Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-10-14 · Byla Nr. Iv-1096-644/2013

Bylos eiga

  1. Iv-1096-644/2013Sprendimas · 2013-10-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-14
Bylos Nr.
Iv-1096-644/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00448-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
N. M.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr. I-1096-644/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00448-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 16.4.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant pareiškėjai N. M. , atsakovo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei D. V. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja skundą palaikė ir prašė panaikinti 2013-04-05 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 20-TE-319 dėl tarnybinės nuobaudos - pastabos skyrimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno raj. PK KPS komisarei inspektorei N. M. , už Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 183 str. 1 d., 2 d., 3 d., 179 str. 1 d., 2 d., 3 d. reikalavimų pažeidimus (b.l. 6-13).

Pareiškėja skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012-04-19 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Kauno AVPK) Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00033-12 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. Tyrimo metu 2012-10-15 jai buvo pranešta apie įtarimą dėl dokumentų klastojimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. 2012-11-09, vadovaujantis LR vidaus tarnybos statuto 26 str. 7d. jos atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris buvo sustabdytas, iki bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje. 2013-02-15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir priimtas sprendimas jos atžvilgiu iškelti drausmės bylą. Tuo pagrindu tarnybinis patikrinimas 2013-03-13 buvo atnaujintas ir 2013-03-18 jai buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta, kad ji, būdama valstybės tarnautoja - Kauno AVPK Kauno raj. PK KPS vyresniąja tyrėja, turėdama pareigą, pagal 2011-11-20 pavedimą Nr. 20-65-3-PR-634 atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01804-11, 2012 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, tarnybos metu, privalėdama vadovautis LR BPK 183 str. nuostatomis ir surašyti papildomus liudytojų: L. L. , A. L. bei A. L. ir V. Š. apklausos protokolus atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01804-11, piktnaudžiavo tarnyba, nes savo darbo vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), realiai nevykdydama liudytojų apklausų, neteisėtai pati surašė minėtų liudytojų parodymus, kuriuos atspausdino, nuvežė adresu duomenys neskelbtini) į kavinę „Giraitė“ ir ten juos liudytojams pateikė pasirašyti. Šiais veiksmais ji pažeidė LR BPK 179 str., 183 str. reikalavimus.

Pareiškėja, paaiškino, kad visi nukentėję asmenys (minėti liudytojai) yra vienos šeimos nariai, susiję giminystės ryšiais ir dirbo toje pačioje kavinėje „Giraitė“. Visus šiuos asmenis ji ne kartą telefonu kvietėsi į apklausą, tačiau jie niekada nebuvo atvykę, motyvuodami tuo, jog negali palikti kavinės darbo valandomis. Atsižvelgiant į tai, ji nukentėjusiųjų poziciją, kurią ne kartą girdėjo bendraujant su jais telefonu, surašė į apklausos protokolo blankus, perkėlė į USB jungtį ir suderinusi atvykimo laiką su liudytoja L. L. , nuvyko į kavinę „Giraitė“. Jai atvykus į kavinę, ji dar kartą išklausė liudytojų parodymus ir įsitikinusi, jog jie nekeičia esminių parodymų, pretenzijų įtariamiesiems nebereiškia, supildė liudytojų pažymas apie asmens duomenis ir pateikė tuos protokolus, prašydama liudytojų susipažinti. Taip pat liudytojams paaiškino, jog ji turi USB jungtyje protokolų blankus, ir kad jei yra kokių nors netikslumų, galima pakoreguoti ar perrašyti iš esmės. Visi liudytojai perskaitė protokolus ir juos pasirašė. Vėliau minėtas ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, vadovaujantis LR BPK 212 str. 5 p., įtariamiesiems ir nukentėjusiems susitaikius. Jokie parodymai niekada nebuvo pakeisti, jokių skundų dėl to, jog buvo surašyti tikrovės neatitinkantys parodymai, nebuvo. Mano, kad nėra jokių drausmės pažeidimo požymių, nes ji stengėsi užbaigti tyrimą kaip įmanoma greičiau ir pagal jos surinktus byloje duomenis, tyrimas būtent ir užbaigtas nukentėjusiesiems ir įtariamiesiems susitaikius.

Taip pat nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog ji tarnybinį nusižengimą padarė 2013 m. balandžio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, o pagal visus duomenis, esančius tiek komisariate, tiek prokuratūroje, baudžiamoji byla prokurorei A. C. buvo išsiųsta 2013-03-20, todėl išvadoje nurodytu laiku ji net neturėjo galimybės padaryti tarnybinį nusižengimą. Tokie faktai rodo, kad tyrimo metu surinkti duomenys akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Išvadoje išdėstytos LR BPK 183 str. 1 d., 2 d., 3 d. ir 173 str. nuostatos, ir nurodyta, jog ji jas pažeisdama padarė tarnybinį nusižengimą tyčia, dėl ko jai skirta nuobauda – pastaba. Tokia išvada akivaizdžiai yra neteisėta, nes ji be jokių motyvų, joje nenurodyti jokie konkretūs jos veiksmai, nenurodyti visi būtini teisės pažeidimo elementai, visiškai neaiškus ir niekuo nepagrįstas nusižengimo tyčios konstatavimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepaaiškinta, kaip konkrečiai pasireiškė jos kaltė: nenurodyta nei kaltės rūšis, nei kaltės laipsnis. Be to, iš išvados nėra aišku, kuo pasireiškė jos veikimo ar neveikimo neteisėtumas. Mano, kad jos veiksmuose nėra jokios kaltės, jokių tarnybinio nusižengimo požymių. Ji realiai apklausas atliko, jose surašyti parodymai buvo tikri ir nurodyti liudytojų, ji vyko į liudytojų darbo vietą tik dėl to, jog jie pas ją neatvykdavo, jie patys prašė, jog ji atvyktų į jų darbo vietą, o ilgiau delsti nebegalėjo, nes ikiteisminio tyrimo terminas nurodymų įvykdymui buvo neprotingai trumpas. Todėl ji nesutinka, jog padarė tarnybinį nusižengimą, nesutinka, jog jai būtų paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Be to, tyrimą atlikę pareigūnai netyrė jos kaltės dėl konstatuoto tarnybinio pažeidimo, jos nepagrindė ir iš viso kaltės nenurodė. Nenustačius tarnautojo kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda - pastaba - yra neteisėta ir nepagrįsta.