- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-04
- Bylos Nr.
- 2-842-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00438-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- Ž. B., V. P., A. O. A., E. P., J. P.
- Advokatai
- Edgaras Paulius Staniukaitis, Rasa Gradauski
Kauno apygardos teismo teiseja Virginija Gudyniene, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovams V. S., advokatui Edgarui Pauliui Staniukaiciui, atsakovams Ž. B., V. P., atsakoves A. O. A. atstovei R. L., atsakovu atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal uždarosios akcines bendroves „VILO“ ieškini atsakovams E. P., Ž. B., A. O. A., V. P., J. P. del sutarties nutraukimo, sumoketos kainos dalies ir palukanu priteisimo, priešieškini del sutarties nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustate:
ieškovas prašo nutraukti 2008 m. liepos 15 d. šaliu sudaryta pirkimo-pardavimo sutarti del 1,9277 ha ploto žemes sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo, priteisti ieškovui iš bendraatsakoviu iš viso 375901,5 Lt šiomis dalimis: 62322 Lt iš E. P., 62341,5 Lt iš Ž. B., 126574,5 Lt iš A. O. A., 124663,5 Lt iš V. J. P. teisiu peremeju, 5 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki sprendimo visiško ivykdymo, bylinejimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Jo atstovai paaiškino, kad ikisutartiniu derybu metu ieškovas atskleide bendraatsakoviams, jog ieškovas veikia kaip tarpininkas ir sutarti sudaro tikslu parduoti žemes sklypa investuotojui, planuojanciam statyti prekybos centra. Tai, kad ieškovas veikia kaip tarpininkas, patvirtina viešai skelbiama informacija imoniu kataloguose, kur ieškovas itrauktas i skyriu „Nekilnojamojo turto biurai ir agenturos“. Paprastas žmogus nekilnojamojo turto agenturos veiklos negali suvokti kitaip, kaip tik tarpininkavimo perkant ir parduodant nekilnojamaji turta. Sutarties sudarymo metu žemes tiksline naudojimo paskirtis buvo žemes ukio, todel salyga del žemes tikslines naudojimo paskirties keitimo i tinkama prekybos centro statybai tapo esmine (sutarties 1.3.1 papunktis). 2008 m. liepos 15 d. atsakovai E. P. ir Ž. B., o 2008 m. liepos 17 d. V. J. P. ir A. O. A. dave ieškovui bendra igaliojima su teise pakeisti žemes sklypo paskirti, naudojimo buda ar pobudi, atstovauti sprendžiant detaliojo plano derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo klausimus, atlikti veiksmus ir pasirašyti dokumentus, reikalingus detaliojo plano derinimui ir tvirtinimui, iregistruoti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, sudaryti sutartis del detaliojo plano rengimo, iskaitant sutartis del planavimo organizatoriaus teisiu perdavimo. Igaliojimai galiojo iki 2009 m. gruodžio 11 d. Ieškovas ivykde sutarties 2.1.1 papunktyje numatyta prievole ir sumokejo bendraatsakoviams 375901,5 Lt. Atsižvelgiant i sutarties 1.3 punkta, pagal kuri ieškovo prievole sumoketi bendraatsakovams visa kaina atsiranda esant tenkintai atidedamajai salygai (žemes tikslines naudojimo paskirties pakeitimui iš žemes ukio i komercines paskirties), 2008 m. liepos 21 d. ivykdyti mokejimai bendraatsakovams buvo išankstiniai. Ieškovas, vadovaudamasis sutarties 1.7 punktu, organizavo detaliojo plano rengima ir derinima – 2008 m. liepos 21 d. pateike Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriui prašyma perduoti bendraatsakoviams detaliojo teritoriju planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutarti (neperemus detaliojo planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu, proceduros trunka pernelyg ilgai), 2008 m. rugpjucio 29 d. Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius pasiraše isakyma Nr. A-3095 „Del žemes sklypo Kaune, kadastro Nr. 1901/0282:34, detaliojo teritoriju planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu perdavimo sutarties sudarymo“. Su detaliojo plano rengimu susijusiais klausimais ieškovas nelaikytinas turinciu specialiu žiniu verslininku, kuriam butu galima taikyti didesnio rupestingumo ar atidumo kriterijus, nes jis neturi teises rengti detaliuju planu pagal LR Teritoriju planavimo istatymo 36 straipsnio 3 dali, neturi specialisto, atitinkancio keliamus kvalifikacinius reikalavimus, nesivercia šia veikla. Del to detaliajam planui rengti ieškovas privalejo samdyti atestuota projektuotoja – UAB „Ateivis LT“. 2008 m. rugsejo 30 d., dar nesulaukes detaliojo planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu perdavimo, sudare projektavimo darbu sutarti su UAB „Ateivis LT“ (projektuotoju), kad šis galetu pradeti darbus. 2008 m. spalio 8 d. Kauno miesto savivaldybes Miesto pletros departamento Urbanistikos skyrius pateike pasirašyti detaliojo planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu perdavimo sutarti Nr. 40-11-251, kuria ieškovas pagal igaliojimus pasiraše bendraatsakovu vardu. Po šios sutarties pasirašymo pateike prašyma del planavimo salygu parengimo, 2008 m. lapkricio 11 d. buvo išduotas salygu savadas Nr. S-6898 ir planavimo salygos Nr. K-6898, 2008 m. gruodžio 9 d. projektuotojas pateike ieškovui tvirtinti planavimo užduoti ir perdave ja derinti Kauno miesto savivaldybes Miesto pletros departamento Urbanistikos skyriui, 2008 m. gruodžio 17 d. Kauno miesto savivaldybes Miesto pletros departamento Urbanistikos skyrius suderino planavimo užduoti, projektuotojas pradejo vykdyti pagrindinius projektavimo darbus, detaliojo plano rengimo, sprendiniu pasekmiu vertinimo ir baigiamajame etapuose (detaliojo plano sprendiniu svarstymo ir derinimo stadijoje) projektuotojas, vykdydamas sutarti su ieškovu, atliko veiksmus, privalomus pagal galiojancius teises aktus, išduota salygu savada ir planavimo salygas. 2009 m. kovo 2 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, išnagrinejes detaliojo plano sprendinius, pateike atrankos išvada Nr. KR12-576/22 del prekybos centro statybos poveikio aplinkai vertinimo neprivalomumo. 