- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-71-870/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45234-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė, Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. S. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jai paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 29 d. 20.15 val. iki 2021 m. gruodžio 29 d. 22.45 val. (viena para). Tenkintas civilinis ieškinys ir iš A. S. Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteista 6 113,76 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. A. S. pripažinta kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl to, kad ji 2021 m. gruodžio 29 d., apie 18 val. 50 min., adresu (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,29 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu virtuviniu peiliu vieną kartą dūrė savo sugyventiniui D. V. į krūtinę, taip padarydama kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės apatinės dalies kairėje pusėje su plonosios žarnos pažeidimu, tai yra sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventiniui D. V.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistosios A. S. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius apeliaciniu skundu prašo paskirti stacionarią komisijinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę ir spręsti dėl A. S. pakaltinamumo/riboto pakaltinamumo bei jai paskirtos bausmės švelninimo BK 18 straipsnio 3 dalies ir 59 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytus A. S. psichikos sutrikimus, jai pačiai negalint pasinaudoti teise į gynybą, jos gynėjas gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydamas nuteistosios valios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 312 straipsnio 6 dalis). Nuteistoji A. S. nuo vaikystės serga silpnaprotyste, jai yra diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas. Nuo 2011 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. liepos 19 d. A. S. buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur jai buvo ne tik patvirtintas protinis atsilikimas, bet ir įtarta paranoidinė šizofrenija. Iš šios įstaigos nuteistoji buvo perkelta ir toliau iki 2011 m. rugpjūčio 9 d. gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur jai taip pat buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija, vidutinis protinis atsilikimas. Paskutinį kartą vidutinis protinis atsilikimas A. S. buvo patvirtintas 2015 m. kovo 6 d. Byloje paskyrus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, ekspertai padarė kitokią išvadą – tai, kad A. S. yra konstatuojamas įgimtas intelekto defektas – lengvas protinis atsilikimas, dėl kurio ji veikos padarymo metu galėjo suvokti pavojingos nusikalstamos veikos aplinkybes ir valdyti savo veiksmus. Kita nuteistosios diagnozė – paranoidinė šizofrenija ekspertizės akte apskritai nebuvo vertinta. Esant prieštaravimams tarp medicininių dokumentų ir ekspertizės išvados, bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma skirti stacionarią komisijinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį prašymą atmetė. Nuteistosios gynėjo nuomone, dėl to byla buvo išnagrinėta neišsamiai, kas lėmė galimai neteisingo nuosprendžio priėmimą ir suvaržė kaltinamosios teises. Nuteistosios psichinės sveikatos būklės skirtingas vertinimas, gynėjo teigimu, laikytinas prieštaravimu tarp byloje esančių duomenų, kurio pirmosios instancijos teismas nepašalino, nors Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 12P-29 patvirtintų Metodinių rekomendacijų dėl stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės skyrimo (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nurodyta, kad stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė skirtina tais atvejais, kai ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu nėra stebima tokių psichikos sutrikimo požymių, kurie aprašyti ankstesniuose asmens medicininiuose dokumentuose.
4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Rekomendacijų 9 punktas numato, kad stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė tikslinga, kai yra nustatyti psichikos sutrikimai, susiję su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, kuomet reikia eliminuoti psichoaktyvių medžiagų poveikio į asmens psichikos būseną galimybę. Byloje buvo konstatuoti nuteistosios psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, medicininiuose dokumentuose yra duomenų apie buvusį amfetamino vartojimą. Ekspertizės išvadoje pripažįstama, kad tiriamajai diagnozuotas reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, kas, nuteistosios gynėjo teigimu, leidžia teigti, kad alkoholio ir kitokių psichoaktyvių medžiagų vartojimas galėjo paveikti tokios asmenybės psichinę būseną.
