Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. vasario 9 d. nutarimu V. K. skirta 400 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2010 m. sausio 26 d., 15.25 val., Giraitės g. 1A, Vilniuje, vairuodamas automobilį, išvažiuodamas iš teritorijos į kelią, nedavė kelio keliu važiuojančiam automobiliui, kuris, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 107 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje.

V. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 iki 800 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. Apeliantas neigia savo kaltę, nurodydamas, kad pareigūno vairuotas automobilis dar prieš jam įvažiuojant į kelią jau važiavo priešpriešinio eismo juosta dėl kelyje stovėjusio sunkvežimio, taip pat akcentuoja padarytus procesinius pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Kolegijos nuomone, apygardos teismas nurodė išsamius motyvus dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytos veikos faktinių aplinkybių bei jo kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais motyvais bei pateiktu įrodymų vertinimu ir todėl jų nebekartoja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindo nesiremti nuosekliais policijos pareigūno G. A., tiesiogiai stebėjusio V. K. padarytą pažeidimą, paaiškinimais (b. l. 10), nėra. Pareigūnas aiškiai nurodė, jog dėl staiga į kelią išvažiavusio automobilio VW Polo, jis buvo priverstas staiga stabdyti ir rikiuotis kairiau, kad išvengti susidūrimo. Pažymėtina, kad pats apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, jog aplenkęs krovininį automobilį, pareigūno automobilis į savo juostą negrįžo, kadangi nebuvo vietos, be to, pareigūno automobilis jį aplenkė išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą (b. l. 17-18). Panašiai įvykio aplinkybes atpasakojo pareiškėjo iniciatyva apklaustas liudytojas E. N. (b. l. 18). Tai, kad G. A. automobilis lenkdamas sunkvežimį buvo kairėje eismo juostoje, nesuteikia teisės iš gretimos teritorijos į kelią išvažiuojančiai transporto priemonei jos nepraleisti ir sudaryti kliūtį grįžtant į savo eismo juostą. Dėl šių priežasčių spręstina, kad V. K. veika kvalifikuota tinkamai.

Apelianto teiginius dėl specialiais ženklais nepažymėto policijos automobilio, civiliais rūbais vilkinčio pareigūno, teisėjų kolegija atmeta kaip nereikšmingus – pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog tokią patruliavimo formą numato Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, 26.2 punktas. Taip pat pažymėtina, kad būtinybės kviesti į įvykio vietą kelių policijos ekipažo taip pat nebuvo, kadangi pažeidimas buvo padarytas prie pat Komisariato būstinės.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Padarytas pažeidimas visiškai įrodytas byloje esančia medžiaga. Apeliantui skirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda (neskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas), jokių išskirtinių aplinkybių, ypatingai švelninančių pažeidėjo atsakomybę byloje nenustatyta, todėl dar labiau ją švelninti ar visai jos neskirti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. K. (V. K.) apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarimą V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.