- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- e2SP-8423-1079/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00511-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“, A. P.
- Kategorijos
išnagrinėjusi pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ir A. P. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, rašytinio proceso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme 2018 m. gegužės 29 d. elektroninių ryšių priemonėmis gautas pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ ir A. P. prašymas patvirtinti UAB „Julianus Inkaso“, atstovaujamos D. Š., ir A. P., 2018 m. gegužės 17 d. sudarytą taikos sutartį.
Prašymas netenkinamas.
Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Sutartis neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.80 straipsnis) ir viešajam interesui (CK 1.81 straipsnis), taip pat teismas turi patikrinti, ar nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.86 straipsnis, 6.228 straipsnis, 6.984 straipsnis, 6.986 straipsnis) bei kitų aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis).
Taikos sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų. Taip pat turi būti atsižvelgiama ne tik į CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos, bet ir į teismo vykdomą apsauginę funkciją.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
Pažymėtina, kad siekiant taikiai išspręsti ginčą, taikos sutartyje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos šalių suderintos sąlygos, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje taikos sutartyje nurodyta, jog A. P. skola bendroje sumoje sudaro 438,35 Eur, tačiau pagal reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedo išrašą, pateiktą kartu su prašymu patvirtinti taikos sutartį, A. P. skola sudaro 307,61 Eur, kokiu pagrindu reikalaujama papildoma 130,74 Eur suma Taikos sutartyje nenurodyta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad nei Taikos sutartyje, nei kituose teismui pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta kokiu pagrindu naujojo kreditoriaus iš pradinės kreditorės UAB „SB Lizingas“ perimtas reikalavimas padidėjo 30 procentų, teismas sprendžia, jog naujasis kreditorius, trečdaliu padidindamas reikalavimą, lupikauja pasinaudodamas formaliu kreditoriaus teisių perėmimu, todėl tokia Taikos sutarties sąlyga laikytina nesąžininga ir negali būti tvirtinama.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarties priede, kuriame nurodoma UAB „Julianus Inkaso“ perimto reikalavimo į A. P. skolą dydis, nurodytas sutarties numeris (C511694780) nesutampa su vartojimo kredito sutarties numeriu (C603744837), dėl kurios nevykdymo A. P. susidarė įsiskolinimas.
Be to, pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas (1–2 punktai), A. P. įsipareigojo mokėti UAB „Julianus Inkaso“ skolą taikos sutartyje nustatytomis dalimis ir terminais, tačiau pareiškėja UAB „Julianus Inkaso“ teismui pateikė prašymą patvirtinti sutartį jau suėjus taikos sutartyje numatytam terminui atlikti pirmąjį mokėjimą. Prie prašymo nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys A. P. aukščiau nurodytos įmokos sumokėjimą, o be šių įrodymų taikos sutartis negali būti teismo patvirtinta.
Įvertinus teismui pateiktos sutarties sąlygas pripažintina, kad jos yra nesąžiningos ir pažeidžiančios skolininkės teises ir teisėtus interesus, todėl teismui pateikta taikos sutartis negali būti teismo patvirtinta (CK 6.983-6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Išaiškintina pareiškėjams, kad teismo atsisakymas patvirtinti Taikos sutartį, neužkerta kelio, patikslinus Taikos sutarties sąlygas, pakartotinai kreiptis į teismą dėl Taikos sutarties patvirtinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais teismas
nutaria:
pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ir A. P. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinti.
Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinus priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Nutartis neskundžiama.