- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-891-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-07706-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- V. P., T. P.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-725-854/2011 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovams V. P. ir T. P. dėl pastogės atidalijimo, ventiliacijos ortakių iškėlimo bei patirtų išlaidų atlyginimo, trečiasis asmuo A. S., išvadą byloje teikianti institucija UAB „Naujininkų ūkis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. A. pareikštu ieškiniu teismo prašė atidalinti ieškovei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės dalį, pagal UAB „NT matavimai“ parengtą atidalinimo projektą; įpareigoti atsakovus V. P. ir T. P. iškelti ventiliacijos ortakius iš ieškovei po atidalinimo priskirtinos pastogės dalies; priteisti iš atsakovų ieškovei 3.700,53 Lt išlaidų, susijusių su namo bendrų reikalų tvarkymu, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad minėtame name jai, atsakovams ir A. S. nuosavybės teise priklauso po butą. Ieškovė, įvertinusi avarinę namo būklę, kreipėsi į kitų butų savininkus su siūlymu rekonstruoti namo stogą prieš tai pasidalinus neįrengtą pastogę, su kuo pastarieji sutiko. Ieškovės iniciatyva ir lėšomis UAB „NT matavimai“ parengė neįrengtos pastogės atidalinimo projektą, dalių paskaičiavimo projektą ir susitarimą dėl pasidalinimo, kurį ieškovė ir A. S. pasirašė, tačiau atsakovai nepagrįstai vengia tai padaryti. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovai savavališkai, nesilaikydami reikalavimų, įrengė du plastikinius vamzdžius, išeinančius į namo pastogės dalį, kuri po atidalijimo turi tekti ieškovei, todėl atsakovai turi šiuos vamzdžius iškelti. Be to, dėl atsakovų savavališkų veiksmų įrengiant savo bute šildymo katilą buvo sugadinta ieškovės krosnis ir bendro naudojimo kaminas, o ginčo šalių butus skirianti medinė siena neatitiko priešgaisrinių ir higienos reikalavimų. Atsakovams nereaguojant į ieškovės raginimus deramai įsirengti tinkamą kaminą ir išsimūryti bendrą tarp dviejų butų sieną, tai padarė ieškovė. Kadangi ieškovė patyrė išlaidų, kurios buvo reikalingos viso namo bendrų reikalų tvarkymui, dalis šių išlaidų priteistina iš atsakovų kaip namo bendraturčių.
Atsiliepimas
Atsakovai V. P. ir T. P. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta UAB „Naujininkų ūkis“, kuri nenustatė jokių ieškovės nurodytų namo trūkumų. Atsakovų vertinimu, namo būklė yra gera, o galimų trūkumų ieškovė neįrodė. Ieškovė savo iniciatyva ir rizika, nesant būtinumo ir negavusi atsakovų sutikimo, pradėjo neįrengtos namo pastogės atidalinimo įforminimo procesą, dėl ko patyrė išlaidų, kurių atsakovai neprivalo atlyginti. Atsakovai nesutinka su UAB „NT matavimai“ parengtais neįrengtos pastogės atidalinimo ir dalių apskaičiavimo projektais, nes šie projektai pažeidžia atsakovų kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkų teises. Atsakovai prašė teismo padalinti namo pastogę jų nurodytu būdu. Atsakovai taip pat nurodė, kad įsigijo butą su jau įrengtu san.mazgu ir jam priklausančia ventiliacija. Patys ventiliacijos neįrenginėjo, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo priešingai. Ieškovė neįrodė, kad ventiliacijos vamzdžiai įrengti ne pagal nustatytus reikalavimus, iš netinkamų medžiagų ir gadina bendras namo konstrukcijas. Ieškovė nepagrįstai reikalauja išlaidų atlyginimo už jos išmūrytą butus skiriančią sieną. Šią sieną ieškovė išmūrijo be atsakovų sutikimo, tik iš savo pusės, taip pagerino savo buto būklę ir padarė žalos atsakovams.
Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
UAB „Naujininkų ūkis“ pateiktoje išvadoje nurodė, kad namas, kuriame yra ginčo šalims priklausantys butai, nėra avarinis, tačiau apleistas, reikia keisti stogo dangą, remonto reikalauja ir dūmtraukiai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovės pateiktame pastogės atidalijimo projekte bendraturčiams tenkančios dalys apskaičiuotos pagal jų butų plotus, nurodytus Nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovų buto plotas faktiškai yra didesnis nei nurodyta registre. Esant tokiems neatitikimams sprendė, kad nėra pagrindo pastogės bendraturčiams atidalinti pagal byloje pateiktus projektus, nes tokiu atveju būtų pažeistas CK 4.82 str. 5 d. įtvirtintas proporcingumo principas, taikytinas nustatant bendraturčiams priklausančių bendrojo naudojimo patalpų dalis. Teismas sutiko su atsakovais, kad ieškovės pateiktas pastogės atidalijimo projektas pažeis jų interesus. Pagal šį projektą po padalinimo nemaža ieškovei priskirtinos pastogės ploto dalis atsidurtų virš atsakovams priklausančio buto, konkrečiai virš tos buto dalies, kurioje įrengti tualetas ir vonia, todėl atsakovams būtų ženkliai apsunkintas tinkamas naudojimasis šiomis patalpomis, atsižvelgiant į būtinybę tokios paskirties patalpas vėdinti. Sutiko su atsakovais, jog atidalintos pastogės dalių lokacija turėtų kiek įmanoma labiau atitikti po ja esančių butų užimamus plotus, tačiau byloje nesant aiškių duomenų apie pastogės eksplikaciją virš name esančių butų, negalima objektyviai įvertinti, ar siūlomas atidalijimo būdas nepažeis bendraturčių interesų. Pažymėjo, kad ieškovės prašomame patvirtinti neįrengtos pastogės atidalijimo projekte atsakovams nėra numatyta jokia galimybė patekti į jiems priklausančias pastogės patalpas, o ši aplinkybė būtų kliūtis atidalinti pastogę ir pagal atsakovų pateiktą plano korekciją. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, sprendė, kad ieškovės reikalavimas atidalinti pastogę esamomis aplinkybėmis negali būti tenkinamas. Laikė, kad reikalavimas įpareigoti atsakovus iškelti ortakius iš ieškovei priskirtinos atidalintos pastogės dalies yra išvestinis iš reikalavimo atidalinti pastogę, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo atmestinas ir išvestinis reikalavimas. Taip pat laikė atmestinais ir ieškovės reikalavimus priteisti patirtas išlaidas, susijusias su pastogės atidalijimo projekto rengimu. Teismas nenustatė, kad šios išlaidos būtų susijusios su teisės aktų nustatyta tvarka priimtų sprendimų įgyvendinimu, o ieškovė neįrodė, kad atsakovai buvo davę sutikimą šiems darbams atlikti ar būtų turėję dėl to kokios nors naudos. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai nedavė sutikimo ginčo šalių butus skiriančios sienos remontui, o iš šių darbų neturėjo jokios naudos, nes siena tarp butų remontuota tik iš ieškovės buto pusės. Be to, dėl ieškovės atliktų sienos remonto darbų atsakovai patyrė nuostolių. Atsižvelgiant į tai, atmetė ieškovės reikalavimą dėl patirtų sienos remonto išlaidų priteisimo. Teismas laikė, kad ginčo šalys buvo susitarusios remontuoti kaminą (dūmtraukį), kuriuo bendrai naudojasi, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl šio remonto išlaidų atlyginimo ir jų dydžio. Už kamino remontą atsakovai ieškovei iš viso sumokėjo 1.470 Lt, o kamino remonto išlaidos galėjo sudaryti 2.239,18 Lt, todėl laikė, kad atsakovai yra proporcingai apmokėję jiems tenkančią išlaidų dalį. Taip pat atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų dalį sumos, jos sumokėtos už dūmtraukio ir ventiliacijos kanalų tikrinimą, kadangi buvo tikrinti būtent iš ieškovei priklausančio buto išeinantis dūmtraukio kanalas bei ventiliacinis ortakis. Atmetęs visus ieškovės reikalavimus, teismas atmetė ir reikalavimą dėl lokalinės sąmatos, rengiantis ieškinio pareiškimui, sudarymo išlaidų atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. A. prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl pastogės atidalijimo, nepagrįstai rėmėsi vien tik atsakovų argumentais ir šalims netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsakovai, teigdami, kad pagal ieškovės neįrengtos pastogės atidalijimo projektą jai priskirtinas pastogės plotas atsidurtų virš atsakovų gyvenamojo ploto dalies ir kad tai jiems trukdytų vėdinti vonios ir tualeto patalpas, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Ieškovės pateiktas neįrengtos pastogės atidalijimo projektas parengtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, kurių laikantis ieškovei priskirtinos pastogės ploto nedidelė dalis neišvengiamai atsiduria virš atsakovams priklausančio buto. Taigi, ieškovė neturėjo jokios kitos alternatyvos kaip tik siūlyti patvirtinti jos pateiktą projektą, kuris buvo nepagrįstai atmestas. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė ir ieškovės reikalavimus dėl projekto rengimo išlaidų priteisimo. Ieškovė nesutiko su apeliacinės instancijos teismui pateiktu atsakovų pastogės atidalijimo projektu, kadangi juo yra nukrypstama nuo neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projekto, be to, siūloma, kad ieškovei tenkanti pastogės dalis būtų virš A. S., kuri nėra šios bylos šalimi, tenkančios gyvenamojo namo dalies. Atsakovų projekte neatsižvelgiama ir į teisės aktų reikalavimus, kad apskaičiuojant pastato vidaus plotus, į skaičiuotiną plotą neįsiskaičiuojami pastogėse įrengtų patalpų plotai. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo patvirtinti jos pateiktą projektą. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad jos siūlomas projektas parengtas ir neįrengtos pastogės ribos nurodytos, atsižvelgiant į namo laikančiąsias konstrukcijas, tuo tarpu atsakovų siūlomos neįrengtos pastogės ribos, jas išplečiant į A. S. tenkančią pastogės dalį, su šiomis namo konstrukcijomis nesutampa. Dėl šių priežasčių atsakovų projektas atmestinas. Ieškovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar atsakovai iš tiesų davė ieškovei sutikimą bendro kamino ir bendros sienos su atsakovais remonto darbams atlikti ir ar jie turėjo iš to kokios naudos, visiškai neatsižvelgė į ieškovės ieškinio argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, kurie įrodo, kad ieškovės ir atsakovų butai buvo atskirti medine siena, kuri neatitiko priešgaisrinių ir higienos reikalavimų. Atsižvelgiant į privalomus vykdyti kompetentingų institucijų įpareigojimus bei į tai, kad su atsakovais šiuo klausimu kompromiso pasiekti nepavyko, tam, kad būtų išsaugotas bendras turtas, ieškovė buvo priversta imtis iniciatyvos ir savo lėšomis įrengti bendrą tarp abiejų butų sieną ir bendrą kaminą. Dėl to atsakovai turėjo neabejotinos naudos. Taigi, atsakovai privalo atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovai V. P. ir T. P. prašė ieškovės V. A. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu logiškai nepaaiškino ir neįrodė, kokiu pagrindu ir tikslu ji vienašališkai ėmėsi bendrų reikalų tvarkymo. Ieškovė savo iniciatyva ir rizika, negavusi bendrasavininkių sutikimo, pradėjo neįrengtos pastogės atidalinimo procesą, dėl ko patyrė išlaidų. Ieškovės padaryta prielaida dėl namo konstrukcijų avarinės būklės yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos medžiagai. Įrodymų, kad reikėjo imtis veiksmų, susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, dėl ko buvo būtinas neįrengtos pastogės atidalijimo procesas, byloje nepateikta. Ieškovė nepateikė ir nustatyta tvarka priimto administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo, kad jos nurodytoms namo konstrukcijoms būtinas remontas bei kiti būtini veiksmai. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovės pateiktas pastogės atidalijimo projektas pažeidžia jų kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkų teises. Projektas numato pastogės ploto atidalijimą tokiu būdu, kai ieškovei atitenka pastogės dalis, esanti virš atsakovų buto vonios ir tualeto kambario, iš kurio yra išvesta ventiliacija į pastogę. Be to, siūlomas pastogės padalijimo variantas eliminuoja bet kokį praėjimą į atsakovams turinčią atitekti pastogės dalį tiek iš lauko, tiek iš vidaus, taip pat nenustatytas kompensavimo mechanizmas, jei atsakovai būtų priversti įrenginėti atskirą įėjimą. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog egzistuoja faktinis atsakovams priklausančių patalpų plotų ir viešojo registro kadastrinių matavimų duomenų neatitikimas, o esant tokiems neatitikimams, nėra pagrindo pastogės bendraturčiams atidalinti pagal byloje pateiktus projektus, nes tokiu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas, taikytinas nustatant bendraturčiams priklausančių bendrojo naudojimo patalpų dalis. Ieškovė neįrodė jos reikalaujamo pastogės atidalijimo būdo atitikimo teisės aktų reikalavimams, ekonominio pagrįstumo bei racionalumo. Be to, atsakovai yra pateikę savo pastogės atidalijimo projektą. Atsakovai taip pat nurodė, kad sienos ir kamino renovavimas nebuvo privalomi ir neišvengiami, atsakovai dėl to nebuvo davę sutikimo, neturėjo iš šių darbų jokios naudos, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl šių darbų išlaidų priteisimo. Esant namo administratoriui, kuriam priklauso vykdyti būtinuosius darbus savo lėšomis ir iš gyventojų šias išlaidas susigrąžinti, ieškovei veikus be bendrasavininkių sutikimo, reikalaujamos išlaidos nėra priskiriamos būtinosioms. Atsakovai neprivalo atlyginti tų išlaidų, kurias ieškovė patyrė savo valia ir rizika.