Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K., nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą ir surašiusios protokolą atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2010-02-09 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialistas - vyr. inspektorius (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK KPV) 2010-01-26 V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 519518 dėl to, kad jis 2010-01-26, 15.25 val., Giraitės g. 1A, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš teritorijos į kelią, nedavė kelio keliu važiuojančiam automobiliui, kuris, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 107 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² str. 1 d. (b. l. 7).

Vilniaus apsk. VPK KPV KPR 2010-02-09 nutarimu Nr. F 519518 V. K. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, atsižvelgdamas į aplinkybę, lengvinančią V. K. atsakomybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), vadovaudamasis ATPK 124² str. 1 d., paskyrė 400 Lt baudą (b. l. 4, 9).

Teismo posėdyje V. K. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jis išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią. Kairėje kelio pusėje stovėjo sunkvežimis, todėl jis nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, bet išvažiavęs į pagrindinį kelią, staigiai pasitraukė dešiniau, kad pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis neatsitrenktų į jo automobilį. Pagrindiniu keliu važiavęs automobilis jį aplenkė išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą. Jis, išvažinėdamas iš aikštelės, pasitraukė kiek galima dešiniau, t. y. arčiau kelkraščio, kad pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui būtų vietos pravažiuoti. Ant kelkraščio buvo sniego. Automobilis, važiavęs pagrindiniu keliu ir aplenkęs krovininį automobilį, į savo eismo juostą negrįžo, nes nebuvo vietos. Pagrindiniu keliu važiavęs automobilis apsisuko ir per garsiakalbį buvo liepta sustoti. Automobilis buvo be skiriamųjų ženklų. Priėjęs pareigūnas prisistatė, paprašė parodyti dokumentus ir pasakė, kad jis pažeidė KET. Budinčioje dalyje jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. N. parodė, kad važiavo automobilyje kartu su V. K.. Išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinį kelią ir suko į dešinę. Kelio danga buvo apsnigta ir kelio juostų nesimatė. Jų važiavimo kryptimi gali važiuoti vienas automobilis. Matomumą, išvažiuojant iš aikštelės ir įvažiuojant į pagrindinį kelią, jiems užstojo krovininis automobilis. Pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis lenkė krovininį automobilį kaire kelio puse ir aplenkęs norėjo grįžti į savo eismo juostą. Mano, kad V. K. avarinės situacijos nesukėlė, nes kito automobilio vairuotojas taip pat turi stebėti, kas vyksta kelyje. Automobilio, važiavusio pagrindiniu keliu, vairuotojas per garsiakalbį pasakė, kad V. K. turi važiuoti jam iš paskos, nes jis sukėlė avarinę situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 297 str.). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (ABTĮ 57 str. 6 d.)

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apsk. VPK KPV 2010-01-26 V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 519518 dėl to, kad jis 2010-01-26, 15.25 val., Giraitės g. 1A, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš teritorijos į kelią, nedavė kelio keliu važiuojančiam automobiliui, kuris, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo pažeidė KET 107 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta ATPK 124² str. 1 d. Vilniaus apsk. VPK KPV KPR 2010-02-09 nutarimu Nr. F 519518 V. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., padarymą, paskyrė 400 Lt baudą.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), V. K. veika pagal ATPK 124² str. 1 d. kvalifikuota teisingai: be paties V. K. paaiškinimo, ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 7), pareigūno G. A. pranešimas (b. l. 10), liudytojo E. N. teismo posėdyje duoti parodymai, kita byloje esanti medžiaga.