5. Apelianto vertinimu, ambulatorinę ekspertizę atlikę ekspertai netyrė, ar baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. S. dėl savo psichinės būklės ar psichinės būsenos ypatumų negalėjo visiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmus, kaip tai numatyta BK 18 straipsnio 1 dalyje. Nors ekspertizės akte aprašomos tiriamosios labilios emocijos, lengvai provokuojamos disforinės reakcijos, silpna impulsų kontrolė, pokalbio metu nustatyta nepilna orientacija laike ir vietoje, nestabilios emocijos, prasta dėmesio koncentracija, greitai provokuojami pykčio proveržiai, konstatuojamas lėtas, žemo produktyvumo mąstymas ir sutrikusi impulsų kontrolė, tačiau šie požymiai ekspertų neįvertinti, nepasisakyta, kodėl jie negalėjo apsunkinti nuteistosios gebėjimo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Jei būtų nustatyta, kad A. S. psichinės būklės ypatumai silpnina jos gebėjimą valdyti savo veiksmus, nuteistosios gynėjo teigimu, būtų pakankamas pagrindas spręsti dėl jos pripažinimo ribotai pakaltinama ir švelnesnės bausmės skyrimo.
6. Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, apklaususi teismo psichiatrijos ekspertą V. Diktaną, paskyrusi stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino įrodymus, teisingai kvalifikavo A. S. padarytą nusikaltimą, paskyrė teisingą ir proporcingą bausmę. Taip pat nėra pagrindo pripažinti A. S. ribotai pakaltinama ir taikyti jai BK 18 straipsnio 3 dalies ir 59 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas.
8. Panevėžio apygardos teismas, pripažindamas A. S. kalta dėl sugyventinio D. V sužalojimo rėmėsi nuteistosios A. S., nukentėjusiojo D. V. paaiškinimais, liudytojų S. V., A. V. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G82/2022 (05) duomenimis, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, kurie tarpusavyje sutapo ir nekėlė abejonių A. S. kaltumu. Nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nekelia kaltės klausimo. Šioje bylos dalyje teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
9. Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. BK 18 straipsnyje išskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir juridinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu būtini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus. Taigi pažymėtina, kad medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Ribotas pakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymo metu. Jeigu kyla abejonių dėl asmens pakaltinamumo, šioms abejonėms pašalinti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė, nes asmens psichinės būklės tyrimas reikalauja specialių žinių. Teismas gali pripažinti asmenį ribotai pakaltinamu tik teismo psichiatrijos ekspertizės pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2008).
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant A. S. pakaltinamumo klausimą ne tik vertinti byloje esantys duomenys apie psichinę nuteistosios sveikatą, apklaustas teismo psichiatras ekspertas (t. 2, b. l. 143–145), bet ir buvo paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, siekiant įvertinti nuteistosios sveikatos būklę. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (t. 2, b. l. 177–184) išvadose nurodyta, kad A. S. nagrinėjamos veikos padarymo metu (2021 m. gruodžio 29 d.) nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, kas nagrinėjamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. S. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatytas lengvas protinis atsilikimas. A. S. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. buvo paprasto alkoholinio apsvaigimo būsenoje.
11. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta ekspertizės akte, pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje bei apeliacinės instancijos teisme nustatytos objektyvios aplinkybės patvirtina, kad A. S., nepaisant jai nustatytų sutrikimų, visiškai suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti nusikalstamos veikos darymo metu. Byloje nenustatyta duomenų, kurie leistų taikyti riboto pakaltinamumo institutą ir pripažinti, kad veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo bei nustatyti, jog yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punkte.
12. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, A. S. už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė minimalios sankcijoje nustatytos bausmės dydį – dvejų metų laisvės atėmimą.
13. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio ir pateiktų motyvų matyti, kad, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino bausmei individualizuoti reikšmingų duomenų visumą, tai, kad A. S. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai; nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė, kad A. S. neteista, per 5 metus bausta 6 kartus, baudų nemoka (bendra nesumokėtų baudų suma 2 200 Eur, nedirba, darbinga 65 proc., su nukentėjusiuoju susitaikė, pastarasis pasveiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta minimali nuteistajai A. S. bausmė yra pakankamai švelni, tačiau teisinga o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neleidžia spręsti, kad ji yra per griežta bei neatitinka teisingumo principo reikalavimų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios A. S. gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus apeliacinį skundą atmesti.