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl neįrengtos pastogės atidalijimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų
Bylos medžiaga patvirtina, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovei V. A. priklauso 16,45 kv.m. bendro ploto butas (t. II, b.l. 122-123), atsakovams V. P. ir T. P. – 26,20 kv.m. bendro ploto butas (t. II, b.l. 120-121), o trečiajam asmeniui A. S. – 44,33 kv.m. bendro ploto butas (t. II, b.l. 124-125). Šiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso nurodyto gyvenamojo namo 79,23 kv.m. bendro ploto neįrengta pastogė (t. I, b.l. 8, 23-27).
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad visi bendraturčiai išreiškė valią dėl pastogės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ieškovė ir atsakovai nesutaria dėl konkretaus pastogės atidalijimo būdo ir atsakovų galimybės patekti į jiems priskiriamą dalį (t. I, b.l. 34, 198-199, t. I, b.l. 51). Tuo tarpu trečiojo asmens A. S. nuomonė atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikto projektinio pasiūlymo pripažinimo priimtinu klausimu nežinoma.
Ieškovė pateikė į bylą UAB „NT matavimai“ parengtą pastogės atidalijimo projektą (t. I, b.l. 32, 48). Atsakovai su šiuo projektu nesutiko motyvuodami tuo, kad pagal jį ieškovei atitektų pastogės dalis, esanti virš atsakovų buto vonios ir tualeto kambario, iš kurio yra išvesta ventiliacija į pastogę, taip būtų apribota atsakovų galimybė vėdinti šias patalpas; projekte nenumatytas įėjimas atsakovams į jiems turinčią atitekti pastogės dalį, taip pat nenustatytas servitutas, suteiksiantis teisę atsakovams naudotis kitų bendraturčių įėjimu, nenumatytas kompensavimo mechanizmas tuo atveju, jeigu atsakovai turės įsirenginėti atskirą įėjimą; egzistuoja faktinis gyvenamajame name atsakovams priklausančių patalpų plotų ir viešojo registro kadastrinių matavimų duomenų neatitikimas, todėl neaišku, kokia pastogės dalis turėtų atitekti atsakovams (t. I, b.l. 98-99, 198-199).
Atsakovai, savo ruožtu, į bylą pateikė savo preliminarų neįrengtos pastogės atidalijimo projektą (t. II, b.l. 10). Vėliau, 2011-06-16 teismo posėdžio metu, atsakovai pateikė patikslintą, specialistų parengtą pastogės atidalijimo projektą su konkrečiais išmatavimais bei prašė teismo pastogę tarp bendraturčių atidalinti jų siūlomu būdu (t. II, b.l. 33-34, 43). Tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė šį atsakovų pateiktą patikslintą projektą priimti motyvuojant tuo, kad tai padarius, bylos nagrinėjimas bus užvilkintas, atsakovai projektą galėjo pateikti anksčiau, tuo tarpu, perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės, papildomų įrodymų pateikimo galimybės yra ribotos (t. II, b.l. 44).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokiu būdu nepagrįstai ribojo atsakovų teisę teikti į bylą savo pastogės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą, tuo labiau, kad su ieškovės pasiūlytu atidalijimo projektu teismas taip pat nesutiko. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių ginčas dėl pastogės atidalijimo iš esmės liko neišspręstas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, tame tarpe ir teisę siekti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi ir nė vienas iš bendraturčių nebūtų ignoruojamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2006-11-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006 ir kt.). Bendraturtis, siekdamas bendro turto atidalijimo, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, negana to, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus. Jei pateikiami keli atidalijimo variantai, teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris geriausiai apgintų visų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009-01-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo sprendžiant ginčą teisme bei galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.).
