- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-1432-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16631-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė (pran.), Nerijus Meilutis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,TeleTower“
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,TeleTower“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-223-191/2015 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rackunai project holdings“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės UAB „Bankrotas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,TeleTower“ dėl nuosavybės teisės gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje (b. l. 3-6) teismo prašė įpareigoti atsakovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovei priklausančią mobiliojo ryšio bazinę stotį, kitą atsakovei priklausantį turtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė neišmontuoja mobiliojo ryšio bazinės stoties (telefoninio ryšio stiebo su konteineriais), nepatraukia jo nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo, nors teisės naudotis žemės sklypu neturi, nes 1997 12 24 nuomos sutartis Nr. LENT-01, kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomotas žemės sklypas ir kuriame atsakovė pastatė mobiliojo ryšio bazinę stotį, yra nutraukta nuo 2012 02 15.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b. l. 32-40) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutartis galiojanti, ji nėra pasibaigusi ar nutraukta, vienašališkai nuomos sutartis gali būti nutraukiama pagal sutarties sąlygų V straipsnyje nurodytais pagrindais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 sprendimu (b. l. 79-83) ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovę UAB TeleTower“ per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovei UAB „Rackunai Project holdings“ priklausančio žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Užukampio k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovei priklausančią mobiliojo ryšio bazinę stotį ir kitą turtą.
Teismas byloje nustatė, kad 1997 12 24 sudaryta nuomos sutartis Nr. LENT-01, kurios pagrindu atsakovei iki 2012 12 23 buvo išnuomota žemė mobiliojo ryšio bazinei stočiai įrengti. Atsakovė stotį įrengė ir stotis yra toje vietoje iki šiol. Žemės sklypas, kuriame atsakovė pastatė mobiliojo ryšio bazinę stotį, 2009 10 21 užbaigus teritorijų planavimo procedūras, buvo padalintas į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtus žemės sklypus. Atsakovės stotis atsidūrė naujai suformuotame ieškovei priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-1995-8528. Ieškovė 2010 12 19 skolos padengimo sutartimi Nr. 4260 perleido nuosavybės teisę į šį žemės sklypą UAB „Investicijų sprendimai“ (dabar UAB „R49“). UAB „R49“ ir atsakovė 2012 02 15 sudarė šio žemės sklypo nuomos sutartį Nr.VL125-02, kuria atsakovei išnuomotas sklypas nuo 2012 12 23 iki 2022 12 23. Vilniaus apygardos teismas 2014 01 28 civilinėje byloje Nr. 2-456-611/2014 patvirtino taikos sutartį, kurios 1.1.3. punkto 1) papunkčiu UAB „R49“ pripažino ieškovės kreditoriaus AB DnB NORD bankas ieškinį dalyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-1995-8528, perleidimo, t.y. šalys susitarė, kad žemės sklypas, kuriame pastatyta mobiliojo ryšio bazinė stotis, buvo perleistas neteisėtai ir pagal restitucijos taisykles turi būti grąžintas ieškovei. Todėl teismas darė išvadą, kad 2012 02 15 nuomos sutartis tarp atsakovės ir UAB „R49“ buvo sudaryta pažeidžiant LR CK 4.37, 4.39 ir 6.548 str. str., nes UAB „R49“ niekada neįgijo nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra mobiliojo ryšio bazinės stotis, ir atitinkamai neturėjo teisės juo disponuoti ir šis pažeidimas nuomos sutartį daro niekine pagal CK 1.80 str., kurios teisines pasekmes ir faktą teismas konstatavo ex officio ( 1.78 str. 5 d.). Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nuomos sutarties sudarymo metu UAB „R49“ buvo žemės sklypo teisėtas savininkas, todėl pagal LR CK 4.48 str. 2 d. kartu su žemės sklypo nuosavybe ieškovui perėjo ir iš nuomos sutarties kylančios teisės ir pareigos, kadangi nuomos sutarties sudarymo metu UAB „R49“ negalėjo būti žemės sklypo teisėtas savininkas, nes pagal LR CK 1.95 straipsnio 1 dalį pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Teismas nurodė, kad atsakovės aiškinimas prieštarauja bendrajam teisės principui ex injuria jus non oritur, pagal kurį iš neteisėtai sudarytos skolos padengimo sutarties UAB „R49“ negalėjo atsirasti teisė disponuoti ieškovės turtu. Teismas, pripažinęs 2012 02 15 žemės sklypo nuomos sutartį Nr. VL125-02 niekine, atsakovės argumentus dėl administratoriaus teisės nutraukti bankrutuojančios įmonės sutartis, atmetė kaip teisiškai nereikšmingus. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės argumentus, kad ieškinio tenkinimas pažeistų viešąjį interesą, kadangi LR Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis atsakovė nėra viešojo judriojo telefono ryšio tinklo ir/ar paslaugų teikėja. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė pagal LR Elektroninių ryšių įstatymo 40 str. nustatyti servitutą įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą į ieškovo žemės sklypą, tačiau įstatymų nustatyta tvarka nereiškė priešieškinio dėl servituto nustatymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra viešojo judriojo telefono ryšio tinklo ir/ar paslaugų teikėjas, o pagal LR Elektroninių ryšių įstatymo 40 str. tik šį požymį atitinkantis subjektas turi teisę kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (b. l. 88-100) atsakovė prašo panaikinti 2015 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, sprendimas priimtas neteisingai įvertinus bylos aplinkybes, netinkamai taikius materialinės ir procesinės teisės normas. Nurodo šiuos skundo argumentus:
1) mobiliojo ryšio bazinė stotis yra ne žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio teismas įpareigojo pašalinti bokštą, bet kitame sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Nurodo, kad atsakovei su UAB ,,R49“ sudarant 2012 02 15 Žemės sklypo nuomos sutartį Nr. VL125-02, nuomotoja UAB „R49” padarė klaidą ir neteisingai nurodė, koks žemės sklypas yra išnuomojamas telefoninio ryšio stiebo su konteineriais (mobiliojo ryšio bazinės stoties) eksploatacijai. Ši klaida yra esminė – žemės sklypas yra individualiais požymiais apibūdintas daiktas, o byla yra dėl konkretaus sklypo atlaisvinimo, dėl to teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė tuo sklypu, iš kurio teismas nurodė pašalinti mobiliojo ryšio bazinę stotį, nesinaudoja ir jo nevaldo jokiais pagrindais, jame jokio bokšto nėra. Pažymi, kad šios aplinkybės paaiškėjo tik po teismo sprendimo priėmimo nuvykus prie mobiliojo ryšio bazinės stoties apžiūrėti, ar įmanoma ir kaip įmanoma imtis veiksmų dėl stoties iškeldinimo (perkėlimo), kuomet ir buvo nustatyta, kad ši stotis stovi kitame žemės sklype nei nurodyta nuomos sutartyje ir teismo sprendime, t. y. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2) Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp atsakovės ir UAB „R49” sudaryta žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis yra niekinė, kadangi netinkamai vertino Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-456-611/2014 2014 01 28 nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir netinkamai taikė sandorių pripažinimą negaliojančiais reglamentuojančias materialiąsias teisės normas. Pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-456-611/2014 pačios šalys, bet ne teismas išnagrinėjęs bylą priimdamas galutinį sprendimą, sudarydamos taikos sutartį nutraukė žemės sklypo nuomos sutartį ir grąžino viena kitai ką pagal ją gavo, tačiau teismas jos negaliojimo pagrindų nenustatinėjo ir negaliojimo fakto nekonstatavo. Todėl tai, kad taikos sutartyje nurodyta, jog žemės sklypo perleidimo sandoris yra negaliojantis ab initio nereiškia, jog teismas šią aplinkybę nustatė ar patvirtino, t. y. sandorio negaliojimo aplinkybė nėra teismo prejudiciškai nustatyta. Todėl teismo patvirtinta taikos sutartis neatitinka prejudicialumo nustatymo kriterijų, nes UAB „TeleTower“ nurodytoje byloje nedalyvavo ir nurodyta nutartimi joks niekinio sandorio faktas nekonstatuotas. Pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog taikos sutartyje pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios, o todėl ir prejudicinės reikšmės, nes šie susitarimai yra kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Ieškovė patvirtino žemės nuomos sutarties galiojimo faktą kreipdamasi į atsakovę dėl jos nutraukimo ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p. pagrindu. Be to, administratorius pranešimą apie sutarties nutraukimą pateikė praėjus 71 dienai po taikos sutarties patvirtinimo, nors tai turėjo padaryti per 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