2009 m. balandžio 2 d. kreiptasi i Kauno miesto savivaldybes Šilainiu seniuna su prašymu paskelbti seniunijos skelbimu lentoje informacija apie atrankos išvada del poveikio aplinkai vertinimo, kita diena apie išvada paskelbta viešai dienraštyje „Kauno diena“, 2009 m. balandžio 22 d. registruotais laiškais išsiusti pranešimai gretimu žemes sklypu savininkams, 2009 m. balandžio 23 d. dienraštyje „Kauno diena“ paskelbta apie detaliojo plano viešo svarstymo susirinkima, rengiama 2009 m. gegužes 26 d., 2009 m. gegužes 11 d. kreiptasi i Kauno miesto savivaldybes Šilainiu seniuna su prašymu paskelbti seniunijos skelbimu lentoje apie parengta detaluji plana, susipažinimo su juo ir svarstymo tvarka, vieta ir laika, 2009 m. gegužes 26 d. ivyko detaliojo plano viešo svarstymo susirinkimas, po kurio pradetos derinimo proceduros su projektavimo salygas išdavusiomis institucijomis, 2009 m. birželio 10 d. Kauno visuomenes sveikatos centras priejo išvada, jog detaliojo plano sprendiniai atitinka visuomenes sveikatos saugos teises aktu reikalavimus, 2009 m. birželio 10 d. pateiktas prašymas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui del detaliojo plano patikrinimo, 2009 m. rugpjucio 13 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pritare detaliojo plano sprendiniams, 2009 m. rugsejo 30 d. – 2009 m. spalio 1 d. ivyko Kauno miesto savivaldybes Nuolatines statybos komisijos kompleksinio derinimo posedis (protokolas Nr. 40-12-SK227), po kurio detalusis planas gražintas pataisyti pagal derinanciu instituciju pastabas. AB Vakaru skirstomuju tinklu iškeltas reikalavimas plesti servituto ribas (3 pastaba) ir Kauno miesto savivaldybes Miesto pletros departamento Urbanistikos skyriaus reikalavimas spresti klausima del valstybei priklausancios ir i žemes sklypa patenkancios melioracijos sistemos išsaugojimo (4 pastaba) negalejo buti igyvendintos nedalyvaujant bendraatsakovams. Pagal CK 4.125 straipsni, nustatyti servituta ir ji išplesti gali tik pats savininkas. Bendraatsakoviu duotas igaliojimas nenumate tokios ieškovo teises, todel ieškovas negalejo atlikti už bendraatsakovus su tuo susijusiu teisiniu veiksmu. 2009 m. spalio 8 d. raštu projektuotojas praneše ieškovui, kad nuolatine statybu komisija nederina detalaus plano, nes valstybei priklausantys melioracijos irenginiai, patenkantys i žemes sklypa, turi buti iškelti pagal atskira melioracijos projekta. Bendraatsakovu duotas igaliojimas nenumate ieškovo teises rengti žemes sklypo melioracijos projekta. Pagrindines tikslines žemes naudojimo paskirties nustatymo ir prašymu leisti pakeisti pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirti padavimo, nagrinejimo ir sprendimu priemimo taisykliu, patvirtintu LR Vyriausybes 1999 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (2004 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1278 redakcija), 14 punkte itvirtinta, kad naikinamu melioracijos irenginiu verte atlygintina valstybei. Žemes sklypas neperduotas ieškovui nuosavyben ar naudotis, todel mineta pareiga tenka bendraatsakovams. Pastarieji neketino imtis numatytu veiksmu, tiesiogiai susijusiu su atidedamosios salygos tenkinimu ir priklausanciu nuo ju valios. Sutarties sudarymo metu ieškovas negalejo protingai numatyti reikalavimu išplesti servituta ar rengti melioracijos projekta. Šia aplinkybe patvirtina tokiu reikalavimu nebuvimas salygu savade ir planavimo salygose. Tai, kad salygu išdavimo stadijoje šiu reikalavimu nebuvo, o jie buvo irašyti Nuolatines statybos komisijos kompleksinio derinimo posedžio protokole, rodo šiu reikalavimu atsiradima velesneje detaliojo planavimo stadijoje. Bendraatsakovai sutarties 4.1.2 punkte garantavo, kad žemes sklype nera jokio treciuju asmenu turto, 4.1.8 punkte – kad parduodamame žemes sklype nera statiniu. Tokiu budu ieškovas buvo patikintas, kad žemes sklype faktiškai nera ir valstybei priklausanciu melioracijos irenginiu, kuriu buvimo neimanoma patikrinti apžiurint žemes sklypa. Sutartyje nustatyti ieškovo isipareigojimai, susije su detaliuoju planavimu, tuo tarpu melioracijos projekto rengimas apskritai neaptartas. Del šios priežasties igaliojimuose taip pat nera užsimenama apie ieškovo teise rengti melioracijos projekta, gauti projektavimo salygas bei atlikti su melioracijos projekto rengimu susijusius veiksmus, kad butu iškelti žemes sklype esantys valstybei priklausantys melioracijos irenginiai. Igaliojimuose teise atlikti visus kitus veiksmus siejama tik su detaliojo plano suderinimu ir patvirtinimu. Apie tai, kad sutartyje klausimas del melioracijos projekto rengimo nesureguliuotas ir butinas atskiro iforminimo, bendraatsakoviai buvo informuoti, taciau nesieme jokiu veiksmu, kad šis klausimas butu išsprestas, motyvuodami tuo, kad pakanka ir duotu igaliojimu. Tokiu budu, pagal sutarti ir bendraatsakoviu duotus igaliojimus ieškovas neturejo nei teises, nei pareigos, nei galimybes nustatyti (išplesti) servituta, gauti salygas melioracijos projektui rengti, ji parengti ir igyvendinti iškeliant žemes sklype esancius valstybei priklausancius melioracijos irenginius, o be to pasidare neimanoma patenkinti atidedamaja salyga. Sutarties vykdymo eigoje ieškovas teike bendraatsakovams informacija apie detaluji planavima (tai patvirtina konstatavimas bendraatsakovu 2009 m. lapkricio 27 d. pareiškime Nr. 34), ragino spresti sutartimi nesureguliuotus klausimus. 2009 m. gruodžio 3 d. ieškovas gavo iš investuotojo pranešima apie tai, jog, nepakeitus žemes tikslines naudojimo paskirties, galimybe sudaryti sandori nesvarstytina, o jei tai neivyks iki preliminariojoje sutartyje nustatytos datos – 2010 m. sausio 20 d., terminas nebus pratestas. 2009 m. lapkricio 27 d. bendraatsakovai raštu Nr. 34 reikalavo priimti nuosavyben netinkamos paskirties žemes sklypa. Bendraatsakovai neteisingai aiškino sutarties 1.7 punkta, laikydami, jog atidedamosios salygos tenkinimas priklauso išimtinai nuo ieškovo valios. Del to sutartis butu niekine (CK 1.68 straipsnio 4 dalis). Detalusis planas yra individualus teises aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 12 d. nutartis administracineje byloje Nr. A-11-787/2005, 2008 m. sausio 24 d. nutartis administracineje byloje Nr. A-556-128/2008 ir kt.), todel jo derinimas ir tvirtinimas priklauso ne vien nuo ieškovo valios. 