta tvarka užtikrina LAVL direktoriaus paskirti sveikatos priežiūros specialistai.
Pagal Aprašo redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. vasario 20 d., 2 punktą, asmens sveikatos priežiūros paslaugos laisvės atėmimo įstaigose laikomiems pacientams teikiamos laisvės atėmimo įstaigų sveikatos priežiūros padaliniuose (jeigu tokie yra įsteigti), LAVL ir Aprašo nustatyta tvarka kitose teisę teikti reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turinčiose valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Šios redakcijos Aprašo 14 punkte numatyta, jeigu pacientams reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros įstaigos padalinyje pagal veiklos adresą, teisės aktų nustatyta tvarka šiems asmenims išduodami gydytojų siuntimai gauti ambulatorines ar stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas kituose LAVL padaliniuose, o jei LAVL dėl Aprašo 7 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių paslaugų negali suteikti pati ar Aprašo 10 punkto atveju apskritai tokių paslaugų neteikia, – gauti šias paslaugas kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Pacientų registraciją gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose LAVL direktoriaus nustatyta tvarka užtikrina bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų paskirti sveikatos priežiūros specialistai (17 punktas).
Iš aptartų teisės aktų nuostatų matyti, kad už nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Panevėžio PN, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimą buvo atsakingi Panevėžio PN ir LAVL jiems nustatytos kompetencijos ribose.
Panevėžio PN atsiliepime į skundą nurodė, kad pataisos įstaigoje iki 2019 m. spalio 1 d. veikė Sveikatos priežiūros tarnyba, kuri visa jai nustatyta apimtimi teikė nuteistosioms sveikatos priežiūros paslaugas. Panevėžio PN Sveikatos priežiūros tarnybos uždavinius ir funkcijas apibrėžė Panevėžio PN direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-43 patvirtinti Panevėžio PN Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatai (su vėlesniais pakeitimais). Panevėžio PN Sveikatos priežiūros tarnyba vykdė šias funkcijas: organizavo ir atliko jai nustatytos apimties medicininius sveikatos patikrinimus nuteistiesiems, taip pat privalomus nuteistųjų sveikatos tikrinimus pagal profesijas ir atliekamus darbus; organizavo ir vykdė nustatytos apimties užkrečiamų ligų privalomąją medicininę kontrolę; diagnozavo ir įtarė visus sveikatos sutrikimus, taip pat ambulatoriškai ir 72 valandų stebėjimo patalpose gydė sveikatos sutrikimus, kurių sveikatos priežiūros standartai ir technologijos atitiko įstaigos medicininei veiklai nustatytą apimtį, slaugė ligonius; išaiškino asmenis, sergančius lėtiniais susirgimais, vykdė jų dispanserinę priežiūrą, organizavo jiems nustatytos apimties profilaktines ir reabilitacines priemones; siuntė ligonius į kitas medicinos pagalbos įstaigas; neatlygintinai aprūpino įstaigoje laikomus ligonius būtinojo sąrašo vaistais ir kitomis medicininėmis prekėmis ir kt. Panevėžio PN Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijoms vykdyti buvo įsteigtos 8,75 pareigybės: Tarnybos viršininko (statutinio valstybės tarnautojo) – 1 pareigybė (nuo rugpjūčio 7 d. pakeista į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę); bendrosios praktikos gydytojo odontologo – 0,25 pareigybės; gydytojo akušerio-ginekologo – 0,25 pareigybės; vaikų ligų gydytojo – 0,25 pareigybės; bendrosios praktikos gydytojo – 0,75 pareigybės; vaistininko – 0,25 pareigybės; vyriausiojo slaugos administratoriaus – 1 pareigybė; bendruomenės slaugytojo – 1 pareigybė; bendrosios praktikos slaugytojo – 4 pareigybės. Paminėjo, kad visą 2016-2019 metų laikotarpį pataisos įstaigoje be kitų sveikatos priežiūros specialistų dirbo ir dvi šeimos gydytojo licencijas turinčios gydytojos: tarnybos viršininkė – dirbo 1 pareigybės apimtimi bei bendrosios praktikos gydytoja – dirbo 0,75 pareigybės apimtimi.
LAVL atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad LAVL specialistai dirba visose laisvės atėmimo vietų įstaigose. LAVL padaliniuose sveikatos priežiūros paslaugų teikimas organizuojamas, vadovaujantis LAVL direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintu Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo aprašu (toliau – ir Aprašas). Aprašo 8–11 punktai numato suimtųjų/nuteistųjų patekimo pas sveikatos priežiūros specialistus tvarką planinės ir skubios pagalbos atveju. LAVL nurodė, kad LAVL ir LAVL PASP skyrius turi galiojančias licencijas, leidžiančias teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jos užtikrinamos LAVL PASP, esant poreikiui, pacientai yra konvojuojami į LAVL veiklos adresu (duomenys neskelbtini), o skubios pagalbos atveju pacientai siunčiami į laisvėje esantį skubios pagalbos skyrių. LAVL tvirtino, kad tai buvo atlikta nagrinėjamu L. K. atveju.
