Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo N. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja E. M., gimusi (duomenys neskelbtini), ir M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 6). M. M. vardu registruota nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat M. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamojo patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–35). Pareiškėjos sutuoktinis M. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Po M. M. mirties dėl jo palikimo priėmimo į Kėdainių rajono I-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 37).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11–5.14 straipsniai). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-487/2010). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teismo posėdžio metu duoti pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimai, patvirtina, kad pareiškėja E. M. po sutuoktinio M. M. mirties apsigyveno sutuoktiniui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo einamuosius mokesčius už butui tiekiamas gamtines dujas, šilumos energiją. Tokiais aktyviais veiksmais pareiškėja, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teisės į palikimą atsiradimo dienos, aiškiai išreiškė valią įgyti teises į palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė. Suinteresuotas asmuo – palikėjo sūnus, būdamas primos eilės įstatyminiu įpėdiniu, byloje pateiktame atsiliepime išreiškė sutikimą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, ji galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Byloje susidarė 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos valstybei iš pareiškėjos, inicijavusios bylą (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.