2009 m. gruodžio 4 d. ieškovas informavo bendraatsakovus apie sutarties nutraukima, nesant galimybes ja ivykdyti numatytomis salygomis. Ieškovas (ar jo pavedimu projektuotojas) nuosekliai vykde sutartimi prisiimta isipareigojima, veike sažiningai ir protingai, dare viska, kas nuo jo priklause tam, kad butu pasiektas sutarties tikslas. Detalusis planas nustatytu terminu nebuvo suderintas ir patvirtintas iš dalies del derinanciuju instituciju vilkinimo ir nauju reikalavimu kelimo, iš dalies del bendraatsakoviu neveikimo, kuomet ju dalyvavimas pasidare butinas. Atidedamoji salyga nustatytu terminu nebuvo tenkinta ne del ieškovo kaltes, todel taikytinas sutarties 6.1 punktas, numatantis, kad „jei iki 2009 m. gruodžio 11 d. Atidedamosios salygos neatsiranda ne del Pirkejo kaltes, ir/ar Pirkejas iki šiu terminu neišsiuncia Pardavejui pranešimo, numatancio, kad jis sutinka, jog Pardavejo prievole perduoti turta Pirkejo nuosavyben atsirastu, neatsiradus Atidedamosioms salygoms, ši sutartis abiem pusems jos nepratesus yra nutraukiama. Tokiu atveju Šalys susitaria 2009 m. gruodžio men. 15 d., 10 val. atvykti i sutarti patvirtinusi notaro biura ir sudaryti istatymu reikalaujamos formos susitarima numatanti, kad sutartis nutraukiama neatsiradus Atidedamosioms salygoms, sumoketas avansas gražinamas per 5 (penkias) darbo dienas“. 2009 m. gruodžio 15 d. ginco šalys atvyko i Vilniaus m. 19-aji notaro biura, taciau bendraatsakovai nesutiko pasirašyti susitarima del sutarties nutraukimo, o ieškovas negalejo nei priimti netinkamos paskirties žemes sklypa, nei pratesti sutarties be investuotojo sutikimo. Bendru sutarimu iforminimas buvo atidetas iki 2010 m. sausio 20 d., taciau ieškovui nepavykus susidereti su investuotoju del termino pratesimo, nurodyta diena joks susitarimas su bendraatsakoviais taip pat nebuvo iformintas. Vertimas priimti nuosavyben netinkamos paskirties žemes sklypa arba pratesti atidedamosios salygos tenkinimo termina prieštarauja ieškovo interesams ir butu ydinga jo valios išreiškimo požiuriu. Ginco šalims nepasiekus susitarimo del sutarties nutraukimo, pažeista ieškovo teise turi apginti teismas, nutraukdamas teisini santyki (CK 1.138 straipsnio 5 punktas, 6.217 straipsnio 4 dalis). Sutarties nutraukimas nepažeistu šaliu interesu pusiausvyros, nes tokia pasekme numatyta sutartyje. Nutraukus sutarti, bendraatsakovai ir toliau liktu žemes sklypo bendraturciais. Ieškovas siekia susigražinti tik avansa, bet nereikalauja iš atsakovu patirtu sutarties vykdymo išlaidu ir palukanu už naudojimasi avansu. Bendraatsakoviu nuogastavimai del žemes sklypo nuvertejimo nesietini su ieškovo veiksmais ar neveikimu (ieškovas nepadare žalos žemes sklypui ar kitokio delikto, nepažeide sutarties ar galiojanciu istatymu, del ko butu galima civiline atsakomybe). Pripažinus sutarti nutraukta pagal 6.1 punkto salyga, avansu sumoketos lešos priteistinos iš bendraatsakoviu ju gautomis dalimis (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Atsikirtimus i ieškovo reikalavima motyvuoja tuo, kad nei viename sutarties punkte nera nurodyta aplinkybiu, jog ieškovas veiktu ar veikia kaip tarpininkas ir sutarti sudaro tikslu parduoti žemes sklypa investuotojui. Atsakovai neturejo duomenu apie ieškovo nurodytus investuotojus, nebuvo informuoti apie galimus susitarimus. Aplinkybe, kad ieškovas pirko savo nuosavyben atsakovams priklausanti žemes sklypa, patvirtina pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta notaro, kuri, vadovaujantis CPK 197 straipsniu, laikytina didesne irodomaja galia turinciu irodymu, negu ieškovo teiginiai, nepagristi rašytiniais irodymais. Atsakovai ieškovo neverte pratesti atidedamosios salygos termino, pats ieškovas nesikreipe i atsakovus su prašymu mineta termina pratesti. Suejus atidedamosios salygos terminui ir ieškovui neivykdžius prisiimto isipareigojimo, jis turejo galimybe pratesti sutarti, taciau šia teise nepasinaudojo. Tai patvirtina, kad ieškovas neturejo ketinimu ivykdyti atidedamaja salyga kaip numatyta sutartyje. Iš 2009 m. rugsejo 30 d. – 2009 m. spalio 1 d. ivykusio Kauno miesto savivaldybes Nuolatines statybos komisijos kompleksinio derinimo posedžio protokolo Nr. 40-12-SK227 matyti, kad pagrindines tikslines žemes paskirties keitimas nebuvo derinamas del to, jog reikejo patikslinti tinklu prisijungimo vietos esamus duomenis, nustatyti vieta dujotiekiams, išplesti servituto ribas planuojamoms NT statyboms, nustatyti planuojamus 0,4 kw tinklus sklype, nebuvo nurodyta, kaip bus išsaugota valstybei priklausanti i sklypa patenkanti melioracijos sistema. Kauno miesto savivaldybes administracijos Miesto pletros departamento Urbanistikos skyriaus vyriausioji specialiste taip pat nurode, jog sklypo plane rodikliai klaidingi, transporto schema nereali. Del paminetu teritoriju planavimo dokumento nederinimo motyvu akivaizdu, jog detalusis planas nebuvo suderintas del klaidu organizuojant ir rengiant detaliojo plano rengima bei derinima. Nauju reikalavimu, del kuriu tenkinti atidedamaja salyga pasidarytu neimanoma, atitinkamose institucijose iš ieškovo nebuvo pareikalauta. Šias aplinkybes patvirtina 2008 m. liepos 15 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 4.3, 4.4 punktai, kurie numato, jog ieškovas su žemes sklypo dokumentais bei žemes sklypo planu susipažino, jokiu pretenziju del ju neturi. Ieškovas turejo galimybe ir apžiurejo žemes sklypo bukle iki sutarties pasirašymo dienos, patvirtino, kad žemes sklypas atitinka pirkejo keliamus reikalavimus bei mokama kaina už perkama turta ir jo bukles ar kokybes akivaizdžiu trukumu nepastebejo ir jokiu pretenziju neturi, sutarties sudarymo metu gavo iš atsakovu žemes sklypo plana. Sutarties 1 punkte „Specialiosios naudojimo salygos“ numatyta, kad žemes sklype irengtos valstybei priklausancios melioracijos sistemos bei irenginiai. Ieškovas, budamas savo srities profesionalas ir vykdydamas versla šioje srityje, elgdamasis protingai ir rupestingai, kaip šioje situacijoje privalu elgtis rupestingam ir atidžiam asmeniui, buvo susipažines ir ruošiant dokumentus numates tiek servituto išpletima, tiek melioracijos sistemos išsaugojima, del ko šie reikalavimai