Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-05-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1119-430/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-11
Bylos Nr.
e2S-1119-430/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Ieškovas
G. R.-C.
Atsakovas
P. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1119-430/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03204-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovės G. R.-C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. R.-C. ieškinį atsakovui P. C. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų ir pagal atsakovo P. C. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas P. C. pateikė prašymą dėl pateiktų dokumentų atsiėmimo, kuriame jis prašė jo teismui byloje pateiktus dokumentus - 2022 m. birželio 10 d. Europos Parlamento atsakingo darbuotojo el. laišką atsakovui su vertimu į lietuvių kalbą bei 2022 m. rugpjūčio 8 d. Europos Parlamento atsakingų asmenų elektroninį laišką atsakovui su vertimu į lietuvių kalbą, kurie pateikti kaip 6 ir 10 priedai prie atsakovo 2022 m. lapkričio 14 d. prašymo teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo) laikyti nepaduotais ir grąžinti atsakovui (2023 m. vasario 7 d. DOK-22649).

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi nustatė atsakovui P. C. dešimties kalendorinių dienų terminą nutartyje nurodytiems prašymo dėl pateiktų dokumentų atsiėmimo trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

3. Ieškovė G. R.-C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. kovo 10 d. teismo nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad:

3.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 139 ir 140 straipsniai nėra taikytini sprendžiant dėl atsakovo 2023 m. vasario 7 d. prašymo. Ieškovės vertinimu, kadangi įrodymų samprata skiriasi nuo ieškinio sampratos, ieškinio reguliavimas numatytas CPK 139 ir CPK 140 straipsniuose negali būti analogiškai taikytinas atsakovo 2023 m. vasario 7 d. prašymui.

3.2. Mano, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-112/2005, kurioje pažymėta, kad jei pirmosios instancijos teismas klaidingai parenka taikytiną teisės normą, pagal kurią nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu, tai negali būti pagrindas atsisakyti priimti atskirąjį skundą, jei teismui tinkamai atlikus savo procesines pareigas asmuo būtų įgavęs teisę paduoti atskirąjį skundą (2023 m. kovo 20 d. DOK-46152).

3.3. Ieškovės vertinimu, klaidingai pritaikius CPK 139 straipsnio ir CPK 140 straipsnio reguliavimą atsakovo prašymui, nutartis gali būti skundžiama, nes yra pagrįsta netinkamu teisės normų taikymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės G. R.-C. atskirąjį skundą.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiantis nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais CPK pakeitimais (2022 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIV-1349; TAR, 2022, Nr. 2022-15470), nutartis, kuria nustatomi procesinio dokumento trūkumai, atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 115 straipsnio 5 dalis). Taigi, nėra teisinio pagrindo apeliacijos objektu laikyti šioje byloje priimtą teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį, kuria nustatytas terminas atsakovo prašymo trūkumams pašalinti.

4. Pažymėjo, kad skundžiama nutartimi buvo sprendžiama ne dėl ieškovės, o dėl atsakovo pateikto prašymo. Ieškovė atskirajame skundė nenurodė, kokiu būdu priimta nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai apskritai ar užkerta kelią jos prašymų, reikalavimų nagrinėjimui konkrečiai. Ieškovė taip pat nenurodė, kokie, jos vertinimu, turėjo būti tinkami teismo veiksmai nagrinėjant atsakovo prašymą dėl dokumentų atsiėmimo, kurie būtų sudarę prielaidas jai įgyti teisę paduoti atskirąjį skundą.

5. Teismas vertino, kad nėra pagrindo priimti ieškovės 2023 m. kovo 20 d. atskirąjį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė G. R.-C. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2023 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

6.1. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad jei pirmosios instancijos teismas klaidingai parenka taikytiną teisės normą, pagal kurią nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu, tai negali būti pagrindas atsisakyti priimti atskirąjį skundą, jei teismui tinkamai atlikus savo procesines pareigas asmuo būtų įgavęs teisę paduoti atskirąjį skundą (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje E.G v UAB „Alsva”, bylos Nr. 2-112/2005 m., kat 94.3; 112.1).

6.2. Teismas nutartyje nustatė terminą pašalinti procesinio dokumento trūkumus ir remdamasis CPK 115 straipsniu 5 skirsnis, konstatavo, kad nutartis neskundžiama. Nors CPK 115 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinius dokumento trūkumus yra neskundžiama, ieškovės vertinimu, klaidingai pritaikius CPK 139 straipsnio ir CPK 140 straipsnio reguliavimą atsakovo prašymui, nutartis gali būti skundžiama, nes yra pagrįsta netinkamu teisės normų taikymu (CPK 139 ir 140 straipsniai).