3) Teismas nepagrįstai netaikė LR Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, kadangi atsakovė yra mobiliojo ryšio bokštų infrastruktūros valdytoja (savininkė), užsiimanti tiek tokio tinklo plėtra (steigimu), tiek kontrole, tiek ir asmuo, suteikiantis teisę mobiliojo ryšio operatoriams tokiu tinklu naudotis. Tai, kad atsakovė neteikia mobiliojo ryšio paslaugų tiesiogiai vartotojams nereiškia, jog ji nedalyvauja elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikime, nes tokios paslaugos yra teikiamos būtent per jos turtą (infrastruktūrą). LR Elektroninių ryšių įstatymo 34 str. reglamentuoja elektroninių tinklų tiekėjų ir paslaugų tiekėjų teises ir pareigas, o 40 str. taikomas būtent elektroninių tinklų tiekėjams, kurie įrengia ir valdo elektroninių ryšių infrastruktūrą. Įstatyme viešųjų ryšių tinklų teikėjams yra įtvirtina pareiga užtikrinti teikiamų tinklų vientisumą, tokiu būdu užtikrinant šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą (42¹ str.). Mobiliojo ryšio bazinė stotis yra būtina vietovėje, kurioje yra ginčo sklypas, tam, kad toje vietovėje būtų užtikrintas mobilusis ryšys ir jis būtų kokybiškas. Jeigu mobiliojo ryšio bazinė stotis nustotų veikti, neveiktų arba smarkiai pablogėtų mobilusis ryšys maždaug 100 kv. km plote. Stoties iškėlimas yra neproporcinga priemonė, kurią įvykdžius nebūtų užtikrinami tinkami vartotojų poreikiai ir tuo būtų pažeidžiami viešieji interesai, taip nepagrįstai suteikiama daugiau teisių ieškovei nei visai didžiajai daliai vartotojų.
4) Teismo nustatytas dviejų mėnesių iškėlimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas, kadangi mobiliojo ryšio bazinė stotis pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ IV skyriaus „Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašas“ 1 lentelės 22 p., yra priskirta ypatingų statinių kategorijai, todėl visų darbų atlikimui yra pakankamas dviejų metų terminas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (b. l. 108-113) ieškovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimo naikinti nėra pagrindo. Nesutinka su skundo argumentu, kad mobiliojo ryšio bazinė stotis nestovi ginčo žemės sklype, kadangi tai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Nors apeliantė teisi, kad taikos sutartyje pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Vilniaus apygardos teismas patvirtino taikos sutartį, kuria nustatyta, kad žemės sklypo perleidimas negalioja ab initio CK 6.66 str. pagrindu, todėl laikytina, kad UAB ,,R49“ niekada neįgijo nuosavybės teisės į ginčo sklypą ir jo negalėjo išnuomoti. Nuomos sutartis trukdė vykdyti bankroto procedūras, todėl bankroto administratorius, remdamasis ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p., ją nutraukė, todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad administratorius neturėjo teisės nutraukti žemės sklypo nuomos sutarties. Apeliantė nepagrįstai nuo jai pareikštų reikalavimų ginasi LR Elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis, kadangi ji nėra įtraukta į viešojo judriojo telefono ryšio ir/ar paslaugų teikėjų sąrašą. Aplinkybę, kad atsakovei priklausančioje mobiliojo ryšio bazinėje stotyje yra patalpinta mobiliojo ryšio operatorių UAB ,,Tele2“ ir UAB ,,Bitė Lietuva“ įranga yra teisiškai nereikšminga, nes byloje nėra įrodymų apie UAB ,,Bitė Lietuva“ įrangos patalpinimą, bei įrodymų, kad atsakovė įgaliota veikti šių operatorių vardu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl bazinės stoties išmontavimo sutriktų judrusis telefono ryšys. Atsakovė 2014 04 09 rašte pripažino, kad 2 mėnesių terminas yra pakankamas gauti leidimą bokšto demontavimo darbams ir juos atlikti, todėl skundo argumentai dėl per trumpo termino yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatytęs CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą, t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Netimpex“ v. UAB Medicinos bankas, bylos Nr. 3K-7-61-684/2015 ir kt.).
Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė LR Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, įpareigojančias viešųjų ryšių tinklų tiekėjus užtikrinti šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamumą, kadangi atsakovė yra mobiliojo ryšio bokštų infrastruktūros valdytoja (savininkė), užsiimanti tiek tokio tinklo plėtra (steigimu), tiek kontrole, tiek suteikianti teisę mobiliojo ryšio operatoriams tokiu tinklu naudotis. Teigia, kad stoties iškėlimas turės tiesioginę įtaką viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas teikiantiems mobiliojo ryšio operatoriams, ginčo stotyje sumontavusiems savo įrangą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ginčo mobiliojo ryšio bazinėje stotyje yra sumontuota mobiliojo ryšio operatorių UAB ,,Tele2“ ir UAB ,,Bitė Lietuva“ įranga. Kauno apygardos teismui pareikalavus, mobiliojo ryšio operatoriai UAB ,,Tele2“ ir UAB ,,Bitė Lietuva“ pateikė teismui su ginčo stoties naudojimu susijusią informaciją ir dokumentus. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ginčo mobiliojo radijo ryšio bokšte yra sumontuota UAB ,,Tele2“ mobiliojo ryšio bazinė stotis tarp atsakovės ir UAB ,,Tele2“ 2010 05 17 sudarytos statinių nuomos sutarties ir jos priedų pagrindu bei UAB ,,Bitė Lietuva“ priklausanti įranga tarp atsakovės ir UAB ,,Bitė Lietuva“ 2009 11 02 sudarytos bokštų aptarnavimo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad skundžiamas teismo sprendimas turės įtakos tarp atsakovės ir mobiliojo ryšio operatorių sudarytų sutarčių vykdymui ir šių operatorių viešojo judriojo telefono ryšio ir duomenų perdavimo paslaugų teikimui. Šie mobiliojo ryšio operatoriai teikia viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas Lietuvos vartotojams per judriojo ryšio tinklą – judriojo ryšio bazinių stočių (antenų), kurių kiekviena turi savo aprėpties zoną, sistemą. Pažymėtina, kad šie operatoriai, kaip elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, privalo suteikti judriojo telefono ryšio paslaugas ir visiems to pageidaujantiems asmenims (CK 6.161 straipsnio 2 dalis, Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 1 dalis, 421 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnio 3 dalis), o tai suponuoja jų pareigą tinkamai eksploatuoti, prižiūrėti elektroninių ryšių infrastruktūrą bei užtikrinti elektroninių ryšių tinklų vientisumą ir elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą tiekimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su ginčo bazinės stoties naudojimu, netyrė ir nevertino, kokią įtaką turės ginčo stoties išmontavimas jos naudotojams ir mobiliojo ryšio paslaugų vartotojams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šio ginčo atveju egzistuoja pakankamas (glaudus) teisinis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir mobiliojo ryšio operatorių UAB ,,TELE2“ ir UAB ,,Bitė Lietuva“ materialiųjų teisių ir pareigų bei šių asmenų teisinio procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Kadangi teismo sprendimas naikinamas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija išsamiai dėl apeliacinio skundo kitų argumentų bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, nepasisako.
Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.