nelaikytini naujai paaiškejusiais ieškovui ir naujais apskritai. Ieškovas, tinkamai ir laiku neivykdes pirkimo-pardavimo sutartyje numatytu isipareigojimu, turejo galimybe pratesti sutarties galiojima, taciau šia teise nepasinaudojo, o nerupestingai organizaves plano rengima, siekdamas išvengti baudos mokejimo, pareiške nepagrista ieškini. Ieškovas buvo igaliotas atlikti visus kitus veiksmus ir pasirašyti visus kitus dokumentus, kurie gali buti reikalingi, kad butu suderintas ir patvirtintas igaliotinio iniciatyva parengtas detalusis planas, o detaliojo plano sprendiniai butu faktiškai igyvendinti, iregistruoti ji Nekilnojamojo turto registre. Siekdamas tinkamai ir laiku ivykdyti sutarti, ieškovas turejo pareiga ir visas galimybes kreiptis i atsakovus, jeigu, kaip pats nurodo, neturejo galimybes atlikti tam tikru isipareigojimu, numatytu sutartyje. Ieškovas i atsakovus nesikreipe, nesieke ju supažindinti su sutarties vykdymo etapais, atliktu darbu mastu, del to pažeide kooperavimosi ( bendradarbiavimo) pareiga (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.64, 6.200, 6.208 straipsniai). Priešieškiniu prašo sutarti nutraukti vadovaujantis jos 6.2 punktu, numatanciu, kad jei iki 2009 m. gruodžio 11 d. atidedamosios salygos neatsiranda del pirkejo (ieškovo) kaltes, ir/ar pirkejas iki šiu terminu neišsiuncia pardavejui pranešimo, numatancio, kad jis sutinka, jog pardavejo prievole perduoti turta pirkejo nuosavyben atsirastu, neatsiradus atidedamosioms salygoms, ši sutartis abiem pusems jos nepratesus yra nutraukiama, o pirkejas privalo sumoketi 375901,5 Lt bauda. Tokiu atveju pardavejas turi teise pasilikti pagal sutarti gauta avansa kaip šiame punkte numatyta bauda. Kadangi ieškovas tinkamai nevykde savo isipareigojimu, vadovaujantis minetu sutartis punktu, imoketa avanso suma kaip bauda lieka atsakovams. Nepagristas ir neirodytas ieškinio argumentas, kad vertimas priimti nuosavyben netinkamos paskirties žemes sklypa arba pratesti atidedamosios salygos tenkinimo termina prieštarauja ieškovo interesams ir butu ydinga jo valios išreiškimo požiuriu. Kaip mineta, ieškovas sutartyje patvirtino, kad turejo galimybe ir apžiurejo žemes sklypo bukle iki sutarties pasirašymo dienos, konstatavo, kad žemes sklypas atitinka pirkejo keliamus reikalavimus bei mokama kaina už perkama turta, jo bukles ar kokybes akivaizdžiu trukumu pirkejas nepastebejo ir jokiu pretenziju neturi (sutarties 4.3. punktas). Antra, niekas ieškovo nevercia priimti žemes sklypa arba pratesti atidedamosios salygos tenkinimo termina, kadangi sutartis numato, kad pirkejas turi teise pareikalauti pasirašyti turto priemimo-perdavimo akta bei sumoketi pardavejui kaina ir neatsiradus atidedamosioms salygoms. Trecia, akivaizdu, jog ieškovas iš viso nesieke tinkamai ivykdyti pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi nuo sutarties pasirašymo momento praejus kuriam laikui apsigalvojo ir neketino isigyti atsakovu žemes sklypo. Del aplaidžiu bei neužtikrintu ieškovo veiksmu atsakovu patirta žala sudaro 1130000 Lt, nes dabar žemes sklypo rinkos kaina tesiekia 1280000 Lt. Šia aplinkybe patvirtina UAB „Naujas bustas“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Del ieškovo neteisetu veiksmu, žemes sklypo kaina sumažejo daugiau negu du kartus, todel sutarties nutraukimas pagal ieškovo reikalavima pažeistu atsakovu teises ir teisetus interesus. Plano nederinimo motyvai patvirtina, jog sklypo plano rodikliai buvo klaidingi, del ko ieškovas sutartyje asmeniškai isipareigojes ir garantaves atlikti tam tikrus veiksmus iki numatytos datos, susijusius su plano derinimu, turi prisiimti visiška atsakomybe, kad planas nebuvo suderintas. Ieškovas savo rizika pasirinko specialistus, kurie ruoše plana, todel budamas apdairus ir rupestingas, turejo pareiga pasirupinti, ar tinkamai yra vykdomas jo užsakymas, dargi žinant, jog už netinkama sutarties vykdyma yra numatytos netesybos. Ieškovas siekia savo atsakomybe perkelti kitam asmeniui, nors sutartyje, sudarytoje su atsakovais, jis isipareigojo atlikti visus nuo jo priklausancius veiksmus, t. y. teises aktu nustatyta tvarka suderinti ir patvirtinti detaluji plana, numatanti žemes sklypo tikslines naudojimo paskirties pakeitima, taciau šiu isipareigojimu neivykde.
Priešieškini ieškovas prašo atmesti ieškinyje nurodytais motyvais. Teigia, kad ieškovas ir jo pavedimu projektuotojas nuosekliai vykde sutartimi prisiimta isipareigojima, veike sažiningai ir protingai, dare viska, kas nuo jo priklause tam, kad butu pasiektas sutarties tikslas. Jei ieškovas nesiektu sutarties tikslo, 2008-2009 m. nebutu vykdomi jokie darbai ir atliekami teises aktu nustatyti veiksmai detaliojo plano rengimo, sprendiniu pasekmiu vertinimo ir baigiamajame etapuose (detaliojo plano sprendiniu svarstymo ir derinimo stadijoje). Detalusis planas nustatytu terminu nebuvo suderintas ir patvirtintas ne del ieškovo kaltes, o iš dalies del derinanciuju instituciju vilkinimo ir nauju reikalavimu kelimo, iš dalies del bendraatsakovu neveikimo, kuomet ju dalyvavimas pasidare butinas. Bendraatsakovu pateikta 2010 m. balandžio 14 d. turto vertes nustatymo pažyma nesusijusi su byloje nagrinejamais reikalavimais, nelaikytina leistinu irodymu kaip pagal teises aktus neturintis juridines galios dokumentas, prieštaraujantis turto vertes nustatymo principams ir Turto vertinimo metodikai, patvirtintai LR Vyriausybes 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, neatspindintis tikrosios žemes sklypo vertes pagal keiciama tiksline naudojimo paskirti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas pilnai.
Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad 2008 m. liepos 15 d. šalys sudare 1,9277 ha ploto žemes sklypo pirkimo –pardavimo sutarti, pagal kurios 1 punkta pardavejas ( atsakovai) parduoda pirkejui ( ieškovui), o pirkejas perka nuosavyben žemes sklypa, kurio tiksline naudojimo paskirtis – žemes ukio, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Kauno m.k.v., žemes sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinti 1,9277 ha ploto, esanti Kauno m. sav. Kauno m. (t.1. b.l. 11-18).