Byloje esančios L. K. asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad L. K. nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. atliktos pirminės sveikatos apžiūros, kai ji atvyko į Panevėžio PN, ne kartą lankėsi pas medikus; be periodinių patikrinimų dėl infekuotumo ŽIV, kuris visuomet buvo neigiamas, šeimos gydytojo, ginekologo, psichiatro, kitų konsultacijų ir tyrimų, L. K. kasmet buvo atliekamos profilaktinės (duomenys neskelbtini) (2016 m. kovo 24 d., 2017 m. birželio 6 d., 2018 m. gegužės 8 d., 2019 m. balandžio 15 d., 2020 m. spalio 8 d.; L. K. 2017 metais medikų buvo apžiūrėta 7 kartus ir 2 kartus lankėsi pas odontologą; 2018 metais medikų buvo apžiūrėta 8 kartus ir 5 kartus lankėsi pas odontologą; 2019 metais medikų buvo apžiūrėta 5 kartus ir 4 kartus lankėsi pas odontologą; 2020 metais L. K. pas įvairius medicinos specialistus lankėsi 6 kartus. Be to, sveikatos istorijoje esantys duomenys patvirtina, kad L. K. 2021 m. kovo 19 d. buvo medicinos darbuotojo apžiūrėta prieš konvojavimą, apžiūros metu nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo; 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo tikrinta profilaktiškai dėl (duomenys neskelbtini), po kurio gydytojas (duomenys neskelbtini) diagnozavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); L. K. 2021 m. spalio 18 d. kreipėsi į medikus dėl (duomenys neskelbtini) simptomų; 2021 m. lapkričio 15 d. dėl (duomenys neskelbtini) skausmo.
Aptarti asmens sveikatos istorijos duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę Panevėžio PN, buvo užtikrinama galimybė gauti medicinines paslaugas ir L. K., esant poreikiui, medicininėmis paslaugomis naudojosi. Panevėžio PN 2022 m. rugpjūčio 24 d. pažymos Nr. 01/7-3037 duomenimis, L. K. iki 2019 m. spalio 25 d. skundų dėl jai neteikiamų sveikatos priežiūros paslaugų nėra teikusi.
Asmens sveikatos istorijos Nr. 2021/2455 ir gydymo stacionare ligos istorijų Nr. 2021/452, Nr. 2022/33 duomenimis, 2021 m. lapkričio 18 d. vykusios nuotolinės konsultacijos metu aprašyti L. K. nusiskundimai - (duomenys neskelbtini), kaip paaiškėjo vėliau, buvo būdingi nustatytam (duomenys neskelbtini); LAVL gydytoja 2021 m. gruodžio 2 d. L. K. dėl (duomenys neskelbtini), įtariant (duomenys neskelbtini), nukreipė į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur atlikus (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas (duomenys neskelbtini); L. K. 2021 m. gruodžio 13 d. buvo konsultuota III lygio (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigoje Kauno klinikose, ji skundėsi (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kad jos išvardinti simptomai ją vargina apie mėnesį laiko.
Sprendžiama, kad medicininių dokumentų duomenys apie L. K. ją konsultavusiems specialistams išsakytus naujus ją varginančius simptomus leidžia daryti išvadą, kad iki tol ji tokių simptomų subjektyviai nejautė. Ši nustatyta aplinkybė paneigia pareiškėjo argumentą, kad L. K. jau senai skundėsi (duomenys neskelbtini) būdingais simptomais.
Sveikatos istorijos duomenimis, L. K. 2022 m. sausio 4 d. buvo pristatyta į Kauno klinikas, kur jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), o sveikatos būklei blogėjant, ji skubos tvarka 2022 m. sausio 11 d. vėl buvo pristatyta į Kauno klinikas ištyrimui, kur L. K. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), rekomenduotas tolimesnis simptominis gydymas, šiam gydymui pacientė buvo perkelta į LAVL Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių.
Teismas daro išvadą, kad asmens sveikatos istorijų ir gydymo stacionare ligų istorijų duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, jog Panevėžio PN L. K. nebuvo teikiamos medicininės paslaugos, kad Panevėžio PN neužtikrino galimybės patekti pas medicinos specialistus ir kad dėl savo būdo L. K. nesugebėjo pareikalauti, kad jai būtų suteikta reikiama medicininė pagalba.
Teismas, remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad, L. K. aiškiai išsakius ją varginančius ligos simptomus, išreiškus prašymą patekti pas gydytojus, Panevėžio PN veikiančio LAVL PASP skyriaus specialistai užregistravo ją asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, organizavo L. K. apsilankymą pas medicinos specialistais, ji buvo konvojuota į kitas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias institucijas, jai sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos.
Be to, nagrinėjant K. K. keliamą ginčą, teismas atsižvelgia į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos, pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, privalomos ikiteisminės institucijos dėl žalos atlyginimo, 2022 m. gegužės 2 d. sprendime Nr. 56-58 „Dėl K. K. pareiškimo“ padarytas išvadas.
Bylos duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į Žalos atlyginimo komisiją dėl žalos, patirtos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas jo sutuoktinei L. K.. Žalos atlyginimo komisija 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 56-58 vienbalsiai nusprendė, kad žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, ir pareiškėjo prašymo atlyginti žalą netenkino. Žalos atlyginimo komisija nustatė, kad žala, L. K. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas LAVL PASP skyriuje, veiklos adresu (duomenys neskelbtini) ir LAVL, nebuvo padaryta.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, jog Žalos atlyginimo komisijos sprendimo neskundė, konstatuojama, kad Žalos atlyginimo komisijos 2022 m. gegužės 2 d. sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šios privalomos ikiteisminės institucijos padarytomis išvadomis.
Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/20142013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013 ir kt.).
Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į byloje nagrinėjamo ginčo teisiniams santykiams taikomą reguliavimą, konstatuojama, kad nagrinėjamo ginčo atveju Panevėžio PN ir LAVL neteisėtų veiksmų, nulėmusių pareiškėjui neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Dėl šios priežasties pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos bei metines palūkanas yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo K. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.