Kaip teismo posėdyje paaiškino V. K., išvažiuojant iš aikštelės į pagrindinį kelią, matomumą jam užstojo sunkvežimis, todėl jis nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, išvažiavęs į pagrindinį kelią staigiai suko dešiniau, kad į jį neatsitrenktų pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis. Taip pat jis paaiškino, kad pagrindiniu keliu važiavęs automobilis jį aplenkė išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, o aplenkęs krovininį automobilį, į savo eismo juostą negrįžo, nes nebuvo vietos. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. N. taip pat parodė, kad jų važiavimo kryptimi, t. y. dešinės pusės eismo juosta gali važiuoti tik vienas automobilis. Iš duotų paaiškinimų matyti, kad pareigūno vairuojamas automobilis, aplenkęs krovininį automobilį, neturėjo galimybės grįžti į savo eismo juostą, nes į pagrindinį kelią jau buvo išvažiavęs V. K. vairuojamas automobilis, todėl pareigūno vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kad išvengti susidūrimo. V. K. bei liudytojo E. N. teismo posėdyje duoti parodymai atitinka pareigūno G. A. pranešime nurodytas įvykio aplinkybes. Todėl darytina išvada, kad būtent V. K. vairuojamas automobilis sudarė kelyje pavojingą situaciją ir privertė kito automobilio vairuotoją G. A., esant slidžiai kelio dangai, staigiai stabdyti ir rikiuotis kairiau siekiant išvengti susidūrimo su V. K. vairuojamu automobiliu. Aplinkybė, kad V. K. išvažiuojant į pagrindinį kelią matomumą užstojo stovintis sunkvežimis, nešalina jo atsakomybės dėl padaryto pažeidimo. KET 28 p. nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.

V. K. skunde nurodyti teiginiai, kad į įvykio vietą nebuvo iškviestas policijos patrulių ekipažas, nebuvo nubraižyta įvykio schema, kad jo automobilį sustabdė policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtas automobilis savaime nesudaro pagrindo pripažinti nutarimą neteisėtu.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660, 26.2. p. numatyta, kad neviešai patruliuojama tarnybinėmis transporto priemonėmis, nenudažytomis specialiomis spalvomis ir nepažymėtomis policijos skiriamaisiais ženklais (patruliuoja uniformuoti patruliai arba patruliai, vilkintys civilinius drabužius), ir pėsčiomis. Taip pat pagal minėtos instrukcijos nuostatas, pareigūnas turi sudaryti autoavarijos vietos schemą, tačiau nagrinėjamu atveju schema ir neturėjo būti sudaroma, kadangi autoavarija neįvyko, jos buvo išvengta.

Policijos veiklos įstatymo 16 str. nustatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 18 str., nustatančiame policijos pareigūno teises, nustatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: 1) pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti; 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

Taigi, byloje nenustatyta, kad policijos pareigūno veiksmai, sulaikant V. K., prieštaravo Policijos patrulių veiklos instrukcijai, patvirtintai Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660, tokių įrodymų nepateikė ir V. K.

KET 107 punktas nustato, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. ATPK 124² str. 1 d. nustato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių <...>. Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo, V. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., padarymą paskirta 400 Lt baudą. ATPK 30 str. 1 ir 2 d. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30² str. 1 ir 2 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio 1 d., privalo motyvuoti. Sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Vilniaus apsk. VPK KPV KPR pareigūnas, 2010-02-09 nutarimu Nr. F 519518 skirdamas V. K. nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, nemotyvavo, kodėl paskyrė švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Be to, pareigūno sprendimą skirti švelnesnę nuobaudą nei nustatyta ATPK 124² str. 1 d. sankcijoje, turėjo sankcionuoti apylinkės teismas.

Dėl paminėtų aplinkybių, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2010-02-09 nutarimas Nr. F 519518 negali būti laikomas teisėtu, todėl naikinamas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas, vadovaudamasis konstituciniu teisinės valstybės principu non reformatio in peius, negali pablogti asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo, V. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., skiriama 400 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, Nr. N16-1481/06, Nr. N1‑1396/2007, Nr. N17‑103/2007, Nr. N146-474/2009). Įvertinus bylos medžiagą, išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą V. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, šioje byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime klaidingai nurodyta V. K. pavardė – K., tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

nutaria:

V. K. skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2010-02-09 nutarimą Nr. F 519518, kuriuo V. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., paskirta 400 litų bauda, panaikinti ir už pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., padarymą V. K. paskirti 400 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.