Sutarties 1.3 punktu šalys susitare, kad pardavejo prievole perduoti turta pirkejo nuosavyben, o pirkejo prievole sumoketi pardavejui kaina atsiranda, pirkejui atlikus visus nuo jo priklausancius veiksmus bei atsiradus atidedamajai salygai – teises aktu nustatyta tvarka suderinus ir patvirtinus detaluji plana, numatanti žemes sklypo tikslines naudojimo paskirties pakeitima iš žemes ukio ir kita ( komercines paskirties objektams statyti ir eksploatuoti). Sutarties 1.5. punktu šalys patvirtino, kad joje numatytos atidedamosios salygos yra protingos, pagristos ir yra realios galimybes joms atsirasti iki 2009 m. gruodžio 11 d. Šalys nustate, kad žemes sklypas parduodamas už 2 506 010 Lt, iš kuriu 375 901,50 Lt pirkejas sumokejo pardavejui per 5 dienas po sutarties patvirtinimo, likusia suma isipareigojo sumoketi per 30 darbo dienu po atidedamuju salygu ivykdymo sutarties 3.1 punkte nurodyto turto perdavimo – priemimo akto sudarymo diena. apie kuria pardavejas informuoja pirkeja raštu ( sutarties 2 punktas). Sandorio šalys susitare, kad, jei iki 2009 m. gruodžio 11 d. atidedamosios salygos neatsiranda ne del pirkejo kaltes, ir/ar pirkejas iki šiu terminu neišsiuncia pardavejui pranešimo, numatancio, kad jis sutinka, jog pardavejo prievole perduoti turta pirkejo nuosavyben atsirastu, neatsiradus atidedamosioms salygoms, ši sutartis abiems pusems jos nepratesus yra nutraukiama. Tokiu atveju šalys susitare 2009 m. gruodžio 15 d. 10 val. atvykti i sutarti patvirtinusio notaro biura ir sudaryti istatymu reikalaujamos formos susitarima, numatanti, kad sutartis nutraukiama neatsiradus atidedamosioms salygoms, sumoketas avansas gražinamas per 5 darbo dienas ( sutarties 6.1 punktas). Sutarties 6.2 punktu šalys nustate, kad, jei iki 2009 m. gruodžio 11 d. atidedamosios salygos neatsiranda del pirkejo kaltes, ir/ar pirkejas iki šiu terminu neišsiuncia pardavejui pranešimo, numatancio, kad jis sutinka, jog pardavejo prievole perduoti turta pirkejo nuosavyben atsirastu, neatsiradus atidedamosioms salygoms, ši sutartis abiems pusems jos nepratesus yra nutraukiama. Tokiu atveju šalys susitare 2009 m. gruodžio 15 d. 10 val. atvykti i sutarti patvirtinusio notaro biura ir sudaryti istatymu reikalaujamos formos susitarima, numatanti, kad sutartis nutraukiama neatsiradus atidedamosioms salygoms del pirkejo kaltes, o pirkejas privalo sumoketi 375 901,50 Lt bauda. Tokiu atveju pardavejas turi teise pasilikti pagal šia sutarti gauta avansa kaip šiame punkte numatyta pirkejo bauda.
Abi šalys sutarti pageidauja nutraukti, iki joje nustatyto termino neatsiradus atidedamajai salygai. Sutarties nutraukimo pagrinda ir su tuo susijusias materialines pasekmes šalims susiejus su pirkejo kalte del atidedamosios salygos atsiradimo, nustatytina, ar pirkejas yra kaltas del detalaus plano, numatancio perkamo žemes sklypo tikslines naudojimo paskirties pakeitima, nepatvirtinimo. Spresdamas apie kaltes turini, teismas vadovaujasi veiksmu, kuriuos ieškovas isipareigojo atlikti pagal pirkimo – pardavimo sandori atidedamosios salygos atsiradimui, sudetimi pagal detaluji planavima nustatancius teises aktus ir ieškovui atsakovu suteiktus igalinimus, igyvendinant detaliojo planavimo organizatoriaus pareigas. Teismas konstatuoja, kad ieškovo teiginiai apie neteisetus valstybes instituciju veiksmus ir atsakovu neveikima, atsisakyma bendradarbiauti, del ko detalusis planas nebuvo patvirtintas, nera irodyti ( CPK 178 str.).
LR Teritoriju planavimo istatymo 2 str. 19 p. (redakcija, galiojusi detalaus plano rengimo metu) planavimo organizatoriu apibrežia kaip juridinius ir fizinius asmenis, organizuojancius teritoriju planavimo dokumentu rengima, derinima, konsultavimasi ar vieša svarstyma ir teikima tvirtinti. 2004 m. gegužes 3 d. LR Aplinkos ministro isakymu Nr. D1-239 patvirtintu Detaliuju planu rengimo taisykliu 64 p. nustato, jog detaliojo planavimo organizatorius arba jo igaliotas asmuo privalo dalyvauti detaliojo planavimo procese ir procedurose. Sutinkamai su Taisykliu 65 p. detaliojo planavimo organizatorius ir rengejas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias del ju kaltes detaliojo planavimo proceso ir proceduru metu. Detaliojo planavimo organizatorius atsako už planavimo proceso ir proceduru organizavima bei teisinga su tuo susijusiu dokumentu apiforminima bei privalo laikytis nustatytos detaliojo plano derinimo, tvirtinimo bei iregistravimo tvarkos.
2008 m. liepos 15 -17 d. atsakovai igaliojo UAB „Vilo“ pakeisti jiems priklausancio žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirti, naudojimo buda ar pobudi, atstovauti valstybes ir vietos savivaldos institucijose bei kitose imonese sprendžiant detaliojo plano derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo klausimus, atlikti visus veiksmus ir pasirašyti visus kitus dokumentus, kurie gali buti reikalingi, kad butu suderintas ir patvirtintas igaliotinio iniciatyva parengtas detalusis planas, o detaliojo plano sprendiniai butu faktiškai igyvendinti. Šaliu sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 1.7. p. numate, jog už atidedamuju salygu atsiradima atsakingas pirkejas, kuriam taip pat nustatoma pareiga apmoketi visas išlaidas, susijusias su atidedamuju salygu atsiradimu. Taigi, pagal sutarti butent pirkejas UAB „Vilo“ isipareigojo ivykdyti visas proceduras, susijusias su teritorijos planavimu ir sklypo paskirties pakeitimu. Atsakovai igaliojimu pagrindu perdave ieškovui detalaus planavimo organizatoriaus teises, kurias jis detalaus plano rengimo proceduros metu igyvendino. Pažymetina, kad pardavejas pirkejui nenustate jokiu salygu ar reikalavimu detalaus plano rengimui. Detalusis planas žemes sklypo paskirciai pakeisti buvo rengiamas paties ieškovo iniciatyva ir jo nuožiura. Atsakomybe už šio plano tinkama parengima, kaip matyti iš sutarties salygu, taip pat prisieme UAB „Vilo“. 2008 m. liepos 21 d. UAB „Vilo“, veikusi atsakovu igaliojimu pagrindu, pateike Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriui prašyma perduoti detaliojo teritoriju planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutarti (t.1. b.l. 31). 2008 m. rugpjucio 29 d. Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus isakymu Nr. A-3095 buvo sudaryta sutartis su E. P., Ž. B., A.O. A. ir V.J. P. del detaliojo teritoriju planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu perdavimo. 2008 m. rugsejo 30 d. ieškovas detalaus plano parengimo tikslu sudare sutarti su UAB „Ateivis“ (t.1. b.l. 33-39). 2008 m. spalio 8 d. buvo sudaryta detaliojo teritoriju planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu perdavimo sutartis (t.1. b.l. 40). 2008 m. spalio 8 d. UAB „Vilo“ atsakovu vardu pateike prašyma planavimo salygu savadui, 2008 m. lapkricio 11 d. buvo išduotas salygu savadas detaliojo planavimo dokumentui rengti (T.1., b.l. 41,42). 2010 m. balandžio 3, 23 dienomis apie rengiama detaluji plana buvo skelbiama viešai (t.1. b.l. 46,53), atliktos kitos su teritoriju planavimu susijusios proceduros (t.1, b.l. 44,48,49,52,54,55,56). Parengtas detalusis planas buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybes nuolatines statybos komisijos kompleksiniam derinimui (t.1, b.l. 57-60). Iš 2009 m. rugsejo 30 d. – spalio 1 d. Kauno m. savivaldybes nuolatines statybos komisijos kompleksinio derinimo posedžio protoko nr. 40-12-SK227 matyti, kad perkamo sklypo detaliojo plano buvo nutarta nederinti ir jis gražintas pataisyti pagal derinanciu instituciju pastabas ( t. 1 b.l. 60). Tarp ju AB „VST“ nurode detaliojo planavimo organizatoriui išplesti servituto ribas planuojamai statybai, Kauno m. savivaldybes administracijos miesto ukio departamento Miesto tvarkymo skyrius – nurodyti, kaip bus išsaugota valstybei priklausanti i sklypa patenkanti melioracijos sistema. Ieškovas pripažino, kad laikas iki 2009 m. gruodžio 11 d. buvo pakankamas detaliajam planui pataisyti ir suderinti pagal kitas pastabas, taciau du pastarieji reikalavimai, ieškovo teigimu, buvo nauji –atidedamosios salygos neatsirado del aplinkybiu, kuriu jis negalejo numatyti, bei kad del to nera jo kaltes. Ieškovas taip pat nurode, kad nustatyti ir išplesti servituta buvo galima tik atsakovu sutikimu, o melioracijos irenginiu iškelimui atsakovai nedave sutikimo, teige, kad atsakovai neketino imtis numatytu veiksmu, tiesiogiai susijusiu su atidedamosios salygos vykdymu.