Aukščiau aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigojo pirmosios instancijos teismą nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl nurodytos pastogės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, veikti aktyviai aiškinantis, koks pastogės atidalijimo būdas visiems bendraturčiams yra priimtiniausias. Tam buvo būtina sudaryti sąlygas visiems bendraturčiams išsakyti savo poziciją byloje ir tinkamai ją pagrįsti. Atsakovai šiuo klausimu buvo aktyvūs – jie pateikė teismui tiek preliminarų pastogės atidalijimo projektą, o vėliau ir patikslintą projektą, kurį teismas privalėjo priimti ir tinkamai įvertinti kartu su ieškovės pateiktu projektu, nors tai galimai ir prailgintų bylos nagrinėjimą. Tik tokiu būdu teismas būtų galėjęs parinkti optimaliausią ir geriausiai visų bendraturčių interesus atitinkantį pastogės atidalijimo būdą bei teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nepaisant to, teismas ne tik kad apribojo atsakovų teisę pareikšti savo nuomonę dėl jiems priimtino pastogės atidalijimo būdo, bet ir ieškovės pasiūlytą atidalijimo projektą vertino kritiškai, jį atmesdamas. Taigi, bendrąja daline nuosavybe valdoma pastogė taip ir liko neatidalinta, nors visi bendraturčiai to siekė. Toks teismo sprendimas neatitinka aukščiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei civiliniame proceso reikalavimo išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės.
Siekdamas ištaisyti susidariusią padėtį apeliacinės instancijos teismas suteikė teisę pateikti šalims ir trečiajam asmeniui naujus įrodymus ir paaiškinimus, tame tarpe atsakovams - savo palėpės atidalijimo projektą. Atsakovai teismui pateikė jų siūlomo palėpės atidalijimo varianto projektinius pasiūlymus (t.2 b.l. 95-102), iš kurių matyti, kad jie iš esmės neprieštarautų atidalijimui, tačiau pageidautų, kad ieškovei skirtina palėpės dalis nebūtų virš jiems priklausančių pirmojo aukšto patalpų. Iš projektinių pasiūlymų matyti ir tai, kad atsakovai galėtų įsirengti įėjimą į palėpę iš jiems priklausančių, pirmame aukšte esančių, gyvenamųjų patalpų. Ieškovė, savo ruožtu, paaiškinime teigia, kad atsakovai galėtų nesunkiai įsirengti įėjimą į palėpės patalpas per antrojo aukšto langą, esantį virš jų buto, kaip yra padariusi ji ir tretysis asmuo. Be to atsakovo siūlymu būtų koreguojamos trečiajam asmeniui skirtinos palėpės dalies, su kuriomis ji sutiko, ribos.