6.3. Nurodė, kad ieškovė keletą kartą buvo pasisakiusi teismui, kad dokumentai, kuriuos atsakovas siekia atsiimti ir kurie buvo priimti į bylą, galimai suklastoti, prašė teismo paskirti dokumentų ekspertizę dėl galimo dokumentų klastojimo. Ieškovės vertinimu, atsakovas, siekdamas jam grąžinti dokumentus, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes.

6.4. 2023 m. kovo 20 d. parengiamo teismo posėdžio metu 14:15:38, ieškovė pasisakė dėl minėtų dokumentų, prašė teismo skirti ekspertizę dokumentams patikrinti arba išduoti liudijimą, kuris leistų ieškovei kreiptis į atsakovo darbdavį, kad būtų patvirtintas ar dokumentas tikrai buvo išduotas Europos Parlamento. Teismas netenkino ieškovės prašymo. Viename iš dokumentų (Priede 10) ir jo vertime į lietuvių kalbą figūruoja Europos Parlamento darbuotojo parašas bei Europos Parlamento antspaudas, ieškovės manymu, yra mažai tikėtina, kad Europos Parlamento darbuotojas pasirašytų ir užantspauduotų dokumento vertimą į lietuvių kalbą.

Atsiliepimas

7. Atsakovas P. C. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės G. R. C. atskirąjį skundą arba ieškovės G. R. C. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Atsakovui susipažinus su ieškovės atskiruoju skundu, jam nėra aiškūs konkretūs teisiniai argumentai, kuriais yra grindžiamas nutarties neteisėtumas.

7.2. Nurodė, kad nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Vadinasi, joks tolimesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties negalimas. Kartu ši nutartis yra įteikiama tik procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui. Kas reiškia, kad ieškovei nutartis negalėjo būti įteikta ir ji neturėjo procesinės teisės kelti jos teisėtumo klausimą.

7.3. Nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą nėra ir negali būti apeliacijos procesas. Pažymėjo, kad apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis. Atsakovo vertinimu, nors ir nutartyje buvo nurodyta, kad ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau apeliacinis procesas dėl nutarties teisėtumo nėra galimas, nes nutartis neužkerta kelio tolimesnei proceso eigai.

7.4. CPK 115 straipsnio nuostatos nenumato, ar pirmos instancijos teismui atsisakius priimti atskirąjį skundą, tokia nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu. Ginčo atveju tik CPK 115 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinius dokumento trūkumus yra neskundžiama.

7.5. Teigia, kad nustačius, jog teisės normos tokios pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo atskiruoju skundu galimybe s expressis verbis neįvardija, vertintina, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir dėl ko priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, ji nėra skundžiama atskiruoju skundu. Tokios pačios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 27 d. nutartis civiline je byloje Nr. e2S-1628-555/2020).

7.6. Mano, kad šioje byloje apeliacinis procesas ir dėl nutarties teisėtumo negalėjo būti pradėtas. Teigia, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas nepagrįstai ir yra neteisėtas, todėl jis privalo būti nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas yra 2023 m. kovo 20 d. pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės atskirią skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutarties, kuria nustatytas atsakovui terminas prašymo trūkumams pašalinti.

12. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnis 2 dalies 3 punktas).

13. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: pirma, CPK ir kituose įstatymuose tiesiogiai nurodytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

14. Apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas atsakovui terminas prašymo trūkumams pašalinti. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nurodytą aukščiau, sprendžiant klausimą, ar konkreti pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektu, iš pradžių tikrinama, ar CPK normos numato tokios nutarties apskundimo galimybę. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas nėra konkrečiai įvardinęs tokios nutarties apskundimo galimybės, vertinama, ar nutartimi yra pabaigiamas bylos nagrinėjimas arba išsprendžiamas iš esmės tam tikras procesinis klausimas, kuris nebegalės būti keliamas tolimesniame bylos nagrinėjime ir turės reikšmę bylos baigčiai (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-694-936/2023).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Ši nuostata taikoma procesiniams dokumentams, paduotiems po 2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 įsigaliojimo, t. y. po 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 6 straipsnis, 14 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi, įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus negali būti skundžiama apeliacine tvarka.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi nustatė atsakovui 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems prašymo dėl pateiktų dokumentų atsiėmimo trūkumams pašalinti bei nurodė, kad nutartis neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2023 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovas, tačiau ne apeliantė, įpareigota pašalinti prašymo trūkumus, todėl nutartis teisines pasekmes sukelia tik atsakovui. Esant šiai aplinkybei, darytina išvada, jog subjektas, kuris galėtų turėti teisę teikti atskirąjį skundą dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo tuo atveju, jeigu nutartis būtų apeliacijos objektas, yra tik atsakovas.

17. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. kovo 10 d. nutartis priimta galiojant naujai CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijai, 2023 m. kovo 10 d. nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2023 m. kovo 10 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės atskirąjį skundą atsisakė priimti.

19. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Braždienė