Šie ieškovo atstovu paaiškinimai nepagristi. Skirtingai nei nurodo ieškovas, detalaus plano nederinimo nuolatineje statybos komisijoje priežastys negali buti laikomos objektyviomis. Ieškovo parengtas planas buvo su reikšmingais trukumais, kuriuos UAB „Vilo“ kaip detalaus plano organizatorius privalejo ivertinti ir numatyti.
Ieškovas nurode, jog detalaus planavimo proceduros nebuvo galima baigti del to, kad Nuolatinei statybos komisijai ivertinus parengta detalaus plano medžiaga, paaiškejo nauji reikalavimai, kuriu jis negalejo ivykdyti – paaiškejo, kad valstybei priklausantys melioracijos irenginiai, patenkantys i žemes sklypa, privalo buti iš sklypo iškelti. UAB „Ateivis“ architektas M. S., apklaustas byloje liudytoju, nurode, kad buvo butina parengti technini projekta del melioracijos irenginiu.
Nesutiktina su ieškovo teiginiu, kad nuolatines statybos komisijos protokolu detalaus plano organizatoriui buvo nurodyta iškelti valstybei priklausancius melioracijos irenginius. Nuolatines statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole yra pastaba ne apie melioracijos sistemos iškelima, o apie nenurodyma, kaip bus išsaugota valstybei priklausanti i sklypa patenkanti melioracijos sistema. 2011 m. kovo 24 d. Kauno miesto Savivaldybes administracijos Miesto ukio departamento Miesto tvarkymo skyriaus rašte nr. 43-2-372, 2011 m. gegužes 17 d. rašte nr. 43-2-613 yra nurodyta, kad tokia pastaba pagrista 2004 m. spalio 13 d. LR Vyriausybes nutarimo Nr. 1278 reikalavimais, šiuos reikalavimus privalo žinoti atestuoti planavimo dokumentu rengejai ir juos vykdyti. Detaluji plana rengianti imone privalejo atsižvelgti i formuojamame sklype esancias melioracijos sistemas ir teritorijos sutvarkymo režima planuoti taip, kad valstybei priklausancios melioracijos sistemos butu išsaugotos.
Atsakovai pagristai nurodo, kad Nuolatines statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo pastabu negalima laikyti naujais plano rengejui iškeltais reikalavimais.
Šaliu sudarytoje pirkimo-pardavimo sutarties 1 dalyje šalys apibreže sutarties dalyka, t.y. pardavejo parduodamo žemes sklypo teisines ir kitas charakteristikas. Šioje sutarties dalyje yra žymima, kad parduodamam žemes sklypui nustatytos specialiosios naudojimosi salygos – žemes sklype irengtos valstybei priklausancios melioracijos sistemos bei irenginiai. Taigi, pirkejas negali teisintis nežinojes viešojo registro duomenu.
2004 05 03 LR Aplinkos ministro isakymu Nr. D1-239 patvirtintu Detaliuju planu rengimo taisykliu 49 p. nustato, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti istatymams, nustatytu specialiuju žemes naudojimo salygu reikalavimams, galiojantiems savivaldybes teritorijos ir jos daliu bendruju, taip pat specialiuju planu sprendiniams, kitiems teises aktams. Detaliuju planu rengimo taisykliu 43 p. numato, jog rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas - komunaliniu ar vietiniu inžineriniu tinklu ir pastatu šildymo sistemu prijungimo salygos (43.6 p.).
Detaliuju planu rengimo taisykliu 38 p. nustato, jog detaluji plana sudaro: aiškinamasis raštas (tekstine dalis, kurioje išdestoma esama situacija, aprašomi planuojamos teritorijos sprendiniai, nustatomas teritorijos naudojimo režimas); brežiniai su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais; proceduru dokumentai. Taisykliu 39 p. numato, jog bendruoju atveju rengiami šie brežiniai: teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brežinys, kuriame pažymimi privalomieji ir, esant reikalui, papildomieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai; infrastrukturos objektu ir komunikaciniu koridoriu brežinys, kuriame nurodoma komunikacinio koridoriaus ir inžineriniu irengimu išdestymo plane schema, komunikacinio koridoriaus pjuvis, kuriame pažymimi esami ir naujai planuojami inžineriniai tinklai, nurodant tinklu rušis, galimus minimalius atstumus tarp visu ten esanciu inžineriniu tinklu. Taisykliu 42 p. nustato, jog detaliojo plano brežiniai rengiami ant ne senesnio kaip 1 metu topografinio plano, sudaryto geografiniu-informaciniu sistemu (GIS) pagrindu skaitmenine forma.
Iš to sprestina, kad, esant teisiškai iregistruotoms žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), specialiosioms naudojimo salygoms – „žemes sklype irengtos valstybei priklausancios melioracijos sistemos bei irenginiai“, ieškovas UAB „Vilo“ ir plano rengejas UAB „Ateivis“ detalaus plano brežinyje privalejo pažymeti infrastrukturos objektus ir inžineriniu irengimu išdestyma (t.y. melioracijos irenginius), kaip kad buvo nurodyta Nuolatines statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu. Pats ieškovas, budamas detalaus plano organizatoriumi, turejo galimybe pasirinkti, kokiu budu valstybei priklausanti melioracijos sistema turi buti išsaugota. Aukšciau nurodytuose Kauno miesto Savivaldybes administracijos Miesto ukio departamento Miesto tvarkymo raštuose t.2, b.l.13-14, 33 yra žymima, kad detalusis planas galejo buti rengiamas numatant melioracijos irenginiu apvedimus, arba šia sistema iškeliant. Toks Nuolatines statybos komisijos nurodymas yra pagristas teises aktais, kuriu nežinojimu ieškovas negali remtis: 1992 m. gegužes 12 d. LR Vyriausybes nutarimu Nr. 343 „Del specialiuju žemes ir miško naudojimo salygu patvirtinimo“ 96 p. nustato žemes sklypo savininko arba naudotojo, turincio sklypa, kuriame irengtos valstybei priklausancios melioracijos sistemos ir irenginiai, pareigas – tausoti melioracijos sistemas ir irenginius (96.1. p.). 1999 m. rugsejo 29 d. LR Vyriausybes nutarimo Nr. 1073 (LR Vyriausybes 2004 10 13 nutarimo Nr. 1278 redakcija) 14 p. nustato, kad, pakeitus melioruoto žemes ukio paskirties žemes sklypo pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirti, žemes sklypas išlieka melioruotas. Melioracijos irenginiu iškelimo ar naikinimo administracine procedura yra apibrežta šio nutarimo 14 p. ir 16 p.. Byloje nera duomenu, kad ieškovas butu ketines šia procedura naudotis.