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant nustatyti, koks pastogės atidalijimo būdas visiems bendraturčiams yra priimtiniausias, būtina iš naujo byloje įvertinti ne tik ieškovės, bet ir atsakovų pateiktus pastogės atidalijimo projektinius pasiūlymus (t. II, b.l. 94-102), išspręsti galimų išlaidų kompensavimo atsakovams už atskiro įėjimo į palėpę įsirengimą klausimą, taip pat užtikrinti trečiojo asmens A. S. dalyvavimą byloje sprendžiant visus su pastogės atidalijimu susijusius klausimus.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kiek tai susiję su pastogės atidalijimo klausimu, tuo tarpu pagal byloje esančius įrodymus bei nustatinėtinų aplinkybių apimtį bylos šioje dalyje negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, t. y. neįmanoma teisingai išnagrinėti teisminį ginčą tam, kad būtų atkurta šalių teisinė taika ir nebūtų pažeisti kitų asmenų, o būtent A. S., interesai (CPK 2 straipsnis, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai turi būti iš naujo atliekami pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas dalyje dėl neįrengtos pastogės atidalijimo, su tuo susijusių ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo (ieškinio 4.1 ir 4.2 punktai) bei ventiliacijos ortakių iškėlimo kaip išvestinio reikalavimo naikintinas, o byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bendro turto remonto išlaidų atlyginimo.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Tačiau buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo arba 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Ieškovė pareikštu ieškiniu, be kita ko, teismo prašė priteisti iš atsakovų dalį bendros sienos, esančios tarp ginčo šalių butų, remonto išlaidų (t. I, b.l. 61). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai buvo informuoti apie nurodytus remonto darbus ir buvo davę sutikimą tokiems darbams atlikti. Priešingai, atsakovai šias aplinkybes neigė (t. I, b.l. 100, t. II, b.l. 48, 51). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad bendros sienos remontą ieškovė atliko savavališkai, iš anksto apie tai neinformavusi atsakovų ir negavusi jų sutikimo. Tai patvirtina ir gyvenamąjį namą administruojančios UAB „Naujininkų ūkis“ 2011-06-06 pažyma (t. II, b.l. 27). Be to, pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendros sienos remontą atliko savo iniciatyva, nes norėjo normalios sienos (t. II, b.l. 45-48). Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad bendros sienos remontas buvo susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei neišvengiamas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad siena būtų neatitikusi priešgaisrinių ir higienos reikalavimų, kėlusi grėsmę žmonių ar kito turto saugumui. Byloje esantis Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2009-11-26 raštas (t. I, b.l. 103) ir ginčo šalių paaiškinimai patvirtina, kad bendros sienos remontas buvo naudingas tik ieškovei, t. y. siena buvo remontuota tik iš ieškovės buto pusės. Negana to, dėl šių remonto darbų atsakovai galimai patyrė nuostolių, tai patvirtina UADB „Seesam Lietuva“ pažyma, antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir atsakovų paaiškinimai (t. I, b.l. 154-164, 198, t. II, b.l. 51). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų dalį bendros sienos, esančios tarp ginčo šalių butų, remonto išlaidų.
Teisėjų kolegija taip pat pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų dalį bendro kamino remonto išlaidų (t. I, b.l. 60). Bylos nagrinėjimo metu ginčo šalys pripažino, kad buvo susitarusios remontuoti kaminą, kuriuo bendrai naudojasi, taip pat kad šiuos darbus atliks ieškovė, o išlaidos, susijusios su kamino remontu, bus dengiamos per pusę (t. I, b.l. 198, t. II, b.l. 48, 50-51). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir ginčo šalių paaiškinimus, pagrįstai nustatė, kad bendro kamino remonto išlaidos galėjo sudaryti 2.239,18 Lt (t. I, b.l. 7, 60, t. II, b.l. 49). Ieškovė šių aplinkybių neginčijo, taip pat neginčijo ir tos aplinkybės, kad atsakovai už kamino remontą jai iš viso yra sumokėję 1.470 Lt (t. II, b.l. 47). Vadinasi, atsakovai yra visiškai atsiskaitę su ieškovę už atliktus kamino remonto darbus pagal ginčo šalių išankstinį susitarimą.
Ieškovė taip pat prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovų dalį išlaidų, jos sumokėtų už dūmtraukio ir ventiliacijos kanalų tikrinimą, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo tikrinti tik iš ieškovei priklausančio buto išeinantis dūmtraukio kanalas bei ventiliacinis ortakis, kuriais atsakovai nesinaudoja (t. I, b.l. 55-57), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškovės reikalavimo.
Ieškovės reikalavimas priteisti išlaidas, susijusias su UAB „Sistela“ parengta lokaline sąmata (t. I, b.l. 58-62), yra išvestinis reikalavimas, kuris, atmetus aukščiau aptartus pagrindinius reikalavimus, pirmosios instancijos teismo pagrįstai taip pat nebuvo tenkintas.
Panaikinus dalį sprendimo atidalijimo dalyje ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, naikintina ir sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje. Šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus visą bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo dalį dėl neįrengtos pastogės atidalijimo, su tuo susijusių ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo, ventiliacijos ortakių iškėlimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.