- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- A-552-883-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00448-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko 2013 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 20-TE-319 dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos, skyrimo Komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus komisarei inspektorei N. M. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 183 straipsnio 1-3 dalių, 179 straipsnio 1-3 dalių reikalavimų pažeidimus.
Pareiškėja paaiškino, kad 2012 m. balandžio 19 d. Komisariato Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00033-12 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Tyrimo metu 2012 m. spalio 15 d. jai buvo pranešta apie įtarimą dėl dokumentų klastojimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. 2012 m. lapkričio 9 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 7 dalimi jos atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris buvo sustabdytas iki bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje. 2013 m. vasario 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir priimtas sprendimas jos atžvilgiu iškelti drausmės bylą. Tuo pagrindu tarnybinis patikrinimas 2013 m. kovo 13 d. buvo atnaujintas ir 2013 m. kovo 18 d. jai buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, turėdama pareigą pagal 2011 m. lapkričio 20 d. pavedimą Nr. 20-65-3-PR-634 atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01804-11, 2012 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, tarnybos metu, privalėdama vadovautis BPK 183 straipsnio nuostatomis ir surašyti papildomus liudytojų apklausos protokolus atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01804-11, piktnaudžiavo tarnyba, nes savo darbo vietoje, realiai nevykdydama liudytojų apklausų, neteisėtai pati surašė minėtų liudytojų parodymus, kuriuos atspausdino, nuvežė į kavinę (duomenys neskelbtini) ir ten juos liudytojams pateikė pasirašyti. Šiais veiksmais buvo pažeisti BPK 179, 183 straipsnių reikalavimai.
Pareiškėja, paaiškino, kad visi nukentėję asmenys (minėti liudytojai) yra vienos šeimos nariai, susiję giminystės ryšiais ir dirbo toje pačioje kavinėje. Visus šiuos asmenis ji ne kartą telefonu kvietėsi į apklausą, tačiau jie niekada nebuvo atvykę, motyvuodami tuo, jog negali palikti kavinės darbo valandomis. Atsižvelgiant į tai, ji nukentėjusiųjų poziciją, kurią ne kartą girdėjo bendraujant su jais telefonu, surašė į apklausos protokolo blankus, perkėlė į USB jungtį ir suderinusi atvykimo laiką su liudytoja L. L., nuvyko į kavinę. Jai atvykus į kavinę, ji dar kartą išklausė liudytojų parodymus ir įsitikinusi, jog jie nekeičia esminių parodymų, pretenzijų įtariamiesiems nebereiškia, supildė liudytojų pažymas apie asmens duomenis ir pateikė tuos protokolus, prašydama liudytojų susipažinti. Taip pat liudytojams paaiškino, jog ji turi USB jungtyje protokolų blankus, ir kad jei yra kokių nors netikslumų, galima pakoreguoti ar perrašyti iš esmės. Visi liudytojai perskaitė protokolus ir juos pasirašė. Vėliau minėtas ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 5 punktu, įtariamiesiems ir nukentėjusiems susitaikius. Jokie parodymai niekada nebuvo pakeisti, jokių skundų dėl to, jog buvo surašyti tikrovės neatitinkantys parodymai, nebuvo. Pareiškėjos manymu, nėra jokių drausmės pažeidimo požymių, nes ji stengėsi užbaigti tyrimą kaip įmanoma greičiau ir pagal jos surinktus byloje duomenis tyrimas būtent ir užbaigtas nukentėjusiesiems ir įtariamiesiems susitaikius. Pareiškėja taip pat nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog ji tarnybinį nusižengimą padarė 2013 m. balandžio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, o pagal visus duomenis, esančius tiek Komisariate, tiek prokuratūroje, baudžiamoji byla prokurorei A. C. buvo išsiųsta 2013 m. kovo 20 d., todėl išvadoje nurodytu laiku ji net neturėjo galimybės padaryti tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja darė išvadą, kad tyrimo metu surinkti duomenys akivaizdžiai neatitinka tikrovės, išvada nemotyvuota, joje nenurodyti jokie konkretūs jos veiksmai, nenurodyti visi būtini teisės pažeidimo elementai, visiškai neaiškus ir niekuo nepagrįstas nusižengimo tyčios konstatavimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepaaiškinta, kaip konkrečiai pasireiškė jos kaltė: nenurodyta nei kaltės rūšis, nei kaltės laipsnis, iš išvados nėra aišku, kuo pasireiškė jos veikimo ar neveikimo neteisėtumas. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad tyrimą atlikę pareigūnai netyrė jos kaltės dėl konstatuoto tarnybinio pažeidimo, jos nepagrindė ir iš viso kaltės nenurodė.