Išdestytu argumentu pagrindu teismas sprendžia, kad Kauno miesto Savivaldybes nuolatines statybos komisijos nederinimo pastaba buvo pagrista ir tokius nederinimo motyvus detalaus planavimo organizatorius UAB „Vilo“ privalejo numatyti. Turedamas informacija apie sklype esancias valstybei priklausancias melioracijos sistemas, plano rengejas šias sistemas privalejo pažymeti detalaus plano dokumentuose, taciau, kaip matyti iš detalaus plano brežinio, jame melioracijos sistemos nepažymetos. Kaip mineta, rengiant detaluji plana, butina topografine nuotrauka, kurioje yra pažymimi visi inžineriniai tinklai ir sistemos. Kauno miesto Savivaldybes administracijos Miesto ukio departamento Miesto tvarkymo 2011 m. kovo 24 d. rašte nurodoma, kad planavimo rengejas salygu savadui gauti nebuvo pateikes žemes sklypo toponuotraukos su nurodyta melioracijos sistema, taciau, teikiant ši dokumenta nuolatines statybos komisijos derinimui, toponuotrauka jau buvo prideta. Rašte nurodyta aplinkybe patvirtina prašymo perduoti detaliojo teritoriju planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutarti turinys bei prašymo planavimo salygu savadui detaliojo planavimo dokumentui rengti turinys (t.1, b.l. 31, 41), Prie šiu prašymu yra išvardinti UAB „Vilo“ prideti prie prašymu dokumentai, taciau tarp ju nera nurodyta žemes sklypo toponuotrauka. Minima aplinkybe patvirtina ir ieškovo rengto bei teismui pateikto detalaus plano medžiaga, kurioje topografines nuotraukos nera – jos dokumento apžiuros metu teismo posedyje nerado plana renges UAB „Ateivis“ vadovas liudytojas M. S. Detaliuju planu rengimo taisykliu 32 p. numato, jog planavimo organizatorius, sudarydamas sutarti su plano rengeju, jam pateikia planavimo užduoti; planavimo salygas; išraša iš teritoriju planavimo dokumentu registro apie galiojancius ir rengiamus teritoriju planavimo dokumentus, ju kopijas; žemes sklypo ribu plana arba planuojamos teritorijos ribu plana, jei žemes sklypas nesuformuotas; galiojanti planuojamos teritorijos topografini plana; registru centro pažymas, patvirtinancias žemes ir pastatu nuosavybe. Ieškovas nepateike irodymu, jog detalusis planas buvo rengiamas ivertinant valstybei priklausancias planuojamame sklype irengtas melioracijos sistemas galiojancios toponuotraukos pagrindu. Ivertinus Detaliuju planu rengimo taisyklese itvirtinta detaliojo planavimo organizatoriaus atsakomybe už planavimo proceso ir proceduru organizavima, teisinga su tuo susijusiu dokumentu apiforminima bei pareiga laikytis nustatytos detaliojo plano derinimo, tvirtinimo bei iregistravimo tvarkos, laikytina, kad detalusis planas buvo parengtas nevertinant to fakto, kad sklype yra irengtos valstybei priklausancios melioracijos sistemos, todel nuolatines statybos komisijos protokolo pastabos buvo detalaus planavimo organizatoriaus ir plano rengejo netinkamu veiksmu pasekme, kuria ieškovas UAB „Vilo“ galejo ir privalejo numatyti.
Kaip nepagristi atmestini UAB „Vilo“ atstovu teiginiai, kad, nuolatines statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole atsiradus AB „VST‘ pastabai „išplesti servituto ribas planuojamam MT statybai“, ieškovas šio reikalavimo negalejo igyvendinti be atsakovu sutikimo ir atsakovu bendradarbiavimo.
Pagal Teritoriju planavimo istatymo 23 str. 1 d. 7 punkta rengiant detaliuosius planus, nustatomas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas - servitutas. Detaliuju planu rengimo taisykliu 43.8 p. nustato, jog rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas - servitutai (teise i svetima žemes sklypa ar jo dali, suteikiama naudotis Žemes istatymo nustatyta tvarka). Tai reiškia, kad servituto nustatymo ar prapletimo klausimas gali buti sprendžiamas tik vieninteliu teises aktuose numatytu budu – rengiant šios teritorijos detaluji plana arba atliekant galiojancio detalaus plano pakeitimus.
Atsakovai igaliojo ieškova parengti ir patvirtinti ju parduodamo žemes sklypo detaluji plana, tuo paciu suteike ieškovui ir visas teises, kurias nustato Teritoriju planavimo istatymas bei Detaliuju planu rengimo taisykles ir kuriomis ieškovas, kaip matyti iš bylos medžiagos, naudojosi. Igyvendindamas teises aktais suteiktas detalaus planavimo organizatoriaus teises, ieškovas detalaus plano brežinyje suprojektavo servituta, apibrežta taškais 6-7-8-9, kurio plotas 25 kv.m. (t.1, b.l. 45). Šio servituto suprojektavimui detaliajame plane atsakovu sutikimo ieškovui nereikejo, todel akivaizdu, kad atsakovu sutikimas nebuvo reikalingas ir atlikti detalaus plano pataisymus (praplesti servituta), jei ieškovas butu to pageidaves. Detalaus plano rengejas liudytojas M. S. pastaraja aplinkybe patvirtino teisme. Servituto projektavimas (nustatymas, prapletimas) buvo rengiamo detalaus plano sprendinys, kuri kartu su kitais sprendiniais ieškovas UAB „Vilo“ projektavo savo nuožiura, atsakovams nesikišant i detalaus planavimo procesa, o ji pilnai pavedant ieškovui.
Ieškovas nepagristai nurodo, kad planavimo proceduros užtruko del aplinkybiu, nepriklausanciu nuo valios.
Nors iš detalaus plano rengimo medžiagos matyti, kad dalis proceduru buvo ilgesnes, nei ju trukme nustato LR Teritoriju planavimo istatymas ir Detaliuju planu rengimo taisykles, ieškovas nepateike irodymu, kad del ilgiau nei numatyta užsitesusiu proceduru jis emesi konkreciu teisiniu veiksmu. Teritoriju planavimo istatymo 25 str. 6 d., 7 d., nustato detalaus planavimo organizatoriaus teises, jei valstybes igaliota institucija nesilaiko istatyme nustatytu detalaus planavimo proceduru terminu. Byloje nera duomenu, kad ieškovas šiomis teisemis butu pasinaudojes. Iš detalaus plano rengimo medžiagos matyti, kad detalusis planas buvo parengtas jau 2009 metu gegužes menesi (jo vieša ekspozicija Šilainiu seniunijoje vyko 2009 m. gegužes 11 d. t.1, b.l. 52). Iš detalaus plano pagrindinio brežinio t.1, b.l.45 matyti, kad Kauno visuomenes sveikatos centre planas buvo patikrintas 2009 m. birželio 10 d. , Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriuje - 2009 m. rugpjucio 13 d. Detalaus plano rengimo medžiagoje nera duomenu, patvirtinanciu, kokius veiksmu ieškovas atklikto nuo 2010 m. rugpjucio menesio iki rugsejo menesio pabaigos ir kodel parengtas detalusis planas nebuvo perduotas svarstyti nuolatinei statybos komisijai anksciau, nei 2009 m. rugsejo 30 d. Pažymetina, kad Nuolatinei statybos komisijai nurodžius plano rengejui ir organizatoriui pastabas, pagal kurias detalusis planas turejo buti pataisytas ir galejo buti pakartotinai perduotas svarstyti šiai komisijai, plano rengejas šiems veiksmams atlikti turejo pakankama laiko tarpa, t.y. nuo 2010 m. spalio pradžios iki 2010 12 11 (daugiau, nei du menesius), taciau šiuo laikotarpiu UAB „Vilo“ neatliko jokiu veiksmu, susijusiu su nuolatines statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole nurodytu pastabu taisymu. Iš ieškovo veiksmu bei jo atstovu paaiškinimu teisme matyti, kad po nuolatines statybos komisijos kompleksinio derinimo, ivykusio 2009 m. rugsejo 30 d. – spalio 1 d., tolesniu detalaus planavimo veiksmu buvo atsisakyta, todel net ir pripažinus, kad dalis proceduru iš Kauno miesto Savivaldybes puses buvo pradelsta, matyti, kad pats ieškovas UAB „Vilo“ savo kaip detalaus planavimo organizatoriaus teisiu peremejo teisiu atžvilgiu nebuvo pakankamai rupestingas ir atidus, o dalies butinu ir galimu veiksmu iš viso neatliko.
LR CK 6.200 str. numato, jog šalys privalo vykyti sutarti tinkamai ir sažiningai. Vykdydamos sutarti, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis ( 1,2 dalys). Nurodytuju motyvu pagrindu sprestina, kad ieškovas savo sutartiniu isipareigojimu sažiningai ir tinkamai nevykde. Detalaus planavimo veiksmai buvo atlikti, nesilaikant teises aktu reikalavimu, ieškovui savo isipareigojimu detaliajame procese atžvilgiu nesielgiant pakankamai rupestingai. Atsakovu kaltinimas nebendradarbiavimu ( igaliojimo ribu neišpletimu, projekto melioracijos irenginiu iškelimui neparengimu) nepagristas. Ieškovas nepateike irodymu apie tai, kokius konkrecius veiksmus atsakovus ragino atlikti, kaip su jais bendradarbiavo ir kokio bendradarbiavimo pageidavo iš atsakovu. Atsakovai pagal sutarti neprivalejo atlikti jokiu kitu veiksmu atidedamosios salygos igyvendinimui, todel priešieškinio reikalavimas del atidedamosios salygos neatsiradimo del pirkejo kaltes pripažintinas irodytu. Sutartis nutrauktina jos 6.2 punkte numatytu pagrindu.
Tai, kad jis, isigydamas žemes sklypa, pirkejas neatskleide pardavejui atliekantis tarpininko vaidmeni, paaiškino atsakove Ž. B., atsakovu atstovai, parode sandori tvirtines notaras M. K., nurodes, jog iš bendradarbiavimo praktikos su ieškovu apie jo veikla notaras žinojo, taciau negali tvirtinti, ar ieškovo deklaruojama sandorio sudarymo tiksla žinojo atsakovai ( t. 2 b.l. b.l. 19-20). Tai tiesiogiai matyti ir iš sutarties 1.1 punkto nuorodos apie pirkejo isigijima žemes sklypa nuosavyben ( CK 6.193 straipsnio 2 d., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilineje byloje nr. 3K-3-274/2004 UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“). Teismas sprendžia, kad ieškovo nurodomas žemes isigijimo tikslas neturi tokios ieškovo nurodomos itakos aplinkybems, kuriomis UAB „Vilo“ remiasi, siekdama nutraukti sutarti del pardavejo kaltes. Isipareigojimas ieškovo konkreciai nenurodomam asmeniui susijes tik su pastarojo asmens ir UAB „Vilo“ sutartiniais santykiais. Sutartyje nera pažymeta, kad sutarties ivykdymas priklauso nuo neivardinto investuotojo valios. Už atidedamosios salygos igyvendinima pagal ginco sandori buvo atsakingas pirkejas, neirodes, kad atidedamoji salyga neatsirado del objektyviu nuo pirkejo nepriklausiusiu veiksniu ar pardaveju kaltes. Salygos, numatytos CK 1.68 straipsnio ketvirtojoje dalyje ginco sandorio pripažinimui niekiniu, nera ( susitarimas del atidedamosios salygos atsirado abieju šaliu valia, pagal kuria igyvendinti atidedamaja salyga privalejo pirkejas). Pažymetina, kad pagal pirkimo-pardavimo sutarties 1.4.p. pirkejas turi teise pareikalauti pardavejo pasirašyti turto priemimo-perdavimo akta ir sumoketi pardavejui kaina, neatsiradus atidedamosioms salygoms. Tokiu atveju laikoma, kad sutartis yra ivykdyta ir pardavejas bei pirkejas nera ipareigoti atlikti jokiu veiksmu ir pirkejas nera atsakingas už atidedamuju salygu ivykdyma. Nors šaliu sudaryta sutartis leido šalims ivykdyti savo isipareigojimus ir neatsiradus atidedamosioms salygoms, pirkejas UAB „Vilo“ tokia teise nepasinaudojo, tuo patvirtindamas, kad savo sutartiniu isipareigojimu vykdyti ir neketino, todel jo reikalavimas gražinti sumoketa avansa pažeidžia sutarties 6.2. p. nuostatas, CK 1.5 str. 4 dalyje ivirtintus teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus. Sutarties 6.2 punkte numatytas avansas kaip pirkejo moketina bauda lieka atsakovams.
Patenkinus priešieškini, iš ieškovo atsakovams priteistinas žyminis mokestis už priešieškini ir 1500 Lt advokato pagalbos išlaidos ( CPK 93 str. 1 d.), valstybei – procesiniu dokumentu iteikimo išlaidos ( t. 1 b.l. 3, t. 2 b.l. 3; CPK 96 str. 2 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio pirmaja dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškini patenkinti iš dalies, priešieškini patenkinti.
Nutraukti 2008 m. liepos 15 d. uždarosios akcines bendroves „Vilo“ ( imones kodas 300078945) ir atsakovu E. P. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini)), Ž. B. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. O. A. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini)), V. J. P. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sudaryta 1,9277 ha ploto žemes sklypo (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Kauno m.k.v., žemes sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarti, patvirtinta Vilniaus m. 19-jo notaru biuro notaro M. K. notarinio registro nr. MK-3505, šios sutarties 6.2 punkte numatytu pagrindu.
Atmesti ieškovo reikalavima del 375 901,50 Lt priteisimo iš atsakovu.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcines bendroves „Vilo“ ( imones kodas 300078945) 137 ( šimta trisdešimt septynis) Lt žyminio mokescio atsakovei Ž. B. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 1500 ( viena tukstanti penkis šimtus ) Lt advokato pagalbos išlaidu atsakovui V. P. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir 64,42 ( šešiasdešimt keturis Lt 62 ct) procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu valstybei.
Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti apskustas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.